Atmintis | Visuomenė

Kultūros antropologai tvirtina, o gyvenimas tai įrodo kasdien, kad iš gimtosios šalies atsivežti valgių receptai bene ilgiausiai užsilieka diasporos savimonėje, jos tradicijose ir papročiuose. Įdomu, ką išsaugojo Kanados lietuviai? 

Churchillis – didvyris ar piktadarys? Toks klausimas sukėlė tikrą britų reakcijų audrą. 

1946–1947 metais Vilniaus KGB rūmuose vyko vysk. T. Matulionio tardymai. Trečiojo tardymo metu vyskupas kamantinėjamas dėl antitarybinės pogrindžio veiklos.

Veikalas „Veridicus Christianus“ („Teisingas krikščionis“) yra emblematinės meditacijos pavyzdys, inovatyvia forma sujungęs emblemų ir religinių meditacijų knygas, folklorą ir teologiją. 

Žiūrint metaforiškai ir ieškant lietuviškų analogijų, R. Banionio filme „Purpurinis rūkas“ žydo Joškės naratyvas yra ne kas kita kaip laumės pagrobto bebenčiuko naratyvas.

Pokalbis su istoriku dr. Tomu Balkeliu apie nepriklausomos Lietuvos valstybės idėją, besiformuojančią politinę sąmonę ir karo įtaką valstybės atsiradimui. 

Vaidotas Vaičaitis kelia klausimą apie tai, ar tinkamai įvertinome LLKS pasirašytą deklaraciją, kaip dabar suvokiame ir praktiškai įgyvendiname joje deklaruotas vertybes.

Pokalbis su istoriku dr. Dariumi Juodžiu apie Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Vasario 16-osios deklaraciją.

Vytautas Toleikis aptaria naująją Tomo Venclovos knygą „Lietuvos istorija visiems. I tomas“.

Knygos „Judo bučinys: valdovo išdavystės samprata Lietuvoje“ ištrauka.

Mažosios studijos laida „Kultūra ir religija“ apie jėzuitų misiją Lietuvoje.

1931 metų vasario 12-ąją Pijus IX inauguravo Vatikano radijo stotį. Pirmą sykį apaštalo Petro įpėdinio balsas pasklido radijo bangomis. 

Knygos „Lemtingi metai“ autorius apie Pirmąjį pasaulinį karą pasakoja, remdamasis ne tiek politinio elito, kiek įvairių visuomenės grupių – ūkininkų, karo šauktinių, savanorių, šaulių, karo belaisvių ir pabėgėlių – patirtimis ir išgyvenimais.

Prieš 90 metų įkurta Vatikano Miesto Valstybė yra nuo viduramžių iki devynioliktojo amžiaus gyvavusios bažnytinės valstybės tąsa.

Prieš 90 metų, 1929 m. vasario 9-ąją, Teofilius Matulionis buvo slapta konsekruotas vyskupu.

„Laiminga Lietuva turėjusios tokį Ganytoją. Reikia tikėtis, kad tas ištikimas Dievo tarnas, vyskupas ir kankinys, kada nors pagarsės Lietuvoje, o gal ir visame pasaulyje, kaip šventasis.“

Nauja Giedriaus Subačiaus monografija Simono Daukanto Rygos ortografija (1827–1834) – tai knyga apie mūsų „istorijos Koperniko“ DNR. 

Norėtųsi, kad skaitytojas, perskaitęs šią trumpą mokytojų šeimos istoriją, prisimintų ir savo mokytojus, kurie visais, net ir pačiais sunkiausiais laikais, stengėsi šviestis ir šviesti.

Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo pamokslas, sakytas švenčiant Vilniaus arkikatedros atšventinimo 30-ąsias metines.

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose šioje teritorijoje stovėjęs Radvilų dvaras paminėtas XVI a. pradžioje, steigiant Šv. Jurgio karmelitų bažnyčią. 

Prieš 30 metų, 1989 m. vasario 5 d. buvo iškilmingai atšventinta Vilniaus arkikatedra. Kviečiame prisiminti svarviausias šventovės atkūrimo akimirkas.

Dokumentai akivaizdžiai paneigia sovietų ir dabartinės Rusijos propagandą apie neva taikų, „savanorišką“ Lietuvos inkorporavimą į SSRS.

Lietuvos pediatrijos kūrimą savo atsiminimuose aprašo garsi  tarpukario gydytoja, pirmosios vaikų sanatorijos įkūrėja prof. V. Tumėnienė-Mingailaitė.

Nagrinėjant XX a. iškiliausio Lietuvos biologo-mokslininko Pranciškaus Baltraus Šivickio (1882–1968) fotografijų archyvą, į rankas pakliuvo nedidukė nuotrauka. Kokią istoriją ji pasakoja? 

Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią dokumentų ir fotografijų parodą, skirtą architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893–1993) kūrybai apžvelgti.

Romualdas Jakubas Veksleris-Vaškinelis – neeilinio likimo žmogus, turintis du vardus ir dvi pavardes, per laimingą atsitiktinumą vienintelis giminėje išlikęs gyvas.

Laikraštis padėjo suburti pasaulinę lietuvių inteligentiją, leido kristalizuotis jos politinei orientacijai, ragino priešintis rusinimui ir lenkinimui, brandino lietuvių tautą siekti nepriklausomybės. 

Švenčiant jėzuitų misijos Lietuvoje 450 m. jubiliejų kviečiame susipažinti su Lietuvoje veikusiais jėzuitais, kurie prisidėjo prie LDK mokslinio ir kultūrinio gyvenimo bei misionierystės pasaulyje.

Bartininkų kaimo istorija nuo Vytauto Didžiojo iki XX a.

Izaokas Glikas – lietuvių ūkininkų ir dvasininkų nuo Holokausto išgelbėtas žydas, parodos, skirtos žydų gelbėtojams, atidaryme pasidalijo savo istorija.

Sausio 27-ąją Lietuvoje ir pasaulyje minima Tarptautinė Holokausko aukų atminimo diena.

Ypač svarbus asmuo, padėjęs J. Matulaičiui išlaviruoti tarp trijų Vilniaus valdžių, buvo geriausias vyskupo patarėjas ir draugas Vilniaus katedros kanauninkas Juozapas Kukta.

Rokiškio rajone Matilda garsėjo kaip talentinga poetė – pirmieji jos eilėraščiai buvo išspausdinti, kai jai tebuvo 13 metų. 

Lietuvos kelias į Europos Sąjungą nebuvo nei lengvas, nei savaime suprantamas. Galima teigti, jog jis prasidėjo dar gerokai anksčiau, nei Lietuva 1990-aisiais atkūrė nepriklausomybę. 

1983 m. prieš popiežiui Jonui Pauliui II išvykstant į Panamą buvo kalbama apie kelionę į Centrinės Amerikos parako statinę, kaip tai pavadino to meto žurnalistai.

Kybartų miesto atsiradimo istorija įvardinama kaip nesusipratimas.

Sausio 22 d. Panamoje prasidėjo jau 34-osios Pasaulio jaunimo dienos. Šios tradicijos ištakos siekia dar anksčiau – prieš 35 metus Romoje vykusį jaunimo susitikimą.

Misijos – žmonių vedimas Dievop, jų tikėjimo švitinimas, moralės skaidrinimas greitai tapo t. Bružiko mėgstamiausiu užsiėmimu, jis tam pašventė visas dvasios ir kūno jėgas. 

Pasakojimas apie prieštaringą Antano Smetonos žūties istoriją.

Apie Gedimino kalno istoriją, jo tyrinėjimus ir radinius sausio 17 d. į Nacionalinį muziejų susirinkusiai auditorijai pasakojo archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė.

Pasakojimas apie Balbieriškio bažnyčias, jų istoriją ir geros valios žmones padėjusius atstatyti sudegusią bažnyčią.

Būti vaiku senovės Graikijoje reiškė žinoti, kas laukia ateityje, žinoti pareigas ir prievoles.

Kodėl kūrinys taip ir nepasiekė ekranų, galima nuspėti iš metų ir antraščių pirmuosiuose laikraščių puslapiuose: jos skelbė apie Austrijos anšliusą.

Visavertis istorijos minėjimas visada yra toks: kalbėti apie praeitį, aktualią ateičiai – tokiai, kokia ji mums atrodo šiandien.

Vengrijos valdžia nusprendė iškeldinti 1956 metų Vengrijos sukilimo herojaus Imreso Nagy skulptūrą. Ką tai sako apie Vengrijos istorijos politiką?

Agentams buvo atsilyginama ne tik pinigais, bet ir brangiomis dovanomis.

Laikas atskleidė, kad seminarijai, kaip ir visai Bažnyčiai Lietuvoje, teko pergyventi labai sudėtingą visuomenės transformaciją.

Laisvės gynėjų dieną Laisvės premija įteikta septyniems pokario Lietuvos laisvės gynėjams, buvusiems partizanams.

Pateikdama išgelbėtųjų istorijas šalia jų gelbėtojų istorijų, paroda Vilniaus Gaono žydų muziejuje pabrėžia žmonių santykių sudėtingumą ekstremaliomis sąlygomis.