Atmintis | Visuomenė

O. Žukauskienės sudaryta knyga „Paulius Normantas. Kelionė į tolumas, ėjimas į save“ skirta bastūnui, laisvūnui, fotografui, orientalistui, poetui P. Normantui (1948–2017).

VU bibliotekoje vyko renginys, skirtas žydų gelbėtojai, Pasaulio tautų teisuolei, VU bibliotekininkei O. Šimaitei (1894–1970).

Vasario 27 d. atidaroma paroda „Uždegta Monmartro ugnies: Rokiškio dvaro meno kolekcija“, kurioje pirmą kartą kaip visuma bus eksponuojamos dvaro vertybės.

Pokalbis su psichologijos mokslų daktare Ruth Reches apie tai kaip su kokiomis psichologinėmis problemomis susidūrė Holokaustą išgyvenusieji žmonės. 

Pokalbis su naujos knygos „Netituluotas Bažnyčios ambasadorius: atsiminimai apie kunigą Vaclovą Aliulį MIC“ rengėja ir sudarytoja dr. Dalia Čiočyte.

Dailininko teptukas neretai tampa ir istorijos išsaugojimo įrankiu.

Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojai rado dar vieną originalų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos egzempliorių.

Alfo Pakėno atsiminimai apie Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorį Stasį Ignatavičių.

Apie Lietuvos padėtį po Vasario 16-osios akto pasirašymo ir penkias asmenybes, kurios nepriklausomos Lietuvos svajonę pavertė tikrove.

Partizanės atliko daugybę tokių pat funkcijų kaip ir vyrai partizanai, galbūt tik nebuvo skiriamos vadovauti ir rečiau dalyvaudavo tiesioginiuose kovos veiksmuose.

Prieš 30 metų, 1990-ųjų vasario 14-ąją, tikintieji atgavo paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią. Kaip tai atsimena anų laikų įvykių liudininkai?

Atminties diplomais siekiama prisiminti ir pagerbti VU bendruomenės narius, kurie dėl totalitarinių režimų veiksmų buvo pašalinti iš VU ir neteko galimybės baigti studijas.

Ketvirtame XX a. dešimtmetyje Ukmergė tapo vienu iš sparčiausiai besivystančių Lietuvos miestų. 

Pasakojimas apie kard. Vincento Sladkevičiaus vaikystę, paauglystę ir kelią kunigystės link. 

Vasario 11-ąją dieną Hansas Georgas Gadameris (1900-2002 m.) švestų 120-ies metų jubiliejų. 

„Lieka atmintis. Turi likti“, – į klausimą, kas lieka, kai po išmirštančio etnoso nelieka nieko materialaus, atsako G. Kanovičius.

Svarbiausiu įvykiu ateitininkų organizacijos istorijoje galima vadinti žurnalo „Ateitis“ pasirodymą 1911 metais

J. Volungevičius yra vienas iš Lietuvos laisvės lygos steigėjų, daugelio antisovietinių pareiškimų, ginančių Lietuvos žmonių teises, lietuvių kalbą, autorius.

Nuotraukoje matyti, kaip atrodė iš vidaus „vytautinė“ bažnyčia Kaune, Vaižganto numylėtoji.

Stasys Šalkauskis, profesoriaus Arūno Sverdiolo teigimu, buvo pirmasis lietuvių filosofas. Savo raštus jis paskyrė tautai ugdyti.

Iš poreikio aprūpinti gyventojus maistu kilęs kolektyvinės sodininkystės procesas Lietuvoje palaipsniui virto individualios statybos ir šeimininkų saviraiškos erdve.

Amžininkų atsiminimai apie arkiv. Ambrogio Ratti – būsimojo popiežiaus Pijaus XI – vizitą Lietuvoje.

Nesupratau, kaip vienu metu įmanoma mąstyti taip tankiai, skaidriai ir kartu taip sunkiai įkandamai. Ne kartą per studijas apie tai teko diskutuoti su likimo draugais.

Vilniuje, Tauro kalno rytiniame šlaite prie pat Tauro gatvės stovi 1930–1936 m. pastatytas stačiakampio plano masyvus namas – Stepono Batoro universiteto bendrabutis studentams. 

2020 m. sausio 28 d. Mamertui Indriliūnui, literatūros kritikui, vertėjui, publicistui, intelektualui, partizanui, ateitininkui, sukanka 100 metų.

Pal. J. Matulaičio amžinininkų pasakojimai apie lietuvio vyskupo būdą, pomėgius ir drauge patirtus įvykius. 

Apie ką kalba ir ką prisimena seniausioji dabartinio Vilniaus gyventojų karta?

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą apie Laisvės premijos laureatą Albiną Kentrą.

Kas M. Martinaičiui rūpėjo išeinant? Ką jis norėjo paliudyti? Tokių klausimų kilo pristatant naująją, pomirtinę, poeto rinktinę „Lyrika“, sudarytą G. Bleizgio.

Atrodo, kad žinome apie Darių ir Girėną bei jų skrydį, bet ką tikro mes žinome?

Kunigo Roberto Grigo atsiminimai apie Sausio 13-osios įvykius.

„Reikia rašyti tada, kai praėjęs laikas jau sutelpa į metaforą“, – sako romaną apie Sausio 13-ąją parašęs S. Šaltenis.

Prieš geležinę smurto sistemą stojantis mergaitės trapumas verčia didžiuotis savo tauta, jos tyrose gelmėse slypinčiomis galiomis.

Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje eksponuojama 30 iš gausaus palikimo atrinktų reportažinių J. Kazlausko (1941–2002) fotografijų iš lemtingųjų 1991 m. sausio akimirkų.

Juodeikiečiai suremontavo ir į buvusią vietą grąžino tėvo Stanislovo namelį, kurį 1957–1960 m., kunigaudamas Juodeikiuose, jis pats pasistatė.

Fotomenininkas dalijasi prisiminimais, kurie iki šios dienos labai stipriai jam įsirėžę ne tik į atmintį, bet ir į širdį.

LRT laidoje „Prisikėlimo liudytojai“– pasakojimas apie kunigą Študhofo koncentracijos stovykloje kalėjusį, nacių nukankintą Alfonsą Lipniūną.

Originalus D. Grinkevičiūtės liudijimas, nevyriškas, vaikiškas, dokumentiškas ir drauge literatūriškas, leidžia skaitytojui pažinti tremties aspektus, apie kuriuos dažniausiai nutylima.

Antroji istoriko Tomo Balkelio monografija yra šiokia tokia balta varna šimtmečio istorinių knygų kontekste.

„Vanago pėdsakais keliauti buvo įspūdinga – čia pajunti, kad net ir gamta turi atmintį, ne tik žmonės“, – teigia V. V. Landsbergis.

Kodėl tik Barbora? Radvilų giminė garsėja ir kitomis Radvilaitėmis bei Radvilienėmis. 

Parodoje išlaikomas ankstesnėms MO ekspozicijoms būdingas atviras santykis su suvokiančiuoju. 

Pirmasis viešas kino seansas Lietuvoje įvyko 1897 m. O pirmieji kino teatrai atsirado 1905 m.

Juokai, pamokymai ir literatūros kūriniai senuose lietuviškuose kalendoriuose.

V. Landsbergis-Žemkalnis pristatė viso senamiesčio rekonstrukcijos idėją: „Taps senas savo oda ir kaulais ir naujas savo raumenimis ir širdimi.“

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondas toliau renka didesnius ir mažesnius savo kraštiečio vyskupo daiktus (kartais tai – beveik relikvijos).

Ar pagal LGGRTC pažymoje išdėstytus teiginius galima padaryti išvadą, kad Jonas Noreika aktyviai prisidėjo prie Šiaulių žydų gelbėjimo? Ne, negalima.

Vaižganto nebūtų be Kauno. Aprisnojęs kone visą Lietuvą, prisiklausęs kone visų mūsų tarmių, prisiekinėjęs meilę sostinei, savo šventąjį miestą jis surado Kaune.

18 buvusių Pripetės gyventojų savo šeimos nuotraukomis papuošę Kalėdų eglę. 1986 m., po Černobylio atominės jėgainės sprogimo, šis Ukrainos miestas buvo evakuotas.

Kodėl retai kritiškai reflektuojame Tumą – biografinį asmenį, publicistą, Vaižgantą – rašytoją?