Atmintis | Visuomenė

Brazdžionio ir Juškaičio laiškai – ne tik apie poeziją
Sonata Šulcė - Naujasis Židinys-Aidai

Dviejų poetų, Bernardo Brazdžionio ir Jono Juškaičio, susirašinėjimas užsimezgė 1982 m. liepą.

Gegužinės pamaldos fotografo akimis

Kas yra gegužinės pamaldos, kaip jos atsirado, kaip paktikuojamos šiandien ir kodėl jos traukia ne tik jaunus fotografus, bet ir maldininkus – pasakojimas iš Varkalės kaimo Kaišiadorių rajone.

Unikalių istorinių kadrų padaręs žydas fotomenininkas – apie Kauno pavasarį iš arti

1972-ųjų gegužės 14-ąją protestuodamas prieš sovietų režimą apsipylė benzinu ir susidegino Romas Kalanta. Žydas fotografas G. Fridbergas, gyvenantis Izraelyje, dalijasi tų dienų prisiminimais.

Kaip įveiksime totalitarinį palikimą – vergystės dvasią?
Kauno arkivyskupija

Gyvenusiems dvilypį gyvenimą laisvėje sunku atsitiesti, tam reikia ir nuolankumo, teigia arkivysk. S. Tamkevičius.

Sudužęs į šipulius Didvyžių dvarininko gyvenimas

Pasakojimas apie Didvydžių dvaro spindesį ir nuosmukį.

„Tegul Dievas saugo, kad teisėjai nepastebėtų manyje neapykantos“
Kun. Marius Talutis - Magnificat

Prieš 90 m. gimė kun. Juozas Zdebskis. Jis sakydavo: „Kai aš iš meilės išeinu iš krantų, tai aš jau nebeturiu parapijos ribų. Visi mano parapija, visi – mano.“

Kun. J. Zdebskis – gyvas širdies magnetas

„Jis turėjo išsiugdęs tą tikrai krikščionišką artimo meilę, kokios negalima išmokti iš jokios knygos, tik iš gyvenimo pavyzdžio“, – apie kun. Juozą Zdebskį pasakoja arkivysk. S. Tamkevičius.

Gyvųjų maršas sunaikintiems pasauliams atminti

Pasakojimas apie Gyvųjų maršą, skirtą paminėti holokausto aukas.

Po ilgos tylos prabilęs „Katalikų pasaulis“

Prieš 30 metų šviesą išvydo „Katalikų pasaulio“ žurnalas, ne tik pirmą kartą Lietuvoje viešai skleidęs katalikų tikėjimą, bet ir pirmasis leidinys, išvedęs lietuvišką spaudą į tarptautinę areną.

Būti mama 1989-aisiais

Tik dvi savaitės buvo likusios iki Berlyno sienos griuvimo, kai lankėmės VDR.

200-osios kompozitoriaus S. Moniuškos gimimo metinės

Žymiojo kompozitoriaus S. Moniuškos, gimusio Baltarusijoje, gyvenusio ir dirbusio Lietuvoje bei Lenkijoje, 200-osios gimimo metinės. 

Pirmieji Lietuvos jėzuitų misionieriai Azijoje
Liudas Jovaiša - Laiškai bičiuliams

Dažniausiai minimas Lietuvos jėzuitų misionierius yra Andriejus Rudamina – pirmasis lietuvis, pasiekęs Indiją ir Kiniją.

Bernardinai.lt archyvas. V. Liepuonius: Gegužės 3-iosios konstitucija galėtų tapti mūsų savasties dalimi18

Apie Gegužės 3-iosios konstitucijos kūrimą, jos reikšmę tuometei Abiejų Tautų Respublikai bei mūsų laikams kalba istorikas Vladas Liepuonius.

„Lietuvių Sibiriada“ atskleidžia nepažintus istorijos puslapius

VDU Katalikų teologijos fakulteto doktorantas, kunigas Viktorijas Bilotas seka lietuviškais pėdsakais Rusijos, kur studijavo daug iškilių mūsų šalies asmenybių, archyvuose.

Neregėti XIX a. aristokratės I. Giunterytės piešiniai

Išlikę I. Giunterytės piešiniai yra vertingi praeities artefaktai, įvaizdinantys vieną gražiausių jos gyvenimo tarpsnių.

„Kad buvęs gyvenimas nebūtų užmirštas“

„Reikėtų į Vilnių atgabenti šimtų šimtus memorialinių lentų, kad buvęs gyvenimas nebūtų užmirštas“, – rašė Abraomas Karpinovičius. 

„Žmogus brangesnis už visatą“

Kunigas Laislovas Baliūnas SJ pelnė ypatingą tikinčiųjų pagarbą, pasižymėjo kaip uolus nuodėmklausys ir meninės fotografijos atstovas.

Neužmirštas pasaulio tautų teisuolių Vilnius

Ona Šimaitė organizavo žydų vaikų gelbėjimą išnešdama juos pintinėse, parūpindavo getui maisto, pinigų, vaistų, padirbtų dokumentų. 

Kaip komunistai persekiojo lituanistus

Vienas iš lietuvių kultūrinio tapatumo išsaugojimo židinių buvo Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra. 6-ajame dešimtmetyje čia susitelkė plačios kultūrinės erudicijos lituanistai.

Litvako Saadia Bahato Vilnius

Litvako Saadia Bahat gyvenimo istorija yra kupina pačių sunkiausių išbandymų. 

Kaip jie mus teisė. Marija Tiškevičiūtė
Romualdas Beniušis - Pajūrio naujienos

Istorija apie Mariją Tiškevičiūtę - kūrėją, kultūrininkę, grafaitę, stalinistinio režimo auką.

Neužmirštas Grigorijaus Kanovičiaus Vilnius

Į pagalbą pasitelkę R. Oginskaitės knygą „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ kviečiame pasivaikščioti po G. Kanovičiaus Vilnių. 

Knyga „Nailono uždanga“ – kitoks žvilgsnis į Šaltojo karo istoriją
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

„Nailono uždangos“ metafora suteikė galimybę pažvelgti į žmonių ryšius. Nesistengta aprėpti visų procesų ir įvykių, o bandyta atkurti emocinį klimatą, kuris vertė žmones veržtis pro sienas ir užtvaras. 

Leninas – isteriškas Rusijos pranašas

Balandžio 22 d. sueina 149 metai nuo Sovietų Sąjungos įkūrėjo Vladimiro Lenino gimimo.

Vilnius, nutapytas Samuelio Bako

Bet viena mano tapatybė yra neabejotina: „Ich bin a Wilner“, yra sakęs dailininkas Samuelis Bakas. 

„Bedievybė praeina kaip kokia liga“

„Bedievybė praeina kaip kokia liga, kaip epidemija, kuri daug pakenkia, bet ne viską sunaikina“, – taip sovietmečiu tikinčiuosius drąsino kun. K. Garuckas SJ.

Skulptorius R. Kvintas – daugiakultūrio Vilniaus puoselėtojas

„Veikiausiai viskas prasidėjo nuo atminimo lentos Hermanui Perelšteinui“, – apie tai, kaip žydiškoji tematika atsirado jo kūryboje, liudijo skulptorius Romualdas Kvintas. 

„Tumo kodeksas“: Noriu asmenukės su Vaižgantu!
Živilė Kropaitė - Naujasis Židinys-Aidai

Filmas be galo patraukliai parodo Juozo Tumo-Vaižganto, rašytojo, pedagogo, kunigo, spaudos darbuotojo asmenybę, jos dirbtinai nesakralizuodamas, nepaversdamas kilnesne už kitus. 

Abraomas Suckeveris. Kultūros šviesa Vilniaus geto tamsoje

Abraomas Suckeveris – vienas žymiausių šiuolaikinių jidiš kalba rašiusių kūrėjų. 

Ką žydai galėjo prarasti per gaisrą Paryžiaus Dievo Motinos katedroje?

Liepsnoms naikinant Švenčiausiosios Dievo Motinos katedrą buvo kėsinamasi ne tik į pasaulinę katalikų šventovę ar architektūrinį šedevrą. Katedroje atsispindi ir žydų tautos istorija.

Moteris, nešusi šviesą
Kun. Marius Talutis - Magnificat

Sibiro tremtyje Adelė rašė maldas ant tošies gabalėlių, laikraščio skiaučių ir sudėjo jas į mažą knygelę „Marija, gelbėk mus“. 

Žymius litvakų rašytojus menanti Didžioji Pogulianka

Romainas Gary, Mošė Kulbakas, Leonas Klauzneris – žymaus rašytojo Amoso Ozo tėtis.

V. Landsbergio knygoje „Lūžis prie Baltijos“ – autentiškas pasakojimas apie Lietuvą
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Prisimindamas knygos rašymo intenciją, V. Landsbergis svarstė, jog norėjo pristatyti 1991–1992 m. Lietuvoje vykusius procesus, papasakoti pasauliui, kas dėjosi šalyje.

Icchoko Rudaševskio Vilnius. Ką mums byloja geto sienos?

Kviečiame pasivaikščioti po Vilnių su Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščiu“.

Čia stovės paminklas Reformacijos ir Lietuvos raštijos kūrėjams

Vilniaus Reformatų sode iškils paminklas Reformacijos ir lietuviškosios raštijos kūrėjams.

Apie lietuvių riterius parašęs istorikas N. Černiauskas: būkime atviri kiekvienam savo istorijos puslapiui

Knygos „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“ autorius sako norėjęs reabilituoti suprimityvintas tautiškumo, patriotizmo, pilietiškumo sąvokas.

Vienintelis lietuvių kilmės Pulicerio premijos laimėtojas
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Žurnalistas Otto Davidas Tolischus (Otonas Tolišius) – kol kas vienintelis lietuvių kilmės lietuvis, 1940 m. laimėjęs prestižinę Pulicerio premiją. 

Vilniaus savivaldybė atkurs atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai

Elkimės kaip laisvi ir garbingi savo šalies ir miesto šeimininkai, nežaiskime pagal Kremliaus ir vietinio vandalo mums primestą scenarijų, ragina meras R. Šimašius.

Nuo gurguolės dvoko alpstančios damos. Apie modernėjusį Vilnių
Mantas Tamošaitis - Naujasis Židinys-Aidai

Pokalbis su istorike Aelita Ambrulevičiūtė apie Vilniaus miesto modernėjimo procesus XIX a. pab. ir XX a. pr.

Maironis ir Naujalis – neišskiriami atgimimo bičiuliai

Dažnai Maironis, parašęs eilėraštį, „dar šiltą“ jį atnešdavo Naujaliui, kad šis parašytų jam muziką, arba ateidavo padiskutuoti, kurie eilėraščiai tinka dainoms.

Jaunuomenė prieš šimtą metų

Pirmųjų Lietuvos dešimtmečių studentija buvo ir vėjavaikiška bei linksma, drąsi keisti, prieštarauti ir maištauti.

Ignas Šeinius: „Kiekvienas gyvas žmogus yra kūrėjas“

Minime 130-ąsias rašytojo, politiko ir diplomato Igno Šeiniaus (tikroji pavardė Jurkūnas) metines. 

Tikslūs sąrašai žmonių, kalėjusių su vyskupu T. Matulioniu Vladimire

Į Vladimiro kalėjimą pal. Matulionis pateko 75 metų amžiaus ir išbuvo iki 81-erių. Vyskupas sėdėjo septyniolikoje kalėjimo kamerų kartu su šimtu įvairiausių tautų kalinių.

Nepakeliama atminties pilnatvė
Arūnas Streikus - VU naujienos

Žvelgiant retrospektyviai galima aiškiai matyti, kad 1949 m. pavasaris buvo lemiamas aneksuotos Lietuvos sovietizavimo etapas. 

LDK vienuolių gyvenimas iš arti

„Apie vienuolijas daugiau skaitome kaip apie institucijas, o dabar pirmą kartą galime pasižiūrėti į vienuolius kaip į asmenis, pamatyti jų gyvenimo istorijas“, – sako istorikas doc. dr. Liudas Jovaiša.

Laikinumo metraštininko Rafaelio Chwoleso Vilnius

Kaip Vilniaus metraštininkas, jis suskubo įamžinti pranykstančius žydiškojo Vilniaus pėdsakus savo tapybos ir fotografijos darbuose.

Lietuvos Respublikos Prezidento institucijai – 100 metų

1919 m. balandžio 4 d., buvo nutarta parengti įstatymą, pagal kurį Lietuvoje būtų įtvirtintas prezidentinės Respublikos modelis. 

Žmogus, kūręs taiką Europoje

Winstonas Churchillis turėjo savitą ir labai aiškią viziją, kokia turi būti Europa – stipri, vieninga ir principinga. 

„Likau atsparus tai baisiai ligai“. Skiepų kelias į XIX a. pradžios Vilnių

Vilniuje 1808 m. įsteigtas Vakcinacijos institutas buvo pirmasis tokio pobūdžio institutas Rusijos imperijoje ir vienas pirmųjų Senajame pasaulyje. 

Kultūrbolševikai
Rimantas Gučas - Kultūros barai

Cvirkos paminklas savaip skatina atidžiau pasižiūrėti į save, į šiandienos Lietuvą. Ar mažai mūsų dirigentų, režisierių, artistų, rašytojų sėkmingai dirba Rusijos teatruose ir koncertų salėse?