VISUOMENĖ » ISTORIJA IR ATMINTIS
Komunizmo padaryta žala skaudžiai ir giliai įsirėžė Rytų europiečių sąmonėje, kova už laisvę ir tautinį tapatumą padėjo išgyventi, bet ta era jau baigėsi. Laikas žvelgti į priekį.
Pirmą kartą žymus britų karikatūristas Nicholas Withycombe’as Garlandas iš totalitarinės sistemos besivadavusioje Lietuvoje apsilankė 1989 metais. Pagrindinis akstinas čia atvykti buvo jo noras sužinoti, kas vyksta Lietuvoje, ir tai pavaizduoti popieriaus lape.
Kas vyko prieš 20 metų, 1990 metų kovo 10 dieną, Vilniuje prasidėjusios naujai išrinktos Lietuvos TSR (LTSR) Aukščiausiosios Tarybos (AT) dvyliktojo šaukimo pirmosios sesijos antrąją dieną.
Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį, Genocido aukų muziejuje veikia fotoparoda, kurioje pirmą kartą eksponuojamos sovietų saugumo - KGB - darbuotojų darytų nuotraukų paroda.
Šiandien Vidurio ir Rytų Europa įsitraukia į nesukančių galvos dėl istorijos, apatiškų valstybių klubą. Istoriniai ginčai čia, kaip ir Vakarų Europoje, jau yra tapę išimtimi.
Maskvos pasiūlymas renovuoti Žaliojo tilto skulptūras Lietuvoje atgaivino diskusijas dėl sovietinės visuomenės simbolių likimo. Kaip pasielgti su savo istorija? Išmesti į sąvartyną, išvežti į Grūto parką ar priimti tokią, kokia ji yra – nevienareikšmiška?
Prieš 3 metus prieš parapijiečių valią JAV, Niujorke buvo uždaryta prieš šimtametė lietuvių Aušros Vartų bažnyčia Niujorke. Ją, kaip ir dar kelioliką JAV lietuvių bažnyčių, yra numatyta nugriauti.
Prancūzų teisininkas Yves`as Plasseraud labai anksti susidomėjo Baltijos šalimis ir žydų kultūra. Pirmąkart čia apsilankė 1968 metais. Parašė daug veikalų apie Lietuvą ir Baltijos šalis, yra vienas geriausių šio regiono specialistų.
Manoma, kad Raudonajai armijai įsiveržus į Vokietiją, čia buvo išpievartauta apie 2 milijonai moterų. Tik dabar jos ryžtasi prabilti, ką patyrusios...
Trečiajai Respublikai – dabartinei Lietuvai – greit 20 metų. Kaip ir Antrajai, prieškario Lietuvai, jei skaičiuotume nuo 1918 iki 1938-ųjų, paskutiniųjų ramaus gyvenimo metų.
Anksčiau jie buvo laikomi paprasčiausiais papaišymais. Lyg žmogus, prieš imdamas rimtai piešti, būtų miklinęs piešimo įrankį. Tačiau nauja uolų piešinių Prancūzijoje analizė metė iššūkį ankstesnėms teorijoms.
Senieji Europos muziejai turi ilgaamžes eksponatų kaupimo tradicijas. Ypač įdomios įsigijimo istorijos gaubia Rytprūsių sostinės Karaliaučiaus (šiandieninio Kaliningrado) zoologijos muziejaus rinkinį.
Režisierius Algis Kuzmickas sukūrė dokumentinės publicistikos filmą „Paskutinė Bronono misija“, kuriame mėginama rekonstruoti 1009-ųjų metų įvykius...
Pažymint Vilniaus bernardinų kapinių įkūrimo 200 metų sukaktį, siekiama pagerbti šiose kapinėse amžino poilsio atgulusių garbių kultūros, mokslo ir visuomenės veikėjų bei kitų vilniečių atminimą.
Daugelis žmonių raketą V-2 žino todėl, kad ji glaudžiai siejasi su JAV kosminių tyrimų programos pradžia. Sakoma, jog būtent tokia buvo raketos kūrėjo Wernher von Braun'o svajonė, tačiau nacių karo mašina išradime įžvelgė tik jiems svarbų ginklą.
Kilę iš prieš kelis šimtus metų ispanų konkistadorų į Šiaurės Ameriką atvežtų arklių, laukiniai arkliai mustangai tebeklajoja po kadaise „laukiniais“ vadintus Amerikos vakarus. Šiandien jų kaimenes sudaro keliasdešimt tūkstančių individų, tuo tarpu XIX amžiaus viduryje jų būta du milijonai.
Sukanka 20 metų, kai buvo išrinkta Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas. Kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą.
Raudonoji armija, panorusi pakartoti vokiečių žaibo karą Lenkijoje ir nesitikėjusi rimtesnio pasipriešinimo, Suomijoje atsidūrė tikrame šalčio ir speigo pragare.
Šiomis dienomis Shenandoah miestelyje Pensilvanijoje griaunama pirmoji Amerikoje lietuvių statyta Šv. Jurgio (St. George) bažnyčia. Prieš keletą savaičių aplankėme Jim ir Dot Setcavage, šios bažnyčios parapijiečius, kurie apie šią tragediją papasakojo plačiau.
Devintajame devynioliktojo amžiaus dešimtmetyje, tais laikais, kai daugumai europiečių kelias į Japonijos vidų buvo uždaras, italų fotografas Adolfo Farsari sugebėjo užfiksuoti nemažą skaičių Senosios Japonijos vaizdų.
Visai neseniai du pakankamai žinomi italų istorikai sensacingai paskelbė, kaip jie tvirtino, „naujus“ dokumentus apie Šventąjį Sostą ir žydus, kai iš tikro šie dokumentai buvo publikuoti minėtoje dvylikos tomų serijoje.
Perskaitęs R. Jokimaičio rašinį, susimąsčiau, ar nevertėtų atsakyti ? Pirmiausia, dėl to, kad jame, man regis, netiksliai arba, gal būt, net iškreiptai suvokiama, apie ką mano knyga, koks jos tikslas, uždaviniai, tyrimo objektas bei metodai.
Paprastai Afganistano karas yra vadinamas Sovietų Sąjungos – Afganistano karu. Taip sakyti, mano galva, nėra visai tikslu.
1918 metų vasario 16 dieną tauta savo atstovų parašais išreiškė valią būti nepriklausoma, taigi buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas. Tai svarbiausia mūsų istorijos data – tik sukūrusi nacionalinę valstybę, tauta gali būti rami dėl savo ateities.
JAV įsitraukus į Antrojo pasaulinio karo dalyvių gretas, jos Vakarų pakrantėms grėsmę ėmė kelti Japonijos povandeninių laivai ir orlaiviai. Būtent tada Holivudas gavo didžiausią ir bene vienintelį karinės paskirties užsakymą.
Eidamas 93-iuosius metus Rusijoje mirė Raudonosios armijos karys, kuris nufotografuotas chrestomatine tapusioje nuotraukoje, kurioje įamžinti kariai 1945 metais Berlyne virš Reichstago iškeliantys raudonąją sovietų vėliavą su pjautuvu ir kūju.
Markas Soloninas ilgai nerado leidyklos, kuri sutiktų publikuoti jo leidinius. Šiuo metu penkios pasirodžiusios knygos yra paklausiausios, leidžiamos didžiausiais tiražais. Susitikti su Lietuvos skaitytojais autorius atvyksta į šių metų Vilniaus knygų mugę.
Renginių organizatoriai, ne vienerius metus rengiantys tradicines Užgavėnių šventes, pastebi, kad iš visų šios žiemos išvarymo šventės ritualų žmonės dažnai praktikuoja tik kelis.
Kai ministerijų posėdžiuose mėnesių mėnesius postringaujama, kaip reikėtų išsaugoti Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio vyriausiosios vadovybės būstinę, keturi šiauliečiai menininkai, paskelbė pilietinę akciją ir savo jėgomis atliko būtiniausius darbus.
Vėliavos buvo puiki galimybė prisiliesti prie pasibaigusios epochos ir iš technologinės, ir iš istorinės pusės. Vėliava – universalus meno kūrinys.
Kur dingo antrasis Nepriklausomybės Akto egzempliorius, istorikams ir muziejininkams neįmenama mįslė.
Išlikti ir išsaugoti laisvės siekimą – tokia buvo Laisvės kovų dalyvių vaikų ir artimųjų svajonė.
Lenkijos istorinės sostinės Krokuvos karo veteranų ir nepriklausomybės organizacijų susivienijimas nusprendė laišku kreiptis į šalies valdžią su prašymu pažeminti generolą Wojciechą Jaruzelskį.
Pietų Afrikos Respublika šiandien švenčia 20-asias Nelsono Mandelos paleidimo į laisvę metines. Mandelos paleidimas buvo esminis posūkio taškas, nulėmęs apartheido Pietų Afrikoje panaikinimą.
Vytauto Didžiojo universitetas plečia savo muziejines ir viešąsias erdves. Ketvirtadienį universiteto Rektorato rūmuose iškilmingai atidaroma VDU istorijos menė.
Tad kas yra istorija – mokslas ar menas? Atsakymas, prisimenant sakytinės istorijos, inscenizacijos, istorinio kino ir romano žanrus, pasitelkiamas naujas pasakojimo strategijas ir temas, ko gero, būtų toks: mokslas netrukdo menui ir atvirkščiai.
Tęsiame senų nuotraukų iš šeimos albumų ir jas lydinčių istorijų publikavimą. Šį kartą skaitytoja pasakoja apie savo prosenelį Bernardą iš Raitininkų kaimo.
Kai žydai buvo masiškai žudomi, tylėjo visas pasaulis, visi pasaulio galingieji, o dabar bandoma visą kaltę suversti vieninteliam valdovui, neturėjusiam nei patrankų, nei lėktuvų.
Prieš 70 metų įvyko karas, apie kurio metines mažai kas kalba. Nes nugalėtojai gėdijasi, o pralaimėjusieji didžiadvasiškai tyli. Neturi taip būti.
Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad 1991 metų sausio mėnesį nepriklausoma Lietuvos valstybė neegzistavo, todėl reikalavimai atlyginti žalą nukentėjusiesiems per sausio įvykius esantys neteisėti.
REKOMENDUOJAME
Apie Lietuvos lietuvišką būtį – pašnekesys su kultūros istorike Inge Lukšaite.
Apie Lietuvą kalba, rašo ir galvoja – kas tik netingi. Laisvė žodžiui ar minčiai išreikšti – viena demokratijos pagrindų.
Pirmą kartą žymus britų karikatūristas Nicholas Withycombe’as Garlandas iš totalitarinės sistemos besivadavusioje Lietuvoje apsilankė 1989 metais. Pagrindinis akstinas čia atvykti buvo jo noras sužinoti, kas vyksta Lietuvoje, ir tai pavaizduoti popieriaus lape.
Vėl įsimylėkime savo Tėvynę, žmones, išbandymus, kuriuos Viešpats mums padovanojo, leiskime širdžiai plakti laisvės varpo ritmu ir visos kliūtys bus įveikiamos, visos nuoskaudos teatrodys menkniekiai.
Deja, tampa įprasta, kai politikų sprendimus sunku vertinti kitaip, nei kaip pasityčiojimą iš visuomenės.
PARTNERIAI
