Iš tylos | Visuomenė

Užupio kapinių fotografė. Manieji Bernardinai

Apie sostinės Bernardinų kapines: „Jau dešimt metų vaikštau po Užupį, jį fotografuoju. Kažkas nesuprantama traukia lyg magnetas. Iš Bernardinų kapinių kiekvieną kartą išeinu kaip iš savotiškos Jeruzalės.“

Nuotraukose užfiksuota žmogaus dvasios stiprybė 2

Ši nuotraukų kolekcija atspindi jausmų ir emocijų gamą, kurią mūsų pasaulis išgyvena kiekvieną dieną. Kartą pamačius kurią nors iš šių nuotraukų, yra sunku beužmiršti.

Cerebrinis paralyžius. Užsispirti ir gyventi sunkiai, bet gerai

Vaineta serga cerebriniu paralyžiumi. Mergaitė didžiąją laiko dalį praleidžia vežimėlyje, tačiau atrodo, jog veiksmo jos gyvenime netrūksta: aplink Vainetą tarsi bitės sukasi seneliai, bibliotekos darbuotojai, mokytojos.

Laura Valytė: „Aš negirdžiu, bet nieko baisaus“3

Jų rankos prisijaukinusios žodžius, pirštai geba šnabždėti. Jie bėgioja ore, žongliruoja taip, kad vos spėji gaudyti. Nepaveji ir sustoji.

Savaitės pokalbis. Vitalija Gaučaitė-Wittich. Lietuva galėtų geriau pasinaudoti narystės JTO galimybėmis 4

Šiais metais minime euroatlantinės Lietuvos integracijos dvidešimtmetį. Lietuvos valstybei tai svarbi data, žyminti tarptautinį pripažinimą, įsijungimą į pasaulio politikos ir ekonomikos erdvę.

Justino Stonio muziejus be direktoriaus, bet su siela
Žurnalas „Miškai“

Privačiame muziejuje – 22 tūkst. eksponatų: nuo akmeninio kaplio iki KGB telefono, sudėtingesnio už televizorių. Visa tai surinko, į Smalininkus atvežė ir savo sodyboje „įkurdino“ buvęs Gedimino technikos universiteto dėstytojas Justinas Stonys.

Viktorija Daujotytė. Kultūros lygmuo; autoriteto anatomija
Literatūra ir menas

Gyvename siauru kultūros supratimu. Kultūros ženklais dažniausiai laikome tik kūrinius – literatūros, muzikos, dailės. O iš esmės kultūra apima, persmelkia visą gyvenimą, visas jo formas. Gal ir svarbiausias kultūros žymuo – gebėjimas persismelkti.

Aido istorija. „Tvirtai žinau, jog nebenoriu grįžti atgal“2

Kaip ir dauguma į priklausomybės gniaužtus patekusiųjų, alkoholį vartoti pradėjau paauglystėje.

Lalla Weiss: visuomenėms reikia „juodos avies“

Romai nesiskiria nuo kitų žmonių, taip pat nuo kitų romų, kurie, tarkime, gyvena Nyderlanduose. Visi žmonės nori beveik to paties: geresnių gyvenimo sąlygų, sveikatos priežiūros, geresnio maisto ir išsilavinimo savo vaikams. Tai – universalūs dalykai.

Eduardas Bytautas. Tyla ir triukšmas7

Aš labai stebiuosi, jog iš tų milijardų žemėje gyvenančių žmonių gal tik koks milijonas gyvena tyloje, galbūt tik pinigų šlamesy gyvena tik koks milijonas žmonių, o 7 milijardai dirba dėl to šlamesio, kuriuo jie naudojasi.

Jurgis Pekarskis. Baltas veidas, šviesios neregės akys3

 Dabar jau grįžo atgal, į Valkininkus. Į vietines kapinaites.  Anelė Macelytė, kuriai iki šimtojo gimtadienio pristigo tik kelių mėnesių.

Neįgalieji pristato savo aktorinius gebėjimus bei kūrybą

Kovo 29 d. Nacionalinėje dailės galerijoje vyks veltų lėlių spektaklio „Princesė ir poezija“ premjera, kuriame vaidins proto negalią turintys žmonės.

Elijus Kebleris. „Buvau kalėjime, ir jūs atėjote pas mane“ (Mt 25, 36) 5

Prižiūrėtojas suskaičiuoja išsirikiavusius žmones, palinki gero apetito vakarieniaujant, nusisuka ir išeina. Taip prasideda dar vienas eilinis vakaras, vakaras be pabaigos...

Marina Misiūtė. Atgimimo laikų rokas - politika ar ne?1
Post scriptum

Rokas. Bandant paaiškinti ar rašyti apie šį fenomeną nuo pat pirmojo žodžio susiduri su keblumais. Kas tai? Muzikos stilius, gyvenimo stilius, tam tikra raiška? Kas buvo rokas sovietmečiu?


 

Buvimas šalia sergančiojo. Kai negali likti vienas3

Išsiskyrusiųjų sielovados centras „Bendrakeleiviai“ kviečia slaugančiuosius sunkius ligonius į panašaus likimo žmonių savitarpio pagalbos grupę, lydimą psichologų, lankomą dvasininko.

Romoje eitynės siekiant atkreipti dėmesį į Egipto Sinajuje engiamus pabėgėlius
Vatican News

Pagrobėjai įkaitus laiko nežmoniškomis sąlygomis, juos žiauriai skriaudžia ir žudo, tačiau pastovai reikalauja daugiau pinigų už išlaisvinimą.

Kristinos Sereikaitės „Žozetė“. Mirties nuojauta ir laimės jutimas2

Norėjau sužinoti apie tą moterį daugiau. Tiesiog paklausti jos, kas ji yra, kuo gyvena, kaip jaučiasi. Filmavimas tapo pretekstu kalbėtis su ja.

Gyveno laimingų žmonių laimės trupiniais1
Gimtasis kraštas

Būdama dešimties Ana susirgo kaulų tuberkulioze, jai pradėjo lūžinėti kaulai. Tada tėvas jai nupirko piešimo sąsiuvinį, spalvotų pieštukų, supažindino su piešimo pagrindais. Ir Ana pradėjo piešti.

Didėja susirūpinimas seksualinio turizmo plitimu
Vatican News

Argentinos vyskupų konferencijos komisija išreiškė nerimą, kad Argentina gali prisijungti prie tų šalių, kurios jau yra tapusios seksualinio turizmo centrais.

Artūras Norkevičius: „Mums skirtas vienas gyvenimas ir neverta jo iššvaistyti“ 2

Jo sodybą atrasti buvo nesunku. Ji išsiskyrė iš aplinkinių, iš karto matėsi, kad čia gyvena menininkas.

Domas Markevičius. Pasakojimai apie studijas Olandijoje4

Pats svarbiausias klausimas, kodėl jis grįžo mokytis į Lietuvą, kai didelė dalis abiturientų tik ir tesvajoja apie lagaminų supakavimą ir kelių valandų skrydį.

Metalo žymėtoja, pasaulio žymėtoja. Ponia Elvyra8

Girdėdama daugybės menininkų nusivylimą, kad jų kūryba niekam neįdomi, arba, atvirkščiai, išnaudojama, galiu juos nuraminti – į jų koncertus, parodas, knygų pristatymus ar paskaitas ateis ponia Elvyra.

Kun. Julius Sasnauskas OFM apie valgymą9
Dalia Zaleskienė - Kelionė

Šį kartą – rimtai apie paprastus dalykus, kurie gyvenime pasirodo besą svarbiausi. Savo mintimis ir keletu rudeniškų patiekalų, nukeliančių į vaikystę, receptų dalijasi kunigas Julius Sasnauskas OFM.

Konkursas. Aurelija Umbrasienė. Žvakutės ant gimtadienių tortų

Žinau, jog yra tokių moterų, apie kurias niekada nerašys nei laikraščiai, nei žurnalai, nerodys televizijos – bet jos triūsia it pelytės vaikų globos namuose, atiduodamos našlaičiams visą širdį...

Kaip prisijaukinti internetą?10
Bibliotekos pažangai ir Co.

Pokalbis su birštoniečiu, buvusiu inžinieriumi, o dabar pensininku Algirdu Gikniumi. Nuoširdus ir šviesus pokalbis, tikime, nuskaidrins ir Jūsų dieną bei paskatins drąsiau naršyti interneto platybėse.

Konkursui „Užuot keikus tamsą...“ Nijolė Ustilienė. Vladislava

 Nauji ,,Remeriai‘‘ įsikuria Daugirdiškėse ne vasaroms, bet gyvenimui visus metus . Žemdirbiai lieja prakaitą, savo širdį atiduoda smėlėtai ir įnoringai Daugirdiškių žemei.

Nepalaužk, mokytojau, sparnų2

Visą gyvenimą prisimenu jau mirusį mokytoją, kurio elgesys man virto gyvenimo košmaru, atgrasiusiu nuo mokyklos ir mokytojų. Iki šiol jaučiu kiekvieną tos akimirkos smulkmeną.

Išlaisvintos mintys: interviu su kaliniais iš Lukiškių10

Kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį su keletu Bernardinų parapijiečių nukeliaujame į paslaptingą ir baugų  pasaulį. Į pasaulį, kuriame gyvena izoliuoti žmonės. Tie, kuriuos dauguma pagrįstai bijotų sutikti gatvėje. Tai nužudę žmones asmenys, kalintys Lukiškėse.

Marija Danilaitienė. Dedant siūlą prie siūlo2

„Iki pradėdama austi dirbau ir vienur, ir kitur, visur stengdavausi atlikti darbą kaip priklauso, tačiau visada jaučiau, kad nevisavertiškai gyvenu“, – pasakojo Marija.

Dar vienas bilietas į gyvenimą1

Savo asmenine patirtimi pasidalijo Loreta Zdanavičienė, kelerius metus kovojusi su leukemija. Šis pasakojimas – vienas iš pavyzdžių, kaip negiminingo donoro dėka tragiškai galėjusi pasibaigti istorija sušvito laiminga pabaiga.

Istorija su liūdna pabaiga, bet neužgesusia viltimi2

Niekada anksčiau, išvydęs raginimus tapti kaulo čiulpų donoru, nesusimąstydavau, kiek daug tai gali reikšti sergantiems žmonėms.

Elena Vosylienė. Nesame suvargę

Kiekvienas senjoras vis kitoks, vieni – mėgaujasi ramybe, o kitiems reikia veiklos, nuolatinio judėjimo.

Ąžuolo paunksnėje – penkios kartos
Selonija

Dumbliūnų kaimo vienkiemyje – Štelemėkų žemė. Joje jau penkių kartų pėdos. Vienas sūnų, Dalius, su šeima sugrįžo į vienkiemį, tame pačiame kieme pasistatė naują namą ir ėmė ūkininkauti.

Vytautas Toleikis. Apie mamaitę11

Mamaitė – tai mano mama. Pagimdė mane būdama trisdešimties. Lengva atsiminti – aš šešiasdešimtųjų, mamaitė trisdešimtųjų metų gimimo.

Audronė Zavadskytė-Sabaliauskienė: „Lietuvybė man yra brangiausia“4
Kelionė

1950 metų kovo 10 dieną trys trylikametės vienuose Panevėžio namuose prisiekė kovoti už Lietuvą ir įsteigė organizaciją, ketverius metus nedavusią ramybės sovietinės santvarkos sergėtojams. Pavadino ją „Atžalynu“.

Lina Lukšienė: Kodėl nesidžiaugti?2

Pokalbį su Lina, penkių vaikų motina, „Bernardinai.lt“ skaitytojams siūlome kaip tik dėl to, kad jis puikiai iliustruoja, jog tikrasis gyvenimas priklauso nuo paprastų žmonių (ne)paprastų kasdienių pasirinkimų.

Kęstutis Vitkus: „Chirurgija yra tarsi gyvenimo būdas“11
Kelionė

Su mikrochirurgu profesoriumi Kęstučiu Vitkumi susitikome grožio klinikoje Valakampių pušyne. Aptarę Vilniaus apylinkių estetiką, pradedame klausinėti apie gyvenimišką aplinką, atskleidžiančią, su kuo valgoma kasdienė ir šventinė mediko duona.

Bernardinai.lt skelbia konkursą „Užuot keikę tamsą, uždekime žvakę...“4

Rašykite, filmuokite, fotografuokite – pasakokite apie žmones, iniciatyvas, kurios įrodo, kad neverta vien dairytis į valdžią, tikintis, jog ji turi visas blogybes pašalinti, bet reikia pačiam imtis iniciatyvos.

Absoliuta Andželika Lukaitė. Trijų prievartautojų išpažintis: tautiečiai lietuviai mus laidoja gyvus12

„Tau gali atleisti auka, visuomenė niekada neatleis“, – teigia viešai išpažinčiai ryžęsi vyrai, kurių biografijos pažymėtos įrašu, jog yra kalėję už išprievartavimą.

Laiškai iš kaimo. Henrikas Gudavičius.. Sunkmetis buvo prieš pusę amžiaus

Kieme jau striksi baltoji kielė. Kaip smagu pasisveikinti su ja, pakalbinti tais pačiais žodžiais kaip ir pernai: ,, pati parlėkei, ar gandras tave atnešė, šiandien Gandrinės... gerai pasidairyk – surasi dar ledo, išspardyk ledokšnius, žmonės sako, kad esi ledspira”.

Birutė Garbaravičienė. Gyvenimo gurmanas Kazys Almenas1
IQ Economist

Nors atominės energetikos profesorius, rašytojas ir keliautojas Kazys Almenas ir nemėgsta komplimentų, bet tokį žmogų-orkestrą nedažnai sutiksi. Jo gyvenimas pilnas nuotykių ir iššūkių.

Giacomo Merlo. Mačiau Lietuvoje visko 2

Italas Giacomo Merlo Lietuvoje gyvena jau dvylika metų. Čia prasidėjo naujas jo gyvenimo etapas – santuoka su lietuve, italų kalbos ir gitaros mokytojo karjera, dvasinė branda.

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo: Brangi yra lėtai keliaujanti žinia4

Saulėtų dienų vasarį šiemet buvo labai mažai. O sniego ir šalčio – užtektinai. Užgavėnių dieną sniego Dzūkijoje jau buvo ne mažiau kaip 40 centimetrų.

Jonas Jurašas. Nepavykęs miškininkas1
Žurnalas „Miškai“

Teatro režisieriaus Jono Jurašo paatviravimai, kaip jam teko rinktis tarp miško ir teatro.

Povilas Sigitas Krivickas. Sirvydžių akmė

Akmė. Šis žodis ne kartą grįžo atmintin susitinkant su abiem akademikais. Akme (viršūne) senovės graikai vadino žmogaus pilnos protinės brandos amžių – apie keturiasdešimt metų.

Alius Razmantas: „Kiekvienas instrumentas – tai lyg gyvas organizmas“1

Kai pirkau instrumentą nujaučiau, kad pianinus derinantys meistrai turi būti kažkokie išskirtiniai žmonės. Neapsirikau. Juose puikiai sugyvena itin skirtingos sąvybės: gebėjimas įsiklausyti į muzikos garsą ir paprastas, žemiškas nagingumas.

Pakistanas dėkingas katalikiškam Marijos Adelaidės raupsuotųjų centrui1
Vatican News

Jai buvo suteikta Pakistano pilietybė, taip tarsi pripažįstant, kad jos darbas, motyvuotas krikščioniškos meilės artimui, yra indėlis į visos Pakistano valstybės ir visuomenės bendrąjį gėrį.

Kun. Saulius Bužauskas. Kunigas šalia negalios2
Artuma

Kaip neįgalieji švenčia sakramentus, priklauso nuo jų šeimos, institucijos ar bendruomenės, kur gyvena, taip pat nuo parapijos pasirengimo.

Božena Bobinienė. Punsko Carito globos skyrius

Šis straipsnis apie nepaprastą darbą ir neeilines moteris, kurios kasdien teikia pagalbą silpniems, ligotiems, seniems, vargšams, neįgaliems žmonėms.

Sigita Purytė. Narkotikų pančiai: ar Dievas girdi?5

Siūlome dviejų vaikinų istorijas, kuriose – narkotikai, priklausomybė, mėginimai išsilaisvinti, blaivus gyvenimas ir Dievo artumas net didžiausioje neviltyje. Šie liudijimai pirmą kartą nuskambėjo „Marijos radijo“ jaunimo laidoje „Iššūkis“.