Atmintis | Visuomenė

Tai anaiptol ne pirma Brazausko biografija, be to, ir pats herojus savo gyvenimą ne kartą apdainavo įvairiuose autoriniuose leidiniuose.

Pasirodė nauja knyga apie sukilimus lageriuose „Gulago partizanai“ apie 1953–1955 metų didžiuosius sukilimus sovietiniuose lageriuose, privedusius prie viso gulago griūties.

Lygiai prieš šimtą metų įkurta pirmoji lietuviška moterų vienuolija – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacija.

Problema – ne vien sagutės. Problema – gerai žinomų istorinių faktų ir terminų iškraipymas bei supainiojimas.

Vilnius – nedidelis miestas. Bet jam iš dangaus drėbtelta tiek, kad apsvaigsti ir niekaip nuo jo neišsiblaivai. Ne tik apie grožį ar istoriją kalba. Veikiau apie galią būti namais.

Seimas pradėjo svarstyti projektą, kuriuo siūloma pripažinti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotoją Adolfą Ramanauską-Vanagą faktiniu su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu.

Platesnė architekto biografija ir archyvo dalis (o tai – apie 1000 eksponatų) jau beveik mėnesį eksponuojami Kauno centre, Laisvės alėjos šerdyje esančiuose „Pienocentro“ rūmuose.

Kai Adolfas Ramanauskas-Vanagas atėjo pasižvalgyti, jau rado mus miške. Ten merginos atvedė. Jis pamatė, kad mes disciplinuoti, apmokyti rikiuotės ir kitų dalykų. Turėjome išsikasę slėptuves, tad jis pasiliko pas mus.

Kiekvienas žmogus patiria daug vidinių išgyvenimų, kurie pašaliniam ne visuomet suprantami ar pastebimi. Partizanų, nors ir gyvenančių ypatingomis sąlygomis, tokie išgyvenimai neaplenkdavo.

J. Matulaitis Vargdienėms seserims: vienuolija nėra jau visiškai tobulųjų draugija, o tik tokių, kurie siekia tobulybės ir prie jos stengiai eiti.

Ieškant Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų, pradžioje bandyta suprasti, kokia tvarka buvo laidojama. Buvo atkastos šešios kapavietės, kuriose buvo užkasti žmonės, sušaudyti panašiu laiku kaip ir A. Ramanauskas-Vanagas.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas dar iki dvikovos su KGB ir sulaikymo buvo tapęs legendine asmenybe.

Pirmoji valstybinių Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių diena sutampa su Mokytojų diena. Tai – kiek simboliška, nes pats partizanų vadas dirbo mokytoju ir suprato išsilavinimo reikšmę.

„Visą laiką tikėjausi ir visą laiką ieškojau“, – sako Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, paklausta, ar tikėjosi surasti tėvo palaikus. 

Gediminas Jankus kritiškai žvelgia į Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatytą spektaklį „Getas“ (rež. Gintaras Varnas), sukurtą pagal Joshuos Sobolio pjesę ir dokumentinę medžiagą.

Kūrėjas buvo be galo drąsus. Ieškojo to, ko kiti nedrįso net pagalvoti. G. Petkevičaitė-Bitė Dobilą pavadino dvasios milžinu. 

„Tikriausiai gražiausi darbai visada gimsta ne popieriuje, o širdyse“, – teigia partizanų istoriją tyrinėjanti Aistė Petrauskienė.

Tauro apygarda viena iš pirmųjų pradėjo ginkluotą laisvės kovą prieš sovietinį okupantą. 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atlikta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų ekspertizė nustatė tris naujus faktus.

Rašytoja, publicistė, visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė buvo daugiaklodė asmenybė, turėjusį platų interesų lauką.

„Keliausit į Sibirą, visam likusiam gyvenimui, kol baltos meškos sudrąskys“, – su ašaromis akyse savo tremties istoriją prisimena Birutė Gailiūnaitė-Banaitienė.

„Meilė maldai ir žmonėms“ – taip tėvą Stanislovą pristato pranciškonas Ramūnas Mizgiris OFM. 

1988 m. rugsėjo 28 d. Vilniuje įvykęs Lietuvos laisvės lygos mitingas pramintas „bananų baliumi“, nes buvo brutaliai numalšintas. 

„Lietuva augs, ji privalo augti. Su ja augsime ir mes. Aš – vienas iš jūsų. Aš – su Jumis.“, – sakė Valdas Adamkus 1998 m., pradėdamas eiti prezidento pareigas.

Vienmetis su Lietuvos nepriklausomybe, karo išgintas iš Lietuvos, Kanadoje radęs bendrą kalbą su skirtingų tikėjimų ir netikinčiais žmonėmis – toks buvo kunigas Petras Ažubalis.

Popiežius, kalbėdamas kunigams ir pašvęstiesiems, sakė: „Matydamas jus, už jūsų matau daugelį kankinių.“

Senosios Lietuvos miestelių fotografijos – unikali šalies kultūrinio paveldo dalis. Svarbų indėlį įnešė ir kuklūs provincijos fotografai, kurių biografijos mažai žinomos, o likimai dažnai tragiški. 

Manau, kad popiežiui Pranciškui apsilankymas šitame kalėjime – tai kažkas panašaus kaip sustojimas ant Kalvarijos kalno, po Viešpaties Kryžiumi. Ten – tūkstančių žmonių kančios vieta.

Tylaus Pranciškaus gesto – sustojimo ir maldos prie paminklo Vilniaus geto aukų atminimui – prasmę komentuoja eseistras, mokytojas Vytautas Toleikis.

Vilniečiai ir pasaulio žydų bendruomenės nariai sunešė po akmenuką už kiekvieną auką genocide. 

Nuo 1941 m. rugsėjo 6-osios veikęs Vilniaus getas buvo likviduotas 1943 m. rugsėjo 23–24 dienomis.

Prezidentas Antanas Smetona popiežiui Pijui XI 50-ojo kunigystės įžadų jubiliejaus proga padovanojo itin retą Mikalojaus Daukšos „Postilės“ egzempliorių, kuris saugomas Vatikano bibliotekoje. 

Režisierius Gintaras Varnas autentiškoje buvusio Vilniaus geto teatro vietoje pristatė naują Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklį.

Svarbiausia Lietuvos ir popiežių istorijos gija – tėvo ir vaikų ryšys, apie kurį įvairiomis progomis yra ne kartą užsiminę ne vien Romos vyskupai ar Lietuvos katalikai bei jų ganytojai, bet netgi nekatalikai. 

„Po Dovydo žvaigžde“ yra mano, tikro lietuvio, reakcija į tai, kas vyksta pasaulyje, kartu prisimenant muzikantus, su kuriais teko bendrauti ir kurių jau nėra“, – sako kompozitorius G. Kuprevičius.

Spalį kino teatruose bus atverstas nepelnytai primirštas istorijos puslapis, pasakojantis apie seseris Chodakauskaites – Sofiją Smetonienę ir Jadvygą Tūbelienę.

Vilniuje, Tymo kvartale, ties Maironio gatvės 27-uoju namu, netoli Česlovo Milošo laiptų, bus atidengtas paminklinis akmuo žydų gelbėtojams nacių okupuotoje Lietuvoje pagerbti.

Vasarai einant į pabaigą jau septintą kartą į Pašušvio miestelį sugūžėjo pilietinis jaunimas iš visos Lietuvos. Nuo 2012 m. Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio rengiamos akademinio jaunimo ir vyresnių klasių moksleivių vasaros stovyklos.

Rugsėjo 23-24 dienomis keturiose Lietuvos miestuose ir miesteliuose atsiras aštuoni nauji Atminimo akmenys.

Rugsėjo 6-oji – poeto Petro Panavo gimimo diena. Tądien Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje buvo švenčiamos 85-osios jo gimimo metinės. 

Justiniškėse (Taikos g.) iškilmingai atidaryta Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto Sigito Gedos vardo alėja.  

Kaip atsirado geltona-žalia-raudona Lietuvos trispalvė ir herbas su Vyčiu? Pasakoja parodos „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ kuratoriai Giedrė Jankevičiūtė ir Ernestas Parulskis.

Šis kunigas drauge su pal. Teofiliumi Matulioniu pagal 1933 m. Lietuvos vyriausybės ir sovietinių kalinių pasikeitimo sutartį buvo sugrąžintas į gimtinę.

Pokalbis su Dariumi Pocevičiumi, knygos „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, I dalis" autoriumi. 

„Noriu pasakyti… Būkite geri visiems žmonėms, ir jeigu matote, kad kas nors kažką negera daro, pirmiausia išsiaiškinkite, o tik po to teiskite. Taip reikia gyvenime daryti.“

Rugsėjo 8 d. iš Pasvalio krašto, Norių kaimo, kilusiam dailininkui Algirdui Lukštui būtų sukakę 97 metai. 

Šiemet Lietuvos skautai mini savo gyvavimo šimtmetį. 

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta paroda „Žaibo prisiminimas“,  skirta garsiam žydų poetui vilniečiui Avromui Suckeveriui.

Vilkaviškio vyskupija yra buvusi Seinų diecezijos dalis, kuri liko Lietuvos teritorijoje po sienų perdalijimo. Vienas iš ganytojų Seinų vyskupijoje buvo poetas A. Baranauskas.

Tautosakininkas, rašytojas, kanauninkas, aktyvus visuomenės veikėjas, kultūros puoselėtojas, į lietuvių kalbą išvertęs suomių tautos epą „Kalevala“.