Vieninteliai ir nepakartojami. Susitikimai su Šarūnu Juškevičiumi

2012 m. Spalio 30 d. | Komentarų nėra

„Scenoje jaučiuosi geriau nei gyvenime“ – prisipažįsta ilgametis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas dainininkas, baritonas Šarūnas Juškevičius.

Trumpai Š. Juškevičių apibūdinti būtų galima taip: talentingas aktorius, dainininkas ir režisierius, geras ir šiltas žmogus, tikras profesionalas. Dar, kaip jį švelniai vadina kolegos, –  „teatro sąžinė“. Vaidina beveik visuose spektakliuose, veda svarbiausius miesto renginius, dėsto dainavimą būsimiems režisieriams ir aktoriams Klaipėdos universitete.

 „Muzikinio teatro artistai dalyvauja įvairių žanrų muzikinių spektaklių – operos, operetės, miuziklų ir kitų – pastatymuose. Operos dainininkas pirmiausia turi įgyti vokalinį pasirengimą, nes neįvaldęs vokalinės technikos, operoje nesukurs vaidmens, čia nepasislėpsi po aktoryste. Operetėje, kaip žinia, reikia ir dainuoti, ir vaidinti melodramas (šnekamuosius dialogus), ir šokti.

Mano mylimas žanras yra miuziklas, jame galiu atskleisti savo įvairias galimybes. Operetėse sėkmingai sukūriau ne vieną vaidmenį, bet man jos atrodo banalios, jau vien dėl tų painių ir primityvių siužetų, bei tekstų. Miuzikle labai svarbūs personažų charakteriai, o aktorinis meistriškumas ir dainavimas yra lygiaverčiai svarbūs. Jei atlikėjas turi balsą, bet neturi aktorinių gebėjimų, tai jis scenoje bus neįdomus.

Pasitaiko tokių artistų, kurie keičia tik personažų vardus, grimą ir kostiumą, bet pats į personažą nepersikūnija, tada vaizdas liūdnas. Labai sunku scenoje pabėgti nuo savęs, tai pats sudėtingiausias dalykas.

Visada būna šventė, kai vaidini gerame spektaklyje, kai gera medžiaga ir įdomus vaidmuo, o kai vaidini kokį marazmą – tiesiog dirbi savo darbą. Pastaruoju laiku teatras prarado dvasingumą, pavirto pinigų gaminimo mašina, nes kitaip jis negali egzistuoti. Apskritai gyvenimas už teatro sienų, tai, kas vyksta valstybėje, naikina įkvėpimą, naikina kūrėją. Nesuprantami valstybės kultūros politikos prioritetai, realiame gyvenime mažai liko to, kas džiugintų. Visa tai labai slegia. Tokia šiandien mano savijauta... Man kaip kuriančiam žmogui labai reikėtų dvasinės ramybės, tačiau ji pasiklydusi materialiniuose gyvenimo labirintuose.“

 Parengta pagal Nijolės Jačėnienės interviu, publikuotą žurnale „Lietuvos scena“, 2012 m. Nr. 2/27


Projekto rėmėjai: Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, Kultūros rėmimo fondas,

Klaipėdos miesto savivaldybė. Partneris  –  Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka. Rengėjas – VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“. Laidos vinjetę kūrė Lauris & Julija. Filmavo Algimantas Jarukaitis, Eugenijus Macius. Montavo Algimantas Jarukaitis. Režisierė Nijolė Jačėnienė. Sumanytojas ir vedėjas Sigutis Jačėnas.

Bernardinai.TV

Temos » Teatras
Laidų ciklas » Kūrėjų portretai

Susijusios laidos

Sofija Kanaverskytė„Vieninteliai ir nepakartojami“. Susitikimai tęsiasi laidose – Sofija Kanaverskytė 248 peržiūros | 0 komentarų

Vytautas Paukštė„Vieninteliai ir nepakartojami“. Susitikimas su Vytautu Paukšte (II) 454 peržiūros | 0 komentarų

Algimantas KumpikasLėlininkas Algimantas Kumpikas: lėlę pamilstu į ją įdėjęs visą save 0 komentarų

Romualdas Ramanauskas10+1 temų apie teatrą su Romualdu Ramanausku 201 peržiūra | 0 komentarų

Ferdinandas Jakšys10+1 temų apie teatrą su Ferdinandu Jakšiu 268 peržiūros | 0 komentarų

Doloresa Kazragytė10+1 temų apie teatrą su Doloresa Kazragyte 1 komentaras

Rimgaudas Karvelis10+1 temų apie teatrą su Rimgaudu Karveliu 0 komentarų

Aktorė Vaiva Mainelytė10+1 temų apie teatrą su Vaiva Mainelyte 523 peržiūros | 0 komentarų

Aktorius Enrikas KačinskasAktoriaus Enriko Kačinsko portretas 0 komentarų

Atviras ratas VienojeJaunas teatras. „Atviras ratas“ 0 komentarų

Kūrėjų portretai

Pasakojimas apie Lietuvos ar užsienio kūrėją.
Ši laida yra laidų ciklo "Kūrėjų portretai" dalis. Žiūrėti laidų ciklą »