Gyvename neaiškiame miesto pasaulyje. Uždaro, nedidelio ir jaukaus polio laikai pasibaigę, nebent kur Italijos ar Anglijos miesteliuose prisimenami.

Lietuviškos socialinės reklamos vis dar yra pernelyg neutralios, jas kuriant nedirbama su psichologais, todėl dažnai jos taip ir neatskleidžia problemos esmės.

Apie Lietuvos lietuvišką būtį – pašnekesys su kultūros istorike Inge Lukšaite.

Apie Lietuvą kalba, rašo ir galvoja – kas tik netingi. Laisvė žodžiui ar minčiai išreikšti – viena demokratijos pagrindų.

„Seniausia pasaulio profesija garbingesnė už žurnalistiką”, – ironiškai tvirtina Zenonas Butkevičius, vadinantis save žurnalistu – diletantu – gamtininku. Jis apgailestauja, kad šiandien pateikiama „žaliąja“ informacija dažnai siekiama saugoti ne gamtą, bet interesus.

Svarbu, kad mes suvoktume save lietuviais ir, nors ir būdami labai skirtingi, galėtumėme vienas kitam paduoti ranką, sako Pitsburgo universiteto socialinės antropologijos dėstytoja Neringa Klumbytė.

Įžeidžių interneto komentarų rašytojai tapo interaktyvaus žiniasklaidos bendrovių verslo partneriais.

Jau geras dešimtmetis nenutyla ginčai, kaip Lietuvoje išduodamuose dokumentuose pateikti nelietuviškus, svarbiausia lenkų, asmenvardžius. Pagal valstybinės kalbos statusą visų Lietuvos piliečių pagrindiniai asmenvardžių įrašai asmens dokumentuose turi būti lietuviški.

Tarsi po žiemos miego atkutusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba pirmąją kalendorinio pavasario dieną nutarė pavadinti keliolika iki šiol bevardžių Vilniaus gatvių ir skverų.

Žiniasklaida vis dažniau aprašo smurto atvejus, kai vaikai ar paaugliai sumuša savo bendraamžį. Vyksta diskusijos, kaip reikėtų vertinti tokius smurto pasireiškimus.

Statistikos departamento duomenimis,  šių mokslo metų pradžioje 46 universitetuose ir kolegijose studijavo 201 tūkst. studentų. Universitetuose studijuoja daugiau nei 144 tūkst. studentų, o kolegijose iki 60 tūkst.

Trečiadienį Kauno technologijos universitete (KTU) vyko kasmetinė įmonių ir studentų kontaktų mugė „KTU Karjeros dienos 2010“.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius įteikė Metų mokytojo premijas penkiems geriausiems šalies mokytojams.

Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 49 575 kandidatai.

Šiemet Nacionaliniame egzaminų centre daug dėmesio skirta ne tik kokybiškam užduočių parengimui, bet ir saugumui, tinkamam egzaminų rezultatų vertinimui.

Lietuvoje mokyklos nelanko per 5000 vaikų, iš jų daugiau nei 2300 savivaldybės teigia nerandančios.

Lietuvos studentų  atstovybių sąjunga (LSAS) atkreipė dėmesį, jog aukštosios mokyklos būsimiems studentams vėluoja pateikti visą informaciją, kuri leistų tiksliau pasirinkti aukštąją mokyklą pagal jos suteikiamą išsilavinimą.

Įdomiam laisvalaikiui ir kaip informacijos šaltinį vis dažniau renkamės kompiuterį ir internetą. Tačiau ar neatsitinka taip, kad kompiuteris išstumia amžius viešpatavusį žinių šaltinį – knygą? Knygnešių dienos – kovo 16-osios proga – pamąstykime apie knygos vaidmenį šiandien.

Lietuvos radijo transliacijas nuo gegužės 1-osios ketinama trumpinti iki 18 valandų per parą, o analogines Lietuvos televizijos transliacijas nuo pirmadienio iki ketvirtadienio žadama trumpinti iki 9 valandų.

Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius dirbs toliau - LRT taryba antradienį nepritarė iniciatyvai pareikšti jam nepasitikėjimą.

Richard Watson knygoje „Ateities failai. Kaip gyvensime po 50 metų“ bandoma pavaizduoti kaip pasikeis mums šiandien pažįstamas pasaulis iki 2050 m. Vienas leidinio skyrelis skirtas žiniasklaidos ateičiai.

Lietuviškos socialinės reklamos vis dar yra pernelyg neutralios, jas kuriant nedirbama su psichologais, todėl dažnai jos taip ir neatskleidžia problemos esmės.

„Seniausia pasaulio profesija garbingesnė už žurnalistiką”, – ironiškai tvirtina Zenonas Butkevičius, vadinantis save žurnalistu – diletantu – gamtininku. Jis apgailestauja, kad šiandien pateikiama „žaliąja“ informacija dažnai siekiama saugoti ne gamtą, bet interesus.

Įžeidžių interneto komentarų rašytojai tapo interaktyvaus žiniasklaidos bendrovių verslo partneriais.

Taigi „žurnalistų padėtis“ yra kritinė. Bet kol neskelbiama, kad beviltiška, dar yra prasmės atsikvošėti, nustoti bliauti ir sėstis prie to apskrito stalo. Jei tik yra noro ir... reikalo valgyti sprangią, užtat savos duonos kriaukšlę.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas organizuoja viešą diskusiją „Krikščioniškosios žiniasklaidos aspektai ir vieta Lietuvos viešojoje erdvėje“, kuri vyks 2010 m. kovo 8 d. (pirmadienis) 17.00 val. Kaišiadorių vyskupijos Sielovados centre (Birutės g. 9, Kaišiadorys)

Įdomiam laisvalaikiui ir kaip informacijos šaltinį vis dažniau renkamės kompiuterį ir internetą. Tačiau ar neatsitinka taip, kad kompiuteris išstumia amžius viešpatavusį žinių šaltinį – knygą? Knygnešių dienos – kovo 16-osios proga – pamąstykime apie knygos vaidmenį šiandien.

Rytoj, kovo 16 d., Raseiniuose, Marijampolėje ir Zarasuose, kovo 17 d. Prienuose ir Pagėgiuose, 18 d. Kupiškyje, o 19 d. Tauragėje rengiami seminarai apie daugiabučių namų atnaujinimą.

Viename Kauno simbolių - Rotušėje - žadama rengti mokamas ekskursijas. Iki šiol pastatas plačiajai visuomenei uždaras, čia patenka tik jaunavedžiai ir oficialių iškilmių dalyviai, rašo "Lietuvos žinios".

Kovo 29-ąją simboliniais konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2009“ Pavasario angelais bus apdovanoti vienuolika laureatų.

Dieveniškių istoriniame regioniniame parke lankėsi Valstybinė kultūros paveldo komisija. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas medinio kultūros paveldo išsaugojimui.

Artimiausiu metu Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Tinklo narius kvies teikti paramos paraiškas projektiniuose pasiūlymuose pateiktiems 45 projektams įgyvendinti.

Į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) kreipiasi ne vienas kaimo gyventojas, planuojantis statyti vėjo jėgainę ir norintis sužinoti, kokie yra jų statybų reikalavimai, kokia parama gali būti skiriama.

Siekiant plėsti nestacionarias socialines paslaugas, Biržų mieste numatoma įkurti savarankiško gyvenimo namus, kurie taptų viešosios įstaigos Biržų rajono socialinių paslaugų centro padaliniu.

Pokalbis su JAV kovo mėnesį besisvečiuojančiais Šv. Pranciškaus Onkologijos centro Klaipėdoje iniciatoriais.

Apie išeivių tapytojo Česlovo Janušo kūrybinį palikimą Kristina Stančienė klausinėja dailininko Saulių Janušą.

Neseniai įsikūrusi Anglia Ruskin universiteto lietuvių studentų bendruomenė (ARULS) Kembridže, Anglijoje, jau pradėjo projekto ,,Aš + Tu = kmLT“ (Aš + Tu = karšta meilė Lietuvai) pasiruošimo darbus.

Šeštadienį, vasario 27 d. Hüttenfelde (Vokietija), Rennhofo pilyje įrengtoje lietuviškoje fotogalerijoje buvo atidaryta Europos lietuvių kultūros centro Vokietijoje (ELKC) surengta fotografijų paroda „Aš esu čia“ („Ich bin hier“

Artimiausią savaitę Jungtinėje Karalystėjė vyks renginiai skirti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui.

 Prieš 3 metus prieš parapijiečių valią JAV, Niujorke buvo uždaryta prieš šimtametė lietuvių Aušros Vartų bažnyčia Niujorke. Ją, kaip ir dar kelioliką JAV lietuvių bažnyčių, yra numatyta nugriauti.

Romos lietuviai šv. Kazimiero – Lietuvos ir ypač lietuvių jaunimo globėjo šventę pažymėjo Mišiomis Šventojo Petro bazilikos lietuvių koplyčioje ir šventiniu susitikimu Lietuvos šventajam dedikuotoje Popiežiškojoje lietuvių kolegijoje.

Esu vienas iš tų, kuris, būdamas dešimties metų, sėdėjau vieno mažo šėmo ir kito, didesnio, bėrio arklio traukiamame vežime ir pro ašaras akyse žiūrėjau į tolstančią Lietuvą, ir galvojau: „Sudiev, brangi tėvyne".

Neseniai įsikūrusi Anglia Ruskin universiteto lietuvių studentų bendruomenė (ARULS) Kembridže, Anglijoje, skelbia dviračių žygio-akcijos ,,Aš + Tu = kmLT“ (Aš  + Tu = karšta meilė Lietuvai) pradžią.

„Diskusijai ir svarstymui apie vertybes, kuriomis kursime Lietuvos ateitį, labai tinkamas laikas. Projektas „Lietuva“ šiuo metu yra kryžkelėje: vertybinis diskursas senka ir jį keičia vadybinis diskursas.

Su archeologu, Rusijos etnografijos muziejaus Sankt-Peterburge etnografu Vitalijumi Galiopa kalbasi Juozas Šorys.

Vienas ryškiausių XX a. politinių rašytojų ir memuarininkų George‘o Orwello savo atsiminimų knygoje „Katalonijai pagerbti“ pasakoja apie Ispanijos pilietinį karą.

Šalyse, kurios ima atsigauti po neramumų, manoma, kad, atvėrus ką tik užgijusias žaizdas, gali vėl kilti konfliktas. Tačiau „selektyvi užmarštis“ siekiant taikos taip pat negali trukti amžinai. Vieną dieną žmonės pradės atsiminti ir ims reikalauti tiesos.

Lietuva ir Lenkija ketina bendradarbiauti skleidžiant informaciją apie kultūrinius projektus, skirtus pažymėti Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų.

Komunizmo padaryta žala skaudžiai ir giliai įsirėžė Rytų europiečių sąmonėje, kova už laisvę ir tautinį tapatumą padėjo išgyventi, bet ta era jau baigėsi. Laikas žvelgti į priekį. 

Pirmą kartą žymus britų karikatūristas Nicholas Withycombe’as Garlandas iš totalitarinės sistemos besivadavusioje Lietuvoje apsilankė 1989 metais. Pagrindinis akstinas čia atvykti buvo jo noras sužinoti, kas vyksta Lietuvoje, ir tai pavaizduoti popieriaus lape. 

Kas vyko prieš 20 metų, 1990 metų kovo 10 dieną, Vilniuje prasidėjusios naujai išrinktos Lietuvos TSR (LTSR) Aukščiausiosios Tarybos (AT) dvyliktojo šaukimo pirmosios sesijos antrąją dieną.

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį, Genocido aukų muziejuje veikia fotoparoda, kurioje pirmą kartą eksponuojamos sovietų saugumo - KGB - darbuotojų darytų nuotraukų paroda.

Šiandien Vidurio ir Rytų Europa įsitraukia į nesukančių galvos dėl istorijos, apatiškų valstybių klubą. Istoriniai ginčai čia, kaip ir Vakarų Europoje, jau yra tapę išimtimi.

Rokiškio rajono Juodupės seniūnijos gyventojai artimiausiu metu nepristigs vilnonių kojinių. Jas megs socialines pašalpas gaunantys žmones.

Kiek daugiau nei 500 nacionalistiškai nusiteikusių jaunuolių ketvirtadienio vakarą Vilniuje eitynėmis pažymėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį.

Teisininko ir visuomenės veikėjo Kęstučio Čilinsko vadovaujamas judėjimas su pareigūnų profsąjunga ketvirtadienio popietę Vilniuje ant Tauro kalno surengė alternatyvų Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio minėjimą.

Kovo 29-ąją simboliniais konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2009“ Pavasario angelais bus apdovanoti vienuolika laureatų.

Į ministerijos "Karštąją liniją" paskambinusi moteris informavo apie teršiamą gamtą ir užkirto kelią tolimesniam jos niokojimui.

Teatro režisieriaus Jono Jurašo paatviravimai, kaip jam teko rinktis tarp miško ir teatro.

Akmė. Šis žodis ne kartą grįžo atmintin susitinkant su abiem akademikais. Akme (viršūne) senovės graikai vadino žmogaus pilnos protinės brandos amžių – apie keturiasdešimt metų.

Kai pirkau instrumentą nujaučiau, kad pianinus derinantys meistrai turi būti kažkokie išskirtiniai žmonės. Neapsirikau. Juose puikiai sugyvena itin skirtingos sąvybės: gebėjimas įsiklausyti į muzikos garsą ir paprastas, žemiškas nagingumas.

Jai buvo suteikta Pakistano pilietybė, taip tarsi pripažįstant, kad jos darbas, motyvuotas krikščioniškos meilės artimui, yra indėlis į visos Pakistano valstybės ir visuomenės bendrąjį gėrį.

Kaip neįgalieji švenčia sakramentus, priklauso nuo jų šeimos, institucijos ar bendruomenės, kur gyvena, taip pat nuo parapijos pasirengimo.