Atmintis | Visuomenė

Apie savanorį Joną Vileišį pasakoja jo sūnus Antanas, o savanorių motyvaciją kovai ir jų likimus okupacijų akivaizdoje apibrėžia kraštotyrininkas Algimantas Stalilionis.

A. Sutkus pradėjo fotografuoti buvusius getų kalinius 1988 m., praėjus 44 metams po Kauno geto ir 45-eriems – po Vilniaus geto likvidavimo.

Leninas iš Lukiškių aikštės pirštu baksnoja į ant Naujamiesčio kalvos esančius bažnyčios griuvėsius. Netvarkinga, negražu, gėda. 

Bet mūsų švelnumas miestui nebuvo naujas, – dabar nuo metų kalno galiu tai patvirtinti, – mes tik kartojome buvusį kitų žmonių švelnumą šiam miestui.

Rašytinė Mykolo Römerio pavardės versija įvairuoja nuo „Romerio“, „Riomerio“ iki „Römerio“.

Pokalbis su Dievo tarno Alfonso Lipniūnio beatifikacijos bylos postulatoriumi kun. Vitalijumi Kodžiu.

Visą nepriklausomybės periodą į Kauną buvo žiūrima kaip į laikiną stotelę, nes Vilnius buvo pagrindinis miestas, aplink kurį turėjo statytis valstybės namas.

Sunkiausia, anot kunigo, buvo tuomet, kai žmonės klausdavo, ar jis matęs jų draugus, tėvus, brolius, sūnus.

Tocqueville’is, skelbdamas tuo metu progresyvių bei modernių idėjų svarbą, nepamiršta ir kai kurių senesnėse visuomenėse svarbių principų. 

Pokalbis apie naują albumą „Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabinetų nariai“ su jo sudarytoja istorike R. Driaučiūnaite.

Tarnavo artilerijos pulke prie Marijampolės ir Kauno. Didžiuojuosi savo tėvu: nuotraukose, ar prie pabūklo, ar pulko valgykloje jis pasitempęs, uniforma tarsi nulieta.

Vienas įtakingiausių Lietuvos istorikų, profesorius Edvardas Gudavičius gimė 1929 m. rugsėjo 6 d. 

Prieš 26 metus, 1993 m. rugsėjo 4–8 dienomis Lietuvą aplankė šv. popiežius Jonas Paulius II, pirmasis Petro įpėdinis mūsų šalyje.

Pasakojimas apie lietuvių tremties vietų lankymą Kazachstane.

Prieš 100 metų, 1919 m. rugsėjo 5 d., gimė ilgametis Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovas mons. Vytautas Kazlauskas.

1918 metais gavęs laišką iš namų ir sužinojęs, kad Lietuva tapo nepriklausoma, tėtis su dar šešiais vyrais nutarė bėgti į Lietuvą.

„Unikalus Smetonų duetas, pagal jį valstybės istorijos naratyvą galime rašyti“, – neslėpė žavėjimosi pirmąja pora istorikė I. Jakubavičienė.

Popiežius Pranciškus paminėjo 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines. 1939 metų rugsėjo 1 dieną nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją.

Fotografijos pasižymi menine raiška, ekspresyviais kadrais, atskleidžiančiais Lietuvos visuomenei svarbias paveldo nykimo ir jo išsaugojimo temas. 

Pokalbis su JAV gyvenančiu autoriumi, kurio knyga „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete“ neseniai pasirodė lietuvių kalba. 

XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje Europos naujagimėje Lietuvoje pasaulį išvydo kiek daugiau nei penkiolika tūkstančių kūdikių. Tai mes – Nepriklausomybės vaikai.

Sovietų Sąjungoje vaikai turėjo ypatingą statusą – jie reprezentavo ne tik vaikystės nekaltumą, bet ir „šviesaus komunistinio rytojaus“ pažadą.

Vis tiek Paberžės fenomenas neįmanomas be tėvelio Stanislovo, kapucinų vienuolio, klebono, kuris neturi net gaspadinės, asmenybės. Štai ką gali vienas žmogus.   

Dviejų karininkų, Molotovo-Ribbentropo pakto aukų – Jono Žemaičio-Vytauto ir Broniaus Kirkilos – gyvenimo trajektorijos.

Pasakojimas apie visų antibiotikų pradžios tėvą, penicilino atradėją, Nobelio premijos laureatą serą Alexanderį Flemingą. 

Lygiai prieš 30 metų ant Vilniaus Šeškinės kalvų fotomenininkas įamžino Baltijos kelio fragmentą, išraiškingai kalbantį, kokia įdomi kiekvieno jo dayvio istorija.

Baltijos šalių gyventojai parodė, kad laikas pradėti kalbėti apie vieną didžiausių XX a. istorijos „viešų paslapčių“ – 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytą Molotovo–Ribentropo paktą.

Šios istorijos herojus Juozas Gvazdauskas – vienas iš jaunų vyrų, kurie apgynė Lietuvą ir buvo jos apdovanoti ordinais bei žeme, bet vėliau buvo nubausti okupanto iš Rytų.

Liepos 21 dieną, eidamas 95-tuosius metus, į Viešpaties namus iškeliavo iškilusis kunigas – monsinjoras Vincentas Jalinskas. 

„Jei reikėtų tą nelengvą laikotarpį apibūdinti keliais bruožais, tai jį vadinčiau Dievo malonės metais“, – apie pogrindinę Bažnyčios veiklą pasakoja arkivyskupas emeritas. 

Žolinės atlaidų Pivašiūnuose rugpjūčio 20-oji yra maldos už Lietuvą diena. Prasminga, kad šiandien minimos kard. V. Sladkevičiaus gimimo ir pal. T. Matulionio mirties metinės.

Išlikę dokumentai byloja, kad KGB stebėjo vykusius procesus, analizavo neformalius jaunimo judėjimus, rinko informaciją apie organizuojamus renginius. 

Iškart po karo kėlimasis į Vilnių daugeliu atvejų buvo grįstas didelio, anonimiško, sug­riauto Vilniaus ir jo sugriuvusių socialinių struktūrų teikiamomis galimybėmis pranykti, pasislėpti.

„Dažnai pasvarstau: ar esu aktorė, užklydusi į literatūrą, ar rašto žmogus, ilgai klaidžiojęs po teatrą?“ – savęs ne kartą klausė rašytoja ir aktorė B. Pūkelevičiūtė. 

Išėjus Fymai sumažėjo ne tik dalelė tos nesumeluotos, tikrosios, Rusijos, bet ir Lietuvos. Ypač tiems, kurie jį pažinojo, kuriuos jis mylėjo ir kurie jį mylėjo.

108 dienos. 15 tūkstančių kilometrų. 15 šalių. Taip skaičiais galima išreikšti žurnalisto R. Bružo ir verslininko A. Mockaus ekspediciją, skirtą keliautojui A. Poškai.

Apie nepelnytai pamiršto mokslininko, gamtininko, biologo, entomologo ir ichtiologo, žemaičių bajoro Mykolo Kazimiero Girdvainio biografiją. 

1941 m. pabaigoje arba 1942 m. pradžioje atliktas Švėkšnos gyventojų surašymas, kuriuo remiantis galima teigti, jog miestelyje tuo metu gyveno 990 gyventojų, žydų tarp jų nebebuvo.

Rugpjūčio 13 d. – a. a. filosofo Leonido Donskio (1962-2016) gimimo diena. Dalinamės dešimčia trumpų L. Donskio pamąstymų.

Biofiziko, ateitininko dr. Arimanto Raškinio, artimai bendravusio tiek su Rusijos, tiek su Lietuvos disidentais, istorija.

Lokalus Baltijos kelio fragmentas, užfiksuotas L. Skirpsto fotografijose, bus eksponuojamas parodoje „(Ne)lokali istorija“, skirtoje Baltijos kelio 30-mečiui, M. Mažvydo bibliotekoje.

Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomono Zalmano, didžiausio XVIII a. išminčiaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę visame pasaulyje.

Pasakojimas apie garsaus lietuvių zoologo darbą ir kasdienybę laikraščio „Draugas“ redakcijoje.

A. Smetona paklojo nacionalinio valstybingumo pamatus, įtvirtino respublikoniškąją lietuviškojo valstybingumo sampratą, sukūrė ištisą lietuvišką politinį pasaulį.

Su vyskupu Jonu Kaunecku kalbamės apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios pogrindžio veiklą sovietmečiu, evangelizaciją suvaržymo sąlygomis ir drąsą bei įžūlumą veikti grasinimų akivaizdoje.

Žodžio laisvė galioja ir Noreikos gerbėjams. Jie gali vaikštinėti Vilniaus gatvėmis, ant krūtinės ir nugaros prisisegę plakatus, skelbiančius, kad „Noreika yra didvyris“.

Maskilių sinagogos, kuri buvo atvira visuomenei, įkūrimas tapo aiškiu politiniu, ideologiniu ir kultūriniu pareiškimu, rodančių pasirengimą judėti į viešąją erdvę.

Liepos 1–10 d. vyko piligrimystė į Baltarusiją ir Rusiją pal. arkivyskupo ir kankinio T. Matulionio ir kitų kankinių kančios keliais.

Mūsų debatai, deja, tradiciškai sukasi tik apie vieną klausimą: kur padėti kablelį sakinyje „Griauti negalima palikti“.

„Vaikiškom rankom išskleistos burės“ – knyga apie poeto S. Gedos ankstyvuosius gyvenimo metus Veisiejų krašte, Dzūkijoje.