Atmintis | Visuomenė

Kunigas Vladas Mironas – ne tik signataras, bet ir itin aktyvus visuomenininkas, šalies ministras pirmininkas, kultūrininkas.

Balandžio 21 d. rytą mirė vertėjas, kultūrologas Petras Kimbrys, krikščioniškosios kultūros žurnalo „Naujasis Židinys–Aidai“ įkūrėjas, daugybės biblistikos, teologijos, filosofijos, istorijos, dailėtyros ir grožinės literatūros leidinių redaktorius.

Nemažai  lietuvių stengėsi padėti žydams, slėpė juos, kur tik galėjo, nors už tai jiems ir jų šeimoms grėsė mirtis.

Arvydo Juozaičio pranešimas, skaitytas Lietuvos Dailininkų sąjungoje 1988 m. balandžio 20 d. 

1988 m. balandžio 20 dieną Arvydas Juozaitis Dailininkų sąjungos rūmuose skaitė pranešimą, tapusį idėjine sensacija. 

Minint modernios Izraelio valstybės sukūrimą, yra tinkama akimirka prisiminti slėpinį, glūdintį pačioje judaizmo šerdyje.

Savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Tauro apygardos partizanų ryšininkė Naktibalda.

Brolis Julius visada akcentuodavo, kad neužtenka būti intelektualu, išsiugdžiusiu protą, bet reikia tapti inteligentu - proto pajėgas nukreipiant pagal aiškias moralines nuostatas ir jį naudoti tarnavimui Tėvynei ir kiekvienam greta esančiam.

Bernardinų sodo istorija – Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotraukose.

Teatro istoriko Aleksandro Guobio naujausioje knygoje „Ilgesio dainos” aprašomi XX a. įvykiai sovietų okupuotoje Lietuvoje, kai po dešimties ir po dvidešimt penkerių metų tremties žmonės sugrįžta į gimtinę.

Renginyje D. Verbylė pasidalins ne tik savo mokslinėmis žiniomis, tačiau ir asmeninėmis įžvalgomis apie žydų ir krikščionių gyvenimą Jungtinių Amerikos Valstijų bei Lietuvos kultūrose, aptars panašumus ir skirtumus.

Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Algirdo Endriukaičio bandymai 1954–1957 m. Vilniaus universitete baigti teisę, o po 6 metų grįžus iš tremties – ten pat studijuoti istoriją baigėsi nesėkmingai.

Vilniaus universiteto bibliotekoje pristatyta ir aptarta ilgamečio direktoriaus Jurgio Tornau darytų XX a. 6–7 dešimtmečio Vilniaus nuotraukų kolekcija.

Memorialas – ne Holokaustui. Jis įamžins daugybės žydų kartų gyvenimą Jurbarke ir tragišką bendruomenės likimą. 

Kauno legenda yra vienas svarbiausių nacionalinės tapatybės mitų, rašo knygos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“ recenzentė.

Kaunui tapus laikinąja sostine, buvo susirūpinta miesto veidu – siekta, kad turgavietėse vykstantis nuolatinis šurmulys ir purvas nebjaurotų miesto vaizdo.

Į Kiniją misijoms plaukė apie 920 jėzuitų, tačiau gyvi ją pasiekė tik 463, tarp jų ir t. Andrius Rudamina.

Radviliškis, siekiantis įamžinti šiame mieste gimusio Tėvo Stanislovo (1918–2005) atminimą, paprašė ir kitų savivaldybių, kuriose yra gyvenęs bei dirbęs dvasininkas, žmonių siūlyti idėjas.

„Kas apsidžiaugtų šituo diplomu, tai mano senelis, jos tėvas“, – pasakojimą apie Mariją Biekšaitę-Kibirkštienę pradėjo Jūratė Kibirkštytė. Ji šiemet balandžio 13-ąją įvyksiančios ceremonijos metu atsiims savo mamos atminties diplomą.

Trečiojoje ciklo laidoje savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Tauro apygardos partizanas Vytautas Balsys-Uosis.

Lygiai prieš pusę amžiaus nužudytas kovotojas už juodaodžių pilietines teises, Nobelio taikos premijos laureatas Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis. 

G. Giunterytės-Puzinienės atsiminimų knyga „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose. 1815–1843 metų dienoraštis“ atveria kunkuliuojantį XIX a. pirmosios pusės Vilniaus ir jo apylinkių gyvenimą.

1955 m. lapkričio 2 d. Kaune vyko atvira politinio protesto ir pasipriešinimo režimui akcija

Kiekvieną pavasarį viso pasaulio žydų bendruomenės švenčia tūkstantmečius skaičiuojančią šventę, per kurią prisimenamas žydų tautos išėjimas iš Egipto vergovės. Šiemet šventinė Pesacho savaitė prasidės kovo 30 d. vakare ir tęsis iki balandžio 7 d.

Po daugiau nei šimtmetį trukusių klajonių vyskupo Motiejaus Valančiaus 1864 m. išleista bažnytinių giesmių knyga, vadinamoji „Kantyčka“, grįžo į Lietuvą.

Man atrodo, latviai nėra praradę simbolinio mąstymo, užuot operavę žirgo dydžio argumentais, jie kuria istoriją neapčiuopiamais dydžiais – literatūrine tiesoieška.

Balandžio 3 dieną 18 valandą Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantės Aistės Noreikaitės vieša paskaita „Ar verta kalbėti apie moralės objektyvumą reliatyvizmo pasaulyje?“

Lietuvos pajautimas, nors ir negyvenęs joje, man yra labai savas, artimas. Manau, nemaža dalimi taip yra dėka tėvų perduotų žinių bei senelio Stasio Šilingo darbų. 

Simonas Jazavita apie politikų dėmesį istorijai ir skaudžias Antrojo pasaulinio karo pamokas.

„Aš sakyčiau, kad Vilnius yra labai nepiktas miestas. Su mūsų dvasiomis galima susitarti, susigyventi, rasti bendrą kalbą“, – patikino gidė Gabija Lunevičiūtė.

Antrojoje laidų ciklo dalyje savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Kęstučio apygardos partizanų ryšininkė Apolonija Liekytė-Navickienė, pasirinkusi slapyvardį „Šaka“.

Panaršęs tiek spaudą, tiek feisbuką pastebėjau, kad viena data ryškaus, prieš 80 metų nutikusio, įvykio lieka nepaminėta. Tai data, kai Lietuva priėmė kaimyninės Lenkijos ultimatumą dėl santykių užmezgimo. 

Minime 100-ąsias Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo metines. Lietuvos ypatingojo archyvo surengtoje parodoje – jo atsiminimų „Partizanų gretose“ istorija. 

Viktoras Bachmetjevas apžvelgia kontekstus, į kuriuos reaguoja Emmanuelio Levino (1906–1995) mąstymas. 

R. R. Ragauskienės knygoje „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pab.–XVII a.)“ gilinamasi į Radvilų giminės Biržų ir Dubingių šaką.

Pirmojoje ciklo laidoje savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Dainavos apygardos partizanas Juozas Jakavonis-Tigras.

Minint fotografo J. Čechavičiaus 200-ąsias gimimo metines bus surengtos dvi parodos – tarptautinė paroda „Fotografija Čechavičiaus laikmečiu“, o kitą parodą numatoma atidaryti Paryžiuje.

Pokalbis su LRT dokumentinių ir meninių filmų režisiere Laima Lingyte, sukūrusia filmą „Briliantinis tenoras“ apie maestro Virgilijų Noreiką.

Dabar Lietuva laisva, demokratinė, nepriklausoma valstybė, Europos Sąjungos, NATO narė. Tačiau priešiškos jėgos tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų bando purvinti Lietuvos laisvės kovų istoriją.

Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius lemtingąjį 1990 m. kovą buvo svarbiausiųjų mūsų šaliai sprendimų priešakyje.

Palaimintasis Teofilius Matulionis pagal turimus rašytinius šaltinius pirmą kartą į Romą atvyko traukiniu 1934 m. kovo 23 d., penktadienį, ir jau kitą dieną popiežiaus Pijaus XI buvo priimtas audiencijoje.

Pasak Pakruojo apylinkių žmonių pasakojimų, iki visiško laimės įsikūnijimo Wentui trūko Leono von der Roppo palikimo – Pakruojo dvaro.

Parapijos klebonas susapnavo sapną, kuriame pasirodė šv. Pranciškus ir jam paaiškino, kad nedarytų kliūčių bernardinams veikti Trakuose. Taip bernardinai ir jų paveikslas liko gyvuoti istorinėje sostinėje.

Vanago kelias neeilinis.Jis vienas iš nedaugelio tūkstančių gretose, kuris tarp gyvųjų išliko iki pat aktyvios rezistencinės kovos pabaigos.

Apie tai, kodėl Molėtai ir šio miesto apylinkės buvo laikomos tremtinių ir keistuolių kraštu. Apie turtingą Molėtų žydų istoriją. Apie Holokausto tragediją – aukas, nusikaltėlius, gelbėtojus ir stebėtojus.

Gero istorinio filmo apie Lietuvos laisvės kovas galime laukti tada, kai turėsime geros dokumentikos. Kuo daugiau filmų, analizuojančių sudėtingą pasipriešinimo kovų istoriją, tuo didesnė tikimybė atsirasti geram meniniam filmui.

Skelbiame vyskupo emerito Jono Kaunecko kalbą, pasakytą atsisveikinant su šviesaus atminimo akademiku Zigmu Zinkevičiumi.

Mes suprantame ir giliai užjaučiame Latvijos visuomenę netekus dr. Valentinos Freimanės. Su jos išėjimu  tarsi užsiveria vartai į  ištisą Latvijos epochą, kurią ji pergyveno.

Darbas – paguoda ir ištvermės šaltinis. Kaip kultūros asmuo Lindė-Dobilas formavosi atskirai, nuošaliai nuo lietuviškosios visuomenės nuomonių, pažiūrų, aistrų. 

Pokalbis su jaunu dailininku Donatu Vasiliausku, paskyrusiu naujausią savo tapybos parodą partizanų kovai atminti.