Atmintis | Visuomenė

Išsaugotas partizanų atminimas

Laisvės kovas liudijantys, skaudų ir sudėtingą istorinį laikotarpį atspindintys autentiški Lietuvos partizanų dokumentai yra svarbus istorijos šaltinis.

Šventumo link su Jurgiu Matulaičiu

Palaimintasis Jurgis Matulaitis (1871–1927), lygiai prieš šimtą metų tapęs Vilniaus ganytoju, pasižymėjo ypatinga išmintimi. Koks buvo šios dorybės šaltinis? 

Pal. Matulaičio ingreso pamokslas

Pal. Matulaičio pamokslas tapus Vilniaus vyskupu: „Mano darbo dirva – Kristaus karalija. Mano partija – Kristus.“

Lietuvos istoriją liudijanti šeimos istorija

Senelis – knygnešys. Tėvas – mokytojas. Anūkė – pedagogė ir rašytoja.

Ant dviejų tūkstančių metų senumo žiedo rastas Poncijaus Piloto vardas

Yra vos keletas užuominų apie Poncijaus Piloto istoriškumą. Mokslininkai prie jų dabar gali pridėti dar vieną: 2000 metų senumo žalvarinį žiedą su Piloto vardu.

Kodėl įvyko karas?
Povilas Aleksandravičius - Mažoji studija

Pažvelkime į žydų ar lenkų istoriją ne tik mūsų, bet ir jų akimis, jiems darant tą patį su mūsų tautos istorija – pajusime, kaip blėsta neapykanta.

Katalikų kultūriniai suokalbiai tarpukariu

Tarpukario Lietuvos literatūros lauke katalikų erdvė buvo labai svarbi, o daugelis menininkų – ateitininkai. 

Ses. Gerarda Šuliauskaitė – išnešiojusi Lietuvą per ilgą adventą
Inesa Vaitkūnaitė - Magnificat vaikams

Prieš daugiau nei 40 metų sesuo Gerarda, pogrindžio vienuolyno vyresniosios pasiųsta, klusniai paliko valstybinį darbą ir slapta pradėjo redaguoti leidinį „Lietuvos Bažnyčios kronika“.

Sukurtas Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas

Lietuvos ypatingasis archyvas atidarė interneto svetainę „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvasׅ“, kurioje skelbiami suskaitmeninti Lietuvos partizanų dokumentai. 

Sostinės Reformatų sode rasti medinės bažnyčios pamatų fragmentai

Didžiausias archeologų atradimas Reformatų sode – išlikę pirmosios Reformatų medinės bažnyčios (XVII a. I p.) pamatų fragmentai.

Kaip pal. J. Matulaitis bandė išvengti vyskupo sosto

„Šiais labai sunkiais Vilniaus vyskupijai laikais, einant įvairioms kovoms, tik šis vienas pamaldus kunigas sugebės pakreipti į tiesų kelią ir Vilniaus dvasininkus, ir vyskupijos tikinčiuosius sujungti tikrai krikščioniška meile.“

LDK istorija: tarp supratimo ir vaizduotės

Kam XXI a. žmogui reikalinga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija? Kas, be pavadinimo, sieja modernią Lietuvos Respubliką su senąja kunigaikščių ir bajorų valstybe?

„Istoriniai CV“: pabendraukite su F. Bortkevičiene per programėlę „messenger“

Edukacinė iniciatyva „Istoriniai CV“ pristato naujus Lietuvai reikšmingų asmenybių gyvenimo aprašymus ir galimybę pabendrauti su jomis per programėlę „Messenger“.

Pal. Mykolas Giedraitis – padrąsinimas intravertams
Mažoji studija

Mažosios studijos laida „Kultūra ir religija“ apie naująjį lietuvį palaimintąjį Mykolą Giedraitį.

Kas vyskupavo Vilniuje prieš pal. J. Matulaitį

1903 m. lapkričio 9 d. popiežius Pijus X Vilniaus vyskupu paskyrė Eduardą von Ropą: „Iš dalies lenkas, iš dalies vokietis, iš dalies lietuvis, bet svarbiausia – doras katalikas.“

Apie Vydūno viešnagę Biržuose ir Pasvaly
Rima Sabaitė-Jankauskienė - Šiaurietiški atsivėrimai

Šiemet minime Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, rašytojo, filosofo Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-ąsias gimimo metines. Iš istorijos nuotrupų – apie jo viešnagę Biržuose ir Pasvalyje 1934 m. balandį.

Nuo Gdansko iki Varšuvos, nuo Antrojo pasaulinio karo iki „Solidarumo“

O kas gi yra geras muziejus? Pabandysiu atsakyti į šį klausimą pasitelkdamas penkių Lenkijos muziejų pavyzdžius.

Vargdienių seserys: gyvenimas vienodu jausmu

Vyresniosios nurodymai jaunai vienuoliai: „Į viską žiūrint atviromis akimis, savarankiškai pačiai surasti būdus, kaip vis labiau ir labiau išsinerti iš savo savimylos, kaip visiškai pasiaukoti Dievui ir Bažnyčiai esamomis sąlygomis.“

Partizanų žvalgas

Pasakojimas apie partizanų žvalgą Praną Perevičių.

Baltarusijos atgimimo šauklė

Baltarusių poetė Aloizos Paškievič-Ciotka, Vasario 16-osios akto signataro S.Kairio žmona, buvo glaudžiai susijusi su Lietuvos ir Baltarusijos valstybių kūrėjais. 

Katalikų moterys ir Apšvieta

Priešingai plačiai paplitusiai nuostatai, katalikų teologai savo pasisakymais gynė moterų teises, tiek mokslo ir švietimo, tiek moterų pasirinkimo, už ko tekėti, srityje.

Kryžkalnyje – memorialas partizanams

Sekmadienį Kryžkalnyje atidengtas ir pašventintas Kęstučio apygardos partizanų memorialas.

Mirė seniausia vienuolė pasaulyje, gelbėjusi žydus Vilniuje
Vatican News

Motinai Cecilijai Abba Kovneris atsiuntė nedidelį krucifiksą, ant kurio buvo užrašytas žodis „Jeruzalė“. Šis kryželis buvo šalia jos mirties valandą.

Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė. J. Basanavičiaus Praha

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos dvasia“, – žymiojoje „Aušros“ prakalboje rašė dr. J. Basanavičius. Užrašė jis šią prakalbą gyvendamas Prahoje, kurioje tapo čekų tautinio atgimimo liudininku.

Paskutinis E. Nekrošiaus interviu: žmogus – daugiau nei jo veiksmai ir kalba

„Žmogų reikia pažinti, stengtis įžiūrėti kažką daugiau, nei yra jo veiksmuose, kalboje. Svarbiausia – nepražiūrėti žmogaus“, – taip paskutiniame savo interviu LRT sakė režisierius E. Nekrošius.

Adolfo Ramanausko-Vanago prisiminimai anglų kalba

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras anglų kalba išleido partizanų vado prisiminimų knygą „Daugel krito sūnų...Partizanų gretose“.

Lietuvos kariuomenės savanoriai

Lietuvos kariuomenei minint šimtmetį, prisiminkime tuos, kurie savanoriškai 1918–1920 m. įstojo į naujai formuojamą Lietuvos kariuomenę ginti Tėvynės. 

Karaliaučiaus universiteto studentų organizacijos „Littuania“ istorija ir veiklos bruožai

Organizacijai „Littuania“ buvo būdingas tiek kraštietiškas rytprūsiškas, tiek nacionalinis vokiškas patriotizmas.

Baltijos tautų duobkasys Nr. 1 – fašizmas ar bolševizmas?

Ir fašistai, ir bolševikai turėjo analogišką galutinį tikslą. Tai, ką pirmieji deklaravo viešai, tą antrieji darė slaptai, dangstydami juodus darbus tiršta demagogijos ir melo skraiste.

Studijos, jaunystė ir maištas. Tarpukario studentų gyvenimas

Pasak A. Veilentienės, keičiasi studentų kartos, tačiau žinių troškimas, noras linksmintis ar maištauti vienija jas tarsi bendra gija. Kiekvienoje epochoje tai įgauna naujas formas.

Kretingos žydas, žuvęs už Abiejų Tautų respubliką
Romualdas Beniušis - Pajūrio naujienos

Pasakojimas apie Bereką Joselevičių – Kretingos žydų šeimoje gimusį Lietuvos ir Lenkijos patriotą, kovojusį Napaleono kariuomenės gretose ir svajojusį apie savo tėvynės laisvę.

Parodos apie pal. Jurgį Matulaitį kuratorė: mus sieja nepalaužiamas optimizmas

Pokalbis su parodos „Nugalėk blogį gerumu: palaimintasis Jurgis Matulaitis (1871–1927)“ kuratore Kamile Jagėliene.

Atgimusios Lietuvos skautams – 30 metų

Šie metai LR Seimo paskelbti skautų judėjimo metais. Skautai švenčia savo 100 metų jubiliejų. Pasakojimas apie tai kaip sovietmečiui besibaigiant skautams pavyko atsikurti.

Vyskupo Teofiliaus tardymo protokolas
www.teofilius.lt

1946 metais gruodžio 19 dieną Vilniaus KGB rūmuose prasidėjo vyskupo Teofiliaus Matulionio tardymai. Pirmajame tardyme vyskupas Teofilius pateikia savo biografinius duomenis.

Svečiuose pas litvako H. Kallenbacho ir M. Gandhi draugystės tyrinėtoją

Retas lietuvis žino apie Rusnės architekto Hermanno Kallenbacho ir Indijos tautos tėvo Mahatmos Gandhi bičiulystę.

Džonstauno tragedija: masinė savižudybė ar žmogžudystė?

1978 m. lapkričio 18 d. Pietų Amerikos Gajanos džiunglėse įkurtoje Jimo Joneso uždaroje bendruomenėje sau gyvybę atėmė daugiau kaip devyni šimtai žmonių, keli šimtai iš jų – vaikai.

Geto patirtys Avromo Suckeverio memuaruose

Atmintis, išsauganti ne tik individualios patirties vaizdinius, bet ir visos bendruomenės istorijos pėdsakus, memuaruose Iš Vilniaus geto pasirodo kaip ypatinga kūrybinės sąmonės raiškos forma.

Komitetas tikinčiųjų teisėms ginti: tylos Bažnyčios nebėra

1978 m. lapkričio 13 d. Lietuvoje penki kunigai įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti.

Pirmosios Lietuvos Respublikos kariuomenės rabinai – kapelionai
Geršonas Taicas - Beigelių krautuvėlė

Įtraukiančios ir jautrios žydų, Lietuvos patriotų rabinų Š. A. Sniego ir Izraelio Kaplano gyvenimo istorijos.

Sušaudyti ir nukankinti Lietuvos ministrai

Per 22 nepriklausomybės metus buvo suformuotas 21 ministrų kabinetas, kuriame ministrais dirbo 100 politikų. Beveik pusė jų tapo sovietų ir nacių okupacijų aukomis

Vargdienių seserys pogrindyje

Reikėjo visa, kas vienuoliška, slėpti, laužyti tuos geruosius įpročius, su kuriais sesutės buvo labai susigyvenusios, kas joms buvo tarsi antroji prigimtis.

Popiežius kvietė atmesti „karo kultūrą“

Minint Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį, popiežius Pranciškus po „Viešpaties Angelo“ maldos Vatikane susirinkusiems tikintiesiems priminė šią datą.

Kaip tarpukariu šventė lietuviai

Ką ir kaip anuomet lietuviai šventė pasakoja naujas menotyrininkės Rimantės Tamoliūnienės leidinys „100 pakilių akimirkų: tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“.

Istorikė: ne abėcėlės raidės buvo svarbiausios lietuvių kalbos išlikimui

Lietuvoje iki šiol verda diskusijos dėl to, ar bus išstumta lietuvių kalba, jei leisime naudoti w, q, x raides. Profesorės R. Trimonienės manymu, tai menka problema. 

Pirmieji Lietuvos ministrai

Prieš šimtą metų Vilniuje, Lietuvos Valstybės Tarybos rūmuose, pirmąkart į posėdį susirinko modernios nacionalinės Lietuvos valstybės laikinoji Vyriausybė.

Džiugi žinia Lietuvai ir Lenkijai: Mykolas Giedraitis paskelbtas palaimintuoju

Ypač palaimintojo M. Giedraičio kultas sustiprėjo XVII a. pradžioje, kai Krokuvos vyskupijai vadovavo lietuvis kardinolas Jurgis Radvila. 

Arkivysk. M. Reinio filosofijos paskaitos kalėjime

1953 m. lapkričio 9 d. Vladimiro kalėjime, Rusijoje, mirė arkivyskupas Mečislovas Reinys.  

Atradusi laiko ženklus. Marija Gimbutienė

Garsi archeologė Marija Gimbutienė atvėrė kelius archeomitologijai – naujai mokslo šakai, sujungusiai archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą.

Partizanų kovos istorija dar neparašyta
Lina Leparskienė - Liaudies kultūra

Partizanai norėjo matyti socialiai teisingą demokratinę Lietuvą, ne buvusią smetoninę, sako istorikas dr. Darius Juodis.