Atmintis | Visuomenė

Brolija „Lapteviečiai“ kasmet mini 1941 birželio 14 d. tremties metines Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse prie pačių įrengtos žeminukės-jurtos.

Kultūrinį Neringos kraštovaizdį papildys dar vienas akcentas – skulptūra „Prieš vėją“, vaizduojanti per vėjo pustomas smėlio kopas žengiantį žmogų. 

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, skirtą prieš 40 metų įsikūrusiai Lietuvos laisvės lygai. 

Juozo Skiriaus knygoje „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“ pristatoma kokią paramą teikė išeivija pastarąjį šimtmetį. 

Pasirodo, kad rimtas mūsų šimtmečio istorijas vaikams galima pasakoti žaismingai ir įdomiai.

Prieš 40 metų – 1978 m. birželio 15 d. – buvo įsteigta Lietuvos laisvės lyga (LLL). Tai buvo nepartinė, demokratiniais principais veikianti organizacija, neturėjusi griežtos narystės ir formalaus vadovo.

Akimirkos iš vakar okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo renginio Nepriklausomybės aikštėje ir šalia Genocido muziejaus. Vyginto Skaraičio fotoreportažas.

Nacionalinė vargonininkų asociacija, minint okupantų režimo organizuotų masinių trėmimų pradžią, antruoju „Vox organi cathedralis“ koncertu pagerbia Vasario 16-osios signatarus-tremtinius.

1941 metų birželio 14-ą paryčiais komunistai pradėjo masinius trėmimus iš Lietuvos. Okupantai ir vietiniai kolaborantai auštant įsiverždavo į miegančių gyventojų namus, kratos metu atimdavo brangesnius daiktus ir liepdavo ruoštis tremčiai.

Garbingo amžiaus sulaukusi Aldona Aganauskienė, nestokojanti gyvybingumo ir optimizmo, pasakoja savo tremties istoriją, užkrečiančią meile gyvenimui ir savo šaliai.

Tremtinės etiketę įgijusi moteris turėjo išmokti prisitaikyti ir patylėti. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę tremties užauginta baimė nepasitraukė su sovietų tankais.

Seime šiandien vienbalsiai buvo priimta rezoliucija, kuria įvertinama Lietuvos laisvės lygos bekompromisė kova dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.

Antanas buvo mergos vaikas. Motina – darbininkė, meile ir rūpesčiu sūnui nesišvaistė. Niekas pernelyg nesistebėjo, kai šešiolikmetis suvalkietis buvo sugautas vagiant iš kaimynų sodybos: laikai buvo rūstūs – pokaris– kaimynai Antano taip pat nepagailėjo.

Tūlas skaitytojas, paėmęs į rankas dvasininkų dienoraščius, matyt, pirmiausia tikėtųsi juose rasti duomenų apie ano meto žmonių religinius vaizdinius bei praktikas, kunigo sielovadinio darbo rūpesčius, sėkmes ir nusivylimus, miesto ir kaimo pastoracijos skirtumus.

Ši knyga – tai parodymas, kad mums rūpi, kad mes nesame abejingi. Tai mūsų paramos ženklas visam Tibetui ir, žinoma, jo dvasiniam lyderiui.

Vanago auka byloja, kad yra šiame pasaulyje tokių kilnių dalykų, dėl kurių verta aukotis, net jei tai reikštų ir mirtį nuo tirono rankos. 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras jau kelis dešimtmečius ieškojo A. Ramanausko-Vanago palaikų. 

Vis daugiau piligrimų traukia pas palaimintąjį Teofilių Matulionį į Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedrą. Šios 1936 m. konsekruotos šventovės istorija ypač įdomi. 

Tikėčiausia versija, kad aikštė savo vardą gavo nuo termino na Lukach. Na Lukach reiškia lankas, t. y. paupį, vietą, kur upė užlieja pievas, lankas, o pats žodis luky ir reiškia lankas.

Skaitytojai, dešimtmetį laukę pasirodant naujų išspausdintų Sruogos tekstų, jau gali susipažinti su iki šiol nepublikuotais ar publikuotais, bet naujai peržiūrėtais rašytojo laiškais.

Su istoriku doc. Aurimu Švedu kalbamės apie istorinės atminties puoselėjimo keliamus iššūkius.

Jeigu pažvelgčiau į Vilnių nuo Gedimino kalno pro XIX amžiaus žiūroną, pamatyčiau tą patį šurmuliuojantį miestą, tačiau šiek tiek kitokį.

Kaip kūrėsi Sąjūdis maištingajame Kaune? 

Birželio 13 d. minėsime Marcelės Kubiliūtės – legendinės Lietuvos žvalgės 55-ąsias mirties metines.

Didžiąją ir svarbiausią savo dokumentų dalį KGB išsivežė į Rusiją, tačiau ir iš likusių galima atsekti KGB ir kitų sovietų jėgos struktūrų bandymus pasipriešinti laisvės sąjūdžiui.

Parodoje ant Vilnelės krantinės, tarp Užupio Undinėlės skulptūros ir Tibeto skvero, bus eksponuojama 10 didelio formato J. Ivanauskaitės fotografijų iš jos kelionės po Tibetą 1998 metais.

Gyvų liudininkų, dalyvavusių GULAG‘o sukilimuose, liko vienetai.

Palikti savo kaimenę ir pasitraukti į Vakarus vyskupui neleido kunigystė, principai, sąžinė ir Tėvynės meilė.

Šiandien Vilniuje Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso konferencijų salėjebuvo atidaryta Maltos ordino ambasados Lietuvoje parengta paroda „Liudiję žmogiškumą“.

Videniškių Šv. Lauryno bažnyčios kriptoje birželio 2 d. bus iškilmingai padėta urna su kunigaikščio Mykolo Giedraičio palaikais. 

Valstybės pažinimo centras kviečia paminėti šią datą, prisimenant svarbiausius įvykius ir asmenybes, subūrusias tūkstančius žmonių į visą Lietuvą apėmusį judėjimą.

Pokalbis su švedų rašytoja Ingrid Carlberg apie švedų diplomato Raulio Valenbergo, išgelbėjusio nuo Holokausto tūkstančius Budapešto žydų, likimą.

Yra tokių žaizdų, kurios neužgyja per visą gyvenimą. Nuo jų sukelto skausmo žmogus išprotėja, puola į rezignacija, depresiją, svaiginasi, nusižudo. Rečiau išmoksta gyventi su kančia, ir tai jau galima pavadinti žygdarbiu.

Didžiausias XX a. vidurio trėmimas užklupo Lietuvą 1948 m. gegužės 22 d. Į Sibirą operacijos „Vesna“ (Pavasaris) metu buvo ištremti 40 tūkst. lietuvių, iš kurių beveik 12 tūkst. buvo vaikai. 

Lietuva – tai Motina, durklu perverta širdimi.

1963 m. sugriautų Vilniaus Kalvarijų atstatymą lydėjo stebuklai.

Penktadienį Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje atidaryta paroda „Palaimintasis Teofilius – buvusiuose KGB rūmuose“.

Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago gyvenimo atminimo vietoms suteikta teisinė apsauga. Jos pripažintos nacionalinės reikšmės objektais.

Moderniosios Lietuvos šimtmečiui skirta fotografijų paroda „Pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1940 m.): didieji pasiekimai“ Istorinės Prezidentūros sodelyje Kaune veiks iki spalio 31 d. 

Latvijos nacionalinis istorijos muziejus Rygoje suteikia unikalią galimybę per kelias valandas susipažinti su kaimyninės šalies istorija. 

Šie metai ypatingi Lietuvos praeities gerbėjams ir dabarties kūrėjams. Lyg per siaurą plyšį žvelgdami galime pajusti, kad istorija – tai ne beprasmiška atsitiktinumų virtinė, joje esama ir to, kas lieka per amžius.

Pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės komisija nusprendė, kad tinkamiausia vieta palaidoti 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikus yra Rasų kapinių koplyčia Vilniuje.

Prieš 150 metų Tilžėje buvo išleistas Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus parašytas pirmas Lietuvoje vaikams skirtas kūrinys „Vaikų knygelė“.

Laikas nėra bevardis. Jam negalima suversti visų kalčių ir priekaištų. Laiką kuriame mes. Nuo mūsų priklauso, koks jis yra. Čia ir dabar.  Atmintis yra mūsų visų atsakomybė.

Stefaniją Ladigienę savo antrąja Mama vadina išgelbėta žydaitė Irena Veisaitė ir Sibiro lageriuose kalėjusios mergaitės.

Penktadienį Radviliškio rajone, Šeduvoje, pradėtos analogų pasaulyje neturinčio projekto – moderniausiomis technologijomis paremto litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejaus „Dingęs Štetlas“ („The Lost Shtetl“) statybos.

2018 m. balandžio 25 d. vykusio Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdžio pradžioje pasveikinti ir apdovanoti rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus premijos skyrimo konkurso dalyviai bei jų mokytojos. 

Apie Gegužės 3-iosios konstitucijos kūrimą, jos reikšmę tuometei Abiejų Tautų Respublikai bei mūsų laikams kalba istorikas Vladas Liepuonius.

Su nedidelio procento išimtimis esame katalikiška tauta. Ir šio, vieno iš būdingiausių, mūsų tautos bruožų tik sąmoningai užsimerkus galima nepastebėti. 

Savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Dainavos apygardos partizanas Antanas Petrikonis-Laivas