Tęsdami „Bernardinai.lt“ laidų ir pokalbių ciklą apie tikinčiųjų persekiojimą sovietmečiu ir pogrindinę Bažnyčios veiklą, apie mėginimus sugniuždyti šventųjų kulto ir pamaldumo tradicijas, draudimus religiniam menui...

LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje iki 2014 m. rugsėjo 12 d. veikia paroda „Tado Kosciuškos sukilimo 1794 m. dokumentai“, skirta 220 sukilimo metinėms.

Praėjus devyniasdešimt šešeriems metams nuo gimimo Čiornaja Padina kaime, Juozas Kazickas mirė 2014 metų liepos 10 dieną irgi toli nuo Lietuvos – JAV, Niujorko priemiestyje, palaidotas East Hamptono kapinėse. 

Kantriai verčiant puslapius skaitytoją kartais nejučia pagauna artėjančios apokaliptinės tarpukario Lietuvos baigties nuotaikos, kas ypač nejauku, nes jos perteikiamos nagrinėjant valstybės vidaus politikos klausimus. 

Berlyno sienai dedikuotas pašto ženklas vaizduoja senyvo amžiaus moterį, kuri taip pat iš visų jėgų smogia į sieną, stengdamasi išmušti jos gabaliuką – tai vieno garsaus vokiečių fotografo tuo metu pagauta akimirka.

Tikiu, kad Lietuvos trispalvė turi plevėsuoti ant mokyklų stogų, parkuose ir visur, kur pasišventusio lietuvio akiai jos trūksta, jog atsišaukimai į mūsų tautą turi teisę kabėti, ne tik esant neteisėtos ir grobikiškos okupacijos sąlygoms, bet ir šiandien, kai džiaugiamės laisve.

Birželio 17 d. Kauno miesto rotušėje vyko iškilaus Lietuvos valstybės veikėjo, diplomato, Kauno miesto garbės piliečio ir amžinai žmonių širdyse likusio „Vilties prezidento“ Stasio Lozoraičio 90-ųjų gimimo ir 20-ųjų mirties metinių minėjimo iškilmės.

1941-ųjų birželio 25-osios naktį sovietų armijos kariai Rainių miškelyje žiauriai nukankino 76 politinius kalinius iš Telšių kalėjimo, suimtus 1940-1941 metais.

Artėjant laikui, kai teks neišvengiamai atsisveikinti su litu, verta atidžiau pasižiūrėti, kas „paslėpta“ šioje valiutoje. Kodėl nenorime jos paleisti? Ar, pakeitę litus eurais, prarasime dalį tapatybės?

1941 m. H. B. Christiansenas, vos septyniolikos metų vaikinas, stojo tarnauti į kariuomenę ir pateko į dalinius, kodiniu pavadinimu „Brandenburgas”. Tai buvo elitinės Vokietijos specialiosios pajėgos, vykdžiusios įvairiausias operacijas...

Birželio 14 dieną Vilniuje jau trečią kartą aidės skambūs šūksniai Ačiū tau, Islandija ir Takk, Island, kuriais bus dėkojama Islandijos žmonėms už istorinę drąsą ir draugystę.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka išleido gausiai iliustruotą istorinėmis nuotraukomis, Mažosios Lietuvos žemėlapiais ir faksimilėmis knygą „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“, kurią sudarė dr. Sigitas Narbutas

„Neturiu pareigos jaustis lietuve, bet jei jaučiuosi – turiu pareigą prisiminti tuos, kurie sukūrė šiandienos valstybę, ir puoselėti istorinius pasakojimus, kurie svarbūs tautai“, – doc. dr. I. Vinogradnaitė. 

Padedant Lietuvos ambasadai Ukrainoje, į Vilniaus Nepriklausomybės aikštę laikinai atvežti ukrainiečių tautai kovos už Laisvę relikvijomis tapę autentiški daiktai iš Kijevo Nepriklausomybės aikštės.

Birželio 13-15 dienomis bus gausu renginių, skirtų paminėti sovietinės okupacijos ir represijų aukas.

Paroda supažindina su geografiniais skirtumais, būstų ir darbų specifika, gamtinių sąlygų įvairovės formuojamomis vietovėmis, į kurias 1941 m. ir 1945–1953 m. buvo ištremti ar įkalinti lageriuose Lietuvos gyventojai.

Birželio 7 d., šeštadienį, 13 val. Kaune, legendiniame Dainų slėnyje, prasidės XII respublikinė politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventė ,,Leiskit į Tėvynę“.

Ekspozicijos lankytojas yra ne pasyvus stebėtojas, o aktyvus dalyvis, turintis galimybę išbandyti, kaip veikia žvejybos ar laivybos įrankiai, pajusti plaukimą valtimi arba pasivaikščioti sielių rąstais.

Kalbant apie Leonardą Andriekų, akivaizdu, kad jam nereikėjo pasakoti, ką jis padarė ar nuveikė. Darbai, jo gyvenimas kalbėjo už jį. Aplinka kalbėjo už jį. Džiaugiuosi, kad artėjantis gimimo 100-metis leis iš naujo sugrįžti prie asmenybių.