Atmintis | Visuomenė

Lietuvio pabėgėlio dukra Rūta Šepetys prisimena praeitį, kad nušviestų dabartį
JT Pabėgėlių agentūra

Rūtos tėvas Jurgis Šepetys buvo priverstas bėgti iš Lietuvos, kai jam tebuvo ketveri. Sovietai okupavo šalį ir pasilikti tapo per daug pavojinga.

Pal. Teofilius Matulionis Latvijoje (II) Bikava

1902-ųjų vasarį palaimintasis paskiriamas klebonu į kitą katalikų parapiją – Bikavą, kiek atkampesnę vietovę nei Varaklianai, bet Teofiliaus biografijoje labai svarbią.

Vilniaus Žydų gatvė – kokia ji buvo?

Išleista nauja knyga apie sostinės Žydų gatvę, kurioje iki pat Antrojo pasaulinio karo virte virė gyvenimas.

„Mirti ramiai, gyventi garsiai“: Tėvo Stanislovo fenomenas

„Vienuolis kapucinas, tremtinys, drąsus pamokslininkas. Vertėjas ir kolekcininkas... ir poetas, – taip apie Tėvą Stanislovą kalbėjo D. Kanclerytė. – Jis neskirstė žmonių. Jo pašaukimas – būti su visais.“

Pranciškus Vilniaus gete

Nemanau, kad iš popiežiaus apsilankymo turėtume laukti, kad jis sudėlios visus taškus ant i. Tą turime padaryti mes patys. Popiežiaus misija galėtų paskatinti mus šiame tiesos paieškų, atgailos, gailestingumo ir susitaikymo kelyje.

Signataro Jono Vileišio dukra: „Tėvelis labai mylėjo savo tėviškę“
Agnė Grinevičiūtė - Šiaurietiški atsivėrimai

Su jauniausiąja kraštiečio, iš Medinių sodžiaus kilusio signataro, pirmojo Kauno burmistro Jono Vileišio dukra Rita Vileišyte-Bagdonas susitikome Vasario 16-osios išvakarėse.

Pal. Teofilius Matulionis Latvijoje (I) Varaklianai

Iš Vilniaus iki Varaklianų – apie 300 km. Čia buvo paskirtas Teofilius Matulionis, baigęs Rusijos imperijos Peterburgo dvasinę akademiją ir gavęs šventimus. 

Mokslininkai ieško būdų, kaip išsaugoti IX forto paminklą

Tiriama Alfonso Vincento Ambraziūno kūrinio, Kauno IX forto skulptūrinio monumento būklė. 

Istorija, perskaityta suarus dirvą

Ar kada bandėte skaityti istoriją iš radinių. Ir net neišvykus į archeologinę ekspediciją, o čia pat, savame kaime?

Rašytojas Antanas Šileika – nė dienos be Lietuvos
Ramūnas Čičelis - Draugas

Tarp inteligentų Lietuvoje pastebiu bandymą vengti nacionalizmo, nes tai – blogis. Man atrodo, kad jie nueina per toli: pradeda neigti lietuvybę. 

120-osios sionizmo metinės
Beigelių krautuvėlė

Iš arabų perspektyvos, sionistų judėjimas buvo agresorius, o žydų imigracija – invazija. Sionizmą kritikavo ir žydai ultraortodoksai, asimiliacijos šalininkai ir ekstremalūs kairieji.

Už bažnyčių išsaugojimą stojo tikintieji
Daiva Savickienė - Panevėžio balsas

Pačių žiauriausių sovietinių represijų metais nemaža dalis Lietuvos tikinčiųjų nepasidavė ir bandė išsaugoti tai, kas brangu: bažnyčias, religines tradicijas, savo dvasininkus.

Pokalbis su Vytautu Balsiu: Norilske išgyveno tik optimistai
„Apžvalga“

Vytauto Balsio istorija apie ilgus metus lageriuose ir dalyvavimą Norilsko sukilime.

Sovietinės Lietuvos ekonomika nuotraukose

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė dokumentų parodą „Sovietinės Lietuvos ekonomika: nuo industrializacijos iki nuolatinio stygiaus“.

Išskirtinis archeologų radinys Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijoje

Aptikta Bima – svarbi centrinė sinagogos dalis nuo kurios yra skaitoma Tora, vedamos pamaldos.

A. Brazausko biografas: jis jautė kaltę dėl Santuokų rūmų

„A. Brazauskas puikiai suprato, dėl ko Santuokų rūmai Vilniuje statomi ir kaip jų statybos pagrindžiamos. Tai nebuvo eilinis objektas“, – sako istorikas Saulius Grybkauskas.

Nijolės Sadūnaitės gyvenimas archyvinėse nuotraukose

Viena ryškiausių pasipriešinimo sovietiniam režimui simbolių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje Nijolė Sadūnaitė, liepos mėn. 22 d. minėjo savo 80-ąjį jubiliejų.  

Ar Lietuva – vis dar Marijos žemė?
Darius Baronas - Artuma

Vienas gražiausių Senosios Lietuvos paveldo perlų – tai ilgus amžius klestėjusi pamaldumo Švenčiausiajai Mergelei Marijai tradicija.

Alfredas Jomantas: Lietuvos kultūros paveldas – ir savitas, ir europinis

Lietuviškasis kultūros paveldas liudija, kad Lietuva nuo seno yra neatsiejama Europos dalis.

Lietuvos laisvės byla JAV. Nepriklausomybės išvakarėse
Viktoras Nakas - Draugas

Prieš beveik 27 metus birželio 13 d. sėdėjau Baltųjų rūmų salėje, laukiau ateinant prezidento George H. W. Busho.

Kretingos pranciškonų vienuolyno sodo paslaptys
Romualdas Beniušis - Pajūrio naujienos

Šiandien be pėdsakų išnykęs Kretingos pranciškonų vienuolyno sodas – legendinė miesto istorinė vieta, tarpukariu regėjusi daugybę to meto garsių asmenybių. 

Šiauliečio gyvenimo misija – ginti Lietuvą nuo okupantų

Pokalbis su pogrindžio spaudos platintoju, buvusiu Šiaulių miesto Karių savanorių vadu, žmogumi, kuris nepabijojo pasipriešinti sovietų valdžiai Albertu Špoku.

Vilniaus seminarijų istorija: nuo Senamiesčio iki Jeruzalės

Pirmoji kunigų seminarija sostinėje buvo įkurta XVI a. pabaigoje. Šiais metais švenčiame atkurtos Vilniaus kunigų seminarijos 25-metį. 

Kauno modernizmas: ateičiai ar praeičiai?
Nerijus Šepetys - Naujasis židinys

Pokalbis su po Europą keliaujančios parodos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940 m.“ kuratoriais Giedre Jankevičiūte, Vaidu Petruliu, Marija Drėmaite. 

Vanagas žmogus buvo

Ryškiausi Vanago gyvenimo ir jo kovos puslapiai buvo parašyti Merkinės krašte, kurį jis išvaikščiojo pėsčiomis su bendražygių palyda ir vienas. Su mūšiais ir vienatvės apmąstymuose.

Teisingos Vytauto Kernagio dainos, kurias kiekvienas atranda savaip

Apie V. Kernagio kūrybos išskirtinumą – pokalbis su jo sūnumi, LR Seimo nariu Vytautu Kernagiu jaunesniuoju.

Vašingtone liudijęs apie Holokaustą Kretingoje
Romualdas Beniušis - Pajūrio naujienos

Kai kretingiškiai melsdavosi senųjų kapinių Šv. Jurgio koplyčioje, naciai šv. Antano rūmų kieme rengė parodomąsias žydų vyrų egzekucijas, kurių liudininku tapo ir P. Jurkus.

M. Biržiška – švietėjas, redaktorius, politikas, kovotojas

Nepriklausomybiniu, Vasario 16-osios nustatytu keliu per kovas, aukas, kančias žengia, parpuola ir vėl pakildama eina į priekį visa lietuvių tauta.

Ona Šimaitė – gyvenimą paskyrusi kitų gėriui

1966 metais Onai Šimaitei, karo metais gelbėjusiai Vilniaus geto žydus, buvo suteiktas Pasaulio Tautų teisuolės vardas.

Išeivijos lietuvis Valdovų rūmams padovanojo unikalų Lenkijos ir Lietuvos princo paveikslą

„Norėjau prisidėti prie mūsų svarbių kultūros ir paveldo vertybių grąžinimo į Lietuvą, kad turėtume ką palikti ateities kartoms.“

Filmo „Gerasis nacis“ premjeroje – nepaprasta Vilniaus žydus gelbėjusio nacių karininko istorija

Liepos 12 d. 17.30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) įvyks dokumentinio filmo „Gerasis nacis“ premjera ir diskusija su filmo kūrėjais.

Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo 500 metų vedybų jubiliejus

Iki rugsėjo 21 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vestibiulyje veikia paroda In matrimonium ducere, skirta Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo vedybų 500 metų jubiliejui.

Lietuva – valstybė be karūnos

Apie Lietuvos istorijos prarastas raidos galimybes, nutrūkus karaliaus Mindaugo pradėtai karališkajai dinastijai, kalbamės su istoriku Liudu Jovaiša.

G. K. Chestertonas: „Gyvenimas visada rimtas, bet visada gyventi rimtai — negalima“

Gilbertas Keithas Chestertonas — talentinga ir įvairiapusė asmenybė, plačiausiai žinoma literatūroje, taip pat filosofijoje, dramaturgijoje ir teologijoje.

Atgims Kirdiejų rūmai

Šie rūmai jau daugelį metų sostinės centre, prie Bernardinų sodo, stovėjo visiškai nenaudojami. 

Du lagaminai laimės

Civilinės aviacijos administracijos pastatą radau lengvai. Nedidukas, kelių aukštų. Koridoriuose tuščia, kaip ir dera Gorbio blokados išskaidrintose Vilniaus gatvėse.

Perlaidos Vasario 16-osios Akto signatarą

Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos, jo žmonos Bronislavos Biržiškienės ir visuomenės veikėjų profesorių Vaclovo bei Viktoro Biržiškų palaikų valstybinė perlaidojimo ceremonija vyks šių metų liepos 11 dieną Vilniuje, senųjų Rasų kapinėse.

Vrublevskių bibliotekos fonduose – unikalūs žydų paveldo dokumentai

Žydų mokslo tyrimų institutui Niujorke kartu su trimis atminties institucijomis Lietuvoje įgyvendinant „YIVO Vilniaus projektą“ atskleista daug naujų faktų.

Lietuviai Patagonijoje: Narsieji gringai ir indėnų motinėlė

„Vėliau Eduardas Botelis pasakodavo niekada nebuvęs matęs tokių ryžtingų ir drąsių čia atvykusių „gringų“.

Dusyk ištremtas, dusyk sugrįžęs: kaip Sibiras nepalaužė dvasios

Netikėtai ir grubiai buvo nutraukta Henriko vaikystė, ir išplėšta iš jo rankų teisė laisvai gyventi.

Okupacija iš arti. Liudijimas

Buvęs Lietuvos karys ir Prezidentūros sargybinis Vincas Kubertavičius aprašė atsiminimuose, kas vyko aplink ir lemtingąją valstybės užgrobimo naktį, ir keletą dienų po to.

Patriotinio žygio organizatorė: istorijos išmanymas veda į priekį

Birželio 30 dieną Elektrėnų savivaldybėje, Abromiškių kaime, septintą kartą vyks pėsčiųjų ir dviratininkų žygis „Žalio Velnio takais“, skirtas Lietuvos partizanams atminti.

Grįžulo Ratai – nekaltai ištremtų artimųjų amžinieji namai

Grįžulo Ratai – mylimiausias rašytojos Loretos Jastramskienės žvaigždynas, primenantis Lietuvos gyventojų, taip pat ir jos močiutės bei tėčio trėmimą 1941 m. birželio 14-ąją.

Marija Šlapelienė – apsisprendusi būti lietuve

Marijos ir Jurgio Šlapelių knygynas buvo lietuviškos kultūros sala visų Vilniaus okupacijų metu.

JAV išeivių nuopelnai Lietuvai

Pokalbis su naujos knygos „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 m.” autoriumi prof. Juozu Skiriumi.

Pagarbos medalis tiesos puoselėtojams

Brolija „Lapteviečiai“ kasmet mini 1941 birželio 14 d. tremties metines Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse prie pačių įrengtos žeminukės-jurtos.

Virtuali paroda Lietuvos laisvės lygos jubiliejui

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, skirtą prieš 40 metų įsikūrusiai Lietuvos laisvės lygai. 

Amerikos lietuvių darbai Lietuvai per šimtmetį

Juozo Skiriaus knygoje „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“ pristatoma kokią paramą teikė išeivija pastarąjį šimtmetį. 

Kaip žaidė tikrą karą Kybartuose
Magnificat vaikams

Pasirodo, kad rimtas mūsų šimtmečio istorijas vaikams galima pasakoti žaismingai ir įdomiai.

Lietuvos laisvės lygai – 40

Prieš 40 metų – 1978 m. birželio 15 d. – buvo įsteigta Lietuvos laisvės lyga (LLL). Tai buvo nepartinė, demokratiniais principais veikianti organizacija, neturėjusi griežtos narystės ir formalaus vadovo.