Atmintis | Visuomenė

Ant kieto, nepatogaus mūsų bendros atminties vagono suoliuko, vagono, kuris šuoliuoja į ateitį greičiau nei Gogolio žirgai, vietos šalia garbės gali atsirasti tik tiesai, tik padorumui, tik teisybei.

Sovietinė okupacija 1940-1941 m. privertė žmones pajusti, kas yra visuotinis skurdas ir materialinis nepriteklius.

Konservatizmas A. Kubiliui – bendruomenė, joje saugomos tradicijos, patirtis bei kultūra.

Savanorį A. Triabą prisimena jo dukra Izabelė Trebaitė-Uždavinienė, o Nepriklausomybės kovų kontekstus suprasti padeda istorikas Norbertas Černiauskas.

Kaune veikia paroda „Tarp tapybos ir tarnybos“, skirta tapytojo, ilgamečio Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktoriaus P. Stausko 100-mečiui.

Kryžius – tai amato, meno ir tikėjimo junginys, apimantis architektūros, kalvystės, tapybos, skulptūros elementus.

Pokalbis apie Panerių memorialą ir atminties politiką Lietuvoje.

Nelaisvės metai– didžiulė Dievo dovana. Ištrauka iš naujojo kardinolo S. Tamkevičiaus atsiminimų knygos „Viešpats mano šviesa“ (2013).

Didelis nuovargis, bet ir galimybės patirti nuostabas: kad taip netikėtai atsiveria kuri nors dienos detalė, mokinio reakcijos.

Lazdynų mikrorajonas – tai radikalių pokyčių sovietinėje statyboje ir architektūroje padarinys. 

Spalio 2 d. minimos 150-osios Mahatma Gandhi gimimo metinės.

Kaip atsimena Petro Jasiūno sūnus, tėvas buvo priešiškas sovietinei ideologijai, bet ne žmonėms.

Kauno jėzuitų gimnazijai sukanka 95 metai: pasakojimas apie pirmąjį šios įstaigos direktorių, neoficialų prezidento A. Smetonos patarėją Joną Kippą.

Vargu ar Adelė galėjo numatyti, kad jos surašytos maldos vėliau bus spausdinamos milijoniniais tiražais, jomis melsis ir žavėsis būsimasis popiežius šventasis Paulius VI.

Petras Raudonikis – mokslininkas, sovietmečiu nepopuliarus dėl savo religinių įsitikinimų, retai teprisimenamas ir dabar.

Filosofo manymu, gyvenimo pertvarkymas priklauso nuo ugdymo, tad krizės įveikimo svarbiausias būdas – ugdyti žmogaus idealus ir vertybes. 

Vilniaus žydų kapinių klausimu visada reikia teikti pirmenybę mūsų pamaldiems žydams: kas juos nuramintų? Ramybėje mūsų sąmonė teisingai suderins visas mūsų vertybes.

Kalėjimas niekada nebuvo erdvė, izoliuota nuo visuomenės.

Minint 150-ąsias visuomenės veikėjo, rašytojo, kunigo J. Tumo-Vaižganto gimimo metines prie Vytauto bažnyčios atidengtas jam skirtas paminklas.

Apie savanorį Joną Vileišį pasakoja jo sūnus Antanas, o savanorių motyvaciją kovai ir jų likimus okupacijų akivaizdoje apibrėžia kraštotyrininkas Algimantas Stalilionis.

A. Sutkus pradėjo fotografuoti buvusius getų kalinius 1988 m., praėjus 44 metams po Kauno geto ir 45-eriems – po Vilniaus geto likvidavimo.

Leninas iš Lukiškių aikštės pirštu baksnoja į ant Naujamiesčio kalvos esančius bažnyčios griuvėsius. Netvarkinga, negražu, gėda. 

Bet mūsų švelnumas miestui nebuvo naujas, – dabar nuo metų kalno galiu tai patvirtinti, – mes tik kartojome buvusį kitų žmonių švelnumą šiam miestui.

Rašytinė Mykolo Römerio pavardės versija įvairuoja nuo „Romerio“, „Riomerio“ iki „Römerio“.

Pokalbis su Dievo tarno Alfonso Lipniūnio beatifikacijos bylos postulatoriumi kun. Vitalijumi Kodžiu.

Visą nepriklausomybės periodą į Kauną buvo žiūrima kaip į laikiną stotelę, nes Vilnius buvo pagrindinis miestas, aplink kurį turėjo statytis valstybės namas.

Sunkiausia, anot kunigo, buvo tuomet, kai žmonės klausdavo, ar jis matęs jų draugus, tėvus, brolius, sūnus.

Tocqueville’is, skelbdamas tuo metu progresyvių bei modernių idėjų svarbą, nepamiršta ir kai kurių senesnėse visuomenėse svarbių principų. 

Pokalbis apie naują albumą „Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabinetų nariai“ su jo sudarytoja istorike R. Driaučiūnaite.

Tarnavo artilerijos pulke prie Marijampolės ir Kauno. Didžiuojuosi savo tėvu: nuotraukose, ar prie pabūklo, ar pulko valgykloje jis pasitempęs, uniforma tarsi nulieta.

Vienas įtakingiausių Lietuvos istorikų, profesorius Edvardas Gudavičius gimė 1929 m. rugsėjo 6 d. 

Prieš 26 metus, 1993 m. rugsėjo 4–8 dienomis Lietuvą aplankė šv. popiežius Jonas Paulius II, pirmasis Petro įpėdinis mūsų šalyje.

Pasakojimas apie lietuvių tremties vietų lankymą Kazachstane.

Prieš 100 metų, 1919 m. rugsėjo 5 d., gimė ilgametis Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovas mons. Vytautas Kazlauskas.

1918 metais gavęs laišką iš namų ir sužinojęs, kad Lietuva tapo nepriklausoma, tėtis su dar šešiais vyrais nutarė bėgti į Lietuvą.

„Unikalus Smetonų duetas, pagal jį valstybės istorijos naratyvą galime rašyti“, – neslėpė žavėjimosi pirmąja pora istorikė I. Jakubavičienė.

Popiežius Pranciškus paminėjo 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines. 1939 metų rugsėjo 1 dieną nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją.

Fotografijos pasižymi menine raiška, ekspresyviais kadrais, atskleidžiančiais Lietuvos visuomenei svarbias paveldo nykimo ir jo išsaugojimo temas. 

Pokalbis su JAV gyvenančiu autoriumi, kurio knyga „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete“ neseniai pasirodė lietuvių kalba. 

XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje Europos naujagimėje Lietuvoje pasaulį išvydo kiek daugiau nei penkiolika tūkstančių kūdikių. Tai mes – Nepriklausomybės vaikai.

Sovietų Sąjungoje vaikai turėjo ypatingą statusą – jie reprezentavo ne tik vaikystės nekaltumą, bet ir „šviesaus komunistinio rytojaus“ pažadą.

Vis tiek Paberžės fenomenas neįmanomas be tėvelio Stanislovo, kapucinų vienuolio, klebono, kuris neturi net gaspadinės, asmenybės. Štai ką gali vienas žmogus.   

Dviejų karininkų, Molotovo-Ribbentropo pakto aukų – Jono Žemaičio-Vytauto ir Broniaus Kirkilos – gyvenimo trajektorijos.

Pasakojimas apie visų antibiotikų pradžios tėvą, penicilino atradėją, Nobelio premijos laureatą serą Alexanderį Flemingą. 

Lygiai prieš 30 metų ant Vilniaus Šeškinės kalvų fotomenininkas įamžino Baltijos kelio fragmentą, išraiškingai kalbantį, kokia įdomi kiekvieno jo dayvio istorija.

Baltijos šalių gyventojai parodė, kad laikas pradėti kalbėti apie vieną didžiausių XX a. istorijos „viešų paslapčių“ – 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytą Molotovo–Ribentropo paktą.

Šios istorijos herojus Juozas Gvazdauskas – vienas iš jaunų vyrų, kurie apgynė Lietuvą ir buvo jos apdovanoti ordinais bei žeme, bet vėliau buvo nubausti okupanto iš Rytų.

Liepos 21 dieną, eidamas 95-tuosius metus, į Viešpaties namus iškeliavo iškilusis kunigas – monsinjoras Vincentas Jalinskas. 

„Jei reikėtų tą nelengvą laikotarpį apibūdinti keliais bruožais, tai jį vadinčiau Dievo malonės metais“, – apie pogrindinę Bažnyčios veiklą pasakoja arkivyskupas emeritas. 

Žolinės atlaidų Pivašiūnuose rugpjūčio 20-oji yra maldos už Lietuvą diena. Prasminga, kad šiandien minimos kard. V. Sladkevičiaus gimimo ir pal. T. Matulionio mirties metinės.