Atmintis | Visuomenė

Sausio įvykius įamžinęs P. Lileikis: fiksavome viską, nes niekas nežinojo, kas bus rytoj

„Jokios panikos, jokio „atsitraukim, bėkim“ – žmones kaip tik subūrė, ir jie puolė ginti, puolė gelbėti, padėti daktarams“, – prisimena 1991 m. sausio įvykius fiksavęs LRT fotografas P. Lileikis.

Ką pamenu apie 1991 m. sausio 13 d.

„Link bokšto bėga daugybė žmonių ir pildo gyvą žiedą, juosiantį bokštą. Širdį jaudinantis reginys. Tarsi kariai priešui puolant bėgtų į savo poziciją...“

Tikrasis titaniško žygio per Atlantą didvyris – lietuvis

Sovietmečiu nežinojome, kad nedidelėje jachtoje po Lenkijos vėliava visiškai vienas su Atlantu grūmėsi Lietuvos sūnus, troškęs pagarsinti pasauliui klastingai priešo užgrobtą Tėvynę.

1991 m. sausio įvykių byla: prieš 20 metų ir šiandien
Teismai

1991 m. sausio įvykių byla yra viena reikšmingiausių ir didžiausia Lietuvos teisėsaugos istorijoje. 

Vilnius turi naują akcentą – Vivulskio milinę

Vilniečių akis džiugina savitas Vilniaus meninis akcentas – Milinės atminimo ženklas, pasakojantis labai svarbią žmogiškumo, patriotiškumo, atsidavimo istoriją.

Vyskupas ir kardinolas, rėmę jėzuitų misiją Lietuvoje

LDK katalikų hierarchų V. Protasevičiaus ir St. Hozijaus kontrreformacinė veikla padėjo pagrindus Jėzaus Draugijos misijai Lietuvoje.

Ilgametė Sausio 13-osios bėgimo dalyvė: „Tai yra Sausio 13-osios tąsa“

Ilgametė bėgimo mėgėja Birutė Galinienė jau 27-ąjį kartą dalyvaus Sausio 13-osios bėgime.

Prof. V. Landsbergis: stengiuosi paskelbti kuo daugiau autentikos apie mums vis dar aktualią praeitį

V. Landsbergis pristatė naują knygą „Naujai atitirpę Sausio 13-osios pėdsakai ir mirtinai abejingas lietuviškas teisingumas“.

Laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava

Ypatinga trispalvė nuo sausio 12 d. eksponuojama parodoje „Trispalvė jūroje saugo“ Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Valstybės pažinimo centre.

V. A. Graičiūno įspūdžiai 1926 m.: Amerikoje – patogiau, Lietuvoje – maloniau

JAV gimusio vadybos mokslo teoretiko ir praktiko Vytauto Andriaus Graičiūno pirmieji įspūdžiai iš Lietuvos. 

Kaip vyskupas Motiejus Valančius kalba apie darbštumą nūdienos lietuviui
Martynas Darškus - Ateitis

Ar Motiejaus Valančiaus siūlytas darbštumo idealas reikalingas ir aktualus šiandien?

Ką jėzuitai Lietuvoje nuveikė per 450 m.

Pirmasis jėzuitas Lietuvos sostinę Vilnių pasiekė dar 1555 m. spalio 28 dieną. Tačiau senas Ignaco Lojolos bendražygis ispanas Alfonsas Salmeronas čia neištvėrė nė dviejų mėnesių.

Dar ilgai Paberžės dvasine dominante bus tėvo Stanislovo asmenybė

Tokio kalibro žmonių, koks buvo tėvas Stanislovas, turėjome ir turime ne tiek daug.

Pirmoji viso pasaulio dėmesį prikausčiusi popiežiaus kelionė
Vatican News

Kelionė 1964 metų sausio 4–6 dienomis buvo istorinis įvykis: Romos vyskupas po beveik dviejų tūkstančių metų pertraukos sugrįžo į Šventąją žemę

Neišnešiota Lietuvos gerovė
Norbertas Černiauskas - Naujasis Židinys-Aidai

Lietuvos ir gerovės valstybės keliai nesusikirto, tiesiog prasilenkė laike. Apmaudu, nes tiek Lietuva, tiek išsvajota gerovė viena link kitos tarpukariu kryptingai judėjo du dešimtmečius.

Istoriniai Šv. Jokūbo ligoninės vingiai

Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios užstatymo projekto peripetijos atskleidžia,  kad mums trūksta žinių apie mūsų istoriją.

Dievo tarnaitės E.Spirgevičiūtės istorija: devyniolikmetė, kurią siekiama paskelbti palaimintąja
Karolina Stažytė - 15min.lt

Kunigas Andrius Končius, E.Spirgevičiūtės bylos postulatorius, pristato šios asmenybės istoriją.

Elena Spirgevičiūtė: „Aš mirsiu, o jūs – gyvensite“

Sausio 3-ąją prieš 75 metus Kaune buvo nužudyta Elena Spirgevičiūtė – Dievo tarnaitė, kankinė pasaulietė, tikėjimo liudytoja, gynusi skaistumą ir paaukojusi gyvybę už garbę ir orumą.

Priešas, svetimkūnis, kenkėjas: lenko vaizdinys tarpukario lietuvių literatūroje
Viktorija Šeina - Naujasis Židinys-Aidai

Literatūrinis įvaizdis ėmė šlyti išplitus Simono Daukanto idėjoms apie negatyvų lenkų vaidmenį Lietuvos valstybės istorijoje.

Žmogus legenda. Partizanui Laivui atminti

Partizanai yra legendos. Jie herakliai. Apie juos skaitai ir nori būti toks, kaip jie. Nežinai, ar pajėgtum, bet visa širdimi trokšti pajėgti.

Prieš 100 metų Kaunas tapo laikinąja sostine
lrt

Sukanka 100 metų, kai Kaunas tapo laikinąja sostine.

2019-ieji – generolo Jono Žemaičio-Vytauto metai

2019 metais numatyta paminėti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimą.

Pal. J. Matulaitis: vizitacijos buvo kaip misijos

Kaip pats pastebėjau, ir kunigai tai patvirtino, tokios vizitacijos žmonėms suteikė daugiausiai dvasinio atsinaujinimo, buvo kaip misijos.

Pabėgę ir sugrąžinti į Sibirą: tremtinių meilės istorija
Vytautas Raškauskas - Apžvalga

Pasakojimas apie Aušrelę ir Henriką Vilkus – sutuoktinius, kartu įveikusus Sibiro tremtį.

„Malonė“ – aktualumo neprarandantis filmas apie lietuvius pabėgėlius Kanadoje

2009 m. dokumentinis režisierės Dalios Kanclerytės filmas pasakoja apie Kanadoje apsigyvenusius lietuvių pabėgėlius ir pranciškonų veiklą Toronte. 

Lietuvos savanoriai, atstatę Gaidžio kalno koplyčią
Romualdas Beniušis - Pajūrio naujienos

Lietuvos kariuomenės kūrimosi pradžioje lemiamą vaidmenį suvaidino kariai savanoriai, atsiliepę į Laikinosios Vyriausybės 1918 m. gruodžio 29 d. atsišaukimą „Lietuva pavojuje“.

Vilniaus geto knygnešiai
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Apie D. E. Fishmano knygą apie Vilniaus žydų geto knygnešius – žmones, rizikavusius gyvybe gelbstint unikalias žydų istorijos, kultūros, meno vertybes.

Panerių memoriale iškils naujas lankytojų centras

Vyriausybė pritarė Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti sutvarkymo ir pritaikymo lankyti 2018–2024 m. veiksmų planui.

Antruku nuo stoties iki „Niujorko“ arba „Kamčiatkos“

Tai bene populiariausias studentų kelias sostinėje – iš namų su kuprine, pilna mamos kotletų, uogienių ir kitokių skanėstų, tiesiai į „Niujorką“ ar „Kamčiatką“.

Vaikų auklėjimas tarpukariu: beržinė košė ir kas be jos?

Mes linkę kiek perdėtai įsivaizduoti tarpukario Lietuvos „rykštės politiką“. Žinoma, be fizinių bausmių tada neapsieita, bet jos buvo veikiau kraštutinė auklėjimo priemonė nei kasdienybės dalis.

Partizanų Kalėdos: dulkėse karaliai

Ar gali Kalėdos būti gražios, kai kiekviename žingsnyje tyko mirtis, o švęsti tenka bunkeryje po žeme? 

Kalėdinės mintys vysk. Teofiliaus laiškuose
www.teofilius.lt

„Prašau priimti mano sveikinimą ir gausių Viešpaties malonių linkėjimą šv. Kalėdų – Viešpaties Jėzaus Užgimimo ir Naujųjų Metų proga, gražioje sveikatoje ilgiausių metų, te Augščiausias sergsti nuo viso pikto.“

Žydų paveldo ekspertai: Vilniaus Didžiąją sinagogą - ne atstatyti, o įamžinti

Žydų kultūros paveldo ekspertai teigia, kad Vilniaus Didžioji sinagoga negali būti atstatyta, tačiau jos paveldą reikia paversti senamiesčio traukos centru.

Jurbarko kronika

Knygoje „Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika, 1918-1940 metai“ papasakota įdomi, intriguojanti Nepriklausomybės metų vietovės istorija, atspindinti visos šalies istoriją.  

Vysk. Teofiliaus Matulionio antrasis tardymo protokolas
www.teofilius.lt

1946 metais gruodžio 19 dieną, Vilniaus KGB rūmuose prasidėjo vyskupo Teofiliaus Matulionio tardymai.

Šiuolaikinės Vokietijos tėvo Konrado Adenauerio pamokos politikams

Moderniosios Vokietijos tėvas buvo atsidavęs katalikas, nuosaikus konservatorius su tvirtu moraliniu stuburu ir iškiliausias vokietis istorijoje, bet visų pirma jis laikė save europiečiu. 

Vlado Kalvaičio gulagas. Metafizinė kančia ir viltis
Gediminas Jankus - Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

V. Kalvaičio „Sustiprinto režimo barakas“ – novelių romanas, sukrečiantis savo autentika ir įtaigumu, kalbantis apie stalininių lagerių ir tremties baisumus.

Pal. Jurgio Matulaičio brolystė su Latvijos katalikų dvasininkais

1918 m. gruodžio 15 d. vysk. Jurgis Matulaitis Vilniaus katedroje konsekravo atkurtos Rygos vyskupijos pirmąjį ganytoją Eduardą Aleksandrą O’Rourke’ą.

Į Marijampolę po 86 metų garsus litvakų dailininkas grįžo savo darbais

Marijampolėje atidaryta šiame mieste gyvenusio ir paskutinę parodą 1932 m. surengusio garsaus litvako M. Bando tapybos darbų paroda.

Kalėdos tremtyje: tikėjimas ir papročiai

Pirmosios Kūčios ir Kalėdos, sutiktos tremtyje, buvo pačios skaudžiausios ir kukliausios.

Trakų pilis sovietmečiu

Nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio vidurio ypač išnaudotas lietuvių kovos su Kryžiuočių ordinu vaizdinys, akcentuojant krašto priešinimąsi Vakarų ekspansijai. 

Išsaugotas partizanų atminimas

Laisvės kovas liudijantys, skaudų ir sudėtingą istorinį laikotarpį atspindintys autentiški Lietuvos partizanų dokumentai yra svarbus istorijos šaltinis.

Šventumo link su Jurgiu Matulaičiu

Palaimintasis Jurgis Matulaitis (1871–1927), lygiai prieš šimtą metų tapęs Vilniaus ganytoju, pasižymėjo ypatinga išmintimi. Koks buvo šios dorybės šaltinis? 

Pal. Matulaičio ingreso pamokslas

Pal. Matulaičio pamokslas tapus Vilniaus vyskupu: „Mano darbo dirva – Kristaus karalija. Mano partija – Kristus.“

Lietuvos istoriją liudijanti šeimos istorija

Senelis – knygnešys. Tėvas – mokytojas. Anūkė – pedagogė ir rašytoja.

Ant dviejų tūkstančių metų senumo žiedo rastas Poncijaus Piloto vardas

Yra vos keletas užuominų apie Poncijaus Piloto istoriškumą. Mokslininkai prie jų dabar gali pridėti dar vieną: 2000 metų senumo žalvarinį žiedą su Piloto vardu.

Kodėl įvyko karas?
Povilas Aleksandravičius - Mažoji studija

Pažvelkime į žydų ar lenkų istoriją ne tik mūsų, bet ir jų akimis, jiems darant tą patį su mūsų tautos istorija – pajusime, kaip blėsta neapykanta.

Katalikų kultūriniai suokalbiai tarpukariu

Tarpukario Lietuvos literatūros lauke katalikų erdvė buvo labai svarbi, o daugelis menininkų – ateitininkai. 

Ses. Gerarda Šuliauskaitė – išnešiojusi Lietuvą per ilgą adventą
Inesa Vaitkūnaitė - Magnificat vaikams

Prieš daugiau nei 40 metų sesuo Gerarda, pogrindžio vienuolyno vyresniosios pasiųsta, klusniai paliko valstybinį darbą ir slapta pradėjo redaguoti leidinį „Lietuvos Bažnyčios kronika“.