Atmintis | Visuomenė

Tikėtina, kad Kauno emgėbistai užkasė Lukšos palaikus ne atsitiktinėje vietoje užmiestyje, bet vienose iš Kauno kapinių.

Šviesaus atminimo kun. dr. Arvydas Žygas pasakoja apie tai, kaip prieš 30 metų Lietuvoje atsikūrė Ateitininkų federacija. 

„Vadinčiau šį laikmetį šventąja betvarke“, – sako pasaulietis pranciškonas, kompozitorius Alvidas Remesa.

Nacionalinio  muziejaus LDK valdovų rūmai parodos „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ veidu pasirinktas M. K. Radvila Našlaitėlis yra išgarsėjęs bestseleriu „Kelionė į Jeruzalę“.

Š. Barto „Sutemose“ – filmas, kuriame partizanai – tiesiog žmonės: su savo silpnybėmis ir klaidomis. Ne demonai, bet ir ne angelai. Žmonės.

Ši maža nuotraukėlė aukcione pristatyta kaip vermachto kariškio darbas. Kitoje pusėje paskubomis pakeverzotas žodis Wilna ir dar kažin kas vokiškai.

1944 m. rudenį A. Bardauskas pasitraukė į Vakarus, su širdgėla palikdamas Darbėnus ir jo kartu su tikinčiaisiais po gaisro atstatytą ir puoselėtą bažnyčią.

Antroji pasakojimo dalis apie Eucharistinio Jėzaus seserų kongregaciją ir jos pirmąją vadovę Joaną Juozapaitytę – sesę Paulę.

Pasakojimas apie Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos pradžią ir pirmąją vienuolijos vadovę Joaną Juozapaitytę – seserį Paulę.

Kaip šis vienas pagrindinių šventinių atributų atrodė ne tik prieš kelerius metus, bet ir gūdžiais sovietmečio laikais? 

Visas brolių Juškų gyvenimas yra pasišventimo lietuvybei, jos kultūrinių klodų išsaugojimui didvyriškas pavyzdys. 

Gediminas Numgaudis OFM prisimena, kad pirmosios Mišios į Kretingą sugrįžusiems broliams buvo iššūkis, svarstant, „kaip išvaryti sovietmečio tvaiką, persimetusį į Bažnyčią“.

Jeigu istorija pasakoja tik apie vieną grupę, net jei joje nėra klaidų, ji negali būti teisinga.

Ses. dr. D. Kuzmickaitės ir teisininko dr. V. Malinausko prisiminimai apie prieš 30 metų įvykusį Ateitininkų federacijos atkūrimą.

Viliuosi, kad Tomo Venclovos „Lietuvos istorija visiems“ taps atspirties tašku visiems, kurie nori ieškoti dialogo, o ne konflikto dėl prieštaringai vertinamų istorijos įvykių.

Lubiankoje J. Žemaitis patyrė visas kaliniui skirtas procedūras: kratą, sėdėjimą „bokse“, medicininį tikrinimą. Palyginti su bunkeriu, kamera atrodė kaip prašmatnus viešbutis.

Paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“ veiks iki 2020 m. gegužės 31 d. 

Lietuvos kariuomenė tarpukariu turėjo 4 vyriausiuosius kapelionus. Tarp jų buvo ir Vasario 16-osios akto signataras, ir palaimintuoju paskelbtas vyskupas.

Autentiški kun. Antano Mackevičiaus liudijimai apie 1863 m. sukilimo priežastis, to meto neteisybę ir lietuvių ryžtą išsivaduoti iš carinės Rusijos  priespaudos. 

Ko siekė 1863–1864 m. sukilimo dalyviai? Dėl ko jie sutarė, o dėl ko nuomonės išsiskyrė? Kodėl sukilimo atminimas mums svarbus šiandien?

Pretekstas lietuviškam plakatui su perlaužtu kryžiumi atsirasti – 1861 m. kruvinų Varšuvos įvykių aukų metinės.

Antanavičiūtės knyga atskleidžia tai, kiek daug Vilniaus istorijos esame praradę per pakankamai neilgą laiko tarpą.

„Nebuvo jų elgesyje šventeiviškumo, bet šventumas buvo gyvas ir reiškėsi mums, Lietuvos Bažnyčios žmonėms, neįprastais būdais.“

Prieš 30 metų pranciškonai Lietuvoje oficialiai sugrįžo iš pogrindžio ir atgavo sovietų okupacijos metu prarastą Kretingos parapiją. Ką apie tai prisimena kun. Astijus Kungys OFM?

„Bronius Krivickas yra tas, kuris įžodino laisvės kovą, paskutinį bandymą nepasiduoti.“

Dažniausiai sukilimo istorija yra perteikiama vyrų, bet ir moterys parašė nemažai atsiminimų, ir jų dalyvavimas bei vaidmuo 1863–1864 m. įvykiuose yra neabejotinas.

Vytautas Mačiulaitis – fotografas, pasirinkęs ypatingą kūrybinę temą: Lietuvos laisvės gynėjų poilsio vietų įamžinimą. 

Dirigento Danielo Barenboimo, kino režisieriaus Wimo Wenderso ir teatro režisieriaus Thomo Ostermeierio mintys.

Liberaliai tvarkai susiduriant su vis daugiau kritikos Vakarų Europoje, 1989 metų atmintis, aktualizavusi konvergenciją tarp Rytų ir Vakarų, tampa vienijančiu pasipriešinimo simboliu.

Žvilgsnis į Trakų (Kaišiadorių) apskrities 1918–1940 metų valdžią ir savivaldą.

Pokalbis su istorike dr. Monika Šipelyte, viena iš parodos „Dvasiniai Fribūro vaikai: Fribūro universiteto lietuviai ir jų reikšmė Lietuvai“ kuratorių. 

Nuo kitų tuometinių Vilniaus kavinių „Vaiva“ skyrėsi tikrai demokratiška aplinka ir kažkokiu ypatingu laisvės pojūčiu, kuriam tarsi ir nebuvo realaus pagrindo...

Atviriau ir išsamiau apie sovietmečio sistemoje išgyventas patirtis dažniau pasakoja tie, kurie nuo jos nukentėjo ar tuo laikotarpiu buvo mažiau ideologiškai aktyvūs.

Jei tik jis būtų panorėjęs, tai B. Sruoga, J. Noreika, V. Jurgutis, kunigai Stasys Yla, Alfonsas Lipniūnas ir kiti būtų išvengę išbandymų Štuthofe. 

Kodėl viešojoje erdvėje tiek daug diskusijų ir konfrontacijų kelia atminimo ženklai – skulptūros, lentos, paminklai? Pokalbis su istoriku dr. Zigmu Vitkumi. 

Knyga bando nepagražintą ir nemitologizuotą žydiškojo Vilniaus legendą grąžinti namo, į Lietuvą. 

„Būtent krikščionybės drąsa – drąsa sukruvintame ir sumaitotame kūne matyti visatos Kūrėjo šlovę – padeda paaiškinti civilizaciją, kurią ji pagimdė.“

1944-ieji buvusiam savanoriui buvo lemtingi – kaimyno įskųstas kaip dalyvavęs 1941-ųjų birželio sukilime, už tai buvo sovietų žiauriai kankintas ir nužudytas.

Pokalbis su dviem Vilniaus universiteto istorikais – Norbertu Černiausku ir Valdemaru Klumbiu. 

Karališkųjų rūmų pamokslininkas Petras Skarga atvirai kalbėdavo apie ATR valdžios ydas.

Istorinės atminties komisijoje, kuri svarstys Petro Cvirkos paminklo sostinėje likimą, teks aptarti visuomenei nežinomus  rašytojo gyvenimo faktus.

Šv. Jonų bažnyčioje – 36 pranciškonų kankinių kūnai? Vilniaus universiteto mokslininkai turi naujų atsakymų. 

Ant kieto, nepatogaus mūsų bendros atminties vagono suoliuko, vagono, kuris šuoliuoja į ateitį greičiau nei Gogolio žirgai, vietos šalia garbės gali atsirasti tik tiesai, tik padorumui, tik teisybei.

Sovietinė okupacija 1940-1941 m. privertė žmones pajusti, kas yra visuotinis skurdas ir materialinis nepriteklius.

Konservatizmas A. Kubiliui – bendruomenė, joje saugomos tradicijos, patirtis bei kultūra.

Savanorį A. Triabą prisimena jo dukra Izabelė Trebaitė-Uždavinienė, o Nepriklausomybės kovų kontekstus suprasti padeda istorikas Norbertas Černiauskas.

Kaune veikia paroda „Tarp tapybos ir tarnybos“, skirta tapytojo, ilgamečio Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktoriaus P. Stausko 100-mečiui.

Kryžius – tai amato, meno ir tikėjimo junginys, apimantis architektūros, kalvystės, tapybos, skulptūros elementus.

Pokalbis apie Panerių memorialą ir atminties politiką Lietuvoje.

Nelaisvės metai– didžiulė Dievo dovana. Ištrauka iš naujojo kardinolo S. Tamkevičiaus atsiminimų knygos „Viešpats mano šviesa“ (2013).