Atmintis | Visuomenė

Pasakojimas apie visų antibiotikų pradžios tėvą, penicilino atradėją, Nobelio premijos laureatą serą Alexanderį Flemingą. 

Taiki masinė akcija suvienijo du milijonus žmonių, siekiančių parodyti solidarumą ir pasipriešinti politiniam pavergimui.

Lygiai prieš 30 metų ant Vilniaus Šeškinės kalvų fotomenininkas įamžino Baltijos kelio fragmentą, išraiškingai kalbantį, kokia įdomi kiekvieno jo dayvio istorija.

Baltijos šalių gyventojai parodė, kad laikas pradėti kalbėti apie vieną didžiausių XX a. istorijos „viešų paslapčių“ – 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytą Molotovo–Ribentropo paktą.

Šios istorijos herojus Juozas Gvazdauskas – vienas iš jaunų vyrų, kurie apgynė Lietuvą ir buvo jos apdovanoti ordinais bei žeme, bet vėliau buvo nubausti okupanto iš Rytų.

Liepos 21 dieną, eidamas 95-tuosius metus, į Viešpaties namus iškeliavo iškilusis kunigas – monsinjoras Vincentas Jalinskas. 

„Jei reikėtų tą nelengvą laikotarpį apibūdinti keliais bruožais, tai jį vadinčiau Dievo malonės metais“, – apie pogrindinę Bažnyčios veiklą pasakoja arkivyskupas emeritas. 

Žolinės atlaidų Pivašiūnuose rugpjūčio 20-oji yra maldos už Lietuvą diena. Prasminga, kad šiandien minimos kard. V. Sladkevičiaus gimimo ir pal. T. Matulionio mirties metinės.

Išlikę dokumentai byloja, kad KGB stebėjo vykusius procesus, analizavo neformalius jaunimo judėjimus, rinko informaciją apie organizuojamus renginius. 

Iškart po karo kėlimasis į Vilnių daugeliu atvejų buvo grįstas didelio, anonimiško, sug­riauto Vilniaus ir jo sugriuvusių socialinių struktūrų teikiamomis galimybėmis pranykti, pasislėpti.

„Dažnai pasvarstau: ar esu aktorė, užklydusi į literatūrą, ar rašto žmogus, ilgai klaidžiojęs po teatrą?“ – savęs ne kartą klausė rašytoja ir aktorė B. Pūkelevičiūtė. 

Išėjus Fymai sumažėjo ne tik dalelė tos nesumeluotos, tikrosios, Rusijos, bet ir Lietuvos. Ypač tiems, kurie jį pažinojo, kuriuos jis mylėjo ir kurie jį mylėjo.

108 dienos. 15 tūkstančių kilometrų. 15 šalių. Taip skaičiais galima išreikšti žurnalisto R. Bružo ir verslininko A. Mockaus ekspediciją, skirtą keliautojui A. Poškai.

Apie nepelnytai pamiršto mokslininko, gamtininko, biologo, entomologo ir ichtiologo, žemaičių bajoro Mykolo Kazimiero Girdvainio biografiją. 

1941 m. pabaigoje arba 1942 m. pradžioje atliktas Švėkšnos gyventojų surašymas, kuriuo remiantis galima teigti, jog miestelyje tuo metu gyveno 990 gyventojų, žydų tarp jų nebebuvo.

Rugpjūčio 13 d. – a. a. filosofo Leonido Donskio (1962-2016) gimimo diena. Dalinamės dešimčia trumpų L. Donskio pamąstymų.

Biofiziko, ateitininko dr. Arimanto Raškinio, artimai bendravusio tiek su Rusijos, tiek su Lietuvos disidentais, istorija.

Lokalus Baltijos kelio fragmentas, užfiksuotas L. Skirpsto fotografijose, bus eksponuojamas parodoje „(Ne)lokali istorija“, skirtoje Baltijos kelio 30-mečiui, M. Mažvydo bibliotekoje.

Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomono Zalmano, didžiausio XVIII a. išminčiaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę visame pasaulyje.

Pasakojimas apie garsaus lietuvių zoologo darbą ir kasdienybę laikraščio „Draugas“ redakcijoje.

A. Smetona paklojo nacionalinio valstybingumo pamatus, įtvirtino respublikoniškąją lietuviškojo valstybingumo sampratą, sukūrė ištisą lietuvišką politinį pasaulį.

Su vyskupu Jonu Kaunecku kalbamės apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios pogrindžio veiklą sovietmečiu, evangelizaciją suvaržymo sąlygomis ir drąsą bei įžūlumą veikti grasinimų akivaizdoje.

Žodžio laisvė galioja ir Noreikos gerbėjams. Jie gali vaikštinėti Vilniaus gatvėmis, ant krūtinės ir nugaros prisisegę plakatus, skelbiančius, kad „Noreika yra didvyris“.

Maskilių sinagogos, kuri buvo atvira visuomenei, įkūrimas tapo aiškiu politiniu, ideologiniu ir kultūriniu pareiškimu, rodančių pasirengimą judėti į viešąją erdvę.

Liepos 1–10 d. vyko piligrimystė į Baltarusiją ir Rusiją pal. arkivyskupo ir kankinio T. Matulionio ir kitų kankinių kančios keliais.

Mūsų debatai, deja, tradiciškai sukasi tik apie vieną klausimą: kur padėti kablelį sakinyje „Griauti negalima palikti“.

„Vaikiškom rankom išskleistos burės“ – knyga apie poeto S. Gedos ankstyvuosius gyvenimo metus Veisiejų krašte, Dzūkijoje.

Popiežius Leonas XIII, sulaukęs 93-ejų, nufilmuotas besimeldžiantis.

Mėsinių ir Ašmenos gatvių sankryžoje, buvusioje Didžiojo žydų geto teritorijoje, stovi atminimo ženklas C. Šabadui – skulptūra žmogui, litvakų bendruomenei ir tų laikų Vilniui, pasakos personažui.

Nepaisydamas nuolatinio persekiojimo, Kazys Vaišvila visą sovietmetį savo šeimą drąsino, kad Lietuva bus laisva, ir 1988 m. sulaukė pirmojo laisvės žiburio – trispalvės Gedimino pilies bokšte.

Pirmoji mintis, šovusi į galvą, sužinojus, kad Vilniuje krito ne tik Kazys Škirpa, bet ir Jonas Noreika-Vėtra, buvo tokia: viskas, ir mano Cvirkai dabar jau – kapiec!

Tai buvo svarbus politinis pareiškimas, kuriame, remiantis tautų apsisprendimo ir žmogaus teisių principais bei moralinio poveikio jėga, išreikštas siekis atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

Paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui V. Jurgučiui stovi ant kolonos, ant kurios pavaizduoti tarpukario Lietuvos ir dabartinių laikų litų monetų vaizdai. Tai simbolinė padėka Lietuvos pinigų sistemos pirmtakams.

„Būdamas penktoje klasėje pradėjau rašyti antisovietinius eilėraščius“, – pasakoja disidentas Petras Plumpa. 

Romų persekiojimą A. Hitlerio valdžia vykdė 1935-1945 m. Istorikų skaičiavimais per visą persekiojimo laikotarpį buvo nužudyta tarp 220,000 ir 500,000 romų.

Pokalbis su kino prodiusere Teresa Rožanovska apie filmus „Česlovo Milošo amžius“ ir „Romas, Tomas ir Josifas“ papildys dar ir trečioji juosta, skirta poetui T. Venclovai. 

Kas tas berniukas Mindaugo ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje, žvelgiantis skulptūros akimis ir išraiškingai laikantis prie krūtinės spaudžiamą kaliošą? 

Nuimti ir išimti. Ir padėti šalia. Neišmesti į istorijos šiukšlyną – jokiu būdu. Škirpa, Noreika ir Cvirka buvo reikšmingi Lietuvos istorijai.

Nuo tragiškų įvykių Medininkuose, kai prie sienos su Baltarusija buvo sušaudyti septyni Lietuvos pareigūnai, praėjo 28-eri metai. 

Istorikai Nerijus Šepetys, Arvydas Anušauskas, Norbertas Černiauskas ir politologė Nerija Putinaitė vertina J. Noreikos asmenybę ir jo atminimo lentos pašalinimo veiksmą. 

Kiek jų – partizanų, nedokumentuotų, nearchyvuotų, neaprašytų – netapusių rašytojais, mokytojais ir gydytojais, žemdirbiais, pasak Just. Marcinkevičiaus, „šešiolikmečiais žemėje miega“.

Kas buvo Škirpa? Patogiausia būtų tokio klausimo nekelti, o Škirpą palikti istorijos paraštėse.

Minint Vilniaus universiteto įkūrimo 440-ąsias metines, Lietuvos ypatingasis archyvas atverčia įsimintą Universiteto istorijos sovietmečiu puslapį.

Vyskupų emeritų Jono Kaunecko ir Sigito Tamkevičiaus pasakojimai apie sovietinę tikrovę ir joje gyvenančių laisvų žmonių pasiaukojimą Dievui ir tėvynei.

Liepos 21 dieną, eidamas 95-uosius metus, į Tėvo namus išėjo Kauno arkikatedros bazilikos altaristas monsinjoras Vincentas Jalinskas.

Rašytojų sąjungos surengtoje diskusijoje apie Vilniaus viešąsias erdves, medžius ir Petro Cvirkos paminklą dominavo tik viena tema.

Ištrauka iš knygos „Kunigo Vlado Jezukevičiaus gyvenimo kryžkelės: Dievo valios kelias“.

Taigi Tilto gatvė prieš atkuriant nepriklausomybę atrodė na, tarkime, kaip nenujaučianti artėjančio žlugimo Roma.

Sinagogų aikštės memorialas įamžino daugybės žydų kartų gyvenimą Jurbarke ir tragišką bendruomenės likimą.

Šio sąrašo tikslas – parodyti, kad spontaniškos kelionės vadovu gali tapti ne tik įprasta enciklopedinė informacija, bet ir vietoje buvusių, gyvenusių ar vietą tyrusių žmonių kūryba.