Atmintis | Visuomenė

Rūtos tėvas Jurgis Šepetys buvo priverstas bėgti iš Lietuvos, kai jam tebuvo ketveri. Sovietai okupavo šalį ir pasilikti tapo per daug pavojinga.

1902-ųjų vasarį palaimintasis paskiriamas klebonu į kitą katalikų parapiją – Bikavą, kiek atkampesnę vietovę nei Varaklianai, bet Teofiliaus biografijoje labai svarbią.

Išleista nauja knyga apie sostinės Žydų gatvę, kurioje iki pat Antrojo pasaulinio karo virte virė gyvenimas.

„Vienuolis kapucinas, tremtinys, drąsus pamokslininkas. Vertėjas ir kolekcininkas... ir poetas, – taip apie Tėvą Stanislovą kalbėjo D. Kanclerytė. – Jis neskirstė žmonių. Jo pašaukimas – būti su visais.“

Nemanau, kad iš popiežiaus apsilankymo turėtume laukti, kad jis sudėlios visus taškus ant i. Tą turime padaryti mes patys. Popiežiaus misija galėtų paskatinti mus šiame tiesos paieškų, atgailos, gailestingumo ir susitaikymo kelyje.

Su jauniausiąja kraštiečio, iš Medinių sodžiaus kilusio signataro, pirmojo Kauno burmistro Jono Vileišio dukra Rita Vileišyte-Bagdonas susitikome Vasario 16-osios išvakarėse.

Iš Vilniaus iki Varaklianų – apie 300 km. Čia buvo paskirtas Teofilius Matulionis, baigęs Rusijos imperijos Peterburgo dvasinę akademiją ir gavęs šventimus. 

Tiriama Alfonso Vincento Ambraziūno kūrinio, Kauno IX forto skulptūrinio monumento būklė. 

Ar kada bandėte skaityti istoriją iš radinių. Ir net neišvykus į archeologinę ekspediciją, o čia pat, savame kaime?

Tarp inteligentų Lietuvoje pastebiu bandymą vengti nacionalizmo, nes tai – blogis. Man atrodo, kad jie nueina per toli: pradeda neigti lietuvybę. 

Iš arabų perspektyvos, sionistų judėjimas buvo agresorius, o žydų imigracija – invazija. Sionizmą kritikavo ir žydai ultraortodoksai, asimiliacijos šalininkai ir ekstremalūs kairieji.

Pačių žiauriausių sovietinių represijų metais nemaža dalis Lietuvos tikinčiųjų nepasidavė ir bandė išsaugoti tai, kas brangu: bažnyčias, religines tradicijas, savo dvasininkus.

Vytauto Balsio istorija apie ilgus metus lageriuose ir dalyvavimą Norilsko sukilime.

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė dokumentų parodą „Sovietinės Lietuvos ekonomika: nuo industrializacijos iki nuolatinio stygiaus“.

Aptikta Bima – svarbi centrinė sinagogos dalis nuo kurios yra skaitoma Tora, vedamos pamaldos.

„A. Brazauskas puikiai suprato, dėl ko Santuokų rūmai Vilniuje statomi ir kaip jų statybos pagrindžiamos. Tai nebuvo eilinis objektas“, – sako istorikas Saulius Grybkauskas.

Viena ryškiausių pasipriešinimo sovietiniam režimui simbolių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje Nijolė Sadūnaitė, liepos mėn. 22 d. minėjo savo 80-ąjį jubiliejų.  

Vienas gražiausių Senosios Lietuvos paveldo perlų – tai ilgus amžius klestėjusi pamaldumo Švenčiausiajai Mergelei Marijai tradicija.

Lietuviškasis kultūros paveldas liudija, kad Lietuva nuo seno yra neatsiejama Europos dalis.

Prieš beveik 27 metus birželio 13 d. sėdėjau Baltųjų rūmų salėje, laukiau ateinant prezidento George H. W. Busho.

Šiandien be pėdsakų išnykęs Kretingos pranciškonų vienuolyno sodas – legendinė miesto istorinė vieta, tarpukariu regėjusi daugybę to meto garsių asmenybių. 

Pokalbis su pogrindžio spaudos platintoju, buvusiu Šiaulių miesto Karių savanorių vadu, žmogumi, kuris nepabijojo pasipriešinti sovietų valdžiai Albertu Špoku.

Pirmoji kunigų seminarija sostinėje buvo įkurta XVI a. pabaigoje. Šiais metais švenčiame atkurtos Vilniaus kunigų seminarijos 25-metį. 

Pokalbis su po Europą keliaujančios parodos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940 m.“ kuratoriais Giedre Jankevičiūte, Vaidu Petruliu, Marija Drėmaite. 

Ryškiausi Vanago gyvenimo ir jo kovos puslapiai buvo parašyti Merkinės krašte, kurį jis išvaikščiojo pėsčiomis su bendražygių palyda ir vienas. Su mūšiais ir vienatvės apmąstymuose.

Apie V. Kernagio kūrybos išskirtinumą – pokalbis su jo sūnumi, LR Seimo nariu Vytautu Kernagiu jaunesniuoju.

Kai kretingiškiai melsdavosi senųjų kapinių Šv. Jurgio koplyčioje, naciai šv. Antano rūmų kieme rengė parodomąsias žydų vyrų egzekucijas, kurių liudininku tapo ir P. Jurkus.

Nepriklausomybiniu, Vasario 16-osios nustatytu keliu per kovas, aukas, kančias žengia, parpuola ir vėl pakildama eina į priekį visa lietuvių tauta.

1966 metais Onai Šimaitei, karo metais gelbėjusiai Vilniaus geto žydus, buvo suteiktas Pasaulio Tautų teisuolės vardas.

„Norėjau prisidėti prie mūsų svarbių kultūros ir paveldo vertybių grąžinimo į Lietuvą, kad turėtume ką palikti ateities kartoms.“

Liepos 12 d. 17.30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) įvyks dokumentinio filmo „Gerasis nacis“ premjera ir diskusija su filmo kūrėjais.

Iki rugsėjo 21 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vestibiulyje veikia paroda In matrimonium ducere, skirta Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo vedybų 500 metų jubiliejui.

Apie Lietuvos istorijos prarastas raidos galimybes, nutrūkus karaliaus Mindaugo pradėtai karališkajai dinastijai, kalbamės su istoriku Liudu Jovaiša.

Gilbertas Keithas Chestertonas — talentinga ir įvairiapusė asmenybė, plačiausiai žinoma literatūroje, taip pat filosofijoje, dramaturgijoje ir teologijoje.

Šie rūmai jau daugelį metų sostinės centre, prie Bernardinų sodo, stovėjo visiškai nenaudojami. 

Civilinės aviacijos administracijos pastatą radau lengvai. Nedidukas, kelių aukštų. Koridoriuose tuščia, kaip ir dera Gorbio blokados išskaidrintose Vilniaus gatvėse.

Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos, jo žmonos Bronislavos Biržiškienės ir visuomenės veikėjų profesorių Vaclovo bei Viktoro Biržiškų palaikų valstybinė perlaidojimo ceremonija vyks šių metų liepos 11 dieną Vilniuje, senųjų Rasų kapinėse.

Žydų mokslo tyrimų institutui Niujorke kartu su trimis atminties institucijomis Lietuvoje įgyvendinant „YIVO Vilniaus projektą“ atskleista daug naujų faktų.

„Vėliau Eduardas Botelis pasakodavo niekada nebuvęs matęs tokių ryžtingų ir drąsių čia atvykusių „gringų“.

Netikėtai ir grubiai buvo nutraukta Henriko vaikystė, ir išplėšta iš jo rankų teisė laisvai gyventi.

Buvęs Lietuvos karys ir Prezidentūros sargybinis Vincas Kubertavičius aprašė atsiminimuose, kas vyko aplink ir lemtingąją valstybės užgrobimo naktį, ir keletą dienų po to.

Birželio 30 dieną Elektrėnų savivaldybėje, Abromiškių kaime, septintą kartą vyks pėsčiųjų ir dviratininkų žygis „Žalio Velnio takais“, skirtas Lietuvos partizanams atminti.

Grįžulo Ratai – mylimiausias rašytojos Loretos Jastramskienės žvaigždynas, primenantis Lietuvos gyventojų, taip pat ir jos močiutės bei tėčio trėmimą 1941 m. birželio 14-ąją.

Marijos ir Jurgio Šlapelių knygynas buvo lietuviškos kultūros sala visų Vilniaus okupacijų metu.

Pokalbis su naujos knygos „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 m.” autoriumi prof. Juozu Skiriumi.

Brolija „Lapteviečiai“ kasmet mini 1941 birželio 14 d. tremties metines Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse prie pačių įrengtos žeminukės-jurtos.

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, skirtą prieš 40 metų įsikūrusiai Lietuvos laisvės lygai. 

Juozo Skiriaus knygoje „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“ pristatoma kokią paramą teikė išeivija pastarąjį šimtmetį. 

Pasirodo, kad rimtas mūsų šimtmečio istorijas vaikams galima pasakoti žaismingai ir įdomiai.

Prieš 40 metų – 1978 m. birželio 15 d. – buvo įsteigta Lietuvos laisvės lyga (LLL). Tai buvo nepartinė, demokratiniais principais veikianti organizacija, neturėjusi griežtos narystės ir formalaus vadovo.