Atmintis | Visuomenė

Laisvės kovas liudijantys, skaudų ir sudėtingą istorinį laikotarpį atspindintys autentiški Lietuvos partizanų dokumentai yra svarbus istorijos šaltinis.

Palaimintasis Jurgis Matulaitis (1871–1927), lygiai prieš šimtą metų tapęs Vilniaus ganytoju, pasižymėjo ypatinga išmintimi. Koks buvo šios dorybės šaltinis? 

Pal. Matulaičio pamokslas tapus Vilniaus vyskupu: „Mano darbo dirva – Kristaus karalija. Mano partija – Kristus.“

Senelis – knygnešys. Tėvas – mokytojas. Anūkė – pedagogė ir rašytoja.

Yra vos keletas užuominų apie Poncijaus Piloto istoriškumą. Mokslininkai prie jų dabar gali pridėti dar vieną: 2000 metų senumo žalvarinį žiedą su Piloto vardu.

Pažvelkime į žydų ar lenkų istoriją ne tik mūsų, bet ir jų akimis, jiems darant tą patį su mūsų tautos istorija – pajusime, kaip blėsta neapykanta.

Tarpukario Lietuvos literatūros lauke katalikų erdvė buvo labai svarbi, o daugelis menininkų – ateitininkai. 

Prieš daugiau nei 40 metų sesuo Gerarda, pogrindžio vienuolyno vyresniosios pasiųsta, klusniai paliko valstybinį darbą ir slapta pradėjo redaguoti leidinį „Lietuvos Bažnyčios kronika“.

Lietuvos ypatingasis archyvas atidarė interneto svetainę „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvasׅ“, kurioje skelbiami suskaitmeninti Lietuvos partizanų dokumentai. 

Didžiausias archeologų atradimas Reformatų sode – išlikę pirmosios Reformatų medinės bažnyčios (XVII a. I p.) pamatų fragmentai.

„Šiais labai sunkiais Vilniaus vyskupijai laikais, einant įvairioms kovoms, tik šis vienas pamaldus kunigas sugebės pakreipti į tiesų kelią ir Vilniaus dvasininkus, ir vyskupijos tikinčiuosius sujungti tikrai krikščioniška meile.“

Kam XXI a. žmogui reikalinga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija? Kas, be pavadinimo, sieja modernią Lietuvos Respubliką su senąja kunigaikščių ir bajorų valstybe?

Edukacinė iniciatyva „Istoriniai CV“ pristato naujus Lietuvai reikšmingų asmenybių gyvenimo aprašymus ir galimybę pabendrauti su jomis per programėlę „Messenger“.

Videoreportažas apie litvako S. Bahato, gyvenančio Izraelyje, gyvenimo istoriją. 

Mažosios studijos laida „Kultūra ir religija“ apie naująjį lietuvį palaimintąjį Mykolą Giedraitį.

1903 m. lapkričio 9 d. popiežius Pijus X Vilniaus vyskupu paskyrė Eduardą von Ropą: „Iš dalies lenkas, iš dalies vokietis, iš dalies lietuvis, bet svarbiausia – doras katalikas.“

Šiemet minime Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, rašytojo, filosofo Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-ąsias gimimo metines. Iš istorijos nuotrupų – apie jo viešnagę Biržuose ir Pasvalyje 1934 m. balandį.

O kas gi yra geras muziejus? Pabandysiu atsakyti į šį klausimą pasitelkdamas penkių Lenkijos muziejų pavyzdžius.

Vyresniosios nurodymai jaunai vienuoliai: „Į viską žiūrint atviromis akimis, savarankiškai pačiai surasti būdus, kaip vis labiau ir labiau išsinerti iš savo savimylos, kaip visiškai pasiaukoti Dievui ir Bažnyčiai esamomis sąlygomis.“

Pasakojimas apie partizanų žvalgą Praną Perevičių.

Baltarusių poetė Aloizos Paškievič-Ciotka, Vasario 16-osios akto signataro S.Kairio žmona, buvo glaudžiai susijusi su Lietuvos ir Baltarusijos valstybių kūrėjais. 

Priešingai plačiai paplitusiai nuostatai, katalikų teologai savo pasisakymais gynė moterų teises, tiek mokslo ir švietimo, tiek moterų pasirinkimo, už ko tekėti, srityje.

Sekmadienį Kryžkalnyje atidengtas ir pašventintas Kęstučio apygardos partizanų memorialas.

Motinai Cecilijai Abba Kovneris atsiuntė nedidelį krucifiksą, ant kurio buvo užrašytas žodis „Jeruzalė“. Šis kryželis buvo šalia jos mirties valandą.

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos dvasia“, – žymiojoje „Aušros“ prakalboje rašė dr. J. Basanavičius. Užrašė jis šią prakalbą gyvendamas Prahoje, kurioje tapo čekų tautinio atgimimo liudininku.

„Žmogų reikia pažinti, stengtis įžiūrėti kažką daugiau, nei yra jo veiksmuose, kalboje. Svarbiausia – nepražiūrėti žmogaus“, – taip paskutiniame savo interviu LRT sakė režisierius E. Nekrošius.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras anglų kalba išleido partizanų vado prisiminimų knygą „Daugel krito sūnų...Partizanų gretose“.

Lietuvos kariuomenei minint šimtmetį, prisiminkime tuos, kurie savanoriškai 1918–1920 m. įstojo į naujai formuojamą Lietuvos kariuomenę ginti Tėvynės. 

Organizacijai „Littuania“ buvo būdingas tiek kraštietiškas rytprūsiškas, tiek nacionalinis vokiškas patriotizmas.

Ir fašistai, ir bolševikai turėjo analogišką galutinį tikslą. Tai, ką pirmieji deklaravo viešai, tą antrieji darė slaptai, dangstydami juodus darbus tiršta demagogijos ir melo skraiste.

Pasak A. Veilentienės, keičiasi studentų kartos, tačiau žinių troškimas, noras linksmintis ar maištauti vienija jas tarsi bendra gija. Kiekvienoje epochoje tai įgauna naujas formas.

Pasakojimas apie Bereką Joselevičių – Kretingos žydų šeimoje gimusį Lietuvos ir Lenkijos patriotą, kovojusį Napaleono kariuomenės gretose ir svajojusį apie savo tėvynės laisvę.

Pokalbis su parodos „Nugalėk blogį gerumu: palaimintasis Jurgis Matulaitis (1871–1927)“ kuratore Kamile Jagėliene.

Šie metai LR Seimo paskelbti skautų judėjimo metais. Skautai švenčia savo 100 metų jubiliejų. Pasakojimas apie tai kaip sovietmečiui besibaigiant skautams pavyko atsikurti.

1946 metais gruodžio 19 dieną Vilniaus KGB rūmuose prasidėjo vyskupo Teofiliaus Matulionio tardymai. Pirmajame tardyme vyskupas Teofilius pateikia savo biografinius duomenis.

Retas lietuvis žino apie Rusnės architekto Hermanno Kallenbacho ir Indijos tautos tėvo Mahatmos Gandhi bičiulystę.

1978 m. lapkričio 18 d. Pietų Amerikos Gajanos džiunglėse įkurtoje Jimo Joneso uždaroje bendruomenėje sau gyvybę atėmė daugiau kaip devyni šimtai žmonių, keli šimtai iš jų – vaikai.

Atmintis, išsauganti ne tik individualios patirties vaizdinius, bet ir visos bendruomenės istorijos pėdsakus, memuaruose Iš Vilniaus geto pasirodo kaip ypatinga kūrybinės sąmonės raiškos forma.

1978 m. lapkričio 13 d. Lietuvoje penki kunigai įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti.

Įtraukiančios ir jautrios žydų, Lietuvos patriotų rabinų Š. A. Sniego ir Izraelio Kaplano gyvenimo istorijos.

Per 22 nepriklausomybės metus buvo suformuotas 21 ministrų kabinetas, kuriame ministrais dirbo 100 politikų. Beveik pusė jų tapo sovietų ir nacių okupacijų aukomis

Reikėjo visa, kas vienuoliška, slėpti, laužyti tuos geruosius įpročius, su kuriais sesutės buvo labai susigyvenusios, kas joms buvo tarsi antroji prigimtis.

Minint Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį, popiežius Pranciškus po „Viešpaties Angelo“ maldos Vatikane susirinkusiems tikintiesiems priminė šią datą.

Ką ir kaip anuomet lietuviai šventė pasakoja naujas menotyrininkės Rimantės Tamoliūnienės leidinys „100 pakilių akimirkų: tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“.

Lietuvoje iki šiol verda diskusijos dėl to, ar bus išstumta lietuvių kalba, jei leisime naudoti w, q, x raides. Profesorės R. Trimonienės manymu, tai menka problema. 

Prieš šimtą metų Vilniuje, Lietuvos Valstybės Tarybos rūmuose, pirmąkart į posėdį susirinko modernios nacionalinės Lietuvos valstybės laikinoji Vyriausybė.

Ypač palaimintojo M. Giedraičio kultas sustiprėjo XVII a. pradžioje, kai Krokuvos vyskupijai vadovavo lietuvis kardinolas Jurgis Radvila. 

1953 m. lapkričio 9 d. Vladimiro kalėjime, Rusijoje, mirė arkivyskupas Mečislovas Reinys.  

Garsi archeologė Marija Gimbutienė atvėrė kelius archeomitologijai – naujai mokslo šakai, sujungusiai archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą.

Partizanai norėjo matyti socialiai teisingą demokratinę Lietuvą, ne buvusią smetoninę, sako istorikas dr. Darius Juodis.