Pokalbiai su vyskupu Kęstučiu Kėvalu. Apie seminariją

2013 m. Liepos 26 d. | 1 komentaras

Vyskupas Kęstutis Kėvalas (gimė 1972 m. vasario 17 dieną) – vienas jauniausių Lietuvos vyskupu ir, regis, vienintelis, kuris profesionaliai groja akordeonu ir gilinasi į laisvosios rinkos ekonomiką. Teologijos mokslų daktaras (disertaciją apsigynė 2008 metų pradžioje), paragavęs ir žurnalisto duonos (2010 – 2012 metais Marijos radijo laidų direktorius). Žmogus, kurio gyvenime Šventoji Dvasia nuolat pokštauja netikėtais kasdienės veiklos vingiais. Šančių vaikėzas, kuris bepročiu būtų pavadinęs kiekvieną, pranašauajantį jam dvasininko kelią. Svajojo būti vestuvių muzikantu ar garso režisieriumi, bet tikrai ne kunigu (Kauno arkiv. Sigito Tamkevičiaus įšventintas kunigu 2000 m. birželio 29 dieną).

 Na, o vyskupo paskyrimą pamatęs, prisipažįsta, verkė iš netikėtumo kaip vaikas. (2012 m. rugsėjo mėnesio 27 dieną popiežius Benediktas XVI paskyrė kunigą K. Kėvalą tituliniu Abziri vyskupu ir Kauno arkivyskupijos augziliaru. Konsekracija vyko lapkričio 24 dieną Kaune, Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje.)  

Pasak jaunojo vyskupo, šiandien Bažnyčia išgyvena ypač įdomų laikotarpį, kai tenka žengti nepramintais takais, rizikuojant susižeisti į aštrius iššūkių kampus. Tačiau žaizdos, gauti gumbai ar patirtos nesėkmės yra kur kas geriau nei užsisklendimas iliuzinio komforto zonoje. “Esu įsitikinęs, kad Viešpačiui daug svarbiau yra tai, ar mes stengiamės, nei tai, ar mums viskas pavyksta”, - teigia K.Kėvalas. 

Tai antrasis pokalbis cikle POKALBIAI SU GANYTOJU. Šįsyk jo tema - kunigų seminarija ir sudėtinga problema, kaip atrasti pusiausvyrą tarp laisvės ir atsakomybės.

 Parengė Gediminas Šulcas ir Andrius Navickas.

Fragmentas iš pokalbio su vyskupu Kęstučio Kėvalu žurnale Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 23.

Apie kunigų seminariją

 Kai 1993 metais įžengiau pro Kauno kunigų seminarijos vartus, pirmiausia susitikau kunigą Joną Juraitį ir visam gyvenimui įsiminiau jo frazę: “Į seminariją šviežienos padavė.” Mane suglumino tokie kunigo žodžiai, bet kartu ir labai patiko, nes suteikė vilties, jog galbūt ir seminarijoje atrasiu normalius žmones. Turėjau tokį stereotipą, kad į seminariją eina tik keistuoliai, kuriems gyvenime nepasisekė, kurie čia bėga nuo nelaimingų meilių, nuobodylos, su kuriais nėra apie ką kalbėti. Tačiau jau pirmosios dienos sugriovė mano stereotipus. Seminarijoje atradau tokią klierikų įvairovę, kurios nemačiau nei mokykloje, nei universitete. Pradėjau galvoti ne apie nuobodulį, bet svarstyti, kaip stebuklinga, jog visi men, tokie skirtingai, susirinkome pasišvęsti vienam tikslui.

 Pirmieji seminarijos metai visiškai ištirpdė bet kokias mano abejones. Prisidėjo ir popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas bei ta visuotinė euforija, kuri po jo buvo apėmusi žmones. Viskas man atrodė nuostabu ir teikė džiaugsmą. Aišku, paskui buvo ir sunkesnių etapų ir kritiškesnių reakcijų, tačiau esu Viešpačiui dėkingas už nuostabią dovaną mokytis iš tokių asmenybių, kaip kunigai Jonas Juraitis, Antanas Urbšys, Kęstutis Trimakas, Artūras Jagelavičius, Jonas Ivanauskas ir kiti. Jie žavėjo ne tik erudicija, teologine gelme, bet ir gebėjimu džiaugtis Dievo padovanotu pasauliu,  valiūkiškumu ir kartu ištikimybe toms tikėjimo tiesoms, kurių mokė. Buvo nuostabu, kaip skirtingi žmonės savitai perteikia teologinius dalykus.

Vėliau turėjau galimybę studijuoti ir kitokio tipo seminarijoje – Baltimorėje, JAV. Šios valstybės vyskupai pakvietė klierikus iš Rytų Europos kraštų atvykti ir susipažinti su kiek kitokia kunigų formacija, skyrė stipendijas. Arkivyskupas S. Tamkevičius surizikavo ir atsakė į šį kvietimą. Tai buvo rizika, nes buvo kiek nuogąstaujama, kad galbūt susižavėsime Vakarais ir nebegrįšime darbuotis į Lietuvą. Tačiau vyskupas pasitikėjo ir, viliuosi, nesijaučia suklydęs, o mums jo pasitikėjimas buvo puiki atsakomybės auginimo pamoka.

Baltimorėje seminarija buvo visai kitokia nei Kaune. Jei Lietuvoje mes, seminaristai, neretai pasvajodavome apie tai, kad norėtume daugiau laisvės ir pasitikėjimo, tai čia viso to buvo su kaupu. Turėjome asmeninius studijų vadovus, dvasios tėvus, galėjome rinktis dalyvauti įvairiose grupelėse, bet kurią akimirką išeiti iš seminarijos ir važiuoti į miestą. Man sąlygos atrodė idealios, tačiau ir Baltimoreje girdėjau panašias kalbas, kaip Kaune, jog seminarija neduoda to dalyko ar kito.

Suprantu, kad labai svarbu atrasti deramą balansą seminarijoje tarp laisvės ir ugdymo, tarp intelektualinės ir emocinės, psichologinės brandos ir todėl labai svarbu nuolat tobulinti seminarijos veiklą, šalinti pastebėtas negeroves. Kita vertus, tiek per savo studijų laikotarpį, tiek per darbo seminarijoje metus turėjau gerą progą įsitikinti, kad ne mažiau kaip pačios seminarijos vidinė organizacija lemia paties seminaristo nusistatymas.  Jei žmogus ieško sterilios erdvės, kur jis bus nužestas kaip puodas, kur jam viskas duota, tai vien jau tokie lūkesčiai iškreipia santykį su seminarija. Nemanau, kad gali egzistuoti tobula seminarija.  Nepamirškime, kad už  seminaristų formavimą atsakingi žmonės, o ne angelai, be to ir seminaristų poreikiai ir talentai labai skiriasi.

 Štai Baltimorės seminarijoje klierikai buvo kiek vyresni ir labaiu atsakingi, o Kaune dauguma buvo jaunuoliai, iš karto po mokyklos. Tai reiškia, kad jie neturėjo jokios savarankiško gyvenimo patirties ir laisvę suvokė kiek iškreiptai, kaip bet kokios atsakomybės ir pareigų vengimą. Nėra ko stebėtis, kad ir dėstytojai su tokiais klierikais dažnai elgiasi kaip su vaikais, kuriems reikia diktuoti, o ne akcentuoti laisvę. Tiesa ir tai, jei nesuteiki kitam žmogui laisvės, tai jis neturi galimybės augti, kaip atsakinga asmenybė.

Mano galva, universalios schemos, kalbant apie seminariją, nerasime. Kita vertus, man giliai įsirėžė į širdį kunigo J. Juraičio žodžiai: “jei nori būti kunigu, tai seminarijoje tau gali malkas ant kupros kapoti, tu juo būsi.” Taigi esminis klausimas – ar tikrainori būti kunigu irk ą dėl to esi pasiryžęs paaukoti?

Baltimorės seminarijoje man didžiausią įspūdį paliko profesorių bendravimas su seminaristais šeštadienio pusryčių metu, neformalioje aplinkoje. Čia galėjome  ne tik pabendrauti, bet ir padiskutuoti. Didžiulį įspūdį darydavo, kai pasaulinio lygio teologas sako studentui – koks geras tavo klausimas, apie tai aš nebuvau pagalvojęs, dėkui, permąstysiu tai ir  atsižvelgsiu savo darbuose. Man tai atrodė, kaip puikus  krikščionybės praktikoje pavyzdys. Pastebiu, kad ir grįžęs į Lietuvą, vis ieškau, ar čia yra tokių dėstytojų, kurie sugeba pagarbiai bendrauti su jaunais žmonėmis, į juos įsiklausyti ir net pripažinti, kad  ne tik moko, bet ir mokosi iš studentų. Man tokių dėstytojų buvimas yra sveikos akademinės atmosferos ženklas ir džiaugiuosi, kad tokių ženklų tikrai daugėja ir Lietuvoje.

Tikiu, kad ilgainiui išsigydysime tą nepasitikėjimo virusą, kuri esame paveldėję iš  sovietinės kultūros.  Esu įsitikinęs, kad iškreiptas santykis su laisve kyla būtent iš praeities paveldo ir taip pat menko krikščioniškos teologijos supratimo.  Mes dažnai neįsisąmoniname, kad būtent krikščionybė suformavo laisvės civilizaciją ir pasitikėjimą žmogumi. Jei mes įsigilintume į tai, kokią laisvę Dievas suteikia žmogui ir kaip Jis mumis pasitiki, mes nekankintume vienas kito įtarimais. Kitas dalykas – laisvės dovana nesunkiai virsta prakeiksmu, jei mes ją atsiejame nuo atsakomybės. Būti laisvu – tai jokiu būdu nereiškia nieko niekam neįsipareigoti – priešingai, tik  atsakomybė leidžia laisvei išlikti.      

Bernardinai.TV

Temos » Kėvalas
Laidų ciklas » Pokalbiai su Ganytojais

Susijusios laidos

Vyskupas Kęstutis KėvalasPokalbiai su Vyskupų Kėvalu (IV) Apie naująją evangelizaciją 465 peržiūros | 0 komentarų

Kun. dr. Kęstutis KėvalasPokalbiai su vyskupu Kęstučiu Kėvalu. Pašaukimas įsiveržė į gyvenimą it viesulas 0 komentarų

Vyskupas KėvalasVyskupas Kęstutis Kėvalas. Apie subsidiarumo principą ir valdžios ribas 251 peržiūra | 0 komentarų

Konferencija Seime Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje paminėti, Kęstutis KėvalasVyskupas Kęstutis Kėvalas. Bažnyčios socialinio mokymo principai 731 peržiūra | 1 komentaras

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJPokalbiai su Kauno arkivykuspu Sigitu Tamkevičiumi. Ne pasakoti, bet liudyti 247 peržiūros | 0 komentarų

Konferencija Seime Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje paminėti, Sigitas TamkevičiusArkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Pokalbis apie Dievo Motiną 104 peržiūros | 0 komentarų

Vyskupas Jonas KauneckasPokalbis su vyskupu Jonu Kaunecku. Svarbiausia išklausyti žmones 421 peržiūra | 0 komentarų

Sigitas TamkevičiusPokalbiai su Kauno arkivykuspu Sigitu Tamkevičiumi. Apie tikėjimo kelionę 1 komentaras

Kęstutis KėvalasPokalbiai su vyskupu Kęstučiu Kėvalu. Apie muziką 0 komentarų

Pokalbiai su Ganytojais

Pokalbiai su Lietuvos Katalikų Bažnyčios vyskupais.
Ši laida yra laidų ciklo "Pokalbiai su Ganytojais" dalis. Žiūrėti laidų ciklą »