Atmintis | Visuomenė

Pokalbis su istorike dr. Alina Zawadzka apie sovietų valdžios kovos su Katalikų Bažnyčia padarinius ir pasipriešinimą jai Vilniaus krašte. 

Vilniaus konferencija, prasidėjusi lygiai prieš šimtą metų – labai reikšmingas įvykis Lietuvos istorijoje. Būtent joje išsigrynino mintis, kad Lietuvos nepriklausomybės reikia ne tik siekti, bet tai bus padaryta, ir jau pakankamai greitai.

Gyvenime jis, mano galva, mylėjo tris dalykus – savo katytę Tytę, žmoną Jolantą ir Lietuvą. Ir jis visada tikėjo, kad vienintelė laiminga meilė be atsako yra meilė Tėvynei. 

Jau prabėgo metai be Leonido Donskio – žmogaus, kuris ne tik buvo girdimas balsas mūsų viešojoje erdvėje, tačiau daugeliui ir moralinis autoritetas, pirmas suskubdavęs reaguoti į opiausias problemas.

Yra žmonių, kurie labiau už kitus nusipelno biografijų dar būdami aktyvaus gyvenimo aukštumose. 

Prasideda savaitę visoje Lietuvoje truksiantys VARDŲ skaitymai.

Žmonės raginami prisiminti savo miestuose ir miesteliuose gyvenusių žydų vardus, kurie buvo nužudyti Holokausto metu ir juos skaityti garsiai.

Vilniuje, Gedimino kalne radus 1863-ųjų sukilimo dalyvių palaikus, juos perlaidoti ketinama ne anksčiau nei 2019-ųjų pavasarį.

Rugsėjo 14–16 dienomis Kaune istorikai prisimins Vasario 16-osios Lietuvą – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks ketvirtasis šalies istorikų suvažiavimas.

Artėjant Lietuvos žydų genocido dienai, pilietinės iniciatyvos VARDAI organizatoriai kviečia prisiminti ir pagerbti Holokausto aukas.

Tarptautinio pripažinimo sulaukęs menininkų tandemas – Horstas Hoheiselis ir Andreasas Knitzas – garsėja kuriamais negatyviais paminklais ir antipaminklais. Pokalbis su jais apie patirtį sprendžiant atminties konfliktus.

Kaip rasti brandžios istorijos politikos raktą? Tokį, kuris ir apsaugotų visuomenę nuo Kremliaus propagandos ir paliktų atviras duris diskusijai.

Per Antrąjį pasaulinį karą Lenkija viena pirmųjų pajautė nacistinio režimo žiaurumą.

Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija, nepamirštama kone penkis šimtus metų, atranda atgarsių vis naujose kartose.

Tai tarsi testamentas Lietuvai Tėvynei, kurią B. Rožinskas visa savo esybe mylėjo, jai aukojosi ir skaudžiai išgyveno, kad nebuvo lemta dar kartą perplaukti Atlantą aplankyti Lietuvą.

JAV Valstybės departamentas išleido 32 suskaitmenintų dokumentų tomus apie JAV santykius su užsienio valstybėmis, tarp kurių pateikiami ir Lietuvai svarbūs dokumentai.

Rusijos užsienio reikalų ministerijai aštriai sureagavus į NATO filmuką apie Baltijos šalių partizanus įsiplieskė mažas socialinių tinklų karas.

Kaip architektūra gali išsaugoti istorinę aplinką ir suteikti jai visiškai naują naratyvą? To pavyzdys – vienu geriausių pastarųjų dvejų metų architektūros kūrinių Europoje pripažintas Katynės muziejus Varšuvoje.

XIX a.–XX a. pradžios lietuviškosios šeimos modelis buvo vakarietiškas, o ne rytietiškas, kaip buvo galvojama iki šiol, teigia  istorikė dr. Dalia Leinartė.

Jautriausios istorijos politikos temos, tampančios istorinės politikos manipuliacijų ir dezinformacijos kampanijų objektu, susijusios su Antrojo pasaulinio karo patirtimi, Holokausto ir kitų masinių nusikaltimų vertinimu.

Rugsėjo 6-ąją valstybės laikraštis „Lietuvos aidas“ mini 100 metų sukaktį.

Europos žydų kultūros dienų proga pradeda veikti naujas internetinis puslapis, kurio tikslas – pristatyti Lietuvos žydų istorijos ir kultūros paveldą visoje Lietuvoje.

Kaune minint garsaus tarpukario Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos savaitę, vyks simbolinis namo, kuriame jis dirbo, perdažymas.

Naujo sostinės Vokiečių gatvėje atsidariusio „Telia Vilniaus istorijos Nemuziejaus“ apžvalga. 

Jungtinė mažesniųjų brolių, Kretingos pranciškonų gimnazijos, Nepaliaujamos pagalbos seserų ir pasauliečių grupė į Sibirą keliavo įamžinti kun. Augustino Dirvelės OFM atminimą. 

Viena diena partizano Juozo Jakavonio-Tigro namuose.

Kultūros vertybių registras papildytas nekilnojamo kultūros paveldo objektu – Šėtos sinagogos pastatu, esančiu Kėdainių rajone.

Per du 1941 metų vasaros mėnesius Lietuvoje nebeliko mažų miestelių – štetlų žydų bendruomenių. Jas sunaikindavo kaip, pavyzdžiui, Šeduvoje – per kelias dienas.

Paminklų egzistavimas šiandien neretai tapatinamas su rasizmo ir atskirties kurstymu.

„Vokietukai“ – kūrinys apie skaudžią XX a. antrosios pusės temą – po Antrojo pasaulinio karo be artimųjų likusių Rytų Prūsijos vaikų, prieglobsčio ieškančių gretimose šalyse, likimus. Pokalbis su spektaklio režisiere.

Rugsėjo 23 dieną minėsime Vilniaus didžiojo geto sunaikinimo metines. Ši skaudi data kiekvienais metais paskatina mus atsigręžti ir apmąstyti tuos tragiškus laikus, kai Holokausto metu buvo praktiškai sunaikinta Lietuvos žydų bendruomenė.

Autorius teigia, kad paslaptingos derybos tarp H. Himmlerio ir Šveicarijos katalikų politiko Jeano-Marie Musy, pasamdyto žydų, galėjo padėti pristabdyti žydų tautos masinį naikinimą. Deryboms tarpininkavo ir Vatikano nuncijus.

1991 metų rugpjūčio 19-osios rytą iš miego pakirdę Sovietų Sąjungos piliečiai netrukus išgirdo, kad SSRS prezidentas nušalintas, o miestų gatvėmis važinėja tankai.

Pokalbis su Vilniuje Holokaustą išgyvenusių žydų šeimoje gimusia ir augusia psichoterapeute, poete Anna Halberstadt apie poeziją ir atmintį. 

Amerikiečių gydytojas Bendžamenas Kolodzinas, tyręs Vietnamo karo veteranų, po karinės misijos sugrįžusių į įprastą gyvenimą patirtį, aprašė traumuojančias pasekmes žmonėms, išgyvenusiems sunkias situacijas, tuo pačiu pasiūlydamas praktinius psichinės traumos įveikimo būdus.

Lietuvoje dirbę Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai Šalčininkų rajono Pabradės seniūnijoje rado žuvusių dviejų lenkų Armijos Krajovos partizanų palaikus.

1987 m. prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje vyko pirmasis viešas nesankcionuotas mitingas, kuriame pasmerkti Molotovo-Ribbentropo pakto slaptieji protokolai. 

Stiprus yra tas, kuris teisę ir teisingumą iškelia aukščiau galios ir nuolaidžiavimo. Stiprus yra tas, kuris ateina į pagalbą skriaudžiamiems. Stiprus tas, kuris į pirmą vietą kelia ne tik savo interesą, tačiau ir bendrąjį gėrį. 

Lietuvos prašymu iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo gautos Molotovo-Ribentropo pakto, protokolo ir itin geros raiškos žemėlapio su parašais skanuotos kopijos.

Į pirmąjį tuometinės valdžios nesankcionuotą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo susirinkę žmonės suvokė, kad okupacijos periodas jau baigėsi, todėl tas mitingas ir įvyko.

Ekspedicijos „Lapteviečių pėdomis“ vadovas Gediminas Andriukaitis, kuris su grupe per 50 dienų įveikė 600 km, tvirtina, kad kelionė pavyko.

Į pirmąjį tuometinės valdžios nesankcionuotą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo susirinkę žmonės suvokė, kad okupacijos periodas jau baigėsi, LRT RADIJUI sako vienas iš organizatorių buvęs Seimo narys Vytautas Bogušis

Rugpjūčio 23-iąją minima Baltijos kelio diena, taip pat mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje 30-metis.

Nors G. Alekna tikino, kad yra užkietėjęs keliautojas, tačiau į Sibirą jis vyksta ne pažintiniais tikslais, o inventorizuoja lietuvių tremtinių ir politinių kalinių kapines.

Kai kalbėjomės su Inesa, buvo prabėgusi vos savaitė nuo jos grįžimo į Lietuvą, todėl buvo neįmanoma nepastebėti ekspedicijos dalyvės vis dar verdančių emocijų.

Apie ketinimus rekonstruoti Sporto rūmus, esančius Vilniaus Šnipiškių istorinėse žydų Piramonto kapinėse.

Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 m. sukaktį, šiomis dienomis iškilmingai minimą Varniuose, Žemaičių vyskupystės muziejus pasitiko trimis parodomis.

Šį penktadienį prasideda tradicinis estafetinis bėgimas Baltijos kelio metinėms paminėti.

A. Bumblausko nuomone, partizanų istorija labai tinkama kiekvienam, norinčiam užmegzti glaudesnį asmeninį ryšį su savo šalies istorija.