Atmintis | Visuomenė

Raudonojo bado atminimas šiandien1

Paskutinį lapkričio šeštadienį Ukraina prisimena didžiojo bado, žinomo kaip holodomoras, aukas. Šiandien atminimas tapo ne vien pagarbos aukoms ženklu, bet ir politiniu veiksmu.

Mirė KTF dėstytojas dr. Valdas Mackela4

„Šį vakarą Viešpats pasilenkė ir pabučiavo savo mylimąjį Valdą Mackelą. Melskime už jo nuostabios sielos kelionę.“

Konformizmas sparnų neaugina

Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Sausio 13-ąją Laisvės premija bus apdovanotas žmogus, visą gyvenimą skyręs savo idealams siekti ir saugoti.

Skaitys paskaitą apie V. Havelą

Lapkričio 22 d. 14 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje įvyks diplomato, vertėjo, artimo V. Havelo bendražygio ir bendraminčio M. Žantovskio paskaita anglų k. „Vaclavas Havelas ir jo palikimas Vaclavo Havelo bibliotekoje“.

Ich bin Keidaner
Donatas Puslys, Kostas Kajėnas - Bernardinai.TV

„Ich bin Keidaner“, – taip save pristatydavo Kėdainių žydai. Kaip savo knygoje „Senieji Kėdainiai: istorija ir įdomybės“ pasakoja Algirdas Juknevičius, jie taip pabrėždavo savo išskirtinumą, kuriuo didžiuodavosi.

Kėdainiai – šešių tautų, šešių konfesijų, šešių turgaus aikščių miestas5
Donatas Puslys, Kostas Kajėnas - Bernardinai.TV

Kėdainiai – kultūrine prasme labai turtingas miestas. Čia savo pėdsaką paliko įvairių kultūrų ir tikybų žmonės. Galime kalbėti apie škotus, žydus, rusėnus, katalikus, stačiatikius ir laisvamanius.

G. Kanovičius: Gera knyga visada yra gyvenimo mokytoja6

Aš stengiausi išsaugoti atminimą apie tuos žmones, nenuslėpdamas jų ydų. Kaip mėgdavo sakyti mano senelė Rocha, tapusi viena pagrindinių „Miestelio romanso“ herojų, „stenkis gyvenime prisiminti gėrį ir rečiau prisimink blogį“.

Bona Sforca - moteris, gimusi valdyti vyrus 5

2018 m. minėsime 500 metų nuo Bonos Sforcos ( Sforza) ir Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo sutuoktuvių. Bona Sforca buvo ne tik mylinti žmona ir motina, bet ir puiki valdovė.

Jie tegali įsivaizduoti automobilių stovėjimo aikštelę 3

Ilgokai už širmos persirenginėjusi Lukiškių aikštė pagaliau pasirodė publikai. Kitame prospekto gale nuo Gedimino kalno šlumštelėjo storas velėnos vyniotinis.

Nepatogus Vilniaus krašto kronikininkas1

Videopasakojimas apie žymų lenkų rašytoją, tikrą vilnietį, tragiškų XX a. įvykių liudininką, gyvenusį Vilniuje ir Juodšiliuose. 

Paminklas, kurio nereikia statyti. Paminklas, kurį reikia išsaugoti!

Svarbiausiu ir aktualiausiu klausimu šiomis dienomis išlieka partizaninio karo pristatymas jaunajai kartai. 

Prancūzijos lietuviai minės bendruomenės 70-metį, pagerbdami prelato J. Petrošiaus atminimą

Prancūzijos lietuvių bendruomenė išaugino ne vieną iškilią asmenybę. Šiemet švenčiame Algirdo Juliaus Greimo metus, minime Oskaro Milašiaus gimimo 140-ąsias metines.

S. Moniuškos ir J.Čechavičiaus 200-osios gimimo metinės paskelbtos UNESCO minimomis datomis

2018 m. bus minimos fotografo Juozapo Čechavičiaus 200-osios gimimo metinės, 2019 m. – kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos.

Politinių kalinių sukilimai Sovietų Sąjungos lageriuose1
Goda Karazijaitė - „Apžvalga“

Dar ir šiandien gyvos legendos apie vadinamuosius Gulago – Kengyro, Vorkutos, Norilsko – sukilimus bei jų dalyvius tremtinius, tarp kurių būta nemažai lietuvių.

Menas paminklų griuvėsiuose3

Kodėl vienus paminklus griauname, o kitus paliekame? Koks menas šiandien turi būti kuriamas viešosiose erdvėse? Ką jis turi reprezentuoti? Kaip memorialais turi būti įprasminama atmintis?

Visiškai (nebe)slaptai: paviešinti agentūriniai pranešimai pažindina visuomenę su KGB 6

Slaptųjų tarnybų veikla, kažkada reglamentuota kaip slapta informacija, dabar pasiekiama kiekviename asmeniniame kompiuteryje. Pokalbis su Terese Birute Burauskaite. 

Rusijos kelias į pasaulį be Dievo 30

Minėdami Spalio revoliucijos šimtmetį, turime nepamiršti ir to, kaip po jos radikaliai pasikeitė religijos laisvės padėtis Rusijoje.

Valstybė, kuri per daug domėjosi poezija12

Sovietų Sąjungos pavyzdys parodė, kad už poezijai abejingą valstybę blogesnė ja pernelyg susidomėjusi. 

Nobelio literatūros premija apdovanoti W. Churchillio atsiminimai9

Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – sero Winstono S. Churchillio atsiminimų „Antrasis pasaulinis karas“ trečiąjį tomą „Didžioji Sąjunga“.

Kova dėl Europos atminties iš naujos Vilniaus perspektyvos3
Claus Leggewie - Atviros Lietuvos Fondas

Europos Sąjungos projektą permąsto vokiečių politologas Clausas Leggewie.

T. Vaiseta: bolševikai labai gerai žinojo, ką norėtų padaryti su žmonija29

Pokalbis T. Vaiseta apie naują istorijos puslapį atvertusią Spalio revoliuciją, bolševikų kūrybinį projektą „Proletaro diktatūra“ ir ideologijos vaidmens kismą Rusijos politikoje.

Ar perkursime Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“?7

Seimo narys Mantas Adomėnas siūlo keisti himno žodžius – giedoti ne „iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, bet „iš ateities tavo sūnūs te stiprybę semia“. 

Jaunimas gali padėkoti sovietmečiui: protėvių kančios užgrūdino jaunąją kartą2

„Tyrimas parodė, kad asmenys, kurių šeimoje būta istorinių traumų patirties, yra psichologiškai stipresni, optimistiškesni, pozityviau vertina ateitį“, – netikėtas tyrimo išvadas atskleidė E. Mažulytė.

„Post-truth“ Rytuose ir Vakaruose priešistorė1

Kairieji ilgą laiką postmodernizmą suvokė kaip apsaugą nuo totalitarinių ideologijų. Dabar į jį kėsinasi dešinysis neototalitarizmas. 

Panevėžys – skaitančių žmonių miestas

Lietuva kitais metais švęs valstybės atkūrimo šimtmetį, o seniausia Panevėžio kultūros įstaiga – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka šiemet pažymi 95-uosius veiklos metus.

Laiškai iš kaimo. Ar jau trumpėja tavo daržo lysvė?4

Kai pajunti, kad tavo gyvenimo ruduo jau tikrai čia pat, daržo tarplysvius reikia daryti kuo platesnius. Pabandykit ir pamatysit, kaip palengvėja darbas.

A. Ramanausko-Vanago atminimą stojo ginti šimtai Mototurizmo ralio motociklininkų

Kalbėdami apie dabartį neturėtume pamiršti praeities, o juk partizanai tiek daug paaukojo, kad mes šiandien būtume laisvi.

Vanagai ir Vanagaitė76

Rūta Vanagaitė savo pareiškimais peržengė visas padorios diskusijos ribas, vis dėlto net ir į tokią bjaurią provokaciją dera atsakyti padoriai.

Tomas Šernas: žmogus keičiasi, bet Dievas nesikeičia9
XFM Radijas

Pokalbis su dvasininku, evangeliku reformatu Tomu Šernu apie reformaciją, dabartinę visuomenę ir jos pasitikėjimą Dievu. 

Kaip „LKB kronika“ pažadino ir atkūrė rezistencinę liepsną Vakaruose10

„LKB kronikos“ leidimas yra pasaulinio masto unikumas, kai mažos pavergtos tautos pogrindyje leidžiamas tiesos žodis taip plačiai pasklido pasaulyje.

Žvilgsnis į Lietuvos nacionalinės istoriografijos tapsmą

Knyga apie sunkų, permainingą, tačiau vilties ir gyvenimo kupiną lietuvių, mūsų istorikų ir istoriografijos, atėjimą į šį pasaulį.

Mums ne vis vien! Nepriklausomos Lietuvos kartos atsakas Rūtai Vanagaitei79

R. Vanagaitės pareiškimas apie A. Ramanausko-Vanago ryšius su NKVD, tariamas jo liaupses Sovietų Sąjungai, tikėtiną dalyvavimą holokauste – klasikinė informacinio karo ataka.

R. Vanagaitė prieš istorikus: kuri pusė nemato partizano Vanago veiksmų visumos?22

Rašytoja Rūta Vanagaitė teigia surinkusi skandalingų faktų apie Lietuvos karininką, partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Partizanas esą buvo KGB agentas. 

Istorinių atradimų metai1
Kęstutis Salickas - „Apžvalga“

2017 metai dar tik įpusėjo, tačiau neabejotinai juos galima vadinti atradimų metais. 

Kviečia paremti Nijolės Sadūnaitės kandidatūrą Laisvės premijai8

Organizacijos ir piliečiai, norintys paremti iniciatyvą, iki spalio 31 dienos gali tai padaryti, parašydami Laisvės premijų komisijai.

Konferencijoje analizuota Žemaičių vyskupijos istorija ir jos atgarsiai dabartyje

Konferencijoje „Žemaičių vyskupija: praeitis ir dabartis“ buvo išryškinta keletas svarbių, analitinių aspektų iš Žemaičių vyskupijos istorijos bei tos istorijos atgarsiai dabartyje.

Šv. Brunonas ir 1009-ųjų misija: atminimo ženklai Europoje
Inga Leonavičiūtė - Vilniaus universiteto žurnalas „Spectrum“

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Lietuva paminėta XI a. skurdžioje tragiško įvykio informacijoje, pateiktoje Kvedlinburgo analuose. Tačiau ilgainiui šio nutikimo vieta ir laikas buvo apipinti įvairiomis interpretacijomis ir versijomis.

Doc. Nerija Putinaitė: Man patiktų, kad paminklai formuotų, o ne užcementuotų istorinę atmintį.24

Su Nerija Putinaite, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docente, ieškome atsakymo, kodėl nuomonės tokios skirtingos.

Vytautas Sinica: „Monumentas nėra galvosūkis – kitaip nei vamzdis, jis neturėtų kelti diskusijų visuomenėje“16

„Lukiškių aikštė skelbia lietuvių tautos valstybingumo žinią, o realistinis paminklas yra aiškiausia, išbandyta tokia žinią perduodančio viešojo monumento forma“, – paminklo reikšmę Lietuvai pabrėžia Vyčio šalininkas, politologas Vytautas Sinica.

Minime onkologinės chirurgijos pradininko prof. Petro Norkūno gimtadienį

Sukanka 105–eri, kai gimė onkologinės chirurgijos pradininkas, habilituotas medicinos daktaras, profesorius Petras Norkūnas. Lapkričio 26 d. minėsime pirmąsias profesoriaus mirties metines.

Partizaninis karas iš arti: 3 knygos, 3 filmai4
Vytautas Raškauskas - „Apžvalga“

Kokias knygas ir kokius filmus partizaninio karo tema vertėtų susirasti ar prisiminti ilgais tamsiais rudens vakarais?

Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios rūsiuose atrasti šimtai tūkstančių žydiško paveldo puslapių3

„New York Times“ pranešė apie neįkainojamos istorinės vertės žydų raštijos paveldą, karo metais paslėptą ir prieš kelis mėnesius atrastą Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios rūsiuose. 

Jubiliejų švenčiantis laisvės žmogus: apie Kovo 11-ąją, šachmatų partiją ir lęšiukų sriubą 40

Jubiliejaus proga dalijamės jubiliato mintimis apie didžiausią V. Landsbergio gyvenimo įvykį – Lietuvai iškovotą laisvę.

Pasakykite Lietuvai – pasiilgome, pasakykite Lietuvai – negrįšime38

„Pabaiga – liūdnas akordas? Pradžia, net liūdna, – geriau už džiaugsmingiausią pabaigą? Kartais pradžia gali būti pabaiga, o pabaiga – tiktai pradžia“, – taip baigiasi Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka akimirką“. 

Litvakų Kaunas: nuo tarpukario iki šiandienos10

Istorikas Linas Venclauskas pasakoja apie litvakišką Kauną.

Mano sapnai buvo lietuviški10

„Mano sapnai buvo lietuviški“, – apie tai, kaip emigravusi į Izraelį ilgėjosi Lietuvos ir gimtojo Kauno, pasakoja Bella Shirin. Šiandien moteris vėl gyvena Kaune, o apie jos gyvenimą yra pastatytas net spektaklis „Shalom, Bellissima!“

Men darf zain a mentsch14

Jochanano Faino knyga „Berniukas su smuiku“ atskleidžia kraupią Kauno geto istoriją, kurioje suspindi pasaulio tautų teisuolių humaniški žygdarbiai.

Žydų kilmės kunigas Jokūbas: „Apvaizda mane vedė į kunigystę“14

Jeigu turėčiau žmoną ir vaikų, tai nė vienas iš jų nebūtų žydas. Žydų klausimas man nebebūtų svarbus, aš rūpinčiausi vaikų auklėjimu, ir man nerūpėtų tai, kad kažkas juokiasi iš manęs. 

Pro Memoria3

Almenas ne tik savo mokslo pasiekimais ar knygomis gan anksti įsirašė į nepriklausomų lietuvių būrį. Jis savo gyvensena nuo judrios jaunumės tapo savita legenda tiems išeivijos lietuviams, kuriuos Vytautas Kavolis pavadino nužemintųjų generacija.

Partizanų valstybė demokratinės Europos kontekste18

Kodėl pasipriešinimas po Antrojo pasaulinio karo tapo tokiu būtinu įrodyti dalyku, ir, kita vertus, partizanų karas tuo pat metu tapo savotišku pasipriešinimo etalonu.