Pokalbiai su Kauno arkivykuspu Sigitu Tamkevičiumi. Apie tikėjimo kelionę

2013 m. Rugpjūčio 29 d. | 1 komentaras

Tęsiame ciklą POKALBIAI SU GANYTOJAIS. Jūsų dėmesiui pirmasis pokalbis su Kauno arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi.

 Vienas iš kovos už tikėjimo laisvę sovietmečiu  Lietuvoje variklių, legendinės Katalikų Bažnyčios kronikos redaktorius, vienas iš paskutiniųjų politinių kalinių sovietmečiu, tapęs autoritetingu vyskupu. Ganytojas, kuriam svetima  arogancija ar abejingumas. Visa tai galima pasakyti apie Kauno arkivyskupą Sigitą Tamkevičių, tęsiantį kovą už tikėjimą, prieš naujus iššūkius ne tik žodžiais, bet visu gyvenimu liudijantį, jog Jėzus Kristus yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Tikime, kad pokalbiai su arkivyskupu įkvėps, sustiprins, padės atsakyti į aktualius klausimus.

Pirmajame pokalbyje arkivyskupas pasakoja apie savo tikėjimo patirtis.

 Parengė: Andrius Navickas ir Kostas Kajėnas

Pagal vaizdo pokalbį parengta teksto versija, šiek tiek adaptuota

 Švenčiame Tikėjimo metus, ir šia proga įdomiausia, kai girdi dalinantis, kaip žmogus išgyveno savo tikėjimą, kaip surado, kaip augo tikėjime.

Esu dėkingas Dievui, kad gimiau tikinčių tėvų šeimoje, tėvai, vyresnieji broliai buvo praktikuojantys tikėjimą. Mama pamaldi, ji gal net per anksti vedė prie Pirmosios komunijos ir išpažinties, todėl šie sakramentai nėra taip gerai išlikę, užsifiksavę atmintyje, tai buvo Dievo malonė, bet nebuvo mano sąmoningų pastangų.

Eidavau kas mėnesį išpažinties ir Komuniją buvo įprasta priimti tik kartą, po išpažinties. Tik trys davatkėlės eidavo kasdien Komunijos, ir jos man atrodė labai šventos. Patarnaudavau per šv. Mišias vienam pogrindį besislapstančiam kunigui saleziečiui Kelčiui. Jis man duodavo knygų paskaityti, prisidėjo prie mano dvasinio brendimo. Kartą jis man pasiūlė, kad galėčiau kasdien eiti Komunijos ir davė perskaityti knygelę apie dažną išpažintį. Sakė, jei jau kasdien eičiau Komunijos, tai išpažinties derėtų eiti bent kas dvi savaites. Paklausiau kunigo ir dar perskaičiau tą knygelę, manau, kad tai buvo ypač svarbu mano gyvenime. Dar tuo metu klebono bibliotekoje atradau ir perskaičiau knygą apie tai, kad gera išpažintis atidaro duris į Dangų. Čia radau patarimą, jei yra kokių nors abejonių dėl to, ar geros buvo mano išpažintys, derėtų praktikuoti Ciso gyvenimo išpažintį. Tada man tebuvo 13 metų, tačiau buvau tvirtai įsitikinęs, kad jau laikas šiuo patarimu pasinaudoti. Ganydamas karves, sėdėjau popieriaus lapais ant akmens ir pabandžiau surašyti visas gyvenimo nuodėmės. Prirašiau du lapus, nors tada mes, kaimo berniokai, tikrai didesnių nuodėmių neturėjome. Nuėjau, kaip įprasta, patarnauti šv. Mišioms, o paskui paprašiau kunigo, kad noriu atlikti ilgesnę išpažintį ir perskaičiau jam tai, ką surašiau. Jaučiausi kaip ant sparnų. Galiu sakyti, jog tą vasarą jaučiau tokį Dievo artumą, tokį gyvą Jo išgyvenimą, kurio vėliau visada ilgėjausi.

Tai buvo didelės Dievo malonės metas ir, skaitydamas knygeles, išmokau atlikti religinius mąstymus, kai paskui atsidūriau kunigų seminarijoje, man jau tai buvo įprasta praktika. Taigi mano pirmoji tikėjimo patirtis buvo vaikystėje, skaitant knygas ir beganant karves.

Antroji patirtis, kurią noriu akcentuoti, susijusi jau su kunigų seminarija. Buvome grupelė klierikų, kurie sudarė  jėzuito kunigo Masilionio vadovaujamą būrelį. Jį globojo ir seminarijos anuometinis prefektas Vincentas Sladkevičius. Palevenėje, netoli Kupiškio, vyko aštuonerių dienų rekolekcijos, kurias vedė tėvas Pr. Masilionis. Jos man tokį dvasinį užtaisą suteikė, kurio pakako ne vienus metus. Iš karto po jų buvau paimtas į sovietinę kariuomenę, tarnavau statybiniame batalione, ir man tų rekolekcijų patirtis suteikė stiprybės ištverti visus sunkumus. Ir paskui ne kartą įsitikinau, kokios svarbios yra rekolekcijos tikinčiojo gyvenime.

Labai svarbus man buvo apsisprendimas 1968 metais stoti į Jėzaus draugiją. Tada buvo labai sunkus metas, kunigai patyrė  didelį spaudimą ir nebuvo į ką atsiremti. Galėjai pasikalbėti su keliais bendraminčiais kunigais, bet saugumiečiai viską labai kontroliavo ir pasėjo baimę, negalėjai atvirai su vyskupais ar vyskupijų valdytojais pasikalbėti, gauti iš jų pastiprinimą. Tad Jėzaus draugija man tapo labai svarbia atrama. Tėvas Danyla mane nusiuntė į parapiją prie ežero, kur turėjau ilgas tylos rekolekcijas. Tik kunigas Blažys keturis kartus per dieną man kalbėdavo, o paskui valandą mąstydavau apie tai, ką jis man sake. Tai tęsėsi mėnesį ir davė nepaprastai daug. Po šių rekolekcijų jaučiausi kupinas ryžto, atrodė, kad galiu nors į ugnį dėl tikėjimo eiti. Po šių rekolekcijų buvo labai daug svarbios veiklos, pradėjau leisti Kroniką, susikūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas, tačiau turiu pripažinti, kad nemanau, jog visos veiklos stiprina tikėjimą. Jos net šiek tiek atitolina nuo Dievo, per visą aktyvumą pradedi mažiau klausytis Jo balso. Aš daug labiau jaučiau Dievo artumą ne pogrindinės veiklos laikotarpiais, bet per rekolekcijas ar net kalėjime, lageryje.

Pavyzdžiui, KGB rūsiuose 1983 metais įgijau labai stiprią tikėjimo patirtį, kai sugebėjau pasigaminti viską, ko reikėjo švęsti Eucharistijai. Toje grėsmingoje ir varganoje aplinkoje mano aukojamos šv. Mišios man buvo tokio stiprumo dvasinė patirtis, kurios vėliau nepajutau net per vyskupo šventimus.

Dar KGB rūsyje buvo toks nutikimas. Tai tikrai nėra vieta, kuri įkvėptų džiaugsmo ar optimizmo. Žinai, jog esi visiškai jų rankose, kad niekas negali padėti, ir tegali laukti, kokią bausmę skirs. Vieną dieną atsiverčiau tą Naujojo Testamento vietą, kurioje rašoma, kad neturime rūpintis, kas bus rytoj, Dievas tuo pasirūpins. Daug kartų iki tol buvau tą vietą skaitęs ir apmąstęs, tačiau anoje aplinkoje ji man nuskambėjo kaip nepaprastai svarbus pažadas. Atsirado daug daugiau ramybės ir pasitikėjimo. Tai dar vienas įrodymas, jog dažnai Viešpats prakalba net, regis, beviltiškose situacijose, kad suspaudimų metu neretai būna daugiau šviesos nei ramybės laikotarpiu.

Jau lageryje ilgais vakarais, kai kiti žiūrėdavo televizorių ar šiaip ką veikdavo po darbų, aš išeidavau į lauką pasivaikščioti ir kalbėdavau Rožinį. Urale labai giedros naktys ir žiūrėdamas į žvaigždes tarsi susijungdavau su tais, kurie į jas žiūri mano gimtojoje Lietuvoje. Ilgas valandas vaikščiodavau Viešpaties akivaizdoje, ir tai tekdavo didžiulės stiprybės. Tai matė ir kiti lagerio gyventojai, kurie man pavydėjo, sakydavo, kad ir jie norėtų turėti tokį tikėjimą, nes be jo labai sunku. Matydavau, kai žmonės, kuriems trūksta tikėjimo, praranda pusiausvyrą, nervinasi dėl menkniekių, dėl nedidelių suspaudimų, ir dėkojau Dievui, kad galiu į Jį atsiremti.

Jau vyskupystės metais daug rečiau pajusdavau tą tokį stiprų ryšį su Dievu. Galbūt tikėjimo kelionėje ilgainiui emocijas vis labiau keičia pareiga, suvokimas, kad turi eiti paskui Kristų, ar šilta, ar šalta, ar malonu, ar ne, ar jauti kokių emocinių išgyvenimų. Dievas kalba ir veikia žmogaus gyvenime skirtingais būdais, tik svarbu, kad būtume Jam atviri ir klausytumėmės.

 Parengė A. Navickas

Bernardinai.TV

Temos » Vyskupas
Laidų ciklas » Pokalbiai su Ganytojais

Susijusios laidos

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJPokalbiai su Kauno arkivykuspu Sigitu Tamkevičiumi. Ne pasakoti, bet liudyti 247 peržiūros | 0 komentarų

Vyskupas Jonas KauneckasPokalbis su vyskupu Jonu Kaunecku. Svarbiausia išklausyti žmones 421 peržiūra | 0 komentarų

Vyskupas Kęstutis KėvalasPokalbiai su Vyskupų Kėvalu (IV) Apie naująją evangelizaciją 465 peržiūros | 0 komentarų

Kęstutis KėvalasPokalbiai su vyskupu Kęstučiu Kėvalu. Apie muziką 0 komentarų

Kun. dr. Kęstutis KėvalasPokalbiai su vyskupu Kęstučiu Kėvalu. Pašaukimas įsiveržė į gyvenimą it viesulas 0 komentarų

Vyskupas Lionginas Virbalas SJVysk. L. Virbalas SJ: linkiu giedro žvilgsnio, neabejingumo, aktyvumo 799 peržiūros | 1 komentaras

Vysk. Antanas VaičiusPaskutinis vyskupo Antano Vaičiaus interviu televizijai 484 peržiūros | 1 komentaras

Konferencija Seime Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje paminėti, Sigitas TamkevičiusArkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Pokalbis apie Dievo Motiną 104 peržiūros | 0 komentarų

Kauno kunigų seminarijaPokalbiai su vyskupu Kęstučiu Kėvalu. Apie seminariją 1 komentaras

Pokalbiai su Ganytojais

Pokalbiai su Lietuvos Katalikų Bažnyčios vyskupais.
Ši laida yra laidų ciklo "Pokalbiai su Ganytojais" dalis. Žiūrėti laidų ciklą »