Atmintis | Visuomenė

„Radau pavasarį su vėju vaikštant po namus...“

Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos literatūros ir meno archyvu pristato virtualią parodą.

Plunksna – anapus Atlanto, širdis – Sudeikiuose. J. Girniaus portretas

Juozo Girniaus reiškinys priverčia susimąstyti apie kiekvieno mūsų atsakomybę saugant lietuviškąją tapatybę net ir negyvenant išeivijoje.

Filosofo A. Mickūno prisiminimai: kaip tėvas 1919 metais Lietuvą laisvino

Šios istorijos herojus Juozas Mickūnas Lietuvos partizanu tapo Nepriklausomybės kovų įkarštyje, 1919 metais.

A. Nykai-Niliūnui – 100. Niekad nenutrūkstanti gija su Nemeikščiais ir Utena

Su A. Nykos-Niliūno kūrybos, gyvenimo, palikimo tyrinėtoja G. Šmitiene kalbamės, ką gimtosios poeto vietos mums šiandien gali papasakoti apie jį.

Ką pamirštame švęsdami miestelių šventes
Romualdas Beniušis - Pajūrio naujienos

Žydai litvakai ir jų palikuonys grįžta į Lietuvą ieškoti savo šaknų, aplankyti vietas, kur gyveno, taip pat ieško per Holokaustą pavieniams žydams padėjusių išlikti vietinių žmonių palikuonių.

„Mažoji studija“: lietuvių klebonas lenkų užimtame Vilniuje

Pokalbis apie Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje, vienintelėje lietuviškoje lenkmečiu dirbusį kunigą Vladą Jezukevičių.

Žmogaus būtis lageriuose

Vaikaitės rašinys apie senelį Vladą Nasevičių, Lietuvos savanorį, antisovietinės rezistencijos dalyvį, Birželio 23-iosios sukilimo organizatorių.

Vilniaus bazilijonų vienuolyno spaustuvė: demokratiška, atvira, nepažinta

I. Kažuro disertacija atveria dar vieną menkai ištyrinėtą spalvingos Vilniaus praeities istorijos puslapį, liudija Vilniaus miestiečių kultūrų ir konfesijų įvairovę.

Karštas Kauno sporto halės ringas

Okupuotos Lietuvos gyventojų emocijų proveržis per XV SSRS bokso čempionatą laikytinas nepasitenkinimo sovietiniu režimu reiškimo per sporto varžybas eros pradžia. 

Istorikas L. Venclauskas: statyti prietarų sienas visuomet lengviau, negu jas griauti
Radvilė Rimgailė-Voicik - Beigelių krautuvėlė

Interviu su istoriku dr. Linu Venclausku apie antisemitizmo raidą Lietuvoje, uždaros visuomenės grėsmes, jaunimo Holokausto supratimą.

Pal. Jurgis Matulaitis: „Žiburys nežibės, jei nebus jame žibalo“

Pal. J. Matulaičio minėjimo dienomis iš jo dvasinio paveldo mokomės „į viską žiūrėti iš amžinumos aukštybių ir viską amžinumos svarsčiais sverti...“

Jono Meko dvilypumai

Meno ir edukacijos centre „Rupert“ atidaryta paroda atskleidžia ne tik J. Meko poetikos galią, bet ir sudėtingus asmenybės virsmus.

Klasikai ideologijos gniaužtuose

Nepaisant žiauraus ideologinio ujimo sovietinės reokupacijos metais, Klasikinės filologijos katedra Vilniaus universitete nebuvo uždaryta, skirtingai nuo Tartu ir Rygos universitetų.

Klaipėdos katedros šviesos beieškant

Prūsijos karalystės sostinėje stovėjo didžiulė, gracingu bokštu, skambiais varpais, žinią nešančiais miestelėnams pasižymėjusi pagrindinė miesto šventovė. 

Ko verkė lietuviai ir lenkai Liubline?
Rimvydas Petrauskas - Orbis Lituaniae

Pamąstymai apie Liublino unijos priežastis, padarinius, konktekstus ir vertinimus.

Lietuva ir Lenkija mini 450-ąsias Liublino unijos metines

1569 m. liepos 1 d. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasirašyta Liublino unija sujungė jas į vieną politinį darinį – Abiejų Tautų Respubliką.

Amžinybės ieškanti Jordanija

„Jordanijos grožis – nepaprastas, persekiojantis, antlaikiškas. Jordanija, nusėta didžiųjų imperijų griuvėsių, yra šiandieninio pasaulio gabalėlis, kuriame ilsisi praeitis.“

Kazys Pakštas – menininkų vaizduotę žadinantis vizionierius

Kazys Pakšas gimė 1893 m. birželio 29 dieną ir vis dar įkvepia Lietuvos menininkus apmąstymams apie Lietuvos valstybės praeitį, dabartį ir ateitį. 

Pasaulio tautų teisuolių atminimą įamžinantis architektas: jie buvo aukštesni žmonės

Pasakojimas apie Taurą Budzį, sumaniusį prie Pasaulio tautų teisuolių antkapių pirtvirtinti atminimo ženklus, savarankiškai šią iniciatyvą įgyvendinantį.

Šimtas Lietuvos šaulių sąjungos istorijos metų

Minėdami Lietuvos šaulių sąjungos šimtmetį, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu pristato archyvinių dokumentų parodą. 

Kuo (ne)nusikalto inkvizicija (III)

Inkvizicija niekada nevertė priimti religijos. Jos tikslas buvo priversti tuos, kurie priklausė katalikų religijai, neperžengti katalikų tikėjimo mokymo ribų.

Priekulės bažnyčios detektyvas

Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčios bendruomenė, atsiliepdama į popiežiaus raginimą neužmiršti savo tautos šaknų ir prisiminti praeitį, atrado įspūdingą savo bažnyčios istoriją.

Kada tiesa pagaliau mus išlaisvins?

Ar galima dėl savo šalies nepriklausomybės atgavimo susidėti su bet kuo, net ir su pačiu Šėtonu, jei jis laikinai tavo pusėje?

Laisvės kaina – sutrypti faktai?

„Laisvės kainos“ kūrėjams istorija (beje, Lietuvos) – įdomių faktų kratinys, kurį galima laisvai interpretuoti. 

Vilniuje atidengta atminimo lenta tarpukariu veikusiam žydų mokslo institutui YIVO

Birželio 20 d. atidengta žydų mokslo instituto „YIVO Institute for Jewish Research“ atminimo lenta. 

Stasys Barzdukas – visuomenininkas ir lituanistas

Pasakojimas apie vieną žinomiausių po Antrojo pasaulinio karo iš Lietuvos pasitraukusį visuomenininką Stasį Barzduką.

Kuo (ne)nusikalto inkvizicija (II)

Istorikas Thomasas Maddenas rašė: „Ispanų inkvizicija buvo plačiai pripažinta kaip geriausiai veikiantis, humaniškiausias teismas Europoje“.

Vilniaus paradoksai: barokiniai bažnyčių bokštai ir kalvinistinė lietuviška katalikybė
Emilija Karčevska - Vilniaus piligrimų centras

I. Vaišvilaitės, S. Maslauskaitės-Mažylienės ir G. Luveničiūtės diskusija apie religinį Vilniaus paveldą.

Adelė Dirsytė – vilties mokytoja

Šiemet minime Adelės Dirsytės 110-ąsias gimimo metines.

Galia ir ideologija seriale „Černobylis“

Serialo kūrėjai pasiūlo įtaigų, šiurpinantį ir jaudinantį ne tik istorijos vyksmo, bet ir sistemos, galios mechanizmų, ideologijos ir artėjančios Sovietų Sąjungos griūties vaizdinį. 

Pal. Teofilius Matulionis – laisvas žmogus
Kun. Marius Talutis - Magnificat

Nors Teofiliui Matulioniui teko 16 metų kalėti beveik dešimtyje įkalinimo įstaigų, laikydamasis Kristaus Evangelijos, jis išliko tvirtas tiesos liudytojas ir laisvas žmogus.

Ačiū Tau, Islandija!

Šių metų birželio 14 d. Islandijos gatvė Vilniuje aštuntą kartą pasipuoš islandiškomis vėliavomis.

Rugiagėlių sindromas: kas liko po dulkėtų birželio traukinių

1940–1953 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 135 tūkstančiai žmonių, apie 156 tūkst. įkalinta. 

Nė akimirkos neleisti sau palūžti. Vilniaus gete gyvenusio S. Bahato istorija

„Kai atvykstu į Lietuvą, aš vėl jaučiuosi kaip mažas berniukas iš Alytaus arba dvylikametis vaikinukas iš Vilniaus Pylimo gatvės 22 namo“ – sako Saadia Bahatas.

Kuo (ne)nusikalto inkvizicija (I)

Inkvizicija atsirado ne iš noro suvaržyti įvairovę ar pavergti žmones, ja buvo siekiama nustatyti tikrąsias erezijas ir užkirsti kelią neteisingoms egzekucijoms.

Muzikos mainai be krantų
Arūnas Streikus - Naujasis Židinys-Aidai

Monografijos „Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika“ ir laiškų knygos „Lietuvių muzikų užsienio korespondencija 1945–1990“ recenzija.

M. K. Sarbievijus – strėlė, ištraukta iš žvaigždėm nusagstytų strėlinių

Jėzuitų misijos jubiliejaus panoramoje ryški žvaigždė – Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Vilniaus universiteto profesorius, žinomas oratorius, garsus XVII a. Europos poetas humanistas.

Dar kartą apie kolaborantus
Kęstutis Girnius - Naujasis Židinys-Aidai

Lietuvių savivalda dirbo nacių priežiūroje, tad neišvengiamai kolaboravo. Vieni pareigūnai tai darė nenoriai, kiti uoliai.

30 metų po Tiananmenio žudynių Pekine

Prieš 30 metų, birželio 4 d., Tiananmenio aikštėje buvo žiauriai užgesinti demokratiniai protestai prieš Komunistų partijos valdžią. 

Kada pagerbsime žuvusius prancūzų ir belgų karo belaisvius?
Romualdas Beniušis - Pajūrio naujienos

Klaipėdos krašto buvimas Rytų Prūsijos dalimi paliko jame ne vieną istorijos pėdsaką, tarp kurių – ir prancūzų karo belaisvių palaikai šiame krašte.

Matas Šalčius – žmogus, daugybėje šalių garsinęs Lietuvą

Kelionės Indijoje metu M. Šalčius bendravo su iškiliomis asmenybėmis. Viena iš jų buvo Indijos lyderis Mahatma Gandis, perdavęs Lietuvai nuoširdžiausius linkėjimus.

Apšvietos priešaušryje: ar tik berniukai lankė mokyklas?
Ignas Stanevičius - Ateitis

Bene didžiausią savo visuotinumu indėlį lygiaverčiam moterų lavinimuisi XVIII a. antroje pusėje įnešė Bažnyčia.

Žydiško Vilniaus istorija ir atgimimas

Sukurtas naujas turistinis maršrutas, skirtas susipažinti su visame pasaulyje garsiais iš Vilniaus kilusiais litvakais, mieste jų paliktais pėdsakais ir Vilniaus žydų bendruomenės istorija.

Mažos svarbios žydų istorijos detalės Vilniuje

Vilnius daugelį metų buvo žydų dvasingumo ir mokslo vieta. Be išblukusių hebrajiškų užrašų ant buvusio Vilniaus geto pastatų, mieste yra ir daugiau išlikusių šios tautų istorijos pėdsakų.

Moterys partizaniniame kare

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą apie moterų dalyvavimą 1944–1953 m. partizaniniame kare Lietuvoje

Miestelis girių apsuptyje

Tarpukario Lietuvoje Kazlų Rūda pretendavo į miesto titulą. Šaltiniai teigia, kad gyvenvietė augo amerikietišku tempu.

Brazdžionio ir Juškaičio laiškai – ne tik apie poeziją
Sonata Šulcė - Naujasis Židinys-Aidai

Dviejų poetų, Bernardo Brazdžionio ir Jono Juškaičio, susirašinėjimas užsimezgė 1982 m. liepą.

Gegužinės pamaldos fotografo akimis

Kas yra gegužinės pamaldos, kaip jos atsirado, kaip paktikuojamos šiandien ir kodėl jos traukia ne tik jaunus fotografus, bet ir maldininkus – pasakojimas iš Varkalės kaimo Kaišiadorių rajone.

Unikalių istorinių kadrų padaręs žydas fotomenininkas – apie Kauno pavasarį iš arti

1972-ųjų gegužės 14-ąją protestuodamas prieš sovietų režimą apsipylė benzinu ir susidegino Romas Kalanta. Žydas fotografas G. Fridbergas, gyvenantis Izraelyje, dalijasi tų dienų prisiminimais.

Kaip įveiksime totalitarinį palikimą – vergystės dvasią?
Kauno arkivyskupija

Gyvenusiems dvilypį gyvenimą laisvėje sunku atsitiesti, tam reikia ir nuolankumo, teigia arkivysk. S. Tamkevičius.