Atmintis | Visuomenė

Žmones kartais ištinka baisios epideminės ligos, tai nėra kokia nors naujiena istorijoje. 

Per ganėtinai trumpą laiką tarpukario Marijampolė padarė neabejotinai didžiulį šuolį. Miestas tapo didžiausiu Suvalkijos ekonominiu, administraciniu ir švietimo centru.

Šveicaras Josephas Ehrettas, geriau žinomas kaip Juozas Eretas, prieš 100 metų – 1920 m. balandžio 1 d. įkūrė Lietuvos žurnalistikos agentūrą, žinomą tiesiog kaip ELTA.

P. Mongirdaitė neapsiribojo fotografija studijoje – ji dokumentavo Kretingos, Palangos gamtą, vietovaizdžius, dvarus, fiksavo grafų Tiškevičių laisvalaikį ir kasdienybę.

Ksavera Vaištarienė (88 m.) buvo Lietuvos svekuolių sąjungos garbės narė, Vegetarų draugijos pirmininkė, chemijos mokslų daktarė.

1990 metų balandžio 3 d. tuometinis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis gavo sveikinimo telegramą nuo Tibeto politinio bei dvasinio lyderio

I. Jakubavičienės knyga „Portretas. Juozas ir Jadvyga Tūbeliai“ pasakoja apie ilgametį Lietuvos Ministrą Pirmininką J. Tūbelį ir jo žmoną, aktyvią visuomenininkę J. Tūbelienę.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Centrą pakeisti istorinę išvadą dėl Jono Noreikos veiklos buvo netenkintinas.

Modernūs A. Vivulskio projektai buvo kuriami iš religinio pašaukimo, o užsakovų pasitikėjimas skulptoriui ir architektui leido nevaržomam kurti naujas formas.

Dainų šventės metu šokiu tarsi susijungėme su viso pasaulio lietuviais.

Kovo 28-ąją minime 75-ąsias šventumo ir laisvės šauklio, Dievo tarno kun. Alfonso Lipniūno mirties metines.

V dalis apie kardinolo Vincento Sladkevičiaus (1920–2000) gyvenimo kelią.

Pati sąvoka „trauma“ nurodo į savotišką emocinį „sąstingį“, kurį sukėlė karas, genocidas, prievartos, politinės priespaudos patirtys, negebant to sąmoningai prisiminti ir palikti praeityje. 

Prasidėjus diskusijoms dėl mėginimų atnaujinti mokomųjų dalykų bendrąsias programas, net nekalbama apie patį programų turinį: ko ir kaip šiuo metu moko mokyklose? 

Palaimintojo T. Matulionio muziejaus kaimynystėje, keičiamų parodų salėse, rengiamasi naujai parodai „Šalkauskių giminės archyvai – aversai ir reversai“.

Dešimtmečiais į atminties paribius nustumti nužudytos poetės M. Olkinaitės eilėraščiai sugrįžta į mūsų gyvenimą. 

Neseniai pasirodžiusi dr. M. Ėmužio studija „Partizanė: Monika Alūzaitė – moteris laisvės kovose“ pasakoja partizanės Monikos Alūzaitės gyvenimo istoriją.

Kad ir kiek prisimintum, kad ir kiek pasakotum, vis vien neįmanoma atskleisti visko apie sunaikintų mažųjų žydų miestelių puikumą.

Retas kuris tarpukario Lietuvos apskrities centras turėjo tokią aiškią urbanistinę viziją kaip žaliojo miesto įvaizdį puoselėjęs Alytus.

Atsiminimai apie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbį Vladą Lapienį.

„Važiuoju... Man padirbdino didelį kryžių, kuris labai sunkus. Važiuoju pasimatuosiu tą kryžių.“

Galbūt vienas iš tokių mažų stebuklų mūsų kartai – tai Lietuvos trispalvės, kurias keldavo Vasario 16-ąją ir dėl to rizikuodavo patekti į kalėjimus.

Paroda „Nesusitaikę“ – pasakojimas apie lietuvių, sovietmečiu nepaklususių Maskvos diktatui, pasipriešinimą ir laisvę.

Istorinėse nuotraukose – valstybės politikos, kultūros, verslo veikėjų portretai, reikšmingi atgimimo įvykių reportažai, simbolinės akimirkos.

98 metų Fridos Berlin-Werksel gyvenimo istorija: Vilniaus gete, koncentracijos stovyklose ir Izraelyje.

Modernų rūbą įgyja ir miestelėnų pasididžiavimą kelia netgi tokie kasdienybės objektai kaip pirtis, kuri veikia iki šių dienų. 

A. Stulginskio tikėjimas Dievu bei savo tėvynės gyvybingumu padėjo ištverti visus gyvenimo sunkumus.

Stalininė represinė sistema ne tik masiškai šaudė savos šalies piliečius, bet ir stengėsi paslėpti viso to pėdsakus, lyg nujausdama, kad kažkada tuo bus domimasi. 

III dalis apie kardinolo Vincento Sladkevičiaus (1920–2000) gyvenimo kelią.

„Tekstus užrašiau tiksliai taip, kaip jie buvo papasakoti, nedariau jokios cenzūros“, – kalba knygos „Mūsų nepalaužė“ apie partizanų, tremtinių, Holokausto aukų likimus autorė.

Kaip giliai vienos kilmės individų visumą – rūšį – galima pažinti, skaitant tik tos rūšies pasaulėvokos interpretacijas? 

Pasakojimas apie kun. Augustiną Pronckietį – misionierių, bolševikinės Rusijos kankinį, arkivysk. Teofiliaus Matulionio bičiulį ir bendražygį.

Pasakojimas apie kard. Vincento Sladkevičiaus kunigystės pradžią. 

Knyga yra pasakojimas apie skirtingu metu į Australiją emigravusių lietuvių patirtis: viltis ir lūkesčius, patirtą netoleranciją, praradimus ir pasimetimą bandant suvokti, kur yra tikrieji namai.

Verčiami mados skilties puslapiai ir lankytojai kviečiami pasigrožėti Laikinosios sostinės inteligentijos apdarais ir aksesuarais.

O. Žukauskienės sudaryta knyga „Paulius Normantas. Kelionė į tolumas, ėjimas į save“ skirta bastūnui, laisvūnui, fotografui, orientalistui, poetui P. Normantui (1948–2017).

VU bibliotekoje vyko renginys, skirtas žydų gelbėtojai, Pasaulio tautų teisuolei, VU bibliotekininkei O. Šimaitei (1894–1970).

Vasario 27 d. atidaroma paroda „Uždegta Monmartro ugnies: Rokiškio dvaro meno kolekcija“, kurioje pirmą kartą kaip visuma bus eksponuojamos dvaro vertybės.

Pokalbis su psichologijos mokslų daktare Ruth Reches apie tai kaip su kokiomis psichologinėmis problemomis susidūrė Holokaustą išgyvenusieji žmonės. 

Pokalbis su naujos knygos „Netituluotas Bažnyčios ambasadorius: atsiminimai apie kunigą Vaclovą Aliulį MIC“ rengėja ir sudarytoja dr. Dalia Čiočyte.

Dailininko teptukas neretai tampa ir istorijos išsaugojimo įrankiu.

Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojai rado dar vieną originalų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos egzempliorių.

Alfo Pakėno atsiminimai apie Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorį Stasį Ignatavičių.

Apie Lietuvos padėtį po Vasario 16-osios akto pasirašymo ir penkias asmenybes, kurios nepriklausomos Lietuvos svajonę pavertė tikrove.

Partizanės atliko daugybę tokių pat funkcijų kaip ir vyrai partizanai, galbūt tik nebuvo skiriamos vadovauti ir rečiau dalyvaudavo tiesioginiuose kovos veiksmuose.

Prieš 30 metų, 1990-ųjų vasario 14-ąją, tikintieji atgavo paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią. Kaip tai atsimena anų laikų įvykių liudininkai?

Atminties diplomais siekiama prisiminti ir pagerbti VU bendruomenės narius, kurie dėl totalitarinių režimų veiksmų buvo pašalinti iš VU ir neteko galimybės baigti studijas.

Ketvirtame XX a. dešimtmetyje Ukmergė tapo vienu iš sparčiausiai besivystančių Lietuvos miestų. 

Pasakojimas apie kard. Vincento Sladkevičiaus vaikystę, paauglystę ir kelią kunigystės link. 

Vasario 11-ąją dieną Hansas Georgas Gadameris (1900-2002 m.) švestų 120-ies metų jubiliejų.