Visuomenė

Lietuvos dvarai menininkų kūriniuose

Dailininko teptukas neretai tampa ir istorijos išsaugojimo įrankiu.

„Proto amžiaus“ autorius: „Turime siekti, kad politika būtų kuo racionalesnė“

„Problema ta, kad vis dar bijome viešai pasakyti, jog paprastas pilietis neturi pakankamai kompetencijos politikai įgyvendinti“, – sako vienas įtakingiausių mūsų dienų mąstytojų S. Pinkeris.

Kun. V. Aliulis – netituluotas Bažnyčios ambasadorius
Karolina Bagdonė - Magnificat leidiniai

Pokalbis su naujos knygos „Netituluotas Bažnyčios ambasadorius: atsiminimai apie kunigą Vaclovą Aliulį MIC“ rengėja ir sudarytoja dr. Dalia Čiočyte.

Propagandos technikos ir melagingos naujienos – kaip jas atpažinti?
VU naujienos

Dr. Nerijus Maliukevičius dalinasi patarimais, kaip atpažinti netikras naujienas.

„Atstatyti“ Lietuvos valstybę reiškia ne tik apginti, bet ir naujai kurti bei puoselėti

„Atstatyti“ reiškia ne tik apginti, bet ir naujai kurti bei puoselėti, kas ir buvo daroma Pirmosios Lietuvos Respublikos mokslininkų, menininkų ir valstybės tarnautojų.  

Prezidentas G. Nausėda: „Tikiu, kad švietimas ir vėl gali kilstelėti mus aukštyn“

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Vasario 16-osios proga.

„Misija Sibiras“ įrašė savo pirmąją dainą

Vasario 16-osios proga „Misija Sibiras‘19“ dalijasi debiutu – projekto daina „Mūs žemės nelieskit“.

Rasta dar viena originali 1949 m. vasario 16 d. partizanų Deklaracija

Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojai rado dar vieną originalų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos egzempliorių.

Vytautas Didysis ir vienas 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras

Sarkofagas, esantis Vilniaus katedroje, tapo ne tik nerastų Vytauto Didžiojo palaikų, bet ir Vasario 16-osios Akto signataro D. Malinausko istorijos simboliu.

Neišpildytas prašymas. Atsiminimai apie Lietuvos savanorį S. Ignatavičių

Alfo Pakėno atsiminimai apie Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorį Stasį Ignatavičių.

Tėvynę savyje nešiojame

Patriotizmas neturi senaties, negali būti proginis.

Hospiso Vaikų skyriuje apsilankiusi D. Nausėdienė: tai artimo meilės liudijimas ir įprasminimas

D. Nausėdienė dalyvavo Pal. kun. M. Sopočkos hospiso Vaikų skyriaus pašventinimo iškilmėse.

Akimirkai pamaitinti bado meno meistrus

Prof. V. Daujotytės-Pakerienės kalba, sakyta vasario 13 d. per premijų teikimo iškilmes, ir keli pasiaiškinimo žodžiai dėl incidento Prezidentūroje.

Kaip sukurti valstybę? Pasakoja istorikas S. Jazavita

Apie Lietuvos padėtį po Vasario 16-osios akto pasirašymo ir penkias asmenybes, kurios nepriklausomos Lietuvos svajonę pavertė tikrove.

Knygos „Partizanė“ autorius M. Ėmužis: žmonės ne visada palankiai žiūrėjo į partizanes

Partizanės atliko daugybę tokių pat funkcijų kaip ir vyrai partizanai, galbūt tik nebuvo skiriamos vadovauti ir rečiau dalyvaudavo tiesioginiuose kovos veiksmuose.

Iš radijo gamyklos – į šventovę: kaip buvo prikelta Prisikėlimo bazilika

Prieš 30 metų, 1990-ųjų vasario 14-ąją, tikintieji atgavo paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią. Kaip tai atsimena anų laikų įvykių liudininkai?

Režisierius G. Varnas: „Valstybę valdo klerkai ir vidutinybės. O tai pati baisiausia kasta“

„Didžiai gerbiamas Prezidente, – rašo G. Varnas, – juk žadėjote, kad „Prižadu, Punios šilo mes jiems neatiduosime“, o kur veiksmai? Nebenorite pastebėti kaip Viktorijos?“

Dėl politikos studijų negalėjusiam pabaigti rezistentui A. Terleckui – ypatingas Vilniaus universiteto diplomas
VU naujienos

Atminties diplomais siekiama prisiminti ir pagerbti VU bendruomenės narius, kurie dėl totalitarinių režimų veiksmų buvo pašalinti iš VU ir neteko galimybės baigti studijas.

Lietuvos tarpukario miestų ir miestelių modernizacija: Ukmergė

Ketvirtame XX a. dešimtmetyje Ukmergė tapo vienu iš sparčiausiai besivystančių Lietuvos miestų. 

„Kablys“ – kultūrai

„Kablys“ – legendinis pastatas, jau kelis dešimtmečius prisidedantis prie Vilniaus miesto veido formavimo.

Kard. V. Sladkevičiaus istorija (I). Gabus jaunuolis, kurį įkvėpė silpnieji

Pasakojimas apie kard. Vincento Sladkevičiaus vaikystę, paauglystę ir kelią kunigystės link. 

10 įdomiausių filosofo H.-G. Gadamerio minčių

Vasario 11-ąją dieną Hansas Georgas Gadameris (1900-2002 m.) švestų 120-ies metų jubiliejų. 

Ar asmenybių pjudymas žiniasklaidoje taps gyvenimo norma?

Pjudymo fenomenas, bent jau akivaizdžios jo apraiškos kaip kokios vėžio metastazės, pastaruosius penkerius metus pamažėle braunasi į viešąjį gyvenimą.

„Nediplomatiški britų diplomato užrašai“: kokią Lietuvą pamatė 1994-aisiais?

Vilniaus knygų mugės svečias K. J. Lynchas pristato ironišką, drąsų pasakojimą apie ilgametę diplomato karjerą.

„Religijų ekologija“ Kinijoje

Kinijoje be koronaviruso yra ir kita žmones naikinanti jėga, net smarkiau nei bet kuris gripas. Ji vadinasi Kinijos komunistų partija.

„Mažoji studija“. Arkos bendruomenei „Betzata“ – 15 metų

„Mes visada priešinamės tam, ko nepažįstame. Mes bijome kalinių, neįgalių žmonių, pabėgėlių – nes jų nepažįstam.“

Lietuva, kurią myliu. Libanietis H. A. Ibrahimas: mus skiria tik detalės

Kviečiame kartu su tautinių bendrijų atstovais leistis į įvairovės kupiną kelionę po Lietuvą, kurią kiekvienas mylime – skirtingą ir jungiančią.

Filmą apie benamius sukūrę studentai: vienintelė galimybė jiems padėti – kalbėtis
XFM Radijas

Vilniaus universiteto studentai Karolis Varnelis ir Lukas Valeika pasakoja apie savo sukurtą trumpametražį filmą „Kalbėk, aš klausau: benamio istorija“. 

Tiesa gydo. Rašytoją G. Kanovičių kalbina sūnus Sergejus

„Lieka atmintis. Turi likti“, – į klausimą, kas lieka, kai po išmirštančio etnoso nelieka nieko materialaus, atsako G. Kanovičius.

Apie laimę gyventi vienoj Lietuvoj

Jei sakome, kad dalis mūsų bendrapiliečių gyvena „kitoje Lietuvoje“, jau atsiribojame nuo jų ir jų problemų – ir retorinis atsiribojimas nėra menkesnis už bet kokį kitokį.

„Ateikite kurti“ – paroda, skirta ateitininkų metams

Svarbiausiu įvykiu ateitininkų organizacijos istorijoje galima vadinti žurnalo „Ateitis“ pasirodymą 1911 metais

Disidentas J. Volungevičius: „Atsilaikyti padėjo tikėjimas savo teisumu“
Ateitis

J. Volungevičius yra vienas iš Lietuvos laisvės lygos steigėjų, daugelio antisovietinių pareiškimų, ginančių Lietuvos žmonių teises, lietuvių kalbą, autorius.

Tiesa yra banali
Renata Šerelytė - Draugas

Kodėl mūsų, Lietuvos politikoje, ir konkrečiai – valdančiojoje koalicijoje – šiandien žodis „moralė” ir „etika” yra nelyginant tuščios plastikinės pakuotės brazgėjimas?

Mirė Kovo 11-osios akto signataras Mykolas Arlauskas

Šeštadienį mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mykolas Arlauskas.

„Brexitas“ – postūmis permąstyti, kokiais politiniais pažadais gyvename

Praėjusią savaitę Jungtinė Karalystė galų gale formaliai atsiskyrė nuo Europos Sąjungos. Tai signalas mums iš naujo apsvarstyti, kokių politinių horizontų norime siekti.

Laikraščiui „Šiaurės Atėnai“ – 30 metų

1990-aisiais Vilniuje pradėtas leisti kultūros savaitraštis „Šiaurės Atėnai“, Sąjūdžio kūrinys, susibūręs iš bendraminčių, skelbiančių atvirumą pasaulio kultūrai, žmogaus individualumui.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta A. Grišinui

A. Grišinas Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai pateikė projektą „Gyvenimas tiesoje“: Jano Patočkos politinė mintis“.

ES ir Britanijos skyrybos – kodėl joms nepritartų I. Kantas?

Pasitraukimas iš Sąjungos, kuomet visos jos narės jau gerokai pasikeitusios, yra politinio solidarumo stokos požymis. Tai pamoka, kurią turi išmokti pati ES.

„Tu mane pašaukei“: mokytojas Vytautas Toleikis
Bernardinai.TV

„Man mokykloje labai nesisekė. Paskutinėse klasėse jaučiausi tarsi kankinamas. Pagalvojau, gal aš galėčiau būti kitoks mokytojas.“

Teisininkas V. Vaičaitis: mums visiems skirta svarbi vieta po saule
Vytis Turonis - Ateitis

Žmogus niekada neturėtų tapti priemone valdžios rankose, o turi būti jos veiklos tikslu. 

Nudilusi garbė ir tai, kas nedyla
Julius Sasnauskas OFM - Šiaurės Atėnai

Nuotraukoje matyti, kaip atrodė iš vidaus „vytautinė“ bažnyčia Kaune, Vaižganto numylėtoji.

JAV prezidento D. Trumpo metinis pranešimas

Vasario 4-osios vakarą JAV prezidentas Donaldas Trumpas skaitė metinį pranešimą. 

Paskirtos Lietuvos mokslo premijos

Lietuvos mokslo premijų komisija paskelbė, kas tapo 2019 metų laureatais.

Ugdyti ne tautiškai, bet tautą. Prof. A. Sverdiolas apie filosofą St. Šalkauskį

Stasys Šalkauskis, profesoriaus Arūno Sverdiolo teigimu, buvo pirmasis lietuvių filosofas. Savo raštus jis paskyrė tautai ugdyti.

Imperijos atsibunda ir atakuoja: ar turi svajonę apie pasaulį Europa ir Lietuva?

Ar EU ir JAV konsoliduosis, išlaikys ir stiprins savo galios pozicijas, pripažinusios visas nuoskaudas, ir stos ginti pamatinių civilizacijos vertybių? 

„Tu mane pašaukei“: diplomatė Halina Kobeckaitė
Bernardinai.TV

„Reikėtų klausytis savo vidinio balso, – sako žymi Lietuvos valstybės veikėja H. Kobeckaitė.

Vatikanas į Kiniją siunčia bent 600 tūkst. apsauginių kaukių

Vatikanas paaukojo tūkstančius apsauginių kaukių kelioms Kinijos provincijoms, paveiktoms koronaviruso protrūkio.

Filosofas P. Manent'as: didelė klaida priešinti Europą ir europietiškas nacijas

Išskirtinis pokalbis su pasaulinio garso prancūzų politikos filosofu P. Manent'u apie Europos krizę, tapatumą, nacijų reikšmę ir krikščionišką civilizacijos šaltinį. 

Kokia bus biblioteka po 20 metų?

Šiuolaikinis jaunimas knygų skaito vis mažiau, tačiau kaip paaiškinti faktą, kad bibliotekose daugėja skaitytojų?

2019 m. Tolerancijos žmogus – E. Bunka

Tolerancijos žmogumi išrinktas visuomenininkas, žurnalistas, kraštotyrininkas Eugenijus Bunka. L. Donskio premija įteikta kino kritikui, kultūrinės spaudos autoriui Linui Vildžiūnui.