Atmintis | Visuomenė

Vlado Mirono gyvenimas ir tragedija
Vanda Ibianska - Artuma

Kunigas Vladas Mironas – ne tik signataras, bet ir itin aktyvus visuomenininkas, šalies ministras pirmininkas, kultūrininkas.

V. Ališauskas: P. Kimbrys buvo vienas didžiausių katalikiškosios spaudos atkūrėjų
vatikano radijas

Balandžio 21 d. rytą mirė vertėjas, kultūrologas Petras Kimbrys, krikščioniškosios kultūros žurnalo „Naujasis Židinys–Aidai“ įkūrėjas, daugybės biblistikos, teologijos, filosofijos, istorijos, dailėtyros ir grožinės literatūros leidinių redaktorius.

„Tai, ką aš patyriau tą dieną, visą gyvenimą liks su manimi...“

Nemažai  lietuvių stengėsi padėti žydams, slėpė juos, kur tik galėjo, nors už tai jiems ir jų šeimoms grėsė mirtis.

Politinė kultūra ir Lietuva

Arvydo Juozaičio pranešimas, skaitytas Lietuvos Dailininkų sąjungoje 1988 m. balandžio 20 d. 

A. Juozaičio pranešimui „Politinė kultūra ir Lietuva“ – 30 metų

1988 m. balandžio 20 dieną Arvydas Juozaitis Dailininkų sąjungos rūmuose skaitė pranešimą, tapusį idėjine sensacija. 

Izraelis – judaizmo širdis

Minint modernios Izraelio valstybės sukūrimą, yra tinkama akimirka prisiminti slėpinį, glūdintį pačioje judaizmo šerdyje.

Gyvieji liudininkai. Partizanų ryšininkė Vitalija Juselytė-Naktibalda

Savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Tauro apygardos partizanų ryšininkė Naktibalda.

Dr. Julių Šalkauską prisimenant

Brolis Julius visada akcentuodavo, kad neužtenka būti intelektualu, išsiugdžiusiu protą, bet reikia tapti inteligentu - proto pajėgas nukreipiant pagal aiškias moralines nuostatas ir jį naudoti tarnavimui Tėvynei ir kiekvienam greta esančiam.

Bernardinų sodo istorija

Bernardinų sodo istorija – Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotraukose.

Ilgesio dainos

Teatro istoriko Aleksandro Guobio naujausioje knygoje „Ilgesio dainos” aprašomi XX a. įvykiai sovietų okupuotoje Lietuvoje, kai po dešimties ir po dvidešimt penkerių metų tremties žmonės sugrįžta į gimtinę.

Žydų-krikščionių santykiai: įvaizdžiai ir istoriniai lūžiai

Renginyje D. Verbylė pasidalins ne tik savo mokslinėmis žiniomis, tačiau ir asmeninėmis įžvalgomis apie žydų ir krikščionių gyvenimą Jungtinių Amerikos Valstijų bei Lietuvos kultūrose, aptars panašumus ir skirtumus.

VU atminties diplomas signatarui A. Endriukaičiui primins gražius jaunystės laikus
VU naujienos

Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Algirdo Endriukaičio bandymai 1954–1957 m. Vilniaus universitete baigti teisę, o po 6 metų grįžus iš tremties – ten pat studijuoti istoriją baigėsi nesėkmingai.

Nepraustas ir nešukuotas Jurgio Tornau Vilnius
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Vilniaus universiteto bibliotekoje pristatyta ir aptarta ilgamečio direktoriaus Jurgio Tornau darytų XX a. 6–7 dešimtmečio Vilniaus nuotraukų kolekcija.

Pristatytas memorialas Jurbarko žydų bendruomenei atminti

Memorialas – ne Holokaustui. Jis įamžins daugybės žydų kartų gyvenimą Jurbarke ir tragišką bendruomenės likimą. 

Mes be Kauno nenurimsim
Giedrė Polkaitė - Naujasis židinys

Kauno legenda yra vienas svarbiausių nacionalinės tapatybės mitų, rašo knygos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“ recenzentė.

Kaip Arklių turgus Kaune trukdė Užsienio reikalų ministerijai

Kaunui tapus laikinąja sostine, buvo susirūpinta miesto veidu – siekta, kad turgavietėse vykstantis nuolatinis šurmulys ir purvas nebjaurotų miesto vaizdo.

Dievo tarnas Andrius Rudamina
Vanda Ibianska - Artuma

Į Kiniją misijoms plaukė apie 920 jėzuitų, tačiau gyvi ją pasiekė tik 463, tarp jų ir t. Andrius Rudamina.

Įamžins Tėvo Stanislovo atminimą
Daiva Baronienė - Lietuvos žinios

Radviliškis, siekiantis įamžinti šiame mieste gimusio Tėvo Stanislovo (1918–2005) atminimą, paprašė ir kitų savivaldybių, kuriose yra gyvenęs bei dirbęs dvasininkas, žmonių siūlyti idėjas.

„Grįžtanti atmintis“: Marijos Biekšaitės-Kibirkštienės istorija
VU naujienos

„Kas apsidžiaugtų šituo diplomu, tai mano senelis, jos tėvas“, – pasakojimą apie Mariją Biekšaitę-Kibirkštienę pradėjo Jūratė Kibirkštytė. Ji šiemet balandžio 13-ąją įvyksiančios ceremonijos metu atsiims savo mamos atminties diplomą.

Gyvieji liudininkai. Partizanas Vytautas Balsys-Uosis

Trečiojoje ciklo laidoje savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Tauro apygardos partizanas Vytautas Balsys-Uosis.

Atsimenamas Martinas Lutheris Kingas

Lygiai prieš pusę amžiaus nužudytas kovotojas už juodaodžių pilietines teises, Nobelio taikos premijos laureatas Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis. 

Prisiminimai apie Vilnių ir jo dvarus

G. Giunterytės-Puzinienės atsiminimų knyga „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose. 1815–1843 metų dienoraštis“ atveria kunkuliuojantį XIX a. pirmosios pusės Vilniaus ir jo apylinkių gyvenimą.

Vilniaus universitete bus prisiminta Vėlinių karta
Marius Ėmužis - VU naujienos

1955 m. lapkričio 2 d. Kaune vyko atvira politinio protesto ir pasipriešinimo režimui akcija

Pesachas – žydų fizinės ir dvasinės laisvės šventė

Kiekvieną pavasarį viso pasaulio žydų bendruomenės švenčia tūkstantmečius skaičiuojančią šventę, per kurią prisimenamas žydų tautos išėjimas iš Egipto vergovės. Šiemet šventinė Pesacho savaitė prasidės kovo 30 d. vakare ir tęsis iki balandžio 7 d.

Istorijos lūžių liudininku tapęs Motiejaus Valančiaus giesmynas grįžo į Lietuvą

Po daugiau nei šimtmetį trukusių klajonių vyskupo Motiejaus Valančiaus 1864 m. išleista bažnytinių giesmių knyga, vadinamoji „Kantyčka“, grįžo į Lietuvą.

XX amžiaus latvių istorijos kardiograma
Laura Laurušaitė - Naujasis židinys

Man atrodo, latviai nėra praradę simbolinio mąstymo, užuot operavę žirgo dydžio argumentais, jie kuria istoriją neapčiuopiamais dydžiais – literatūrine tiesoieška.

Paskaitoje svarstys, ar verta kalbėti apie moralės objektyvumą reliatyvizmo pasaulyje

Balandžio 3 dieną 18 valandą Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantės Aistės Noreikaitės vieša paskaita „Ar verta kalbėti apie moralės objektyvumą reliatyvizmo pasaulyje?“

Nepalenkė nei Italija, nei Australija: žymios Lietuvos asmenybės anūkas savo tapatybę saugo kaip didžiausią turtą
Giedrė Zubrickytė - itlietuviai.lt

Lietuvos pajautimas, nors ir negyvenęs joje, man yra labai savas, artimas. Manau, nemaža dalimi taip yra dėka tėvų perduotų žinių bei senelio Stasio Šilingo darbų. 

Ar įmanomas trečiasis kelias Antrojo pasaulinio karo mėsmalėje

Simonas Jazavita apie politikų dėmesį istorijai ir skaudžias Antrojo pasaulinio karo pamokas.

Pasakas renkanti gidė: Vilnius yra labai nepiktas miestas

„Aš sakyčiau, kad Vilnius yra labai nepiktas miestas. Su mūsų dvasiomis galima susitarti, susigyventi, rasti bendrą kalbą“, – patikino gidė Gabija Lunevičiūtė.

Gyvieji liudininkai. Partizanų ryšininkė Apolonija Navickienė-Šaka

Antrojoje laidų ciklo dalyje savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Kęstučio apygardos partizanų ryšininkė Apolonija Liekytė-Navickienė, pasirinkusi slapyvardį „Šaka“.

Lietuva prieš 80 metų – pirmasis priimtas ultimatumas ir jo pamokos šiandien

Panaršęs tiek spaudą, tiek feisbuką pastebėjau, kad viena data ryškaus, prieš 80 metų nutikusio, įvykio lieka nepaminėta. Tai data, kai Lietuva priėmė kaimyninės Lenkijos ultimatumą dėl santykių užmezgimo. 

Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimų kelias

Minime 100-ąsias Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo metines. Lietuvos ypatingojo archyvo surengtoje parodoje – jo atsiminimų „Partizanų gretose“ istorija. 

Emmanuelio Levino mąstymas ir trys jo kontekstai
Viktoras Bachmetjevas - Naujasis židinys

Viktoras Bachmetjevas apžvelgia kontekstus, į kuriuos reaguoja Emmanuelio Levino (1906–1995) mąstymas. 

Mirties nugalėti nepavyko net Radviloms

R. R. Ragauskienės knygoje „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pab.–XVII a.)“ gilinamasi į Radvilų giminės Biržų ir Dubingių šaką.

Gyvieji liudininkai. Partizanas Juozas Jakavonis-Tigras

Pirmojoje ciklo laidoje savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Dainavos apygardos partizanas Juozas Jakavonis-Tigras.

2018-ieji – jubiliejiniai žymaus XIX a. Vilniaus fotografo Juozapo Čechavičiaus metai

Minint fotografo J. Čechavičiaus 200-ąsias gimimo metines bus surengtos dvi parodos – tarptautinė paroda „Fotografija Čechavičiaus laikmečiu“, o kitą parodą numatoma atidaryti Paryžiuje.

Briliantinis tenoras. Virgilijų Noreiką prisimenant

Pokalbis su LRT dokumentinių ir meninių filmų režisiere Laima Lingyte, sukūrusia filmą „Briliantinis tenoras“ apie maestro Virgilijų Noreiką.

A. Ramanausko-Vanago dukra: Neleiskime purvinti Lietuvos laisvės kovų istorijos

Dabar Lietuva laisva, demokratinė, nepriklausoma valstybė, Europos Sąjungos, NATO narė. Tačiau priešiškos jėgos tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų bando purvinti Lietuvos laisvės kovų istoriją.

Signataras Č. Stankevičius: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas – stebuklas
Vytautas Raškauskas - „Apžvalga“

Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius lemtingąjį 1990 m. kovą buvo svarbiausiųjų mūsų šaliai sprendimų priešakyje.

„L‘Osservatore Romano“ apie sovietinių kankinių – vyskupo Teofiliaus ir kunigo Gronskio vizitą Vatikane

Palaimintasis Teofilius Matulionis pagal turimus rašytinius šaltinius pirmą kartą į Romą atvyko traukiniu 1934 m. kovo 23 d., penktadienį, ir jau kitą dieną popiežiaus Pijaus XI buvo priimtas audiencijoje.

Apie Lietuvos Roppus. Dar vienos šeimos istorija

Pasak Pakruojo apylinkių žmonių pasakojimų, iki visiško laimės įsikūnijimo Wentui trūko Leono von der Roppo palikimo – Pakruojo dvaro.

Menotyrininkė: bernardinai neabejotinai prisidėjo stiprinant katalikų tikėjimą Trakuose

Parapijos klebonas susapnavo sapną, kuriame pasirodė šv. Pranciškus ir jam paaiškino, kad nedarytų kliūčių bernardinams veikti Trakuose. Taip bernardinai ir jų paveikslas liko gyvuoti istorinėje sostinėje.

Neeilinis Vanago kelias

Vanago kelias neeilinis.Jis vienas iš nedaugelio tūkstančių gretose, kuris tarp gyvųjų išliko iki pat aktyvios rezistencinės kovos pabaigos.

Turtinga, bet tragiška Molėtų žydų istorija
Donatas Puslys, Kostas Kajėnas - Bernardinai.TV

Apie tai, kodėl Molėtai ir šio miesto apylinkės buvo laikomos tremtinių ir keistuolių kraštu. Apie turtingą Molėtų žydų istoriją. Apie Holokausto tragediją – aukas, nusikaltėlius, gelbėtojus ir stebėtojus.

Agnė Zalanskaitė: „Gera dokumentika yra kelias į sėkmingą meninį epą“

Gero istorinio filmo apie Lietuvos laisvės kovas galime laukti tada, kai turėsime geros dokumentikos. Kuo daugiau filmų, analizuojančių sudėtingą pasipriešinimo kovų istoriją, tuo didesnė tikimybė atsirasti geram meniniam filmui.

Didysis, garbingasis Lietuvi!

Skelbiame vyskupo emerito Jono Kaunecko kalbą, pasakytą atsisveikinant su šviesaus atminimo akademiku Zigmu Zinkevičiumi.

Valentinos Freimanės netekus

Mes suprantame ir giliai užjaučiame Latvijos visuomenę netekus dr. Valentinos Freimanės. Su jos išėjimu  tarsi užsiveria vartai į  ištisą Latvijos epochą, kurią ji pergyveno.

„Nekenčiu aš šablono...“ Julijono Lindės-Dobilo kūrybiniai ir žmogiškieji horizontai
Viktorija Daujotytė - Šiaurietiški atsivėrimai

Darbas – paguoda ir ištvermės šaltinis. Kaip kultūros asmuo Lindė-Dobilas formavosi atskirai, nuošaliai nuo lietuviškosios visuomenės nuomonių, pažiūrų, aistrų. 

Jauno dailininko drobėse – partizaninio karo tema

Pokalbis su jaunu dailininku Donatu Vasiliausku, paskyrusiu naujausią savo tapybos parodą partizanų kovai atminti.