VISUOMENĖ » ISTORIJA IR ATMINTIS
Latvija pirmą kartą po daugelio metų uždraudė prieštaringai vertinamas buvusių SS Latvijos legiono karių eitynes. Formali dingstis - sausio mėnesio riaušės. Piliečių teisė rinktis ir protestuoti ne prie širdies jokiai valdžiai, tačiau legionierių atveju egzistuoja ir didesnė problema - skirtingos istorinės atminties konfliktas.
Sunku pasakyti, kiek apie J. Matulaitį žino plačioji visuomenė. Ar konferencija prisidėjo prie to, kad šis “didysis europietis”, kaip arkivyskupą po mirties pavadino Prancūzijos žiniasklaida, taptų artimesnis šiandieniam lietuviui?
"Ką , Irena, jūsų gyvenime reiškia holokaustas?"
Kunigo Roberto Grigo vardas daugeliui asocijuojasi su be galo svarbiais XX amžiaus pabaigos Lietuvos istorijos momentais – taikiu, tačiau drauge ir drąsiu pasipriešinimu sovietinei okupacijai, begaliniu troškimu pogrindžio spaudoje skleisti lietuvybę
Prokomunistiniai istorikai, išlaikę vadovaujančius postus, bando susigrąžinti teritorijas, užleistas XX amžiaus devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose.
Šiandien sukanka 75 metai, kai Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris atėjo į valdžią. Skaitytojams siūlome straipsnį apie Vokietijoje vis dar jautrią „tamsiosios istorijos pusės“ problemą, apie tai, ar įmanomas nacizmo atgimimas Vokietijoje ir apie įvairiose Europos šalyse veikiančius neonacistininius judėjimus.
Informacinis istorinis dokumentinis filmas „Ilgas kelias namo“ - tai filmas apie Lietuvių tremties kelius nuo pirmųjų trėmimų iki šių dienų.
Vilniaus istorikai, norėdami patenkinti Lietuvos valdžios ambicijas ir sudaryti gerą įspūdį kaimyninėms valstybėms, nuslepia ir perrašo nemalonius lietuvių tautos istorijos faktus
1918 metų vasario 16-ąją ir mus šiandien du dalykai tikrai susieja – tai žiema ir Vilnius. Prisiminęs aną lemtingąjį vasario šeštadienį, Aleksandras Stulginskis, vienas iš Nepriklausomybės akto signatarų, vėliau rašė: „Oras bjaurus, kaip kad jis dažnai pas mus vasario mėnesį esti. Šlapias sniegas taip ir lipdo akis”.
Šiandien mūsų valstybė yra patekusi į gilią krizę. Ją diagnozuoja ne vien tik politikos apžvalgininkai, visuomenės nuomonės apklausos, apie ją viešai prabilo ir Lietuvos Prezidentas.
Nėra valstybės, nėra tautos, kuri gyventų be savo švenčių, be simbolių, be atmintinų datų. Lietuvai viena tokių yra Vasario 16-oji.
Televizija vėl kviečia tautą į Vilniaus katedros aikštę švęsti Vasario 16-osios. Kartu su estrados žvaigždėmis ir gražiausiomis dainomis apie Tėvynę. Kaip ir anais metais.
Nacių okupacija buvo ypatingas lietuvių kolaboracinio išradingumo išbandymų metas. Pirmiausia, to kolaboravimo pradžia glūdi dar pirmame sovietmetyje
Santykių su krašte viešpataujančiu režimu istorija per paskutiniuosius du šimtus metų rodo, kad Šalia maištininkų ir sukilėlių Lietuvoje nuolat atsirasdavo žmonių, supratusių neišvengiamų kompromisų reikšmę.
Labai džiaugiamės galimybe supažindinti Bernardinai.lt skaitytojus su profesoriaus Egidijaus Aleksandravičiaus apmąstymais apie kolaboravimo fenomeną. Šie apmąstymai buvo skelbti „Metmenyse“ ir, profesoriui maloniai sutikus, perteikiami ir mūsų dienraštyje.
Skelbiame antrąją pokalbio su profesore Irena Veisaite dalį. Profesorę kalbina Elvyra Kučinskaitė.
„Kodėl vis dar sunku kalbėti apie holokaustą?
Lapkričio 7 dieną sukaks 88 metai nuo Spalio perversmo, pakeitusio pasaulio veidą. Demaskavus sovietinę santvarką, atrodė, kad lapkričio 7-oji išnyks iš kalendoriaus ar bus minima kaip viena iš didžiausių XX amžiaus nelaimių.
Vienai didžiųjų Kauno gatvių užpakalį atsukęs stovi egzotiškas namas, ant kurio sienos jau keletą metų akis patraukia didelis užrašas: „Lietuvis lietuviui latvis!“ Kadaise būtų labiau tikėtina kas nors panašaus į „Rusai, lauk iš Lietuvos!“ O tempore, o mores...
Siūlome teisės daktaro, Mykolo Riomerio universiteto docento Dainiaus Žalimo svarstymus, kurie buvo išsakyti pavasarį vykusiame forume. Manome, kad šiandien šie svarstymai įgavo dar didesnį aktualumą.
Paprastam Lietuvos, taip pat ir kitų šalių, neišskiriant nė Rusijos, blaiviai mąstančiam piliečiui jau senokai buvo aišku, kad tokią gausą akivaizdžių faktų, liudijančių nacių ir komunistų glaudų bendradarbiavimą
Antrojo pasaulinio karo vykstančių diskusijų kontekste pasirodė keletas straipsnių apie šio laikotarpio istorijos temos dėstymą Lietuvos mokyklose ir XX a. istorijos vadovėlius.
Pastaraisiais mėnesiais klausimas, kaip Lietuvos Prezidentas turėtų reaguoti į Rusijos prezidento kvietimą gegužės 9 dieną atvykti į Maskvoje švenčiamą pergalės Didžiajame Tėvynės kare 60-metį
Mūsų kasdienybėje vis daugiau praeities šmėklų. Vieni tvirtina, kad tai tik politiniai miražai bei sunkios adaptacijos globaliame pasaulyje padarinys.
Pamenu, prieš kurį laiką istorikai, politologai ginčijosi – ar tai, kas įvyko Rytų ir Vidurio Europoje 1988-1990 metais, gali būti vadinama revoliucija
Kiek turi būti įslaptinti archyvai, saugantys kolaboravimo, išdavysčių, žmogiškųjų dramų paslaptis?
Ačiū, Elvyra, už prašymą plačiau pristatyti tėvą Andriekų. Beje, ir aš norėčiau, kad „Bernardinai.lt“ skaitytojai šį tą daugiau žinotų apie šią šviesią asmenybę.
Birželio 14-oji - tai diena, netinkanti į atostogas grimztančios vasaros šurmuliui. Lygiai taip pat kaip prieš šešiasdešimt metų Sibiro kryptimi riedantys gyvuliniai vagonai netiko pasakojimams apie sovietinę laisvę, lygybę, brolybę.
Per visą “paksiadą” arba “paksogeitą” kartkartėmis įsižiebdavo diskusijos, ar kyla Lietuvoje fašizmo grėsmė.
Per Kovo 11-ąją jau kelinti metai tas pats jausmas: nieko. Nebent kitąsyk būtum sulaukęs geidžiamo pavasario. Bet čia jau kas kita. Norėtum ir privalėtum dusti iš laimės, kad šviečia laisvė, o ne kovo saulutė, tačiau nesiseka. Net kaimynystė su Tibeto ir Čečėnijos laisvės dienomis neužkaitina kraujo.
Lietuva, Tibetas, Čečėnija ir trys kovo dienos. Atsitiktinumas?
RENGINIAI
-
Konferencija „Kova su prekyba žmonėmis ir prostitucija. Patirtis Švedijoje ir Lietuvoje“
2012 m. gegužės 30 d. 09:00, Seimo III r. Konferencijų salė -
Teatrų festivalis „Begasas“
2012 m. gegužės 31 d. - 2012 m. birželio 1 d. 15:00, Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius) -
„Ad Fontes“ simpoziumas: kas yra politika?
2012 m. birželio 5 d. 17:30, VU Filosofijos fakultetas, 201 auditorija (Universiteto g. 9/1, Vilnius) -
Nuoseklaus vaikų katalikiško ugdymo ir sakramentinės katechezės "Ateik ir sek mane" seminaras.
2012 m. birželio 12 d. - 2012 m. birželio 14 d., Šiluvos Jono Pauliaus II namuose. -
Kanos rekolekcijos šeimoms (registracija iki liepos 1 d.)
2012 m. liepos 15 d. - 2012 m. liepos 21 d., Panevėžio r., Tiltagalių k., stovyklavietė „Trimitas“
REKOMENDUOJAME
Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.
Ši knyga kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija, moralas, bet liudijimas, kad visada yra kelias atgal į gyvenimą, net jei gyvenimas yra virtęs, kaip atrodo, beviltiškais griuvėsiais.
Kiek trunka mėnuo Afrikoje, kodėl Europa laiko galvą šaldytuve, kuo lietuviai panašūs į maliečius ir ar karus Afrikoje pakeis vienybė? Visu glėbiu įžvalgų su mumis dalinosi žymus Malio poetas Gaoussou Diawara.
Jutau baimę, tačiau ne tiek dėl fizinio saugumo, kiek dėl to, kad nežinojau, nei kaip reaguoti, nei ką sakyti. Turbūt taip atsiskleidė ir mano puikybė, nes įsivaizdavau, jog turiu nuteistiesiems sukelti kažkokį efektą.
Už padėtį žiniasklaidoje yra atsakingi: jos turinio kūrėjai (patys žurnalistai), jai palankios aplinkos sudarytojai (valstybės institucijos) ir jos vartotojai (visuomenė).
PARTNERIAI
NUORODOS
- Baltic business news
- Lithuanian Tribune
- Baltic Times
- Catholic Media Journal
- Christian Science Monitor
- Chronicle of Higher Education
- City Journal
- Europos parlamento naujienos
- Miestai ir architektūra
- New Yorker
- Smithsonian magazine
- European Resistance Archive
- Žurnalas „Karys“
- KGB veikla Lietuvoje
- Komisija nacių ir sovietų nusikaltimams įvertinti
- Latvijos nacionalinė televizija
- Latvijos okupacijos muziejus
- Lietuvos gyventojų genocido tyrimų centras
- Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika
- Tarptautinė organizacija „Memorial“
- Puslapis išeiviams
- Pasaulio lietuvių bendruomenė
- Bendruomenės internete
- Savaitraštis Dialogas
- Švietimo profsąjunga
- Ikimokyklinis ugdymas
- MyliuKauna.lt
Reklama
