Atmintis | Visuomenė

Ramanauskas-Vanagas ryžosi tam, kas jį nuvedė šiurpaus fizinio sužalojimo, psichologinių kankinimų link. Tam tikru požiūriu, galima sakyti, kad jis tai rinkosi. 

2017 m. liepos 20 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė žinoma senosios Lietuvos literatūros tyrėja ir vertėja, knygų, straipsnių, vadovėlių, populiarinimo tekstų autorė humanitarinių mokslų daktarė Eglė Patiejūnienė.

Lietuvos ambasadorius atmetė Rusijos priekaištus dėl istorinės atminties ir pabrėžė, kad partizanai po Antrojo pasaulinio karo teisėtai priešinosi sovietų okupantų terorui.

Vilniaus rajone, Nemenčinėje, Lietuvos ir Lenkijos kariai mini pergalės Žalgirio mūšyje metines.

Ketvirtadienį Vilniuje, Vašingtono aikštėje, maždaug trys šimtai žmonių susirinko į padėkos JAV šventę pažymėti istorinės Sumnerio Welleso deklaracijos, kuria Valstijos nepripažino Baltijos šalių okupacijos.

Anot buvusio Švedijos premjero ir užsienio reikalų ministro, Baltijos šalių pasipriešinimo istorija buvo per ilgai slepiama.

D. Lupshitz pozityviai vertina bendrabūvį Lietuvoje ir siūlo daugiau kalbėti apie tai, kas mus jungia.

2019 metais duris turėtų atverti unikalus projektas – Šeduvoje įsikursiantis litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejus „Dingęs štetlas“.

Priešo mentalitetas apnuodys tautos dvasią, sukurstys žiaurias mirtinas kovas, sugriaus visuomenės toleranciją ir žmogiškumą, sustabdys tautos pažangą laisvės ir demokratijos link.

Šiemet 620 metų buvimo Lietuvoje jubiliejų mininti totorių bendruomenė viliasi, kad pagaliau pavyks išjudinti klausimus dėl jų istorijos įamžinimo, mečetės statybos Vilniuje.

Šią savaitę Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje įvyko naujausiais Panerių masinių žudynių vietoje atliktais tyrimais paremto dokumentinio filmo „Holokausto pabėgimo tunelis“ peržiūra. 

1417 m. vasarą į Žemaitiją atvykus LDK didžiajam kunigaikščiui Vytautui ir Vilniaus bei Lvovo vyskupams, buvo pakrikštyti tūkstančiai žemaičių.

Kultūros politikos analitikę kalbina meno kritikė, Nacionalinės dailės galerijos kuratorė Eglė Juocevičiūtė.

Taigi, nors ir skamba nuvalkiotai, tačiau valstybininkas turi tiesti tiltus: tarp piliečių patirties ir savo vizijos, tarp tautos tradicijos ir jos ateities.

Šiandien, Pasaulio lietuvių vienybės dieną, iš Vilniaus geležinkelio stoties Maskvos link pajudėjo jau šešioliktoji projekto „Misija Sibiras“ ekspedicija.

Pirmadienio vakarą iš Vilniaus geležinkelio stoties į Rusiją bus išlydėta 16-oji „Misija Sibiras“ ekspedicija.

Katalikiškame pogrindyje sovietmečiu svarbi buvo ateitininkų Juozo ir Anelės Brazauskų mokykla. Ramūno Labanausko straipsnis apie šios šeimos darbą su jaunimu. 

Praėjus 600 metų nuo Žalgirio mūšio iki šiol kuriami įvairūs jo vertinimo naratyvai. Apie juos kalbamės su istoriku dr. Rimvydu Petrausku.

Visi žinome, kad mūsų tautos istorijoje gausu netekčių, skausmo ir kraujo. Net ir daugelis mūsų tautos didvyrių – partizanai, Darius ir Girėnas, Pilėnų gynėjai savo gyvenimus užbaigė tragiškai.

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, menininkus, mokslininkus, verslininkus ir kitus iškilius vilniečius vienijantis Vilniaus klubas filosofui Leonidui Donskiui po mirties suteikė klubo garbės nario vardą.

Visais atvejais šalia esančiojo pažinimas yra tikrojo intelektualaus pažinimo sąlyga.

Kartais istoriją suprantame kaip faktų visumą, kuriuos reikia sugebėti pakartoti, norint gauti gerą pažymį ar išlaikyti valstybinį brandos egzaminą. Vėliau, įgijus gyvenimo patirties, tai padeda pademonstruoti savo išsilavinimą ar patriotizmą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras planuoja steigti padalinį Kaune ir iš esmės atnaujinti bei restauruoti Rezistencijos ir tremties muziejų.

Lietuvos istorijoje ryškų pėdsaką palikusi kunigaikštienė Julijona, antroji kunigaikščio Algirdo žmona, iki šiol vertinama labai prieštaringai.

Algirdo Grigaravičiaus knygos „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos: Jono Basanavičiaus gyvenimas ir darbai“ recenzija. 

Ketvirtadienį Kaune atidengiama pirmojo Kauno burmistro Jono Vileišio skulptūra.

Istoriko dr. Dariaus Staliūno tyrinėjimai atskleidžia sudėtingus lietuvių ir žydų santykius XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje.

Kodėl šiandien svarbu aktualizuoti partizanų atminimą ir kaip padaryti, kad jis taptų ne tik proginiu įvykiu, tačiau ir kasdiene savastimi?

Pirmadienio popietę ant Laisvės alėjos grindinio priešais Centrinį miesto paštą pastatyta 2,4 metrų aukščio bronzinė pirmojo Kauno burmistro Jono Vileišio skulptūra.

Miloszo poezija sugrąžina turinį žodžiams, kurie pokariu, kaip kad liudijo T. Rozewiczius, rodos jau buvo tapę tik tuščiaviduriais skambalais. Jo poezija nėra naujų mokytojų ir meistrų paieška, o veikiau atsigręžimas į centrą, nuo kurio buvo nusigręžta. 

Vis tebevyksta keisti atminčių karai. Ačiū Dievui, kad jie vyksta tik virtualioje erdvėje ir, manding, tų atminčių susišaudymų atmosfera darosi kiek adekvatesnė ir ramesnė.

Žinodami, jog būsimas palaimintasis Teofilius Matulionis prisidėjo gelbėjant žydų kilmės mergaitę, pasidomėjome jos tolesnio gyvenimo vingiais.

Birželio 30 dieną minimas poeto, Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo gimtadienis. Atmindami poetą, dalijamės ištrauka iš Andrzejaus Franaszeko knygos „Miłoszas. Biografija“.

Praėjusiame šimtmetyje Lietuvos miestų gyvenimą paveikdavo stichija – galingi upių potvyniai.

Sekmadienį, liepos 2–ąją, Kaune bus minimos garsaus partizanų vado Juozo Vitkaus–Kazimieraičio 71–osios žūties metinės.

Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kitais metais norėtų baigti nuo 2009 metų įrenginėjamą Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso ekspoziciją.

Šeštadienio vakarą Vilniaus arkikatedroje iškilmingai sutiktos Teofiliaus Matulionio, kurį rengiamasi skelbti palaimintuoju, relikvijos – sarkofagas su jo palaikais.

Prieš kurį laiką kol kas nenustatyti vandalai suniokojo prie Šeduvos Pakutėnų miške stovintį paminklą, skirtą Holokausto metu nužudytiems žydams atminti.

Šįryt trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje baigėsi tremtinių ir politinių vardų skaitymo akcija #IŠTARK #IŠGIRSK #IŠSAUGOK.

Paskelbti viešieji pirkimai Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių komplekso Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, Alytaus r., Pivašiūnai, vargonų konservavimo, restauravimo darbams.

Šiemet, birželio 23 d., vėl organizuojame tai pačiai progai skirtą minėjimą–sąskrydį ir KVIEČIAME visus Lietuvos žmones, savo krašto patriotus, kuo gausiau dalyvauti istorinės atminties renginiuose.

1945 m. Danutė Plikaitytė-Aidietienė įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti farmacijos mokslų.

Ketvirtadienį minimos 1940–ųjų sovietinės invazijos į Lietuvą pirmosios aukos, tuometinės Pasienio policijos pareigūno Aleksandro Barausko 77-osios žūties metinės.

Kodėl tragiškų 1941 metų birželio 14-osios dienos tremčių atminimas visada liks svarbus? Trumpas atsakymas skambėtų taip – ši diena mums primena didžiausią mūsų netektį. Ši netektis – tai žmonės.

Minint Gedulo ir vilties dieną, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyksta atminties akcija #IŠTARK #IŠGIRSK #IŠSAUGOK, kurios metu skaitomos tremtinių bei politinių kalinių pavardės.

Iš Palangos prievarta vežė kelissyk. Vienąsyk ir trečdalį klasės su šeimomis. Kitąsyk, beveik visus, kurie turėjo namus ir nors lopinėlį žemės.

Į Lietuvą atvyksta Lietuvos nepriklausomybės Akto signataro Mykolo Biržiškos anūkė Venta Barauskaitė Leon.

Trečiadienį Lietuvoje vyks Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų renginiai, skirti paminėti 1941 metais pradėtas Lietuvos gyventojų pirmąsias masines tremtis ir žudynes.

Mano teta Ona Vitonienė (1911-2009) atsiminimų apie tremtį neparašė. Gerai, kad kiti žmonės, tais pačiais kančių keliais ėję, spėjo paliudyti, ką jie visi kartu patyrė.