VISUOMENĖ » ISTORIJA IR ATMINTIS
Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Aktų vienovė byloja, kad lemtingais egzistenciniais momentais lietuviai sugeba susitelkti, susitarti ir garbingai žengti laisvės orientyrais paženklinta trajektorija.
Apie holokaustą Lietuvoje vis dar kalbama nenoriai ir dažniausiai vienpusiškai. Ar gyvybė ir mirtis turi tautybę? Kada pasirenkamas budelio, o kada gelbėtojo vaidmuo?
1975 metų vasarą Helsinkyje pasirašius saugumo ir bendradarbiavimo sutartį, Sovietų Sąjunga pirmą kartą prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su žmogaus teisių apsauga
Kodėl mes, sėsliausia Indoeuropos gentis, virtome migruojančia į nebūtį populiacija, rudeniniais paukščiais, liūdnais klyksmais palydimais į padangtės tolius...?
Šį antradienį, gruodžio 20 d., judaizmo išpažinėjai pradėjo švęsti aštuonias dienas trunkančią Chanukos šventę, kuria prisimenama žydų tautos kova už savo tikėjimą.
Chanuka žymi aštuntą šviesos šventės dieną, o uždegta septynšakę žvakė simbolizuoja, kad gėris galų gale nugalės blogį, laisvė – prievartą, šviesa – tamsą.
Daugiau nei 100-to metų istoriją menantis archyvas amžiams neišnyko tik per laimingą atsitiktinumą, praneša „Panorama“.
Tokius žmones valstybės ir tautos vadina savo didvyriais. Lietuva per šimtmečius turėjo daug savo didvyrių, bet sovietmetis, daręs pastangų ištrinti tautos atmintį, norėjo ir juos ištrinti iš mūsų atminties.
LAF pradžia Lietuvoje buvo 1940 m. spalio 9 d. Kaune įvykęs slaptas pogrindininkų pasitarimas.
Sekmadienį po ilgos ligos savo užmiesčio name Čekijos šiaurėje mirė Vaclavas Havelas – dramaturgas ir disidentas, tapęs epinės, Šaltąjį karą užbaigusios kovos simboliu.
Neringos vėtrungės nėra vien originalus Kuršių nerijos miestelių suvenyras. Tai tam tikra ženklų sistema, kurią skaityti mokantys galėdavo sužinoti pagrindinę informaciją apie žmogų – kur jis gyvena, koks jo statusas ir panašiai.
Žydų paveldo įamžinimas Lietuvoje šiemet minint Holokausto atminties metus tapo puikia pamoka jaunimui apie daugiakultūriškumą, teigia kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Marijampolėje, Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje, penktadienį bus atidaryta nauja paroda bei pristatytas Prezidento artimųjų atsiminimų leidinys.
Pokalbio su Lietuvos karo akademijos prorektoriumi doc. dr. Valdu Rakučiu apie žmogaus, pasirinkusio kario kelią, motyvus per istorinę ir nūdienos prizmę, tęsinys.
Bibliotekai pradžią davė privataus knygų kolekcininko, keliautojo ir humanisto iš Amerikos Wym Brent iniciatyva į Vilnių atvežta ir Lietuvai perduota tūkstančiai vertingų knygų.
Popiežius Pijus XII išgelbėjo daugybę žydų ir priešinosi nacizmui dažnai morališkai kankinančiose situacijose, tačiau niekada nepateisino melo ar pritarė nuostatai, jog tikslas pateisina priemones.
Pirmąją Laisvės premiją Seimas antradienį skyrė buvusiam Rusijos disidentui, žmogaus teisių gynėjui Sergejui Kovaliovui.
Didžioji dalis seniausių ir gražiausių, daugiausia dailės paveldo turinčių Lietuvos medinių bažnyčių išliko naujoves ir svetimas įtakas nenoriai įsileisdavusioje Žemaitijoje.
V. Šniuolis vadovavo partizanų vadų suvažiavimo apsaugos organizavimui, jo ranka buvo atspausdinta 1949-ųjų Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio Deklaracija.
Šiandien J. Lukšos-Daumanto ir visos Lukšų šeimos istorija tapo esmingiausiu pasakojimu apie tikrą meilę ir pareigą Tėvynei, apie Lietuvos ginkluotą rezistenciją.
Laisvės premijų komisija pirmadienį nusprendė, kad šiemet Lietuvos Seimo įsteigtą apdovanojimą reikėtų skirti buvusiam Rusijos disidentui, žmogaus teisių gynėjui Sergejui Kovaliovui.
Didžiojoje galerijos salėje atidarytoje parodoje dėmesys skiriamas 7–8 dešimtmečio Lietuvos, Latvijos ir Estijos architektūros, dizaino ir dailės modernizacijai.
Filmas apie Tadą Blindą yra bene pirmas sukonstruoto ir plačiam vartojimui pateikto „patriotizmo“ pavyzdys. Tačiau kokios vertės tas patriotizmas?
Kauno įgulos karininkų ramovėje paminėtos vieno iš karinės rezistencijos vadų pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 110-osios gimimo metinės.
Konferencijoje dalyvavę mokiniai turėjo progos ne tik pasivaikščioti Vilniuje, pažiūrėti apie Nobelio premijos laureatą sukurtų filmų, bet ir sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse.
Dokumentinio kino vakare, per Lietuvos televiziją bus pristatomas naujas lietuvių režisieriaus Juozo Saboliaus ir Lietuvoje gyvenančio žurnalisto, vertėjo, teologo Jono Ohmano filmas „Laisvės trajektorijos“.
Šiemet sukanka 125-osios jo gimimo metinės (gimęs 1886 m. Ariogaloje) ir praėjo 70 metų nuo jo mirties (1941-aisiais Šiauliuose).
Tai lietuvių režisieriaus Juozo Saboliaus ir švedo Jono Ohmano filmas apie pusę amžiaus trukusią Lietuvos okupaciją.
Darbininkai su kitomis šiukšlėmis popierius jau ruošėsi mesti į mašiną, tačiau P. Matijošius, pakėlęs tuos lapus nuo žemės, pamatė, kad tai laiškai ir atvirlaiškiai adresuoti aktyviam Mažosios Lietuvos patriarchui.
Gyvą Seimo rūmų pulsavimą teko pajusti dvi dienas – 2011 m. lapkričio 28 ir 29 d. – dalyvaujant konferencijoje „Istorija ir atmintis. Sovietinė praeitis 1953 – 1990 m.“
Žurnalo „Karys“ pokalbis su Lietuvos karo akademijos prorektoriumi doc. dr. Valdu Rakučiu apie kario motyvaciją praeityje ir šiandien. Siūlome pirmąją pokalbio dalį.
Aptariant istorinius asmenis, aktyviai dalyvavusius bažnytinio gyvenimo procesuose, žvelgiame ne tik į faktus ir juos vertiname, tačiau analizuojame kaip per vieną ar kitą asmenį veikė Dieviškoji Apvaizda.
Ši paroda – tai vienas iš baigiamųjų Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metų programos renginių.
Šioje proginėje parodoje bus pristatomi Lietuvos Valstybės Istorijos Archyve ir Lenkų bibliotekoje Paryžiuje saugomi rankraščiai (kopijos), pasakojantys įspūdingą ir liūdną sukilimo istoriją.
Vilniaus „Šaltinėlio“ privačioje mokykloje jau tradicija tapo kasmet rengti projektą apie kurią nors epochą, jos atspindžius Lietuvoje. Šiemet pasirinktas klasicizmas
Po daugelio dešimtmečių mūsų karta yra pirmoji, kuri gali be jokių iš išorės primestų ideologinių varžymų nagrinėti savo praeitį ir mums tenka atsakomybė pradėti šią tradiciją Lietuvoje ir Lenkijoje.
Jungtinės Valstijos trečiadienį atminimo ceremonijomis, iki pusės stiebo nuleistomis vėliavomis ir tylos minute mini 70-ąsias istorijos tėkmę pakeitusio Perl Harboro užpuolimo metines.
Žemaitijos nacionaliniame parke Platelių dvaro svirne vyks fotografo Arūno Baltėno ir Vitos Ivanauskaitės-Šeibutienės knygos „Žemaičiai” pristatymas.
Pavasarį pradėjusi ilgalaikį tarptautinį tyrimą Lietuvos, JAV ir Vokietijos archyvuose, G. Sviderskytė siekia išsiaiškinti, kas išties buvo tie lakūnai iš Čikagos, kaip jie išskrido ir skrido per Atlantą, kaip žuvo Vokietijoje.
Barbora Radvilaitė – moteris, kuri ne tik savo nepaprastu grožiu pakerėjusi Lenkijos karalių, tačiau jos įtaka turėjusi istorinę reikšmę Lietuvai.
RENGINIAI
-
Konferencija „Kova su prekyba žmonėmis ir prostitucija. Patirtis Švedijoje ir Lietuvoje“
2012 m. gegužės 30 d. 09:00, Seimo III r. Konferencijų salė -
Teatrų festivalis „Begasas“
2012 m. gegužės 31 d. - 2012 m. birželio 1 d. 15:00, Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius) -
„Ad Fontes“ simpoziumas: kas yra politika?
2012 m. birželio 5 d. 17:30, VU Filosofijos fakultetas, 201 auditorija (Universiteto g. 9/1, Vilnius) -
Nuoseklaus vaikų katalikiško ugdymo ir sakramentinės katechezės "Ateik ir sek mane" seminaras.
2012 m. birželio 12 d. - 2012 m. birželio 14 d., Šiluvos Jono Pauliaus II namuose. -
Kanos rekolekcijos šeimoms (registracija iki liepos 1 d.)
2012 m. liepos 15 d. - 2012 m. liepos 21 d., Panevėžio r., Tiltagalių k., stovyklavietė „Trimitas“
REKOMENDUOJAME
Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.
Ši knyga kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija, moralas, bet liudijimas, kad visada yra kelias atgal į gyvenimą, net jei gyvenimas yra virtęs, kaip atrodo, beviltiškais griuvėsiais.
Kiek trunka mėnuo Afrikoje, kodėl Europa laiko galvą šaldytuve, kuo lietuviai panašūs į maliečius ir ar karus Afrikoje pakeis vienybė? Visu glėbiu įžvalgų su mumis dalinosi žymus Malio poetas Gaoussou Diawara.
Jutau baimę, tačiau ne tiek dėl fizinio saugumo, kiek dėl to, kad nežinojau, nei kaip reaguoti, nei ką sakyti. Turbūt taip atsiskleidė ir mano puikybė, nes įsivaizdavau, jog turiu nuteistiesiems sukelti kažkokį efektą.
Už padėtį žiniasklaidoje yra atsakingi: jos turinio kūrėjai (patys žurnalistai), jai palankios aplinkos sudarytojai (valstybės institucijos) ir jos vartotojai (visuomenė).
NUORODOS
- Baltic business news
- Lithuanian Tribune
- Baltic Times
- Catholic Media Journal
- Christian Science Monitor
- Chronicle of Higher Education
- City Journal
- Europos parlamento naujienos
- Miestai ir architektūra
- New Yorker
- Smithsonian magazine
- European Resistance Archive
- Žurnalas „Karys“
- KGB veikla Lietuvoje
- Komisija nacių ir sovietų nusikaltimams įvertinti
- Latvijos nacionalinė televizija
- Latvijos okupacijos muziejus
- Lietuvos gyventojų genocido tyrimų centras
- Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika
- Tarptautinė organizacija „Memorial“
- Puslapis išeiviams
- Pasaulio lietuvių bendruomenė
- Bendruomenės internete
- Savaitraštis Dialogas
- Švietimo profsąjunga
- Ikimokyklinis ugdymas
- MyliuKauna.lt
Reklama






















































