Darius Kuolys. Sąjūdis ir savivaldi tauta

2013 m. Gegužės 30 d. | 193 peržiūros | 1 komentaras

Lietuvių kalbos institute, Vilniuje, gegužės 15 dieną vyko forumas „Lietuvos Sąjūdis: pasakojimą tęsiame?“ Jame kalbėjo ir kultūros istorikas, visuomenininkas Darius Kuolys, Jūsų dėmesiui vienas iš jo pranešimo fragmentų, kuriame jis ragina įdėmiau pažvelgti į Steigiamojo Sąjūdžio suvažiavimo priimtus dokumentus, nes jie ir šiandien išlieka svarbia pilietinio veikimo programa.

PIrmoji ir antroji pranešimo dalys. 

Steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas priėmė daug svarbių dokumentų. Visuose skambėjo motyvas – visomis priemonėmis būtina telkti tautą moraliniam, kultūriniam ir politiniam atgimimui. Sąjūdis išsikėlė uždavinį – siekti liaudies valdžios saviraiškos. Drįstu pastarąją interpretuoti kaip savivaldžios politinės bendruomenės, kuri pati sprendžia savo likimą, įtvirtinimą.

Kita labai svarbi Sąjūdžio nuostata – viešumas, kuris, beje, glaudžiai susiejamas su žmogaus teisių ir laisvių pirmenybe. Teko jau gerokai vėliau diskutuoti su liberalių pažiūrų jaunais žmonėmis, kurie tvirtino, kad gerbia Sąjūdį už tai, kad jis rūpinosi valstybingumo atkūrimu, tautos budinimu, tačiau esą jo dalyviams terūpėjo tautiniai ir valstybės reikalai, o žmogaus teisių klausimas buvo nuvertintas. Taip tikrai nebuvo, tai klaidinga interpretacija, nes Sąjūdžiui labai svarbu buvo laisvas žmogus, turintis neatimamų teisių. Tačiau taip pat pabrėžiama, kad laisvas žmogus gali būti tik savivaldžioje politinėje bendruomenėje. Todėl labai daug dėmesio skiriama jos sukūrimui.

Sąjūdžiui buvo labai svarbu atgaivinti pilietišką, sąmoningą ir darnią visuomenę, kurios piliečiai būtų laisvi ir patriotiški žmonės, žinantys, kad jie yra tikrieji savo krašto šeimininkai. Sąjūdžio ideologai buvo nuoseklūs demokratai. Todėl ir šūkis – visa valdžia taryboms, mano įsitikinimu, reiškia pirmiausia realios savivaldos sukūrimą.

Tai, kad Sąjūdis labai vertino asmens laisvę ir orumą, rodo ir jo dokumentuose akcentuota nuostata, kad teisinėje valstybėje jokia institucija slapta negali rinkti apie pilietį slaptos informacijos, kiekvienas pilietis turi teisę pareikalauti, kad kiekviena valstybės institucija pateiktų visą apie jį turimą informaciją. Sąjūdžiui nekėlė abejonių nuostata, kad informacija apie laisvą pilietį negali būti jokios struktūros nuosavybė, kad demokratinėje visuomenėje niekas negali pretenduoti į informacijos monopolį. Galime savęs paklausti: kiek ši nuostata galioja šiandien?

Kita svarbi Sąjūdžio nuostata – tauta pati nusistato savo gyvenimo tvarką ir dalyvauja teisėtvarkoje. Nė vienas įstatymas negali būti priimtas be viešo svarstymo, o atskirais atvejais būtina rengti referendumą, kad išgirstume tautos valią. Viešas svarstymas – kaip teisėkūros svarstymas. Dar viena nuostata, nuo kurios labai nutolome. Kaip ir nuo Sąjūdžio įsitikinimo, jog tautą sudaro laisvi žmonės, kurie gali laisvai apsispręsti, kur jie renkasi gyventi.

Sąjūdis reikalavo, kad kiekvienam laisvam piliečiui būtų suteikta teisė emigruoti, išlaikant savo tautinę bendruomenę, išlaikant pilietybę. Toks reikalavimas kilo iš įsitikinimo, kad pilietybė gaunama iš laisvos bendruomenės, ir ji nėra valdžios malonė. Laisvas žmogus gali keisti gyvenamąją vietą, išlaikydamas ryšį su savąja tauta. Palyginkime su Konstitucinio Teismo nutarimu, kuris nusprendė: jei išvažiuoji, tai mes su tavimi atsisveikiname, atsižadame.

Ypatingą dėmesį Sąjūdis skyrė kultūrai, tautinei saviraiškai, istorinei atminčiai ir gamtosaugai. Viena iš nuostatų, kurios tvirtai laikytasi, kad būtini sprendimai dėl potencialiai pavojingų ekologijai objektų statybos turi būti priimami, tik viešai apsvarsčius visos visuomenės, visa su jais susijusi informacija turi būti vieša ir prieinama visai visuomenei. Pabrėžiu, gamta, kaip ypatingas visos tautos turtas, yra visos tautos, o ne vien politinio elito reikalas.

Dar vienas svarbus tekstas, kuris liko, deja, per 25-erius metus deramai neaptartas, nors yra esminis, kalbant apie Sąjūdžio puoselėtą tautos išlikimo strategiją, tai Suvažiavime priimta rezoliucija Dėl Lietuvos visuomenės vienybės, kurią galima vadinti laisvos visuomenės atkūrimo manifestu. Šio manifesto tekstas iš esmės atkartoja mintį, kurią išsakė dar jaunas būdamas, iš karto po Stalino mirties, Vytautas Kavolis. Jis teigė, kad pirmutinis uždavinys, kurį teks nuveikti, atkuriant Lietuvą – tai tarpusavio pasitikėjimo atkūrimas, pasitikėjimu grįstos visuomeninės tvarkos kūrimas.

Sąjūdžio rezoliucijoje konstatuojama, kad visose viešojo gyvenimo srityse įsivyravo slogi nepasitikėjimo ir nepakantumo atmosfera, buvo nuvertinti visuomeniškai reikšmingi idealai. Ką daryti? Atkurti visų gyventojų tarpusavio pasitikėjimą ir santarvę galima tik laikantis bendrųjų žmogiškų vertybių prioriteto prieš politinius ar atskirų visuomenės grupių interesus ir laikantis bendražmogiškų principų pirmenybės besąlygiškai visose gyvenimo srityse. Šis imperatyvas pateikiamas kaip būdas įveikti visuomenės susiskaldymą. Taip pat kaip labai svarbus uždavinys įvardijimas visuomenės narių tikėjimas galimybe kurti socialiai teisingą visuomenę.

Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama: jei norime, kad visi piliečiai būtų lojalūs savo valstybei, būtina ne tik atkurti visišką suverenitetą, garantuoti visas demokratines teises ir laisves, bet taip pat sudaryti visiems piliečiams vienodas galimybes dalyvauti valstybės valdyme. Pilietinė santarvė, piliečių lojalumas kyla iš dalyvavimo savos valstybės valdyme. Taigi kuriama tokia politinės bendruomenės vizija, kuri remiasi doroviniais imperatyvais ir grindžiama suvokimo, kad tautos laisvė priklauso nuo solidarumo, ar, pasak filosofo Arvydo Šliogerio, tarpusavio meilės lauko.

Ta laisvos tautos samprata, kurią plėtojo Sąjūdis, yra vaizdingai, poetiškai išreikšta, į lietuviškas metaforas įvilkta klasikinė Vakarų politinė tradicija, kurios šaknys siekia Aristotelį ir Ciceroną. Jos ašis – įsitikinimas, kad laisvos ir teisingos visuomenės pagrindas yra dori piliečiai. Laisvė ir dorybė neatsiejamos. Vergas, pasak šios tradicijos, negali išsaugoti savo valstybės.

 Parengė A. N.

Bernardinai.TV

Laidų ciklas » Būti piliečiu

Būti piliečiu

Apie

Laidos apie laisvės ir atsakomybės dermę, apie pilietines iniciatyvas.