Atmintis | Visuomenė

Apgynę Lietuvą. Nepriklausomybės kovų savanoris Jonas Vileišis

Apie savanorį Joną Vileišį pasakoja jo sūnus Antanas, o savanorių motyvaciją kovai ir jų likimus okupacijų akivaizdoje apibrėžia kraštotyrininkas Algimantas Stalilionis.

Apie fotografiją ir atmintį. A. Sutkaus paroda „Pro memoria“ Kauno žydų geto likvidavimo 75-osioms metinėms paminėti
Paulius Jevsejevas - Šiaurės Atėnai

A. Sutkus pradėjo fotografuoti buvusius getų kalinius 1988 m., praėjus 44 metams po Kauno geto ir 45-eriems – po Vilniaus geto likvidavimo.

Ekskursija po pastatą, kurio nėra: Naujamiesčio bažnyčios istorija
Kostas Biliūnas - Ateitis

Leninas iš Lukiškių aikštės pirštu baksnoja į ant Naujamiesčio kalvos esančius bažnyčios griuvėsius. Netvarkinga, negražu, gėda. 

Kaip man atsitiko Vilnius ir kaip aš tai išgyvenau
Regimantas Dima - Naujasis Židinys-Aidai

Bet mūsų švelnumas miestui nebuvo naujas, – dabar nuo metų kalno galiu tai patvirtinti, – mes tik kartojome buvusį kitų žmonių švelnumą šiam miestui.

Kaip ir kiek Mykolas Römeris „tapo“ ar „tebetampa“ lietuviu?

Rašytinė Mykolo Römerio pavardės versija įvairuoja nuo „Romerio“, „Riomerio“ iki „Römerio“.

Kun. A. Lipniūnas – Štuthofo koncentracijos stovyklos kapelionas

Pokalbis su Dievo tarno Alfonso Lipniūnio beatifikacijos bylos postulatoriumi kun. Vitalijumi Kodžiu.

Istorikas J. Vaičenonis: tarpukario Kaune buvo tikima jaunais žmonėmis, jų darbais ir idėjomis

Visą nepriklausomybės periodą į Kauną buvo žiūrima kaip į laikiną stotelę, nes Vilnius buvo pagrindinis miestas, aplink kurį turėjo statytis valstybės namas.

Rugsėjo 11-ąją prisimena ugniagesių kapelionas

Sunkiausia, anot kunigo, buvo tuomet, kai žmonės klausdavo, ar jis matęs jų draugus, tėvus, brolius, sūnus.

Liberalaus konservatizmo gimimas: Alexio de Tocqueville’io portretas

Tocqueville’is, skelbdamas tuo metu progresyvių bei modernių idėjų svarbą, nepamiršta ir kai kurių senesnėse visuomenėse svarbių principų. 

Kai gerbtas žmogus tampa „liaudies priešu“ ir „tėvynės išdaviku“
Daiva Červokienė - XXI amžius

Pokalbis apie naują albumą „Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabinetų nariai“ su jo sudarytoja istorike R. Driaučiūnaite.

Tylioji rezistencija, arba Apie Tėvą – paprastą stalių

Tarnavo artilerijos pulke prie Marijampolės ir Kauno. Didžiuojuosi savo tėvu: nuotraukose, ar prie pabūklo, ar pulko valgykloje jis pasitempęs, uniforma tarsi nulieta.

Istorikas prof. Edvardas Gudavičius švenčia 90-metį

Vienas įtakingiausių Lietuvos istorikų, profesorius Edvardas Gudavičius gimė 1929 m. rugsėjo 6 d. 

Prieš 26 m. Lietuvoje lankėsi šv. Jonas Paulius II
Vatican News

Prieš 26 metus, 1993 m. rugsėjo 4–8 dienomis Lietuvą aplankė šv. popiežius Jonas Paulius II, pirmasis Petro įpėdinis mūsų šalyje.

Skausmingos tremties vietos Kazachstane

Pasakojimas apie lietuvių tremties vietų lankymą Kazachstane.

Mons. V. Kazlauskas – kunigas, pralaužęs sovietų informacinę blokadą

Prieš 100 metų, 1919 m. rugsėjo 5 d., gimė ilgametis Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovas mons. Vytautas Kazlauskas.

Pabėgęs iš caro kariuomenės: Lietuvos savanoris Kazimieras Abukavičius

1918 metais gavęs laišką iš namų ir sužinojęs, kad Lietuva tapo nepriklausoma, tėtis su dar šešiais vyrais nutarė bėgti į Lietuvą.

Prezidentinis Smetonų duetas: laikas istorinei tiesai
Nijolė Krasniauskienė - XXI amžius

„Unikalus Smetonų duetas, pagal jį valstybės istorijos naratyvą galime rašyti“, – neslėpė žavėjimosi pirmąja pora istorikė I. Jakubavičienė.

Taika trapi, ją reikia nuolat kurti
Vatican News

Popiežius Pranciškus paminėjo 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines. 1939 metų rugsėjo 1 dieną nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją.

Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas

Fotografijos pasižymi menine raiška, ekspresyviais kadrais, atskleidžiančiais Lietuvos visuomenei svarbias paveldo nykimo ir jo išsaugojimo temas. 

Rašytojas D. Fishmanas: norėjau parodyti stiprų Vilniaus žydų prisirišimą prie knygų ir kultūros

Pokalbis su JAV gyvenančiu autoriumi, kurio knyga „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete“ neseniai pasirodė lietuvių kalba. 

Ar pavyko nusimesti dviveidystės kaukes? Atsakymas Nepriklausomybės kartai

XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje Europos naujagimėje Lietuvoje pasaulį išvydo kiek daugiau nei penkiolika tūkstančių kūdikių. Tai mes – Nepriklausomybės vaikai.

Vaikai sovietinės ideologijos pančiuose

Sovietų Sąjungoje vaikai turėjo ypatingą statusą – jie reprezentavo ne tik vaikystės nekaltumą, bet ir „šviesaus komunistinio rytojaus“ pažadą.

Pas tėvelį Stanislovą

Vis tiek Paberžės fenomenas neįmanomas be tėvelio Stanislovo, kapucinų vienuolio, klebono, kuris neturi net gaspadinės, asmenybės. Štai ką gali vienas žmogus.   

Dviejų Lietuvos kariuomenės kapitonų likimas dviejų diktatorių pakto fone

Dviejų karininkų, Molotovo-Ribbentropo pakto aukų – Jono Žemaičio-Vytauto ir Broniaus Kirkilos – gyvenimo trajektorijos.

Išgelbėjęs ir gelbstintis milijardus gyvybių
Artuma

Pasakojimas apie visų antibiotikų pradžios tėvą, penicilino atradėją, Nobelio premijos laureatą serą Alexanderį Flemingą. 

Unikaliose L. Skirpsto fotografijose tarp atpažintų herojų – ir penkiametės dvynės

Lygiai prieš 30 metų ant Vilniaus Šeškinės kalvų fotomenininkas įamžino Baltijos kelio fragmentą, išraiškingai kalbantį, kokia įdomi kiekvieno jo dayvio istorija.

Baltijos kelias istorinėje perspektyvoje
Simonas Jazavita - Kaunas pilnas kultūros

Baltijos šalių gyventojai parodė, kad laikas pradėti kalbėti apie vieną didžiausių XX a. istorijos „viešų paslapčių“ – 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytą Molotovo–Ribentropo paktą.

Pamiršti Lietuvos šimtmečio herojai: Juozas Gvazdauskas Nepriklausomybės kovose

Šios istorijos herojus Juozas Gvazdauskas – vienas iš jaunų vyrų, kurie apgynė Lietuvą ir buvo jos apdovanoti ordinais bei žeme, bet vėliau buvo nubausti okupanto iš Rytų.

Monsinjoro V. Jalinsko – dvasios vėliavnešio prisiminimas

Liepos 21 dieną, eidamas 95-tuosius metus, į Viešpaties namus iškeliavo iškilusis kunigas – monsinjoras Vincentas Jalinskas. 

Arkivysk. S. Tamkevičius: paguosdavo mintis, kad lageryje sutiksiu kolegų disidentų

„Jei reikėtų tą nelengvą laikotarpį apibūdinti keliais bruožais, tai jį vadinčiau Dievo malonės metais“, – apie pogrindinę Bažnyčios veiklą pasakoja arkivyskupas emeritas. 

Ko Lietuvai norėjo pal. Teofilius ir kard. V. Sladkevičius

Žolinės atlaidų Pivašiūnuose rugpjūčio 20-oji yra maldos už Lietuvą diena. Prasminga, kad šiandien minimos kard. V. Sladkevičiaus gimimo ir pal. T. Matulionio mirties metinės.

Muzika į Sovietų Sąjungą skverbėsi pro menkiausius geležinės uždangos plyšius

Išlikę dokumentai byloja, kad KGB stebėjo vykusius procesus, analizavo neformalius jaunimo judėjimus, rinko informaciją apie organizuojamus renginius. 

Vietoje grindinio – bulvės. Pokario vilniečių atsiminimai
Mantas Tamošaitis - Naujasis Židinys-Aidai

Iškart po karo kėlimasis į Vilnių daugeliu atvejų buvo grįstas didelio, anonimiško, sug­riauto Vilniaus ir jo sugriuvusių socialinių struktūrų teikiamomis galimybėmis pranykti, pasislėpti.

„Buvau svetimas akmenukas, nukritęs iš kito pasaulio...“ Rašytoją B. Pūkelevičiūtę prisimenant

Dažnai pasvarstau: ar esu aktorė, užklydusi į literatūrą, ar rašto žmogus, ilgai klaidžiojęs po teatrą?“ – savęs ne kartą klausė rašytoja ir aktorė B. Pūkelevičiūtė. 

Jefimą Slavinskį palydint

Išėjus Fymai sumažėjo ne tik dalelė tos nesumeluotos, tikrosios, Rusijos, bet ir Lietuvos. Ypač tiems, kurie jį pažinojo, kuriuos jis mylėjo ir kurie jį mylėjo.

Du atkaklūs keliautojai atkartojo legendinę A. Poškos kelionę
Agnė Grinevičiūtė - Šiaurietiški atsivėrimai

108 dienos. 15 tūkstančių kilometrų. 15 šalių. Taip skaičiais galima išreikšti žurnalisto R. Bružo ir verslininko A. Mockaus ekspediciją, skirtą keliautojui A. Poškai.

Žemaičių bajoro mintys apie bites ir žuvis
Povilas Andrius Stepavičius - Naujasis Židinys-Aidai

Apie nepelnytai pamiršto mokslininko, gamtininko, biologo, entomologo ir ichtiologo, žemaičių bajoro Mykolo Kazimiero Girdvainio biografiją. 

Švėkšnos štetlas
Monika Žąsytienė - Beigelių krautuvėlė

1941 m. pabaigoje arba 1942 m. pradžioje atliktas Švėkšnos gyventojų surašymas, kuriuo remiantis galima teigti, jog miestelyje tuo metu gyveno 990 gyventojų, žydų tarp jų nebebuvo.

10 Leonido Donskio minčių

Rugpjūčio 13 d. – a. a. filosofo Leonido Donskio (1962-2016) gimimo diena. Dalinamės dešimčia trumpų L. Donskio pamąstymų.

Rusijos rezistencijoje veikęs lietuvis: sovietų valdžia rėmėsi kompromisais su sąžine

Biofiziko, ateitininko dr. Arimanto Raškinio, artimai bendravusio tiek su Rusijos, tiek su Lietuvos disidentais, istorija.

(Ne)lokali istorija: Baltijos kelio 30-mečiui skirta fotografijų paroda
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Lokalus Baltijos kelio fragmentas, užfiksuotas L. Skirpsto fotografijose, bus eksponuojamas parodoje „(Ne)lokali istorija“, skirtoje Baltijos kelio 30-mečiui, M. Mažvydo bibliotekoje.

Garsiausias Talmudo komentatorius Rytų Europoje – Vilniaus Gaonas

Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomono Zalmano, didžiausio XVIII a. išminčiaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę visame pasaulyje.

Kaip garsus mokslininkas „Draugo“ redaktoriumi tapo

Pasakojimas apie garsaus lietuvių zoologo darbą ir kasdienybę laikraščio „Draugas“ redakcijoje.

145-osios Prezidento Antano Smetonos gimimo metinės

A. Smetona paklojo nacionalinio valstybingumo pamatus, įtvirtino respublikoniškąją lietuviškojo valstybingumo sampratą, sukūrė ištisą lietuvišką politinį pasaulį.

Vysk. J. Kauneckas: matoma neteisybė padarė kovotoju

Su vyskupu Jonu Kaunecku kalbamės apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios pogrindžio veiklą sovietmečiu, evangelizaciją suvaržymo sąlygomis ir drąsą bei įžūlumą veikti grasinimų akivaizdoje.

Paminklai, gatvės, lentos
Kęstutis Girnius - Naujasis Židinys-Aidai

Žodžio laisvė galioja ir Noreikos gerbėjams. Jie gali vaikštinėti Vilniaus gatvėmis, ant krūtinės ir nugaros prisisegę plakatus, skelbiančius, kad „Noreika yra didvyris“.

Vilniaus miesto sinagogų statybos
Beigelių krautuvėlė

Maskilių sinagogos, kuri buvo atvira visuomenei, įkūrimas tapo aiškiu politiniu, ideologiniu ir kultūriniu pareiškimu, rodančių pasirengimą judėti į viešąją erdvę.

Kelionė kankinių keliais: gyvenimas nesustoja net kalėjime

Liepos 1–10 d. vyko piligrimystė į Baltarusiją ir Rusiją pal. arkivyskupo ir kankinio T. Matulionio ir kitų kankinių kančios keliais.

Dar vienas balandis ant Petro Cvirkos peties

Mūsų debatai, deja, tradiciškai sukasi tik apie vieną klausimą: kur padėti kablelį sakinyje „Griauti negalima palikti“.

Ankstyvieji S. Gedos pėdsakai Dzūkijos krašto žemėje

„Vaikiškom rankom išskleistos burės“ – knyga apie poeto S. Gedos ankstyvuosius gyvenimo metus Veisiejų krašte, Dzūkijoje.