Atmintis | Visuomenė

Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos literatūros ir meno archyvu pristato virtualią parodą.

Juozo Girniaus reiškinys priverčia susimąstyti apie kiekvieno mūsų atsakomybę saugant lietuviškąją tapatybę net ir negyvenant išeivijoje.

Šios istorijos herojus Juozas Mickūnas Lietuvos partizanu tapo Nepriklausomybės kovų įkarštyje, 1919 metais.

Su A. Nykos-Niliūno kūrybos, gyvenimo, palikimo tyrinėtoja G. Šmitiene kalbamės, ką gimtosios poeto vietos mums šiandien gali papasakoti apie jį.

Žydai litvakai ir jų palikuonys grįžta į Lietuvą ieškoti savo šaknų, aplankyti vietas, kur gyveno, taip pat ieško per Holokaustą pavieniams žydams padėjusių išlikti vietinių žmonių palikuonių.

Pokalbis apie Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje, vienintelėje lietuviškoje lenkmečiu dirbusį kunigą Vladą Jezukevičių.

Vaikaitės rašinys apie senelį Vladą Nasevičių, Lietuvos savanorį, antisovietinės rezistencijos dalyvį, Birželio 23-iosios sukilimo organizatorių.

I. Kažuro disertacija atveria dar vieną menkai ištyrinėtą spalvingos Vilniaus praeities istorijos puslapį, liudija Vilniaus miestiečių kultūrų ir konfesijų įvairovę.

Okupuotos Lietuvos gyventojų emocijų proveržis per XV SSRS bokso čempionatą laikytinas nepasitenkinimo sovietiniu režimu reiškimo per sporto varžybas eros pradžia. 

Interviu su istoriku dr. Linu Venclausku apie antisemitizmo raidą Lietuvoje, uždaros visuomenės grėsmes, jaunimo Holokausto supratimą.

Pal. J. Matulaičio minėjimo dienomis iš jo dvasinio paveldo mokomės „į viską žiūrėti iš amžinumos aukštybių ir viską amžinumos svarsčiais sverti...“

Meno ir edukacijos centre „Rupert“ atidaryta paroda atskleidžia ne tik J. Meko poetikos galią, bet ir sudėtingus asmenybės virsmus.

Nepaisant žiauraus ideologinio ujimo sovietinės reokupacijos metais, Klasikinės filologijos katedra Vilniaus universitete nebuvo uždaryta, skirtingai nuo Tartu ir Rygos universitetų.

Prūsijos karalystės sostinėje stovėjo didžiulė, gracingu bokštu, skambiais varpais, žinią nešančiais miestelėnams pasižymėjusi pagrindinė miesto šventovė. 

Pamąstymai apie Liublino unijos priežastis, padarinius, konktekstus ir vertinimus.

1569 m. liepos 1 d. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasirašyta Liublino unija sujungė jas į vieną politinį darinį – Abiejų Tautų Respubliką.

„Jordanijos grožis – nepaprastas, persekiojantis, antlaikiškas. Jordanija, nusėta didžiųjų imperijų griuvėsių, yra šiandieninio pasaulio gabalėlis, kuriame ilsisi praeitis.“

Kazys Pakšas gimė 1893 m. birželio 29 dieną ir vis dar įkvepia Lietuvos menininkus apmąstymams apie Lietuvos valstybės praeitį, dabartį ir ateitį. 

Pasakojimas apie Taurą Budzį, sumaniusį prie Pasaulio tautų teisuolių antkapių pirtvirtinti atminimo ženklus, savarankiškai šią iniciatyvą įgyvendinantį.

Minėdami Lietuvos šaulių sąjungos šimtmetį, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu pristato archyvinių dokumentų parodą. 

Inkvizicija niekada nevertė priimti religijos. Jos tikslas buvo priversti tuos, kurie priklausė katalikų religijai, neperžengti katalikų tikėjimo mokymo ribų.

Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčios bendruomenė, atsiliepdama į popiežiaus raginimą neužmiršti savo tautos šaknų ir prisiminti praeitį, atrado įspūdingą savo bažnyčios istoriją.

Ar galima dėl savo šalies nepriklausomybės atgavimo susidėti su bet kuo, net ir su pačiu Šėtonu, jei jis laikinai tavo pusėje?

„Laisvės kainos“ kūrėjams istorija (beje, Lietuvos) – įdomių faktų kratinys, kurį galima laisvai interpretuoti. 

Birželio 20 d. atidengta žydų mokslo instituto „YIVO Institute for Jewish Research“ atminimo lenta. 

Pasakojimas apie vieną žinomiausių po Antrojo pasaulinio karo iš Lietuvos pasitraukusį visuomenininką Stasį Barzduką.

Istorikas Thomasas Maddenas rašė: „Ispanų inkvizicija buvo plačiai pripažinta kaip geriausiai veikiantis, humaniškiausias teismas Europoje“.

I. Vaišvilaitės, S. Maslauskaitės-Mažylienės ir G. Luveničiūtės diskusija apie religinį Vilniaus paveldą.

Šiemet minime Adelės Dirsytės 110-ąsias gimimo metines.

Serialo kūrėjai pasiūlo įtaigų, šiurpinantį ir jaudinantį ne tik istorijos vyksmo, bet ir sistemos, galios mechanizmų, ideologijos ir artėjančios Sovietų Sąjungos griūties vaizdinį. 

Nors Teofiliui Matulioniui teko 16 metų kalėti beveik dešimtyje įkalinimo įstaigų, laikydamasis Kristaus Evangelijos, jis išliko tvirtas tiesos liudytojas ir laisvas žmogus.

Šių metų birželio 14 d. Islandijos gatvė Vilniuje aštuntą kartą pasipuoš islandiškomis vėliavomis.

1940–1953 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 135 tūkstančiai žmonių, apie 156 tūkst. įkalinta. 

„Kai atvykstu į Lietuvą, aš vėl jaučiuosi kaip mažas berniukas iš Alytaus arba dvylikametis vaikinukas iš Vilniaus Pylimo gatvės 22 namo“ – sako Saadia Bahatas.

Inkvizicija atsirado ne iš noro suvaržyti įvairovę ar pavergti žmones, ja buvo siekiama nustatyti tikrąsias erezijas ir užkirsti kelią neteisingoms egzekucijoms.

Monografijos „Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika“ ir laiškų knygos „Lietuvių muzikų užsienio korespondencija 1945–1990“ recenzija.

Jėzuitų misijos jubiliejaus panoramoje ryški žvaigždė – Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Vilniaus universiteto profesorius, žinomas oratorius, garsus XVII a. Europos poetas humanistas.

Lietuvių savivalda dirbo nacių priežiūroje, tad neišvengiamai kolaboravo. Vieni pareigūnai tai darė nenoriai, kiti uoliai.

Prieš 30 metų, birželio 4 d., Tiananmenio aikštėje buvo žiauriai užgesinti demokratiniai protestai prieš Komunistų partijos valdžią. 

Klaipėdos krašto buvimas Rytų Prūsijos dalimi paliko jame ne vieną istorijos pėdsaką, tarp kurių – ir prancūzų karo belaisvių palaikai šiame krašte.

Kelionės Indijoje metu M. Šalčius bendravo su iškiliomis asmenybėmis. Viena iš jų buvo Indijos lyderis Mahatma Gandis, perdavęs Lietuvai nuoširdžiausius linkėjimus.

Bene didžiausią savo visuotinumu indėlį lygiaverčiam moterų lavinimuisi XVIII a. antroje pusėje įnešė Bažnyčia.

Sukurtas naujas turistinis maršrutas, skirtas susipažinti su visame pasaulyje garsiais iš Vilniaus kilusiais litvakais, mieste jų paliktais pėdsakais ir Vilniaus žydų bendruomenės istorija.

Vilnius daugelį metų buvo žydų dvasingumo ir mokslo vieta. Be išblukusių hebrajiškų užrašų ant buvusio Vilniaus geto pastatų, mieste yra ir daugiau išlikusių šios tautų istorijos pėdsakų.

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą apie moterų dalyvavimą 1944–1953 m. partizaniniame kare Lietuvoje

Tarpukario Lietuvoje Kazlų Rūda pretendavo į miesto titulą. Šaltiniai teigia, kad gyvenvietė augo amerikietišku tempu.

Dviejų poetų, Bernardo Brazdžionio ir Jono Juškaičio, susirašinėjimas užsimezgė 1982 m. liepą.

Kas yra gegužinės pamaldos, kaip jos atsirado, kaip paktikuojamos šiandien ir kodėl jos traukia ne tik jaunus fotografus, bet ir maldininkus – pasakojimas iš Varkalės kaimo Kaišiadorių rajone.

1972-ųjų gegužės 14-ąją protestuodamas prieš sovietų režimą apsipylė benzinu ir susidegino Romas Kalanta. Žydas fotografas G. Fridbergas, gyvenantis Izraelyje, dalijasi tų dienų prisiminimais.

Gyvenusiems dvilypį gyvenimą laisvėje sunku atsitiesti, tam reikia ir nuolankumo, teigia arkivysk. S. Tamkevičius.