Atmintis | Visuomenė

Jefimą Slavinskį palydint

Išėjus Fymai sumažėjo ne tik dalelė tos nesumeluotos, tikrosios, Rusijos, bet ir Lietuvos. Ypač tiems, kurie jį pažinojo, kuriuos jis mylėjo ir kurie jį mylėjo.

Du atkaklūs keliautojai atkartojo legendinę A. Poškos kelionę
Agnė Grinevičiūtė - Šiaurietiški atsivėrimai

108 dienos. 15 tūkstančių kilometrų. 15 šalių. Taip skaičiais galima išreikšti žurnalisto R. Bružo ir verslininko A. Mockaus ekspediciją, skirtą keliautojui A. Poškai.

Žemaičių bajoro mintys apie bites ir žuvis
Povilas Andrius Stepavičius - Naujasis Židinys-Aidai

Apie nepelnytai pamiršto mokslininko, gamtininko, biologo, entomologo ir ichtiologo, žemaičių bajoro Mykolo Kazimiero Girdvainio biografiją. 

Švėkšnos štetlas
Monika Žąsytienė - Beigelių krautuvėlė

1941 m. pabaigoje arba 1942 m. pradžioje atliktas Švėkšnos gyventojų surašymas, kuriuo remiantis galima teigti, jog miestelyje tuo metu gyveno 990 gyventojų, žydų tarp jų nebebuvo.

10 Leonido Donskio minčių

Rugpjūčio 13 d. – a. a. filosofo Leonido Donskio (1962-2016) gimimo diena. Dalinamės dešimčia trumpų L. Donskio pamąstymų.

Rusijos rezistencijoje veikęs lietuvis: sovietų valdžia rėmėsi kompromisais su sąžine

Biofiziko, ateitininko dr. Arimanto Raškinio, artimai bendravusio tiek su Rusijos, tiek su Lietuvos disidentais, istorija.

(Ne)lokali istorija: Baltijos kelio 30-mečiui skirta fotografijų paroda
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Lokalus Baltijos kelio fragmentas, užfiksuotas L. Skirpsto fotografijose, bus eksponuojamas parodoje „(Ne)lokali istorija“, skirtoje Baltijos kelio 30-mečiui, M. Mažvydo bibliotekoje.

Garsiausias Talmudo komentatorius Rytų Europoje – Vilniaus Gaonas

Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomono Zalmano, didžiausio XVIII a. išminčiaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę visame pasaulyje.

Kaip garsus mokslininkas „Draugo“ redaktoriumi tapo

Pasakojimas apie garsaus lietuvių zoologo darbą ir kasdienybę laikraščio „Draugas“ redakcijoje.

145-osios Prezidento Antano Smetonos gimimo metinės

A. Smetona paklojo nacionalinio valstybingumo pamatus, įtvirtino respublikoniškąją lietuviškojo valstybingumo sampratą, sukūrė ištisą lietuvišką politinį pasaulį.

Vysk. J. Kauneckas: matoma neteisybė padarė kovotoju

Su vyskupu Jonu Kaunecku kalbamės apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios pogrindžio veiklą sovietmečiu, evangelizaciją suvaržymo sąlygomis ir drąsą bei įžūlumą veikti grasinimų akivaizdoje.

Paminklai, gatvės, lentos
Kęstutis Girnius - Naujasis Židinys-Aidai

Žodžio laisvė galioja ir Noreikos gerbėjams. Jie gali vaikštinėti Vilniaus gatvėmis, ant krūtinės ir nugaros prisisegę plakatus, skelbiančius, kad „Noreika yra didvyris“.

Vilniaus miesto sinagogų statybos
Beigelių krautuvėlė

Maskilių sinagogos, kuri buvo atvira visuomenei, įkūrimas tapo aiškiu politiniu, ideologiniu ir kultūriniu pareiškimu, rodančių pasirengimą judėti į viešąją erdvę.

Kelionė kankinių keliais: gyvenimas nesustoja net kalėjime

Liepos 1–10 d. vyko piligrimystė į Baltarusiją ir Rusiją pal. arkivyskupo ir kankinio T. Matulionio ir kitų kankinių kančios keliais.

Dar vienas balandis ant Petro Cvirkos peties

Mūsų debatai, deja, tradiciškai sukasi tik apie vieną klausimą: kur padėti kablelį sakinyje „Griauti negalima palikti“.

Ankstyvieji S. Gedos pėdsakai Dzūkijos krašto žemėje

„Vaikiškom rankom išskleistos burės“ – knyga apie poeto S. Gedos ankstyvuosius gyvenimo metus Veisiejų krašte, Dzūkijoje.

Pirmasis popiežius kino juostoje

Popiežius Leonas XIII, sulaukęs 93-ejų, nufilmuotas besimeldžiantis.

Vilniuje gyvenęs daktaras Aiskauda

Mėsinių ir Ašmenos gatvių sankryžoje, buvusioje Didžiojo žydų geto teritorijoje, stovi atminimo ženklas C. Šabadui – skulptūra žmogui, litvakų bendruomenei ir tų laikų Vilniui, pasakos personažui.

Nepriklausomybės kovų savanorio portretas. Kazys Vaišvila

Nepaisydamas nuolatinio persekiojimo, Kazys Vaišvila visą sovietmetį savo šeimą drąsino, kad Lietuva bus laisva, ir 1988 m. sulaukė pirmojo laisvės žiburio – trispalvės Gedimino pilies bokšte.

Vargas dėl atminties, vargas ir dėl proto

Pirmoji mintis, šovusi į galvą, sužinojus, kad Vilniuje krito ne tik Kazys Škirpa, bet ir Jonas Noreika-Vėtra, buvo tokia: viskas, ir mano Cvirkai dabar jau – kapiec!

Lietuvos laisvės lygos „Moraliniam memorandumui TSRS vyriausybei“ – 40 metų

Tai buvo svarbus politinis pareiškimas, kuriame, remiantis tautų apsisprendimo ir žmogaus teisių principais bei moralinio poveikio jėga, išreikštas siekis atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

Kunigas, tapęs lito tėvu

Paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui V. Jurgučiui stovi ant kolonos, ant kurios pavaizduoti tarpukario Lietuvos ir dabartinių laikų litų monetų vaizdai. Tai simbolinė padėka Lietuvos pinigų sistemos pirmtakams.

Nuo antitarybinių eilėraščių iki „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“. P. Plumpos istorija

„Būdamas penktoje klasėje pradėjau rašyti antisovietinius eilėraščius“, – pasakoja disidentas Petras Plumpa. 

Rugpjūčio 2 d. – romų genocido atminimo diena

Romų persekiojimą A. Hitlerio valdžia vykdė 1935-1945 m. Istorikų skaičiavimais per visą persekiojimo laikotarpį buvo nužudyta tarp 220,000 ir 500,000 romų.

T. Rožanovska: ir nelaisvės sąlygomis jie buvo laisvi žmonės

Pokalbis su kino prodiusere Teresa Rožanovska apie filmus „Česlovo Milošo amžius“ ir „Romas, Tomas ir Josifas“ papildys dar ir trečioji juosta, skirta poetui T. Venclovai. 

Romainas iš Didžiosios Pohuliankos

Kas tas berniukas Mindaugo ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje, žvelgiantis skulptūros akimis ir išraiškingai laikantis prie krūtinės spaudžiamą kaliošą? 

Jie neverti atminimo lentos, jie verti daugiau

Nuimti ir išimti. Ir padėti šalia. Neišmesti į istorijos šiukšlyną – jokiu būdu. Škirpa, Noreika ir Cvirka buvo reikšmingi Lietuvos istorijai.

28-osios Medininkų tragedijos metinės

Nuo tragiškų įvykių Medininkuose, kai prie sienos su Baltarusija buvo sušaudyti septyni Lietuvos pareigūnai, praėjo 28-eri metai. 

Vertinant Joną Noreiką-Generolą Vėtrą

Istorikai Nerijus Šepetys, Arvydas Anušauskas, Norbertas Černiauskas ir politologė Nerija Putinaitė vertina J. Noreikos asmenybę ir jo atminimo lentos pašalinimo veiksmą. 

Ar tu galėtum...

Kiek jų – partizanų, nedokumentuotų, nearchyvuotų, neaprašytų – netapusių rašytojais, mokytojais ir gydytojais, žemdirbiais, pasak Just. Marcinkevičiaus, „šešiolikmečiais žemėje miega“.

Nepavyks pabėgti nuo Škirpos
Andrius Grikienis - Post scriptum

Kas buvo Škirpa? Patogiausia būtų tokio klausimo nekelti, o Škirpą palikti istorijos paraštėse.

Vilniaus universitetas sovietinės sistemos gniaužtuose

Minint Vilniaus universiteto įkūrimo 440-ąsias metines, Lietuvos ypatingasis archyvas atverčia įsimintą Universiteto istorijos sovietmečiu puslapį.

Tikėjimas pogrindžio metais. Dievo rankos vedami

Vyskupų emeritų Jono Kaunecko ir Sigito Tamkevičiaus pasakojimai apie sovietinę tikrovę ir joje gyvenančių laisvų žmonių pasiaukojimą Dievui ir tėvynei.

In memoriam mons. Vincentui Jalinskui (1925–2019)

Liepos 21 dieną, eidamas 95-uosius metus, į Tėvo namus išėjo Kauno arkikatedros bazilikos altaristas monsinjoras Vincentas Jalinskas.

Petro Cvirkos paveldas mūsų laikų Vilniuje

Rašytojų sąjungos surengtoje diskusijoje apie Vilniaus viešąsias erdves, medžius ir Petro Cvirkos paminklą dominavo tik viena tema.

Kun. V. Jezukevičiaus atsiminimai apie XX a. pradžios šeimos gyvenimą
Būdas

Ištrauka iš knygos „Kunigo Vlado Jezukevičiaus gyvenimo kryžkelės: Dievo valios kelias“.

Maskva Tilto gatvėje
Ernestas Parulskis - Naujasis Židinys-Aidai

Taigi Tilto gatvė prieš atkuriant nepriklausomybę atrodė na, tarkime, kaip nenujaučianti artėjančio žlugimo Roma.

Sinagogų aikštės memorialas Jurbarke – žydų ir lietuvių bendrai istorijai

Sinagogų aikštės memorialas įamžino daugybės žydų kartų gyvenimą Jurbarke ir tragišką bendruomenės likimą.

5 nepelnytai pamirštos Lietuvos vietos – 5 istoriniai (ir ne tik) skaitiniai vasarai

Šio sąrašo tikslas – parodyti, kad spontaniškos kelionės vadovu gali tapti ne tik įprasta enciklopedinė informacija, bet ir vietoje buvusių, gyvenusių ar vietą tyrusių žmonių kūryba.

Lietuvos šaulių sąjunga – išsaugota ir perduota atmintis

Pokalbis su istoriku Mindaugu Nefu apie Lietuvos šaulių sąjungos veiklą 1919–1940 metais.

„Radau pavasarį su vėju vaikštant po namus...“

Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos literatūros ir meno archyvu pristato virtualią parodą.

Plunksna – anapus Atlanto, širdis – Sudeikiuose. J. Girniaus portretas

Juozo Girniaus reiškinys priverčia susimąstyti apie kiekvieno mūsų atsakomybę saugant lietuviškąją tapatybę net ir negyvenant išeivijoje.

Filosofo A. Mickūno prisiminimai: kaip tėvas 1919 metais Lietuvą laisvino

Šios istorijos herojus Juozas Mickūnas Lietuvos partizanu tapo Nepriklausomybės kovų įkarštyje, 1919 metais.

A. Nykai-Niliūnui – 100. Niekad nenutrūkstanti gija su Nemeikščiais ir Utena

Su A. Nykos-Niliūno kūrybos, gyvenimo, palikimo tyrinėtoja G. Šmitiene kalbamės, ką gimtosios poeto vietos mums šiandien gali papasakoti apie jį.

Ką pamirštame švęsdami miestelių šventes
Romualdas Beniušis - Pajūrio naujienos

Žydai litvakai ir jų palikuonys grįžta į Lietuvą ieškoti savo šaknų, aplankyti vietas, kur gyveno, taip pat ieško per Holokaustą pavieniams žydams padėjusių išlikti vietinių žmonių palikuonių.

„Mažoji studija“: lietuvių klebonas lenkų užimtame Vilniuje

Pokalbis apie Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje, vienintelėje lietuviškoje lenkmečiu, dirbusį kunigą Vladą Jezukevičių.

Žmogaus būtis lageriuose

Vaikaitės rašinys apie senelį Vladą Nasevičių, Lietuvos savanorį, antisovietinės rezistencijos dalyvį, Birželio 23-iosios sukilimo organizatorių.

Vilniaus bazilijonų vienuolyno spaustuvė: demokratiška, atvira, nepažinta

I. Kažuro disertacija atveria dar vieną menkai ištyrinėtą spalvingos Vilniaus praeities istorijos puslapį, liudija Vilniaus miestiečių kultūrų ir konfesijų įvairovę.

Karštas Kauno sporto halės ringas

Okupuotos Lietuvos gyventojų emocijų proveržis per XV SSRS bokso čempionatą laikytinas nepasitenkinimo sovietiniu režimu reiškimo per sporto varžybas eros pradžia. 

Istorikas L. Venclauskas: statyti prietarų sienas visuomet lengviau, negu jas griauti
Radvilė Rimgailė-Voicik - Beigelių krautuvėlė

Interviu su istoriku dr. Linu Venclausku apie antisemitizmo raidą Lietuvoje, uždaros visuomenės grėsmes, jaunimo Holokausto supratimą.