Rytoj, balandžio 16 d., 12 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks forumas-minėjimas „Bangų mūša“ – 1949 m. masiniai trėmimai Baltijos valstybėse“. 

Pradedame laidų ciklą „Būti krikščionimi sovietmečiu“. Tai pasakojimai apie kovą su tikėjimu, sovietinio režimo terorą ir kartu apie tikruosius tikėjimo liudytojus – žmones, kurie išlaikė pasitikėjimą Viešpačiu sunkių išbandymų valandą.

Dokumentinis filmas „Nematomas frontas“ pasakoja apie 1944–1953 metais Baltijos šalyse vykusį pasipriešinimo judėjimą, kuris subūrė jaunų mirčiai neabejingų vyrų būrius kovai su komunistiniu pasauliu – Sovietų Sąjunga. 

Balandžio 9–11 d. Lietuvos nacionalinis muziejus, minėdamas 200-ąsias Eustachijaus Tiškevičiaus gimimo metines, rengia tarptautinę mokslinę konferenciją „Eustachijus Tiškevičius: darbai ir kontekstai“.

Vos per 100 dienų 1994 metais Ruandoje hutų genties ekstremistai nužudė 800 tūkst. žmonių. Jų taikiniais tapo mažumą gyventojų sudariusios tucių bendruomenės nariai, taip pat politiniai oponentai, nepaisant to, kokia yra jų etninė kilmė.

Balandžio 9 dieną, trečiadienį, 17 val. Vilniuje vyks dr. Violetos Davoliūtės knygos „The Making and Breaking of Soviet Lithuania: Memory and Modernity in the Wake of War“ pristatymas.

Politiniai potvyniai, atoslūgiai ir skandalai – dažnas reiškinys kiekvienos valstybės, santvarkos ar laikmečio padangėje. Dreyfuso „afera“ prisimenama dar ir šiandien, kai vieną ar kitą valstybę supurto tamsūs paslapčių, išdavysčių, politikos skandalai.

Pasaulėžiūra, tartum koks atominis reaktorius, žmogaus dvasią gali paversti kuriamąja arba griaunamąja jėga. Čia slypi pavojus didesnis už visus atominius sprogimus.

Kovo 28 d., penktadienį, 16 val. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į ekskursiją „Memento mori: laidojimo tradicijos Vilniaus katedroje ir Sapiegų mauzoliejuje“

1949 metų trėmimo 65-osioms metinėms paminėti parengtos dvi parodos - Lietuvos nacionaliniame muziejuje parengta virtuali paroda „Į amžiną tremtį“, o Lietuvos gyventojų ir genocido ir rezistencijos tyrimo centre - paroda iš Latvijos  „Sibire ant beržo tošies rašyti laiškai“. 

Vilniuje paminėtos vieno iš 1863 metų sukilimo vadovų Konstantino Kalinausko 150-osios mirties metinės. 

Vienas iš lietuvių prieškario fotografų Vytautas Maželis, po karo gyvendamas JAV, sukūrė ištisą lietuvių rašytojų, muzikų, dailininkų, kultūros žmonių, visuomenės veikėjų portretų galeriją. Šio iškilaus fotografo gimimo šimto metų jubiliejų minime šiais metais.

Tėvas visada buvo ten, kur tuo metu buvo reikalingiausias Tėvynei. 

 Autoriaus teigimu, dabartinė krizė negali būti suprantama ar išspręsta, pasitelkiant vieną istorinės logikos trajektoriją.

Lietuvos žvalgybos istorija pasižymėjo labai intensyviomis dvikovomis su kaimyninių valstybių slaptosiomis tarnybomis, sėkmingomis ir nesėkmingomis slaptomis operacijomis, nevienareikšmiška politinių sąlygų įtaka slaptųjų tarnybų veikimui.

Nuo kovo 13 d. Galerijoje „Šofar“ veiks ekspozicija, kurios metu  lankytojai turės galimybę susipažinti su Vokiečių gatvės vaizdais, neišlikusių pastatų brėžiniais, pasinerti į XIX a. apsipirkimo šurmulį.

Trakų pilyje eksponuojamą paveikslų kolekciją sudaro 45 dailininko Artūro Slapšio nutapyti Lietuvos kunigaikščių, kunigaikštienių ir karo vadų portretai.

Šių metų kovo 14 d., penktadienį, 18 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune bus paminėta paskutiniojo Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, brg. gen. Kazimiero Skučo 120-tųjų gimimo metinių sukaktis.

„Dainos galia“ – tokiu skambiu pavadinimu pasirodė nauja profesoriaus iš Vašingtono universiteto Gunčio Šmidcheno knyga apie Baltijos valstybių dainuojančią revoliuciją.