Visuomenė

Trečiojo tūkstantmečio popiežius
Irena Vaišvilaitė - Naujasis Židinys-Aidai

Pasakojama, kad ką tik popiežiumi išrinktam Karoliui Wojtyłai Lenkijos primas, kardinolas Stefanas Wyszyńskis pasakė: „Tau teks vesti Bažnyčią ir pasaulį į naują tūkstant­metį.“

„Karštosios linijos“ savanorė: skambučių padaugėjo trigubai, o savanorių sumažėjo

Su „Karštosios linijos” savanore Egle Baležentiene kalbamės apie savanorystę, tapusią jai gyvenimo varikliu.

Tautybė – ne specialybė. Dr. H. Kobeckaitė – apie Tautybių departamentą

Klausydamiesi pirmosios Tautinių mažumų departamento vadovės pasakojimo, nusikeliame į įvykius prieš Sąjūdį.

Dingusio Vilniaus galerijos: Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčia

Nugriautos bažnyčios vietoje suformuota akmenimis grįsta turgaus aikštė, miestiečių praminta Basokų aikšte.

Pandemijos akivaizdoje
Eric Landowski - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Šiandien kaip niekada pasitvirtina tiesa, kad gyvenimą sudaro maži ar dideli, laimingi ar nelaimingi atsitikimai.

Apie grožį, arba Kaip buvo įveiktas negalėjimas skaityti
Jūratė Čerškutė - Naujasis Židinys-Aidai

Negalėjimas skaityti, kaip ir apskritai susikaupti, pirmosiomis naujosios realybės dienomis tvėrėsi iš daugybės dedamųjų.

Kodėl pabosta baimė?

Sociologo F. Furedi teigimu, šiais laikais retai kada diskutuojame apie tai, ar kažkieno baimė yra pagrįsta – vis dažniau kalbame apie tai, kad kažkas turėtų kelti baimę.

Šalyje nėra vietos senukams?

Reikalinga nauja senatvės suvokimo paradigma. Amžių nusakantys metų skaičiai negali būti atvirkščiai proporcingi socialinei vertei. 

„Tu mane pašaukei“: politologė Ainė Ramonaitė
Bernardinai.TV

„Būti mokslininke yra mano pašaukimas. [...] Viena vertus, gali įžvelgti naudos – valstybei, bendruomenei. Kita vertus, yra pažinimo džiaugsmas – prisilieti ir pažįsti Dievo tvarką.“

Honkongas vėl protestuoja prieš Pekino gniaužtus

Gegužės 24 dieną Honkongo gyventojai vėl protestavo prieš Kinijos bandymą atimti iš jo autonomiją, kurią šis miestas turi nuo pat 1997 m.

Ar Europos Parlamentas lietuviams svarbus?

Kaip rodo „Spinter tyrimai“ apklausa, dauguma respondentų (65 proc.) Europos Parlamentą laiko svarbia institucija, kurios sprendimai daro įtaką jų gyvenimui.

V. Braziūnas: „Kultūrai tenka gaimaroti ir vis minti biurokratijos duobkelius“
Matas Baltrukevičius - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Lietuvos kelias, baltų tapatybė, sunki kultūros padėtis ir vaikystės svajonė tapti ornitologu. Apie tai – su poetu ir vertėju Vladu Braziūnu.

Mados kūrėja L. Kvašytė: tvarumui reikia laiko, kurį šiandien suryja daiktai

Kai daiktų turėsime tik tiek, kiek naudojame, o ne kaupsime jų pilnas dėžes, atsiras daugiau vietos mūsų mintims, smalsumui, daugiau laiko tobulinti save.

Apie betoninį švietimą ir ekonomiką

Gegužės 8 dieną įsigaliojo Sauliaus Skvernelio Vyriausybės pasiūlyto ir patvirtinto lėšų skirstymo planas pandemijos sukeltą krizę įveikti.

Šv. Jono Pauliaus II programa Lietuvai

Sveikindamas nepriklausomybės rytmetį išgyvenančią mūsų tautą, 1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II nubrėžė ir ateities programą, kurios neturime pamiršti.

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (VIII). Melagių kartoteka

Ar žinote, kad didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ archyvuose saugoma atmestų žodžių sankaupa, žodynininkų praminta Melagių kartoteka?

Mokykla po žmogaus visagalybės

Situacija kviečia permąstyti ne vien techninius, organizacinius, administracinius klausimus, bet svarbiausia – turinį. 

„Klausk „Bernardinų“: ar redakcija išlieka nepriklausoma, rašydama apie žydų Lietuvoje istoriją?

„Teko girdėti apie tai, kad „Bernardinai.lt“ ir „Geros valios“ žydų paramos fondą sieją glaudūs ryšiai ir gaunate iš jų paramą.“

Ne komforto zona
Renata Šerelytė - Draugas

Kažkodėl partizaninė tematika mūsų literatūroje ir mene šliejasi prie tų, apie kurias kalbama puse balso ir kurioms tarsi neteikiama didelės reikšmės.

Produktyvumas dėl laimės, laimė dėl produktyvumo

Atrodo, kad laimė pastaruoju metu tapo pagrindiniu žmogaus gyvenimo tikslu. Tiesa, kokia ta laimė? Ar ji nėra individualistinė, narciziška, beveik solipsistinė?

„Laudato si'” savaitė. Religinės organizacijos nebeinvestuos į taršius sektorius
Vatican News

2015 gegužės 24 dieną paskelbta popiežiaus Pranciškaus enciklika apie rūpinimąsi bendrais namais, mūsų planeta.

Asmenys 60+ nepageidaujami

 Covid-19 pandemijos metu susiduriame su nauja segregacija?

Savanorė Elena: įlieti nors lašelį šviesos ir vilties į mažųjų širdis
VA Caritas

Elena moko vaikus fortepijono subtilybių, užsiima koncertine, soline ir kamerine veikla. Karantino laikotarpiu ji savanoriauja Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Motinos ir vaiko namuose.

„Tu mane pašaukei“: teisininkas, rašytojas Justinas Žilinskas
Bernardinai.TV

„Mano tiksliausias pašaukimas yra pasakoti istorijas visomis įmanomomis formomis – rašyti, mokyti, šiek tiek dainuoti.“

Standartizacija ir funckionalizmas. Kaip sovietmečiu augo Vilniaus miegamieji rajonai?

Masinė gyvenamųjų rajonų plėtra prasidėjo XX amžiaus antroje pusėje. Okupuotoje Lietuvoje pradėjo veikti sovietinė standartizacija ir industrializacija.

Žurnalo „Logos“ vyr. redaktorė: Nepriklausomybės pradžioje buvo labai stipri dvasinė žodžio galia
XFM Radijas

Žurnalas „Logos“ stengiasi kalbėti, kad lietuvybė, lietuviška sąmonė, tautos išlikimas susijęs ne tik su materialinėmis, tačiau ir kultūros vertybėmis. 

G. Radvilavičiūtė: „Man išskirtinė vieta, kurioje susipažinau su pasauliu: dangumi, mirtimi, peizažu, kalba“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Pasak Nacionalinės premijos laureatės, tapome vakarietiška visuomene su privalumais ir trūkumais, kartu išlaikydami „slaviškai mužikišką“ gerovės suvokimą.

P. Cvirkos muziejaus aušra ir naktis

Kaune, Lietuvos premjero M. Šleževičiaus namuose Donelaičio g. 13, nuo 1951 m. veikusį P. Cvirkos memorialinį muziejų 1991-aisiais ištiko mįslinga metamorfozė.

„Kodėl jūs nemirėte?“ Šv. Jonas Paulius II ir pasaulį sukrėtęs stebuklas

1981 m. gegužės 13 d. popiežius turėjo būti nušautas. Tačiau jį išgelbėjo – kaip tikėjo pats šv. Jonas Paulius II – Fatimos Dievo Motina.

Kaip atrodys atnaujinta Jono Pauliaus II aikštė sostinėje?

Viešas nuotolinis Jono Pauliaus II aikštės prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios sutvarkymo projektinių pasiūlymų pristatymas vyks birželio 9 d.

COVID-19 – galimybė Lietuvai pasiekti naują brandos, dorovės ir gerovės lygį

Vargu ar galime kalbėti apie mūsų krikščioniškas vertybes, kai smerkiami sprendimai besivystančioms šalims suteikti net ir simbolinės apimties pagalbą.

Kur nuėjome, arba atsakymas į 1990-ųjų klausimą „Quo Vadis“?
Kazys Preikšas - Naujasis Židinys-Aidai

Ryškiausias pokytis Europos peizaže per 30 metų, be abejo, yra Europos Sąjunga.

Šiuolaikinio meno aukcionas internetu pal. T. Matulionio laiškams išspausdinti

TM fondo rengiamo aukciono „Pandemija 2020“ tikslas – sukaupti lėšų pal. T. Matulionio laiškų knygai išleisti.

Balys Miškinis – primiršta Deltuvos legenda

„Dar Nepriklausomybės pradžioje susipažinau su Baliu, sužinojęs, kad jis buvo pokario metų rezistentas, vėliau nuteistas ir praėjęs tikrą okupantų golgotą.“

Rašytoja D. Staponkutė: „Karantinas – kaip stovintis vanduo: klampina, atima laisvę“

„Karantinas nėra labai kūrybingas laikas, nes jis nėra laisvas“, – sako D. Staponkutė, jau spėjusi parašyti romaną apie ikirenesansinį Kiprą, Lietuvą ir moteris politikoje.

Karolio Wojtylos paslaptis

Ar Jonas Paulius II – Dievo pasiuntinys? Šį klausimą sau ne kartą uždavė vokiečių žurnalistas Andreasas Englischas, lydėjęs šį popiežių kelionėse. 

Steigiamojo Seimo 100-metis ir Respublikos prasmė

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docento dr. V. Vaičaičio komentaras apie Lietuvos Steigiamojo Seimo 100-metį.

Kai lanku medžiojamas malonumas

Medžioklė nėra blogis, bet net profesionalo valdomas lankas didina žvėries sužeidimo galimybę. To neįmanoma paneigti.

Virtuali paroda apie Lietuvos Respublikos Steigiamąjį Seimą

Lietuvos centrinis valstybės archyvas parengė virtualią parodą, skirtą Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečiui.

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (VII). Ekspresyvai

XXI a. keičiasi kalbos vaidmuo, ir spalvotieji ekspresyvai turėtų grįžti. Gerai, kad juos išsaugojome, net jei kol kas tik LKŽ.

Lietuvos Steigiamasis Seimas – Vasario 16-osios akto gairių subrandintas vaisius

Lietuvos Steigiamasis Seimas, atlikęs labai svarbų mūsų valstybės kūrimo darbą, tikrai ryškiu puslapiu įeina į Lietuvos istoriją, į jos atmintį.

Justinas Staugaitis – signataras, steigiamojo Seimo narys, vyskupas

Tarp Steigiamojo Seimo narių – ir kun. Justinas Staugaitis, Vasario 16-osios akto signataras, gebėjęs suderinti dvasininko ir politiko pašaukimus.

Ar reikalingas visuotinis kaukių dėvėjimas per epidemiją?

Lietuvos Vyriausybė, COVID-19 epidemijos pradžioje teigusi, kad kaukės nuo viruso neapsaugo ir jų nešioti nereikia, po kelių savaičių kardinaliai pakeitė savo poziciją.

Pobedos diena

Pagerbti Antrojo pasaulio karo veteranų gegužės 9 d. einama, nes daugiau nėra kur eiti, kaip eiti, su kuo eiti.

Krizės pamokos kultūros laukui: išmokti susikalbėti ir galvoti ne vien apie save

Vienas lauke – ne karys, arba Kodėl kultūrininkų bendruomenė išėjusi iš krizės dėl pandemijos taps daug solidaresnė.

Šeimų organizacijos prieštarauja hormoninių spiralių paauglėms kompensavimui

Tėvams atstovaujančios organizacijos nesutinka, kad jų sumokėtais mokesčių pinigais būtų dedamos hormoninės spiralės paauglėms.

Lietuvos pilių ir dvarų vaizdai

Naujuoju vaizdo klipu, kuriame atskleidžiamas gamtos, istorinių pilių ir dvarų grožis, Lietuvos pilių ir dvarų asociacija skatina keliauti po Lietuvą ir pažinti jos kultūrinį paveldą.

Lietuvos žydai Štuthofo koncentracijos stovykloje

Naujos A. Bubnio ir S. Buchavecko knygos „Lietuvos žydai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1943–1945 m.“ pristatymas.

Iškalbingiau už tūkstantį žodžių: virusas, nuotraukos ir prezidentinis rūpestis

Lietuvą apėmusi koronaviruso pandemija neaplenkė ir Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos.

XVIII a. graviūroje – universiteto rūmų ir Vilniaus senamiesčio pastatų atvaizdai
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

VU darbuotoja I. Kažuro pasakoja apie 1781 m. graviūrą – ko gero, ankstyviausią universiteto rūmų atvaizdą.