Atmintis | Visuomenė

„Veikiausiai viskas prasidėjo nuo atminimo lentos Hermanui Perelšteinui“, – apie tai, kaip žydiškoji tematika atsirado jo kūryboje, liudijo skulptorius Romualdas Kvintas. 

Filmas be galo patraukliai parodo Juozo Tumo-Vaižganto, rašytojo, pedagogo, kunigo, spaudos darbuotojo asmenybę, jos dirbtinai nesakralizuodamas, nepaversdamas kilnesne už kitus. 

Abraomas Suckeveris – vienas žymiausių šiuolaikinių jidiš kalba rašiusių kūrėjų. 

Liepsnoms naikinant Švenčiausiosios Dievo Motinos katedrą buvo kėsinamasi ne tik į pasaulinę katalikų šventovę ar architektūrinį šedevrą. Katedroje atsispindi ir žydų tautos istorija.

Sibiro tremtyje Adelė rašė maldas ant tošies gabalėlių, laikraščio skiaučių ir sudėjo jas į mažą knygelę „Marija, gelbėk mus“. 

Romainas Gary, Mošė Kulbakas, Leonas Klauzneris – žymaus rašytojo Amoso Ozo tėtis.

Prisimindamas knygos rašymo intenciją, V. Landsbergis svarstė, jog norėjo pristatyti 1991–1992 m. Lietuvoje vykusius procesus, papasakoti pasauliui, kas dėjosi šalyje.

Kviečiame pasivaikščioti po Vilnių su Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščiu“.

Vilniaus Reformatų sode iškils paminklas Reformacijos ir lietuviškosios raštijos kūrėjams.

Knygos „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“ autorius sako norėjęs reabilituoti suprimityvintas tautiškumo, patriotizmo, pilietiškumo sąvokas.

Žurnalistas Otto Davidas Tolischus (Otonas Tolišius) – kol kas vienintelis lietuvių kilmės lietuvis, 1940 m. laimėjęs prestižinę Pulicerio premiją. 

Elkimės kaip laisvi ir garbingi savo šalies ir miesto šeimininkai, nežaiskime pagal Kremliaus ir vietinio vandalo mums primestą scenarijų, ragina meras R. Šimašius.

Pokalbis su istorike Aelita Ambrulevičiūtė apie Vilniaus miesto modernėjimo procesus XIX a. pab. ir XX a. pr.

Dažnai Maironis, parašęs eilėraštį, „dar šiltą“ jį atnešdavo Naujaliui, kad šis parašytų jam muziką, arba ateidavo padiskutuoti, kurie eilėraščiai tinka dainoms.

Pirmųjų Lietuvos dešimtmečių studentija buvo ir vėjavaikiška bei linksma, drąsi keisti, prieštarauti ir maištauti.

Minime 130-ąsias rašytojo, politiko ir diplomato Igno Šeiniaus (tikroji pavardė Jurkūnas) metines. 

Į Vladimiro kalėjimą pal. Matulionis pateko 75 metų amžiaus ir išbuvo iki 81-erių. Vyskupas sėdėjo septyniolikoje kalėjimo kamerų kartu su šimtu įvairiausių tautų kalinių.

Žvelgiant retrospektyviai galima aiškiai matyti, kad 1949 m. pavasaris buvo lemiamas aneksuotos Lietuvos sovietizavimo etapas. 

„Apie vienuolijas daugiau skaitome kaip apie institucijas, o dabar pirmą kartą galime pasižiūrėti į vienuolius kaip į asmenis, pamatyti jų gyvenimo istorijas“, – sako istorikas doc. dr. Liudas Jovaiša.

Kaip Vilniaus metraštininkas, jis suskubo įamžinti pranykstančius žydiškojo Vilniaus pėdsakus savo tapybos ir fotografijos darbuose.

1919 m. balandžio 4 d., buvo nutarta parengti įstatymą, pagal kurį Lietuvoje būtų įtvirtintas prezidentinės Respublikos modelis. 

Winstonas Churchillis turėjo savitą ir labai aiškią viziją, kokia turi būti Europa – stipri, vieninga ir principinga. 

Vilniuje 1808 m. įsteigtas Vakcinacijos institutas buvo pirmasis tokio pobūdžio institutas Rusijos imperijoje ir vienas pirmųjų Senajame pasaulyje. 

Cvirkos paminklas savaip skatina atidžiau pasižiūrėti į save, į šiandienos Lietuvą. Ar mažai mūsų dirigentų, režisierių, artistų, rašytojų sėkmingai dirba Rusijos teatruose ir koncertų salėse?

1579 m. balandžio 1 d., Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria įsteigiamas Vilniaus universitetas.

1579 m. balandžio 1 dieną karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą. 

Įžvalgos iš kovo 27 d. Kaune vykusios konferencijos „Vienuolijos lietuvių išeivijoje: istorija ir paveldas“.

Jau ankstyvojoje savo poemoje Maironis pasirodo ryžtingas lietuvybės gynėjas.

Matulionis pergyveno keturias sovietų slaptosios policijos kartas, o kad pergyventų penktąją, jam pritrūko savaitės. 

„Prisipažįstu, kovojau prieš bedievišką bolševizmą spaudoje, susirinkimuose, pamokose. Kovojau, nes esu kunigas…“, – saugumo požemiuose bylą vedusiam kapitonui kalbėjo t. Benediktas Andruška SJ.

Teodoras Žukas nagrinėja JAV ir Kinijos santykius, pasitelkdamas Senovės Graikijos istoriko Tukidido analizės įrankius. 

Kun. A. Lipniūnas su vilties kupinu optimizmu žvelgė ne tik į save, bet ir į tautos ateitį: „Mes matysime prisikėlusią Lietuvą Dievo malonėje, prisikėlusias visas širdis meilėje.“

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Granto A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. 

Azerbaidžanas sukūrė mitą apie Chodžali gyventojų dalies genocidą, siekiant nukreipti pasaulio viešosios nuomonės dėmesį nuo įvykdytų armėnų žudymų ir išvarymo iš šalies.

1949 m. kovo 25 d. pradėtos vykdyti masiškiausios Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“. Ištremta apie 95 tūkst. žmonių.

Kviečiame susipažinti su 1962 m. rugpjūčio 17 d. pal. Teofiliaus Matulionio sekimo protokolu, likus 3 dienoms iki arkivyskupo mirties. 

Visuomenė skelbia karą paminklizmui, atrodo – visai monumentaliajai skulptūrai, kuo toliau, tuo rimčiau vadovaudamasi formule: skulptūra = balvonas = paminklas.

P. Venclovo „Grumtynės“ išsiskiria nesumeluotu, tikrovišku pokario kovos vaizdavimu, partizanų aukos suvokimu, priesaikos kovoti už Tėvynės laisvę iki mirties reikšmingumu.

Kovo 21-ąją šventėme rezistento Vytauto Skuodžio 90-ąsias gimimo metines. 

Jei lietuviai ir laikė jį mirusiu, tai ne tik dėl to, kad ilgai nieko nežinojo apie jo lemtį, bet ir todėl, jog norėjo šį pamaldų ir asketišką žmogų laikyti kankiniu.

Apie parodos eksponatus ir tekstų leidybą XVIII–XIX amžių Prancūzijoje pasakojo Nacionalinės bibliotekos retų knygų ir rankraščių skyriaus vyresnioji redaktorė Dalia Tarailienė.

„Tėvyne, Lietuva, mielesnė už sveikatą! Kaip reik tave branginti, vien tik tas pamato, kas jau tavęs neteko...“. Ar daug pasaulyje šiandien yra žmonių, galinčių iš širdies tai viešai ištarti?

Pasakojimas apie ugniagesius tarpukario Vilkaviškyje.

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto docentės dr. Filomenos Kavoliutės pranešimo apžvalga.

Palikęs Kauną poetas dažnai šį miestą prisimindavo kūriniuose ar laiškuose. Pradžioje nemėgęs ir net kritikavęs, vėliau kūriniuose apie Kauną atsiliepė su stipriu panegirikos prieskoniu.

K. Nechmadaitė-Sternberg, gimusi 1956 m. Kaune žydų šeimoje, o dabar gyvenanti Izraelyje, interviu prisimena 1972-ųjų Kauno pavasario įvykius.

Aristotelis įkūrė pirmąjį Europos universitetą, jis padėjo pamatus skirtingų mokslo disciplinų plėtrai, padarė milžinišką įtaką visai vėlesnei Europos filosofijai.

Klubo „Bijūnas“ šeimininkas žmones viliojo biliardo stalu, puikių valgių ir gėrimų pasirinkimu, bufetu, muzika, modernia estetika.

Siūlome keletą pačių sodriausių bandymų suprasti Sąjūdį, kurie galėtų padėti prasmingai pasižiūrėti į Kovo 11–ąją dieną ir visą išsilaisvinimo judėjimą.

Kaip buvo rengiamas Kovo 11-osios aktas? Prisiminimais dalinasi vienas akto kūrėjų – prof. Vytautas Sinkevičius.