Atmintis | Visuomenė

Rašytoja R. Šerelytė, tyrinėdama Lietuvos partizanų kovų su okupantais šaltinius, pristatė naują kūrinį „Pro rūdijančią naktį“.

Darbėniškių seserų Chajos ir Esteros Chaimaičių nuo nacių genocido išgelbėjimo istorija – neeilinis paprastų Žemaitijos žmonių didvyriškumo ir pasiaukojimo kitam pavyzdys. 

Vienintelės Aukštaitijoje Veprių Kalvarijų koplyčios, išsilaikiusios per didžiausias krašto negandas, 1963 m. tuoj po Sekminių sovietų buvo išgriautos.

Pasakojama, kad ką tik popiežiumi išrinktam K. Wojtyłai Lenkijos primas, kardinolas St. Wyszyńskis pasakė: „Tau teks vesti Bažnyčią ir pasaulį į naują tūkstant­metį.“

Nugriautos bažnyčios vietoje suformuota akmenimis grįsta turgaus aikštė, miestiečių praminta Basokų aikšte.

Sveikindamas nepriklausomybės rytmetį išgyvenančią mūsų tautą, 1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II nubrėžė ir ateities programą, kurios neturime pamiršti.

Kažkodėl partizaninė tematika mūsų literatūroje ir mene šliejasi prie tų, apie kurias kalbama puse balso ir kurioms tarsi neteikiama didelės reikšmės.

Masinė gyvenamųjų rajonų plėtra prasidėjo XX amžiaus antroje pusėje. Okupuotoje Lietuvoje pradėjo veikti sovietinė standartizacija ir industrializacija.

Kaune, Lietuvos premjero M. Šleževičiaus namuose Donelaičio g. 13, nuo 1951 m. veikusį P. Cvirkos memorialinį muziejų 1991-aisiais ištiko mįslinga metamorfozė.

1981 m. gegužės 13 d. popiežius turėjo būti nušautas. Tačiau jį išgelbėjo – kaip tikėjo pats šv. Jonas Paulius II – Fatimos Dievo Motina.

TM fondo rengiamo aukciono „Pandemija 2020“ tikslas – sukaupti lėšų pal. T. Matulionio laiškų knygai išleisti.

„Dar Nepriklausomybės pradžioje susipažinau su Baliu, sužinojęs, kad jis buvo pokario metų rezistentas, vėliau nuteistas ir praėjęs tikrą okupantų golgotą.“

Ar Jonas Paulius II – Dievo pasiuntinys? Šį klausimą sau ne kartą uždavė vokiečių žurnalistas Andreasas Englischas, lydėjęs šį popiežių kelionėse. 

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docento dr. V. Vaičaičio komentaras apie Lietuvos Steigiamojo Seimo 100-metį.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas parengė virtualią parodą, skirtą Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečiui.

Lietuvos Steigiamasis Seimas, atlikęs labai svarbų mūsų valstybės kūrimo darbą, tikrai ryškiu puslapiu įeina į Lietuvos istoriją, į jos atmintį.

Tarp Steigiamojo Seimo narių – ir kun. Justinas Staugaitis, Vasario 16-osios akto signataras, gebėjęs suderinti dvasininko ir politiko pašaukimus.

Naujuoju vaizdo klipu, kuriame atskleidžiamas gamtos, istorinių pilių ir dvarų grožis, Lietuvos pilių ir dvarų asociacija skatina keliauti po Lietuvą ir pažinti jos kultūrinį paveldą.

Naujos A. Bubnio ir S. Buchavecko knygos „Lietuvos žydai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1943–1945 m.“ pristatymas.

Iki XX a. epidemijos, sėjančios mirtį, buvo dažnas reiškinys miesto ir krašto gyvenime. Kaip šiandien, taip ir anksčiau, visuomenėje suintensyvėdavo epidemijos sukėlėjų paieškos.

„Mėgstu kiaules. Šunys mumis žavisi. Katės žiūri į mus iš aukšto. Kiaulės elgiasi su mumis kaip su lygiais.“

Audringa poeto Kazio Jakubėno kalba, sudrebinusi pirmąjį LTSR rašytojų suvažiavimą 1945 m. Kalbos tekstas paslaptingai dingo iš suvažiavimo protokolo, tačiau išliko NKVD byloje. 

Senajame Klaipėdos krašte Romos katalikų nebuvo ypač gausu. Jų padaugėjo tik Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą. 

Palaimintojo Teofiliaus laiškams išleisti T. Matulionio fondas rengia šiuolaikinio meno aukcioną internetu.

Gegužės 3-iąją minėjome 1791-ųjų pirmosios Europos žemyne rašytinės Konstitucijos dieną

Baimė būti caro žandarų persekiojamiems, nuteistiems mirties bausme, kankinamiems caro kalėjimuose nedavė ramybės nė vienam iš knygnešių.

Ar pastatą rekonstruojant bus išsaugotos visos pokarinio modernizmo architektūros vertės – erdvinė kompozicija, atviros erdvės, atsiveriantys vaizdai, medžiagos ir detalės? 

Eidamas 71-uosius metus mirė vienas KTU gimnazijos įkūrėjų, pedagogas, buvęs ilgametis mokyklos vadovas Bronislovas Burgis. 

Šiauliai tarpukario metais buvo didžiausios Lietuvos apskrities administracinis centras.

Pirmosios Respublikos laikotarpiu laikinojoje sostinėje Kaune nepavyko pastatyti parlamento, nors pastatų paieškos užsibaigė įspūdingu Valstybės rūmų architektūriniu konkursu.

Rašytoja, mokytoja D. Lipčiūtė-Augienė, šiuo metu gyvenanti Pal. J. Matulaičio slaugos namuose Putname, Konektikuto valstijoje, balandžio 1-ąją atšventė 106-ąjį gimtadienį.

Pristatant tarpukario Panevėžį neretai akcentuojama, kad tai laikotarpis, per kurį miestas įgavo lietuviškos dvasios.

Nepaisant ankstyvos įstabios bažnyčios kūrėjo A. Wiwulskio mirties, pastatas gyvavo savarankiškai. Koks bažnyčios likimas sovietmečiu ir dabar?

Apie „Katalikų Bažnyčios Kroniką“, rūpestį savo mokiniais ir pagalbą į lietuvių kalbą verčiant Naująjį Testamentą.

Architektas A. Wiwulskis Naujamiestyje buvo sumanęs iškelti didingą sakralinį pastatą.

Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomono Zalmano, didžiausio XVIII a. išminčiaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę visame pasaulyje.

Knyga „Partizanė: Monika Alūzaitė – moteris laisvės kovose“ – pirmas išsamus moters partizanų kare portretas.

Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyvos dėka dabar galima virtualiai pasivaikščioti po Vilniaus Didžiąją sinagogą Žydų gatvėje.

Per beveik penkiasdešimt metų teritorija pasikeitė iš esmės – nuo sovietinių žvejų kolūkių iki prestižinio kurorto su sunkiai valdoma plėtra.

Kas iš tikrųjų buvo inkvizicija? Kiek yra tiesos populiariuose vaizdiniuose apie raganų bei eretikų persekiojimus ir deginimus? Tinklalaidės pašnekovas – Pijus Krūminas.

Daugybė žmonių iki tol vienuolę matė kaip tikrą, šventą asmenį. Atrodė, kad ji gyveno eilinį gyvenimą nepaprastu būdu.

Kaip ir daugelyje tarpukario Lietuvos miestų, Tauragėje netrūko ryškių kontrastų. Miestiečiai gyveno ne tik prabangiuose centro mūrinukuose, bet ir skurdžiausiuose Šilalės gatvės lūšnynuose. 

Pasakojimas apie vysk. Vincento Sladkevičiaus tremtį Nemunėlio Radviliškyje bei draugystę su vietos gyventojais ir broliais latviais.

Apie Dievo tarnaitės, tremtinės Adelės Dirsytės velykinius laiškus.

Atsiversti bet kurį George’o Steinerio knygos puslapį reiškia pasinerti į gilų, veržlų, sūkuringą Europos literatūros ir kultūros srautą.

„Mamerto Indriliūno raštai“ yra toks ne tik jo kartos, bet ir visos lietuvių kultūros, jos kritikos istorijos suvokimą ir mąstymą koreguojantis įvykis.

2000 m. išsipildė šv. Jono Pauliaus II troškimas: nuvykti į Šventąją Žemę. Tai buvo išskirtinė kelionė, kurią vainikavo simbolinis krikščionių ir žydų susitaikymas. 

Žmones kartais ištinka baisios epideminės ligos, tai nėra kokia nors naujiena istorijoje. 

Per ganėtinai trumpą laiką tarpukario Marijampolė padarė neabejotinai didžiulį šuolį. Miestas tapo didžiausiu Suvalkijos ekonominiu, administraciniu ir švietimo centru.

Šveicaras Josephas Ehrettas, geriau žinomas kaip Juozas Eretas, prieš 100 metų – 1920 m. balandžio 1 d. įkūrė Lietuvos žurnalistikos agentūrą, žinomą tiesiog kaip ELTA.