Iš tylos | Visuomenė

„Jis nebežudys“: ar atleisti įkalintajam iki gyvos galvos?19

Po apsilankymo kalėjime „Bernardinai.lt“ kalbino rašytoją Vandą Juknaitę, parapijietes Janiną Breineizerienę, Moniką Midverytę. Kalbinome ir kunigą Arūną Peškaitį OFM.

Sekmadienį Benediktas XVI lankėsi ir pietavo vargšų valgykloje
Vatican News

Valgyklos salėje, kurioje telpa per du šimtus žmonių, popiežiui buvo paruoštas stalas. Kartu su juo sėdėjo šv. Egidijaus bendruomenės steigėjas ir dvylika valgyklos svečių.

Julius Sasnauskas OFM: „Tų stebuklų nebūtų buvę, jeigu ne žmonės“ 11
Kelionė

Kunigo Juliaus Sasnausko OFM prisiminimai apie „anuos“ anaiptol ne paprastus laikus, kupinus ir melo, ir Dievo bei žmonių širdžių dosnumo, išsiliejančio ten ir tada, kai to, regis, kaip tik negalėtų būti. Pokalbis apie dėkingumą ir apie paradoksalias gyvenimų trajektorijas.

Vytautas Toleikis. Mahatma Gandžio bendražygis Hermanas Kalenbachas – iš Lietuvos5

Jeigu ir kur galėčiau įsivaizduoti didžiausiajam Indijos sūnui paminklą Lietuvoje, tai neabejotinai tik Rusnėje, prie Nemuno. Ne tik dėl to, kad Lietuvos Indijos kultūros gerbėjai mėgsta Gangą lyginti su Nemunu. Ne tik.

Mokytoja Jolanta Grigaitienė: „Norėčiau gyventi nevaldoma skambučio...“3

Ne pirmą dešimtmetį Kauno Senamiesčio pagrindinėje mokykloje plušanti pradinių klasių mokytoja J. Grigaitienė sutiko pasidalyti mintimis apie savo auklėtinius. Bendravo Valdas Kilpys.

Gendrutis Morkūnas. Mano „Maximos“ draugė3

Dabar, kai „Iki" ir „Maxima" mums yra visuotinio blogio įsikūnijimas, lupikautojai ir plėšikautojai, teigiamai kalbėti apie prekybos centrų darbuotojus būtų tolygu savižudybei.

Aldona Žemaitytė. Meilės žvaigždė šviest nenustojo5

Jaukūs yra Violetos ir Laimono Tapinų namai Žirmūnų pradžioje Vilniuje, šalia žirmūniečiams gerai pažįstamo „Gandro“. Prieš buto langus rymo jau subrendusios keturios eglės, žiemą vasarą aptrauktos melsva melancholijos migla.

Jevgenijus Mironovas: „Puikybės paniekinimas“8

Mes paprastai skęstame kasdieniškose klastose, laikydamiesi pasaulietiško etiketo. Žinote, kai vaidinau Myškiną, pabandžiau kurį laiką apskritai nemeluoti net visiškose smulkmenose… Ir vargiai išsilaikiau vieną dieną.

Priklausomybė. „Vien tik nevartoti neužtenka“4

„Baisiausia tai, kad pabandžius narkotikų pirmas įspūdis – nieko čia ypatingo, ant šito tikrai neužkibsiu. Tačiau ilgiau pavartojus, kiekviena dozė palieka vis geresnį įspūdį. Jei pirmas pojūtis būtų toks nuostabus, galbūt atsirastų baimė rizikuoti ir tapti priklausomam“, – sakė Paulius.

Julija Skiparienė: „Prasminga regėti, kaip keičiasi spurgų valgytojų kartos...“2

Kažkada rašiau, kad jei iš Laisvės alėjos dingtų „Spurginė“ išvažiuoti iš Kauno gyventi kitur būtų gerokai lengviau.

Elvyra Kučinskaitė. Provincijos istorijos - Kokia Tu graži, Salomėja..

Salomėja moka priimti, kai duodi, nesidrovėdama, nebijodama pripažinti, kad neturi, ir nesilankstydama keturlinka iš dėkingumo dėl priimamų smulkmenų. Bet dar labiau moka duoti.

Elvyra Kučinskaitė. Girtuoklėlių gelbėjimas

Pasėdėjom kiek tyliai, dukra su žentu pro duris į kiemą išsmuko – aišku, ir tiems širdis plyšta, į tokį skausmo gniužulėlį bežiūrint. „Pati ašmenis išsitrauki, ir pati ant jų šoki, mama“, - švelniai tarstelėjo žentas, eidamas pro šalį.

Stepas Eitminavičius. Stebėti ir stebėtis1
nemunas

Ar sutikote įdomių mokytojų? Aš sutikau. Muzikos mokytoja, kuri tebenešioja lenoniškus akinukus, buvo tikra hipė ir liepė mintinai išmokti ne vieną ,,The Beatles“ dainą, nes jos „kala per stogą“; nuolat platėjančias kelnes mūvintis fizikas savo namuose, ten yra pagrindinė mokinių susibūrimo vieta, „sumūrijo“ sieną iš senų televizorių... T

Šiuolaikinė vergija: „Mane pardavė“

„Bernardinai.lt“ kalbėjosi su moterimi, pakliuvusia į vergiją. Jos vardas pakeistas, vadiname ją Gerda. Jai dvidešimt dveji metai.

Sergejus Kanovičius. Ištirpę rūke1

Poetas ir publicistas Sergejus Kanovičius gimė 1962 metais Vilniuje žinomo rašytojo ir literatūros redaktorės šeimoje. Baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.

Edis Jurčys, Elvyra Kučinskaitė. Vaizdo ir žodžio dueto gimimas šalia Dievo ir gamtos tylos

Atrasti tikrą, natūralų, miesto-monstro nesunaikintą ir nesutryptą gamtos grožį šiandien yra labai didelis darbas. Žinoma, galima paprastai kalbėti apie tai, kaip ir kodėl mes turime rūpintis gamta, tačiau dažnai nė nebandoma „giliau“ ją pažinti, taip pat pripažinti sau ir kitiems, kiek grožio gamtoje mes vis dar sugebame pamatyti.

Kun Arūnas Peškaitis OFM: „Viešpats sugeba sukurti rojų net ten, kur, regis, viešpatauja pragaras“

„Bernardinai.lt“ skaitytojams siūlome pokalbį apie žmones, kalinčius iki gyvos galvos. Apie nusikaltėlius, į kuriuos dauguma esame pasiruošę sviesti akmenį. Apie tuos, kurie gyvena kaip radikalus išbandymas mūsų artimo meilei, gailestingumui.

Andrejus Michajus: Romai lietuvių nevalgo

Šokame, dainuojame, moterys kartais eina burti. Tačiau ne kiekviena čigonė gali burti. Čia tik kam gamtos duota – iš močiutės, prosenelės...

Vanda Juknaitė. Gyvybės delnuose

„Rašyti yra kur kas lengviau, nei žodžiais įgarsinti vaikų mąstymą“, – pokalbio pradžioje prasitaria rašytoja Vanda Juknaitė, prieš kelias savaites išleidusi pokalbių su vaikais knygą „Tariamas iš tamsos“. Ši knyga – neatsitiktinė.

Alfredas Berkmanas: „Jei tavo vaikai laimingi, tai ir pats esi laimingas“

Visai šalia mūsų gyvena, dirba ir kuria žmonės, kurie nė iš tolo nepanašūs į blizgių žurnalų herojus.

Jolanta Lukaitė: „Norėjau kad bent vienas žmogus mane mylėtų...“1

Šis interviu su Šiaulių miesto savivaldybės globos namų gyventoja - Jolanta Lukaite, kuriai dabar yra 32-eji. Nuo pat savo kūdikystės Jolanta gyvena valdiškose įstaigose. Jau 15 metų ji prikaustyta prie lovos, kadangi po nesėkmingo bandymo nusižudyti, patyrusi sunkią stuburo traumą, iki puses kūno liko paralyžiuota.

Kaip sekasi pensininkams gyventi oriai Lietuvoje? (II)

Siūlome antrąją pensininkės Janinos pasakojimo dalį.

Kaip sekasi pensininkams gyventi oriai Lietuvoje? (I)

Išėjus į pensiją, žmogaus gyvenime įvyksta daug pokyčių: iškyla gyvenimo prasmės ir vertės, savęs vertinimo, tapatybės klausimai.

Petras Masiulis. Man krikščionybė yra meilės giesmė

Lapkričio 20 d. Vilniuje, Bernardinų bažnyčioje, vyko vyrų maldos popietė. Įspūdingas reginys, palydintis į Advento laikotarpį. Šioje popietėje apie savo tikėjimo kelią viešai kalbėjo ir tarptautinės TELE2 bendrovės Lietuvos skyriaus direktorius Petras Masiulis.

Arūnas Peškaitis OFM. Kaip praeinantys tampa praeitimi1

...Tiesiog eini gatve. Gedimino prospektu – statybos, griovimai, technikos riaumojimas ir praeiviai.

Liudmila Samoilova. Apie atstumą

O kokiu metų laiku kiemsargiams sunkiausia dirbti? Liudmila Samoilova: "Išsyk po žiemos ir kai lapai nukrenta. Po žiemos sniegu tiek visko būna pakišta!"