VISUOMENĖ » ISTORIJA IR ATMINTIS
Pasaulio Tautų Teisuolės O. Šimaitės premija bus įteikta gimnazijai, savo darbais ir įsitraukusių moksleivių skaičiumi nustebinusiai visus komisijos narius.
„Kruvinos žemės“ – tai masinių žudynių istorija, kurias vykdė šie du režimai. Nuosekli, šiurpi, sukrečianti.
Sostinės kino teatruose įvyko režisierės Giedrės Žickytės dokumentinio filmo “Kaip mes žaidėme revoliuciją” premjera. Siūlome pokalbį su režisiere Giedre Žickyte.
Vieta tarp kelio ir tarp gamyklinio rajono prie Neries yra kupina įdomiausių istorijų ir vertų pamatyti dalykų. Kultūros vertybių registre įtrauktas senasis kelias Vilnius – Kaunas, ten pastatytas paminklas 1831 m. sukilimo aukoms atminti...
Abejojama, ar 1998 metų Baudžiamojo kodekso pataisos pagrįstai numatė, kad genocidu laikomas asmenų, priklausančių socialinei ar politinei grupei, naikinimas.
Tarptautinė vergovės panaikinimo diena skirta ne tik praeities atminčiai, bet ir dabarties problemoms, nepaisant to, kad XX amžiuje pasirašyta daug susitarimų, sukurta daug tarptautinių instrumentų prieš vergovę.
Rusijos URM Informacijos ir spaudos departamentas lapkričio 17 dieną paskelbė dokumentą pavadintą "TSRS užsienio politikos veiksmai Didžiojo tėvynės karo išvakarėse".
Iškilmingoje literatūros žurnalo LIRE surengtoje ceremonijoje antradienio vakarą knyga paskelbta geriausiu 2011 metų romanu jauniems žmonėms.
F. Franco palaikai 36 metus išgulėjo palaidotas Žuvusiųjų slėnyje (El Valle de los Caidos) esančioje bazilikoje.
Nacionaliniame muziejuje kuriama nuolatinė ekspozicija apie Lietuvos diplomatijos istoriją.
Tokios bauginamos mintys vienu metu plūstelėjo, sėdint Lietuvos kraštotyros draugijos XII suvažiavime, kai pamėginau įsivaizduoti, kas laukia draugijos, kuri šiemet tyliai mini savo gyvavimo 50-metį.
Ar galėtų būti daugiau šviesių tautiečių, kurie statytų savo artimiesiems kapuose ar prie savo sodybų lietuviškus kryžius, koplytstulpius, puošiančius ir išskirtiniu paverčiančius mūsų mažą ir mielą kraštą?
Kaip skelbia rengėjai, filmai atskleidžia skirtingą politinį ir socialinį suvokimą bei interpretaciją, būdingą padalytos Europos laikams.
XVII amžiaus viduryje į Lenkiją įsiveržusi švedų kariuomenė Varšuvoje grobė meno kūrinius ir laivais juos plukdė į Gdanską.
Seime pirmadienį ir antradienį vyks tarptautinė konferencija, skirta aptarti sovietinei praeičiai ir jos įtakai šiandienai aptarti.
Šalis, kuri nenori suprasti praeities, vengia suvesti su ja sąskaitas, negali judėti pirmyn. Būtent todėl esą svarbu domėtis tokiais klausimais kaip Holokaustas.
Monografija pirmiausiai yra skirta Lietuvos visuomenei ir tiems, kurie stengiasi rasti atsakymą į klausimą, kodėl neįtikėtinai tragiškas Holokaustas vyko Lietuvoje.
Šiandien Kaune į pasitarimą buvo pakviesti darbo grupės nariai, kurie kalbėjo apie būsimą renginį – Napoleono armijos persikėlimo per Nemuną inscenizaciją.
Kiekvienais metais, lapkričio 27-ąją, 16 valandą visame pasaulyje ukrainiečiai uždega savo lange žvakę – simbolinį atminimo paminklą – Holodomorui paminėti.
Kaip psichologiškai įmanu, jog normalūs žmonės, mylintis tėvai, geri kaimynai gali imti daryti protu nesuvokiamus nusikaltimus? Kaip įmanu būti neutraliam kai tokie nusikaltimai daromi? Ir kas motyvuoja žmones gelbėti kitus, net jei tai grėstų mirtimi?
1623 metais, užklupus sausrai, atvykėliai prisiminė Dievą ir maldomis maldavo lietaus. Kitą dieną prapliupo liūtis ir gubernatorius tą dieną paskelbė Padėkos diena.
Lapkričio 23-oji – tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus gimimo diena. Ir ne eilinė, 160-oji.
Konferenciją organizuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.
Alytiškis Gintaras Lučinskas parengė ir knygon sudėjo buvusio karininko, mokytojo Andriaus Vasiliausko atsiminimus. A. Vasiliauskas gal jau ir nesitikėjo, kad jo knyga bus išleista, jog ją skaitys ne tiktai artimieji. Ir štai ją vartome, skaitome, stebimės...
Lietuvių kilmės JAV pilietės Rūtos Šepetys grožinė knyga "Tarp pilkų debesų" pateko į dienraščio "New York Times" 2011 metų žymių knygų vaikams sąrašą.
1918 m. lapkričio 23 d. tuometinis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos.
Per visą sovietinį laikotarpį Lietuvos vardo garsinimui daug jėgų ir meilės atidavė Šveicarijos pokario lietuvių karo pabėgėlių karta.
Lietuvos generalinis konsulatas Čikagoje lapkričio 17-20 dienomis Čikagoje ir Detroite surengė Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo renginių ciklą.
Regis, ar gali būti skirtingesni dalykai negu tolerancija ir kova. Tačiau Helsinkio grupė pavertė tikrove šį paradoksą.
Dėl netinkamų orų Šilutės rajone stabdomi užpraeitą savaitę atrastos masinės kapavietės kasinėjimai, pranešė vietos pareigūnai.
Mano įsitikinimu, tolerancijos esmė – abipusiškumas. Kaip byloja vokiečių patarlė „dazu gehoeren zwei“ („tam reikia dviejų“), - konferencijoje apie toleranciją sakė literatūros tyrinėtoja, teatrologė prof. Irena Veisaitė.
Šį rudenį Anykščiuose pagarbiai prisimenamas iškilus XX a. antrosios pusės dvasininkas, vienintelis šiame mieste tarnavęs Monsinjoras Albertas Talačka (1921-1999). Lapkričio 19 d. jam būtų sukakę 90 metų...
Lietuvos ypatingasis archyvas ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas parengė virtualią parodą, skirtą ateitininkų, vienos iš seniausių ir didžiausių jaunimo organizacijų Lietuvoje, šimtmečiui.
Totalitarizmo metais tie, kurie ėjo prieš srovę, savuoju likimu, o kartais ir gyvybe turėjo įrodyti rusų posakį: „Ir vienas lauke karys“.
Lapkričio 18-ąją Latvija švenčia Nepriklausomybės dieną. Tądien, prieš 93 metus, Latvių tautos taryba balsavo už nepriklausomą, demokratinę Latvijos Respubliką.
Lietuva ir jos sostinė Vilnius tolerancijos dieną pasitinka su dideliu įkvėpimu. Esame tolerancijos imperijos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – anūkai.
Trečiadienį prie Vilniaus universiteto Mažosios aulos bus atidengta atkurta Universiteto steigėjo, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro paminklinė lenta.
1941-aisiais per keturis su puse mėnesio – naciai ir jų talkininkai lietuviai nužudė apie 70 tūkstančių Lietuvos provincijos žydų.
Lapkričio 4 dieną Vilniaus Pamėnkalnio galerijoje atidaryta Kęstučio Grigaliūno instaliacija „Aš nežinojau, Mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą“. Vieno lankytojo įspūdžiai apie parodą.
Nuspręsta įtraukti lietuvių pedagogikos tyrinėtojos Meilės Lukšienės 100-ąsias gimimo metines į UNESCO 2012-2013 metais minimų datų sąrašą.
RENGINIAI
-
Konferencija „Kova su prekyba žmonėmis ir prostitucija. Patirtis Švedijoje ir Lietuvoje“
2012 m. gegužės 30 d. 09:00, Seimo III r. Konferencijų salė -
Teatrų festivalis „Begasas“
2012 m. gegužės 31 d. - 2012 m. birželio 1 d. 15:00, Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius) -
„Ad Fontes“ simpoziumas: kas yra politika?
2012 m. birželio 5 d. 17:30, VU Filosofijos fakultetas, 201 auditorija (Universiteto g. 9/1, Vilnius) -
Nuoseklaus vaikų katalikiško ugdymo ir sakramentinės katechezės "Ateik ir sek mane" seminaras.
2012 m. birželio 12 d. - 2012 m. birželio 14 d., Šiluvos Jono Pauliaus II namuose. -
Kanos rekolekcijos šeimoms (registracija iki liepos 1 d.)
2012 m. liepos 15 d. - 2012 m. liepos 21 d., Panevėžio r., Tiltagalių k., stovyklavietė „Trimitas“
REKOMENDUOJAME
Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.
Ši knyga kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija, moralas, bet liudijimas, kad visada yra kelias atgal į gyvenimą, net jei gyvenimas yra virtęs, kaip atrodo, beviltiškais griuvėsiais.
Kiek trunka mėnuo Afrikoje, kodėl Europa laiko galvą šaldytuve, kuo lietuviai panašūs į maliečius ir ar karus Afrikoje pakeis vienybė? Visu glėbiu įžvalgų su mumis dalinosi žymus Malio poetas Gaoussou Diawara.
Jutau baimę, tačiau ne tiek dėl fizinio saugumo, kiek dėl to, kad nežinojau, nei kaip reaguoti, nei ką sakyti. Turbūt taip atsiskleidė ir mano puikybė, nes įsivaizdavau, jog turiu nuteistiesiems sukelti kažkokį efektą.
Už padėtį žiniasklaidoje yra atsakingi: jos turinio kūrėjai (patys žurnalistai), jai palankios aplinkos sudarytojai (valstybės institucijos) ir jos vartotojai (visuomenė).
NUORODOS
- Baltic business news
- Lithuanian Tribune
- Baltic Times
- Catholic Media Journal
- Christian Science Monitor
- Chronicle of Higher Education
- City Journal
- Europos parlamento naujienos
- Miestai ir architektūra
- New Yorker
- Smithsonian magazine
- European Resistance Archive
- Žurnalas „Karys“
- KGB veikla Lietuvoje
- Komisija nacių ir sovietų nusikaltimams įvertinti
- Latvijos nacionalinė televizija
- Latvijos okupacijos muziejus
- Lietuvos gyventojų genocido tyrimų centras
- Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika
- Tarptautinė organizacija „Memorial“
- Puslapis išeiviams
- Pasaulio lietuvių bendruomenė
- Bendruomenės internete
- Savaitraštis Dialogas
- Švietimo profsąjunga
- Ikimokyklinis ugdymas
- MyliuKauna.lt
Reklama





















































