Atmintis | Visuomenė

Dažniausiai sukilimo istorija yra perteikiama vyrų, bet ir moterys parašė nemažai atsiminimų, ir jų dalyvavimas bei vaidmuo 1863–1864 m. įvykiuose yra neabejotinas.

Vytautas Mačiulaitis – fotografas, pasirinkęs ypatingą kūrybinę temą: Lietuvos laisvės gynėjų poilsio vietų įamžinimą. 

Dirigento Danielo Barenboimo, kino režisieriaus Wimo Wenderso ir teatro režisieriaus Thomo Ostermeierio mintys.

Liberaliai tvarkai susiduriant su vis daugiau kritikos Vakarų Europoje, 1989 metų atmintis, aktualizavusi konvergenciją tarp Rytų ir Vakarų, tampa vienijančiu pasipriešinimo simboliu.

Žvilgsnis į Trakų (Kaišiadorių) apskrities 1918–1940 metų valdžią ir savivaldą.

Pokalbis su istorike dr. Monika Šipelyte, viena iš parodos „Dvasiniai Fribūro vaikai: Fribūro universiteto lietuviai ir jų reikšmė Lietuvai“ kuratorių. 

Nuo kitų tuometinių Vilniaus kavinių „Vaiva“ skyrėsi tikrai demokratiška aplinka ir kažkokiu ypatingu laisvės pojūčiu, kuriam tarsi ir nebuvo realaus pagrindo...

Atviriau ir išsamiau apie sovietmečio sistemoje išgyventas patirtis dažniau pasakoja tie, kurie nuo jos nukentėjo ar tuo laikotarpiu buvo mažiau ideologiškai aktyvūs.

Jei tik jis būtų panorėjęs, tai B. Sruoga, J. Noreika, V. Jurgutis, kunigai Stasys Yla, Alfonsas Lipniūnas ir kiti būtų išvengę išbandymų Štuthofe. 

Kodėl viešojoje erdvėje tiek daug diskusijų ir konfrontacijų kelia atminimo ženklai – skulptūros, lentos, paminklai? Pokalbis su istoriku dr. Zigmu Vitkumi. 

Knyga bando nepagražintą ir nemitologizuotą žydiškojo Vilniaus legendą grąžinti namo, į Lietuvą. 

„Būtent krikščionybės drąsa – drąsa sukruvintame ir sumaitotame kūne matyti visatos Kūrėjo šlovę – padeda paaiškinti civilizaciją, kurią ji pagimdė.“

1944-ieji buvusiam savanoriui buvo lemtingi – kaimyno įskųstas kaip dalyvavęs 1941-ųjų birželio sukilime, už tai buvo sovietų žiauriai kankintas ir nužudytas.

Pokalbis su dviem Vilniaus universiteto istorikais – Norbertu Černiausku ir Valdemaru Klumbiu. 

Karališkųjų rūmų pamokslininkas Petras Skarga atvirai kalbėdavo apie ATR valdžios ydas.

Istorinės atminties komisijoje, kuri svarstys Petro Cvirkos paminklo sostinėje likimą, teks aptarti visuomenei nežinomus  rašytojo gyvenimo faktus.

Šv. Jonų bažnyčioje – 36 pranciškonų kankinių kūnai? Vilniaus universiteto mokslininkai turi naujų atsakymų. 

Ant kieto, nepatogaus mūsų bendros atminties vagono suoliuko, vagono, kuris šuoliuoja į ateitį greičiau nei Gogolio žirgai, vietos šalia garbės gali atsirasti tik tiesai, tik padorumui, tik teisybei.

Sovietinė okupacija 1940-1941 m. privertė žmones pajusti, kas yra visuotinis skurdas ir materialinis nepriteklius.

Konservatizmas A. Kubiliui – bendruomenė, joje saugomos tradicijos, patirtis bei kultūra.

Savanorį A. Triabą prisimena jo dukra Izabelė Trebaitė-Uždavinienė, o Nepriklausomybės kovų kontekstus suprasti padeda istorikas Norbertas Černiauskas.

Kaune veikia paroda „Tarp tapybos ir tarnybos“, skirta tapytojo, ilgamečio Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktoriaus P. Stausko 100-mečiui.

Kryžius – tai amato, meno ir tikėjimo junginys, apimantis architektūros, kalvystės, tapybos, skulptūros elementus.

Pokalbis apie Panerių memorialą ir atminties politiką Lietuvoje.

Nelaisvės metai– didžiulė Dievo dovana. Ištrauka iš naujojo kardinolo S. Tamkevičiaus atsiminimų knygos „Viešpats mano šviesa“ (2013).

Didelis nuovargis, bet ir galimybės patirti nuostabas: kad taip netikėtai atsiveria kuri nors dienos detalė, mokinio reakcijos.

Lazdynų mikrorajonas – tai radikalių pokyčių sovietinėje statyboje ir architektūroje padarinys. 

Spalio 2 d. minimos 150-osios Mahatma Gandhi gimimo metinės.

Kaip atsimena Petro Jasiūno sūnus, tėvas buvo priešiškas sovietinei ideologijai, bet ne žmonėms.

Kauno jėzuitų gimnazijai sukanka 95 metai: pasakojimas apie pirmąjį šios įstaigos direktorių, neoficialų prezidento A. Smetonos patarėją Joną Kippą.

Vargu ar Adelė galėjo numatyti, kad jos surašytos maldos vėliau bus spausdinamos milijoniniais tiražais, jomis melsis ir žavėsis būsimasis popiežius šventasis Paulius VI.

Petras Raudonikis – mokslininkas, sovietmečiu nepopuliarus dėl savo religinių įsitikinimų, retai teprisimenamas ir dabar.

Filosofo manymu, gyvenimo pertvarkymas priklauso nuo ugdymo, tad krizės įveikimo svarbiausias būdas – ugdyti žmogaus idealus ir vertybes. 

Vilniaus žydų kapinių klausimu visada reikia teikti pirmenybę mūsų pamaldiems žydams: kas juos nuramintų? Ramybėje mūsų sąmonė teisingai suderins visas mūsų vertybes.

Kalėjimas niekada nebuvo erdvė, izoliuota nuo visuomenės.

Minint 150-ąsias visuomenės veikėjo, rašytojo, kunigo J. Tumo-Vaižganto gimimo metines prie Vytauto bažnyčios atidengtas jam skirtas paminklas.

Apie savanorį Joną Vileišį pasakoja jo sūnus Antanas, o savanorių motyvaciją kovai ir jų likimus okupacijų akivaizdoje apibrėžia kraštotyrininkas Algimantas Stalilionis.

A. Sutkus pradėjo fotografuoti buvusius getų kalinius 1988 m., praėjus 44 metams po Kauno geto ir 45-eriems – po Vilniaus geto likvidavimo.

Leninas iš Lukiškių aikštės pirštu baksnoja į ant Naujamiesčio kalvos esančius bažnyčios griuvėsius. Netvarkinga, negražu, gėda. 

Bet mūsų švelnumas miestui nebuvo naujas, – dabar nuo metų kalno galiu tai patvirtinti, – mes tik kartojome buvusį kitų žmonių švelnumą šiam miestui.

Rašytinė Mykolo Römerio pavardės versija įvairuoja nuo „Romerio“, „Riomerio“ iki „Römerio“.

Pokalbis su Dievo tarno Alfonso Lipniūnio beatifikacijos bylos postulatoriumi kun. Vitalijumi Kodžiu.

Visą nepriklausomybės periodą į Kauną buvo žiūrima kaip į laikiną stotelę, nes Vilnius buvo pagrindinis miestas, aplink kurį turėjo statytis valstybės namas.

Sunkiausia, anot kunigo, buvo tuomet, kai žmonės klausdavo, ar jis matęs jų draugus, tėvus, brolius, sūnus.

Tocqueville’is, skelbdamas tuo metu progresyvių bei modernių idėjų svarbą, nepamiršta ir kai kurių senesnėse visuomenėse svarbių principų. 

Pokalbis apie naują albumą „Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabinetų nariai“ su jo sudarytoja istorike R. Driaučiūnaite.

Tarnavo artilerijos pulke prie Marijampolės ir Kauno. Didžiuojuosi savo tėvu: nuotraukose, ar prie pabūklo, ar pulko valgykloje jis pasitempęs, uniforma tarsi nulieta.

Vienas įtakingiausių Lietuvos istorikų, profesorius Edvardas Gudavičius gimė 1929 m. rugsėjo 6 d. 

Prieš 26 metus, 1993 m. rugsėjo 4–8 dienomis Lietuvą aplankė šv. popiežius Jonas Paulius II, pirmasis Petro įpėdinis mūsų šalyje.

Pasakojimas apie lietuvių tremties vietų lankymą Kazachstane.