Atmintis | Visuomenė

Pagarbos medalis tiesos puoselėtojams

Brolija „Lapteviečiai“ kasmet mini 1941 birželio 14 d. tremties metines Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse prie pačių įrengtos žeminukės-jurtos.

Nauja skulptūra, primenanti J. P. Sartre'o vizitą Neringoje

Kultūrinį Neringos kraštovaizdį papildys dar vienas akcentas – skulptūra „Prieš vėją“, vaizduojanti per vėjo pustomas smėlio kopas žengiantį žmogų. 

Virtuali paroda Lietuvos laisvės lygos jubiliejui

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, skirtą prieš 40 metų įsikūrusiai Lietuvos laisvės lygai. 

Amerikos lietuvių darbai Lietuvai per šimtmetį

Juozo Skiriaus knygoje „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“ pristatoma kokią paramą teikė išeivija pastarąjį šimtmetį. 

Kaip žaidė tikrą karą Kybartuose
Magnificat vaikams

Pasirodo, kad rimtas mūsų šimtmečio istorijas vaikams galima pasakoti žaismingai ir įdomiai.

Lietuvos laisvės lygai – 40

Prieš 40 metų – 1978 m. birželio 15 d. – buvo įsteigta Lietuvos laisvės lyga (LLL). Tai buvo nepartinė, demokratiniais principais veikianti organizacija, neturėjusi griežtos narystės ir formalaus vadovo.

Gedulas ir Viltis

Akimirkos iš vakar okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo renginio Nepriklausomybės aikštėje ir šalia Genocido muziejaus. Vyginto Skaraičio fotoreportažas.

„Vox organi cathedralis 2018“ koncertas-dedikacija signatarams tremtiniams

Nacionalinė vargonininkų asociacija, minint okupantų režimo organizuotų masinių trėmimų pradžią, antruoju „Vox organi cathedralis“ koncertu pagerbia Vasario 16-osios signatarus-tremtinius.

Birželio 14-oji: aukos ir budeliai

1941 metų birželio 14-ą paryčiais komunistai pradėjo masinius trėmimus iš Lietuvos. Okupantai ir vietiniai kolaborantai auštant įsiverždavo į miegančių gyventojų namus, kratos metu atimdavo brangesnius daiktus ir liepdavo ruoštis tremčiai.

Tremtinė: daug kartų miriau, bet vis dar esu gyva

Garbingo amžiaus sulaukusi Aldona Aganauskienė, nestokojanti gyvybingumo ir optimizmo, pasakoja savo tremties istoriją, užkrečiančią meile gyvenimui ir savo šaliai.

Tremties užauginta baimė nepasitraukė su sovietų tankais

Tremtinės etiketę įgijusi moteris turėjo išmokti prisitaikyti ir patylėti. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę tremties užauginta baimė nepasitraukė su sovietų tankais.

Seime išreikšta pagarba keturiasdešimtmetį minėsiančiai Lietuvos laisvės lygai

Seime šiandien vienbalsiai buvo priimta rezoliucija, kuria įvertinama Lietuvos laisvės lygos bekompromisė kova dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.

Vienoje duobėje (o gal ant gretimų kryžių?)

Antanas buvo mergos vaikas. Motina – darbininkė, meile ir rūpesčiu sūnui nesišvaistė. Niekas pernelyg nesistebėjo, kai šešiolikmetis suvalkietis buvo sugautas vagiant iš kaimynų sodybos: laikai buvo rūstūs – pokaris– kaimynai Antano taip pat nepagailėjo.

Dvasininkų dienoraščiai ne vien apie dvasinius dalykus
Arūnas Streikus - Naujasis židinys

Tūlas skaitytojas, paėmęs į rankas dvasininkų dienoraščius, matyt, pirmiausia tikėtųsi juose rasti duomenų apie ano meto žmonių religinius vaizdinius bei praktikas, kunigo sielovadinio darbo rūpesčius, sėkmes ir nusivylimus, miesto ir kaimo pastoracijos skirtumus.

Išleista Dalai Lamos XIV vizitui Lietuvoje skirta knyga

Ši knyga – tai parodymas, kad mums rūpi, kad mes nesame abejingi. Tai mūsų paramos ženklas visam Tibetui ir, žinoma, jo dvasiniam lyderiui.

Vasario 16-ąją keliausiu prie Vanago kapo

Vanago auka byloja, kad yra šiame pasaulyje tokių kilnių dalykų, dėl kurių verta aukotis, net jei tai reikštų ir mirtį nuo tirono rankos. 

Mokslininkai patvirtina: rasti Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai
VU naujienos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras jau kelis dešimtmečius ieškojo A. Ramanausko-Vanago palaikų. 

Kaišiadorių katedra, kur palaimintasis Teofilius

Vis daugiau piligrimų traukia pas palaimintąjį Teofilių Matulionį į Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedrą. Šios 1936 m. konsekruotos šventovės istorija ypač įdomi. 

Lukiškių aikštės istorija: nuo medinių trobų iki laisvos miesto erdvės

Tikėčiausia versija, kad aikštė savo vardą gavo nuo termino na LukachNa Lukach reiškia lankas, t. y. paupį, vietą, kur upė užlieja pievas, lankas, o pats žodis luky ir reiškia lankas.

Sruoga su varlyte ir be jos. Neringą Markevičienę kalbina Mantas Tamošaitis
Naujasis židinys

Skaitytojai, dešimtmetį laukę pasirodant naujų išspausdintų Sruogos tekstų, jau gali susipažinti su iki šiol nepublikuotais ar publikuotais, bet naujai peržiūrėtais rašytojo laiškais.

Istorikas A. Švedas: XX a. istorija ir atmintis – vienareikšmių atsakymų nėra

Su istoriku doc. Aurimu Švedu kalbamės apie istorinės atminties puoselėjimo keliamus iššūkius.

XIX amžiaus Vilniaus moterys: Ieva ir jos sandoriai

Jeigu pažvelgčiau į Vilnių nuo Gedimino kalno pro XIX amžiaus žiūroną, pamatyčiau tą patį šurmuliuojantį miestą, tačiau šiek tiek kitokį.

Lietuvos žvalgė Marcelė Kubiliūtė

Birželio 13 d. minėsime Marcelės Kubiliūtės – legendinės Lietuvos žvalgės 55-ąsias mirties metines.

Sąjūdžio 30-etis: kaip KGB bandė užgniaužti Lietuvos atgimimą

Didžiąją ir svarbiausią savo dokumentų dalį KGB išsivežė į Rusiją, tačiau ir iš likusių galima atsekti KGB ir kitų sovietų jėgos struktūrų bandymus pasipriešinti laisvės sąjūdžiui.

Dalai Lama XIV lankysis Užupyje ir apžiūrės Jurgos Ivanauskaitės fotografijų parodą

Parodoje ant Vilnelės krantinės, tarp Užupio Undinėlės skulptūros ir Tibeto skvero, bus eksponuojama 10 didelio formato J. Ivanauskaitės fotografijų iš jos kelionės po Tibetą 1998 metais.

Sukilimas Vorkutos lageryje. Politinio kalinio, tremtinio Kazio Dūdos istorija
Paulius Saudargas - „Apžvalga“

Gyvų liudininkų, dalyvavusių GULAG‘o sukilimuose, liko vienetai.

Dievo tarnas vyskupas Vincentas Borisevičius
Vanda Ibianska - Artuma

Palikti savo kaimenę ir pasitraukti į Vakarus vyskupui neleido kunigystė, principai, sąžinė ir Tėvynės meilė.

Prezidentė D. Grybauskaitė: „Tragiškoje Holokausto istorijoje matome ryškų šviesos spindulį – žydų gelbėtojus“

Šiandien Vilniuje Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso konferencijų salėjebuvo atidaryta Maltos ordino ambasados Lietuvoje parengta paroda „Liudiję žmogiškumą“.

Videniškiuose bus palaidotas kunigaikštis Mykolas Giedraitis.

Videniškių Šv. Lauryno bažnyčios kriptoje birželio 2 d. bus iškilmingai padėta urna su kunigaikščio Mykolo Giedraičio palaikais. 

30 metų po Sąjūdžio įkūrimo: svarbiausi įvykiai ir asmenybės Valstybės pažinimo centre

Valstybės pažinimo centras kviečia paminėti šią datą, prisimenant svarbiausius įvykius ir asmenybes, subūrusias tūkstančius žmonių į visą Lietuvą apėmusį judėjimą.

Žmogus, išgelbėjęs tūkstančius. Raulio Valenbergo likimo paslaptis

Pokalbis su švedų rašytoja Ingrid Carlberg apie švedų diplomato Raulio Valenbergo, išgelbėjusio nuo Holokausto tūkstančius Budapešto žydų, likimą.

Kodėl reikia skaityti Aleksandro Solženicyno „Gulago archipelagą“

Yra tokių žaizdų, kurios neužgyja per visą gyvenimą. Nuo jų sukelto skausmo žmogus išprotėja, puola į rezignacija, depresiją, svaiginasi, nusižudo. Rečiau išmoksta gyventi su kančia, ir tai jau galima pavadinti žygdarbiu.

Prieš 70 metų vyko didžiausias trėmimas Lietuvos istorijoje

Didžiausias XX a. vidurio trėmimas užklupo Lietuvą 1948 m. gegužės 22 d. Į Sibirą operacijos „Vesna“ (Pavasaris) metu buvo ištremti 40 tūkst. lietuvių, iš kurių beveik 12 tūkst. buvo vaikai. 

Dainos už uždangstytų langų

Lietuva – tai Motina, durklu perverta širdimi.

Vilniaus Kalvarijų atstatymo stebuklas

1963 m. sugriautų Vilniaus Kalvarijų atstatymą lydėjo stebuklai.

Paroda „Palaimintasis Teofilius – buvusiuose KGB rūmuose“

Penktadienį Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje atidaryta paroda „Palaimintasis Teofilius – buvusiuose KGB rūmuose“.

A. Ramanausko-Vanago tėviškės sodybos ir suimties vietos – Kultūros vertybių registre

Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago gyvenimo atminimo vietoms suteikta teisinė apsauga. Jos pripažintos nacionalinės reikšmės objektais.

Fotografijų parodoje – didieji pirmosios Lietuvos Respublikos pasiekimai
Bernardinų parapija

Moderniosios Lietuvos šimtmečiui skirta fotografijų paroda „Pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1940 m.): didieji pasiekimai“ Istorinės Prezidentūros sodelyje Kaune veiks iki spalio 31 d. 

Latvijos šimtmetis – unikalioje jungtinėje 68 muziejų parodoje

Latvijos nacionalinis istorijos muziejus Rygoje suteikia unikalią galimybę per kelias valandas susipažinti su kaimyninės šalies istorija. 

Trakų Dievo Motinos karūnavimas – visos Lietuvos triumfas

Šie metai ypatingi Lietuvos praeities gerbėjams ir dabarties kūrėjams. Lyg per siaurą plyšį žvelgdami galime pajusti, kad istorija – tai ne beprasmiška atsitiktinumų virtinė, joje esama ir to, kas lieka per amžius.

1863–1864 metų sukilimo vadai ir dalyviai bus palaidoti Rasų kapinių koplyčioje

Pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės komisija nusprendė, kad tinkamiausia vieta palaidoti 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikus yra Rasų kapinių koplyčia Vilniuje.

Su M. Valančiaus „Vaikų knygele“ šiandien

Prieš 150 metų Tilžėje buvo išleistas Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus parašytas pirmas Lietuvoje vaikams skirtas kūrinys „Vaikų knygelė“.

S. Kanovičius: Atmintis yra mūsų visų atsakomybė

Laikas nėra bevardis. Jam negalima suversti visų kalčių ir priekaištų. Laiką kuriame mes. Nuo mūsų priklauso, koks jis yra. Čia ir dabar.  Atmintis yra mūsų visų atsakomybė.

Stefanijos Ladigienės pasirinkimas – gyventi dėl kitų

Stefaniją Ladigienę savo antrąja Mama vadina išgelbėta žydaitė Irena Veisaitė ir Sibiro lageriuose kalėjusios mergaitės.

Pradėtos „Dingusio Štetlo“ muziejaus statybos

Penktadienį Radviliškio rajone, Šeduvoje, pradėtos analogų pasaulyje neturinčio projekto – moderniausiomis technologijomis paremto litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejaus „Dingęs Štetlas“ („The Lost Shtetl“) statybos.

„Juodoji garbana“ – rašytojo G. Kanovičiaus premijos laureatės kūrinys

2018 m. balandžio 25 d. vykusio Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdžio pradžioje pasveikinti ir apdovanoti rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus premijos skyrimo konkurso dalyviai bei jų mokytojos. 

Bernardinai.lt archyvas. V. Liepuonius: Gegužės 3-iosios konstitucija galėtų tapti mūsų savasties dalimi18

Apie Gegužės 3-iosios konstitucijos kūrimą, jos reikšmę tuometei Abiejų Tautų Respublikai bei mūsų laikams kalba istorikas Vladas Liepuonius.

Lietuviškumas visuotinume
Kazys Bradūnas - Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Su nedidelio procento išimtimis esame katalikiška tauta. Ir šio, vieno iš būdingiausių, mūsų tautos bruožų tik sąmoningai užsimerkus galima nepastebėti. 

Gyvieji liudininkai. Partizanas Antanas Petrikonis-Laivas

Savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Dainavos apygardos partizanas Antanas Petrikonis-Laivas