Laisvės kryžkelės | Visuomenė

Birželio 15 d.
Laisvės kryžkelės. 1941-ieji: tremtis vaikų akimis 3
Laisvės kryžkelės

Birželio 14-ąją sukanka 74 metai nuo pirmųjų masinių trėmimų į Sibirą pradžios. Tomis dienomis Lietuva neteko beveik 20 tūkstančių žmonių, tarp jų – penkių tūkstančių vaikų.

Birželio 17 d., 2013
Dalius Žygelis. Laisvės kovotojas Mykolas Babrauskas

Mykolas Babrauskas – vienas iš reikšmingiausių ir paslaptingiausių pokario laisvės kovotojų Dainavos partizanų apygardoje.

Birželio 20 d., 2012
Dalius Žygelis. Sugrįžę iš nebūties: partizanų palaikų identifikavimas6

2012 metų sausio 13 dieną Rietave iškilmingai perlaidoti penkių partizanų palaikai, rasti vykdant archeologinius tyrimus Rietavo dvaro sodybos teritorijoje.

Lapkričio 7 d., 2011
Laisvės kryžkelės. Žuvę, bet nepalaidoti1

Partizanų, sovietų valdžios vadintų banditais, buržuaziniais nacionalistais, palaikai viešose erdvėse pradėti sistemingai guldyti nuo 1946 m. pradžios.

Birželio 20 d., 2011
Laisvės kryžkelės. Masinės žudynės 1941 metų birželį7
Laisvės kryžkelės

1941 m. birželio 22–27 d. sovietiniai okupantai, jausdami greitą galą, pradėjo masines Lietuvos gyventojų žudynes. Per vieną savaitę NKVD ir Raudonoji armija įvykdė apie 40 didelių grupinių taikių lietuvių ir beginklių politinių kalinių žudynių.

Kovo 7 d., 2011
Laisvės kryžkelės. Šiaurės Rytų (Karaliaus Mindaugo, Kalnų) partizanų sritis3
Laisvės kryžkelės

Šiaurės Rytų (Karaliaus Mindaugo, Kalnų) partizanų srities įkūrimo ištakos – Vytauto partizanų apygarda.

Lapkričio 22 d., 2010
Laisvės kryžkelės. Vakarų (Jūros) partizanų sritis2
Laisvės kryžkelės

Straipsnis skiriamas Lietuvos kariuomenės dienai paminėti. Vakarų (Jūros) partizanų srities įkūrimo ištakos – Kęstučio partizanų apygarda, rodžiusi daugiausia iniciatyvos ne tik dėl Žemaitijos laisvės kovotojų, bet ir visos Lietuvos partizanų susijungimo.

Spalio 18 d., 2010
Laisvės kryžkelės. Atrastas reikšmingiausias Lietuvos partizanų archyvas6
Laisvės kryžkelės

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras neseniai perėmė didelį Prisikėlimo apygardos partizanų archyvą – susisteminus ir suskaitmeninus dokumentus, jie bus prieinami visiems tyrinėtojams.

Liepos 19 d., 2010
Laisvės kryžkelės. Pietų Lietuvos partizanų sritis44
Laisvės kryžkelės

Šia „Laisvės kryžkelių“ projekto rėmuose skelbiama publikacija pradedame trijų laidų ciklą, skirtą Lietuvos partizanų sričių istorijai apžvelgti per iškiliausias partizaninio karo asmenybes.

Gegužės 31 d., 2010
Laisvės kryžkelės. Atkastas svarbiausias Lietuvos partizanų bunkeris 19
Laisvės kryžkelės

Šių metų gegužės 3–7 d. Radviliškio rajone, Mėnaičių kaime, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) surengė archeologinę ekspediciją, kurios metu buvo atkastas Lietuvos partizanų bunkeris – „Prisikėlimo“ apygardos vadavietė.

Balandžio 14 d., 2010
Laisvės kyžkelės. Lietuvių policijos batalionai Antrojo pasaulinio karo metais 67
Laisvės kryžkelės

Vienas iš kontroversiškiausių Lietuvos istorijos puslapių – vokiečių okupacijos metais įsteigtų policijos batalionų veikla. Siekdami išvengti nereikalingų emocingų vertinimų pateikiame koncentruotą šių dalinių istoriją.

Kovo 12 d., 2010
Laisvės kryžkelės. Lietuvos partizanų fotografijos – iš nebūties sugrįžusios pokario įvykių liudininkės7
Laisvės kryžkelės

„Tai, kuo mes dar abejojame, tampa akivaizdu pamačius fotografiją“, – sakė žymi medijų teoretikė amerikietė Susan Sontag, apibūdindama vieną svarbiausių fotografijų savybių: būti tiesos atvaizdu. Ar ne panašiai atsitiko su partizaninio karo fotografijomis?

Gruodžio 16 d., 2009
Laisvės kryžkelės. Lietuva 1939–1990 metais5
Laisvės kryžkelės

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) pagrindinis tyrimų objektas – žemiau aprašomas ir vaizduojamas XX a. Lietuvos istorijos tarpsnis, kai ne tik buvo sunaikinta mūsų valstybė, bet ir visa lietuvių tauta susidūrė su išlikimo iššūkiais.

Gruodžio 7 d., 2009
Laisvės kryžkelės. KGB kalėjimas ir jo istorija11
Laisvės kryžkelės

Būsimasis KGB kalėjimo pastatas Vilniuje, Gedimino pr. bei Aukų g. sankirtoje pastatytas 1899 m. specialiai Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos teismams. Teismai veikė iki Pirmojo pasaulinio karo, tiksliau – iki 1915 m., kai Lietuvos teritoriją užėmė vokiečių kariuomenė. Tuomet pastate įsikūrė įvairios vokiečių okupacinės valdžios įstaigos.

Lapkričio 30 d., 2009
Laisvės kryžkelės. Lietuvos partizanų vadas Jonas Žemaitis12
Laisvės kryžkelės

Prieš 55 metus – 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvos Butyrkų kalėjime buvo įvykdytas mirties nuosprendis Jonui Žemaičiui. Siūlome paskaityti, pasižiūrėti ir pasiklausyti amžininkų prisiminimų apie išskirtinę asmenybę – vyriausiąjį Lietuvos pokario partizanų vadą, partizanų generolą Joną Žemaitį-Vytautą.

Spalio 1 d., 2009
Laisvės kryžkelės. Aleksandrui Grybinui-Faustui atminti1
Laisvės kryžkelės

Šių metų rugsėjo 28 dieną sukanka lygiai 60 metų nuo Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio partizanų vadų Vasario 16-osios deklaracijos signataro, Tauro partizanų apygardos vado Aleksandro Grybino-Fausto žūties. Jis buvo vienas iš aštuonių Lietuvos partizanų vadų, pasirašiusių LLKS deklaraciją, kuri ir šiandien turi Lietuvos Respublikos įstatymo statusą. Deja, nė vienas iš jų neišliko gyvas...

Liepos 27 d., 2009
Laisvės kryžkelės. Leonardui Grigoniui-Užpaliui atminti
Laisvės kryžkelės

Tęsiame pasakojimų ciklą apie 1949 m. vasario 16-osios partizanų vadų Deklaracijos signatarus. Liepos 22 d. sukako 49 metai, kai žuvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) 1949-ųjų vasario 16-osios Deklaracijos signataras, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo narys, Prisikėlimo apygardos vadas Leonardas Grigonis-Užpalis.

Birželio 8 d., 2009
Laisvės kryžkelės. 60-osios LLKS Deklaracijos signataro Vytauto Gužo-Kardo žuvimo metinės
Laisvės kryžkelės

1949 m. birželio 11 d. Tauragės apskrityje Eržvilko valsčiuje Smaidrių kaime karinės-čekistinės operacijos metu žuvo Vakarų Lietuvos (Jūros) srities partizanų štabo žvalgybos skyriaus viršininkas, 1949 m. vasario 16-osios Partizanų Deklaracijos signataras kpt. Vytautas Gužas-Zigmas, Galiandra, Mindaugas, Kardas.

Gegužės 25 d., 2009
Laisvės kryžkelės. Petrui Bartkui-Žadgailai atminti
Laisvės kryžkelės

Tęsiame pasakojimų ciklą apie 1949 m. vasario 16-osios partizanų vadų Deklaracijos signatarus. Gegužės 30 d. sukanka 84 metai, kai gimė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) 1949-ųjų vasario 16-osios Deklaracijos signataras, partizanų majoras Petras Bartkus-Žadgaila.

Gegužės 18 d., 2009
Laisvės kryžkelės. Istoriniai filmai: suartinantys, atleidžiantys bet nekuriami
Laisvės kryžkelės

Ričardas Čekutis: Neseniai turėjome progą pamatyti Vytauto V. Landsbergio vaidybinį filmą „Kai aš buvau partizanas“. Filmas gana plačiai buvo pristatytas Lietuvos publikai visoje Lietuvoje. Filmas, apie kurį plačiau papasakos pats režisierius, daugeliui sukelia nevienareikšmiškų emocijų. Tačiau norėtųsi pradedant pokalbį apie šį filmą palengva pereiti prie apskritai Lietuvos kultūros arba kino politikos, jeigu tokia yra. Tad, Vytautai, nuo filmo ir pradėkime...

Balandžio 27 d., 2009
Laisvės kryžkelės. Jaunimo pogrindis
Laisvės kryžkelės

Šioje laidoje apie pogrindines jaunimo organizacijas sovietinėje Lietuvoje savo mintimis pasidalys buvusi vienos tokios organizacijos dalyvė bei dabartinė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė.

Balandžio 20 d., 2009
Laisvės kryžkelės. Broniui Liesiui-Nakčiai atminti
Laisvės kryžkelės

Tęsiame pasakojimų ciklą apie 1949 m. vasario 16-osios partizanų vadų Deklaracijos signatarus. Šiame pasakojime – Broniaus Liesio-Nakties gyvenimo bei kovų istorija.

Balandžio 6 d., 2009
Laisvės kryžkelės. Simboliai kaip ideologijų ženklas
Laisvės kryžkelės

Žurnalistas Tomas Čyvas, istorikas Ramūnas Trimakas bei Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė diskutuoja apie sovietinės bei nacių simbolikos draudimo peripetijas.

Kovo 30 d., 2009
Laisvės kryžkelės. Ieškant drąsios šalies įvaizdžio
Laisvės kryžkelės

Seimo nariai Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Emanuelis Zingeris šioje laidoje svarsto apie drąsios Lietuvos įvaizdį.

Kovo 23 d., 2009
Laisvės kryžkelės. Juozui Šibailai-Merainiui atminti
Laisvės kryžkelės

Būsimasis Lietuvos laisvės kovotojas Juozas Šibaila gimė 1905 m. kovo 18 d. Alytaus apskrities Nedzingės valsčiaus Vadėnų kaime, pasiturinčio ūkininko šeimoje. Baigęs Alytaus mokytojų seminariją, mokytojavo Alytaus, Ukmergės apskrityse.

Kovo 16 d., 2009
Laisvės kryžkelės. Jonas Žemaitis ir jo karta
Laisvės kryžkelės

2009 m. kovo 15 d. minimos Lietuvos partizanų vado, generolo Jono Žemaičio-Vytauto 100-osios gimimo metinės. Straipsnis parengtas pagal buvusios LGGRT centro direktorės, Seimo narės Dalios Kuodytės pranešimą, skaitytą š. m. Kovo 11-ąją Lietuvos Respublikos Seime.

Kovo 9 d., 2009
Laisvės kryžkelės. Nepriklausomybės ir valstybingumo dienos ir jų minėjimas
Laisvės kryžkelės

Šios dienos tema – Lietuvos nepriklausomybė bei Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo dienos bei jų minėjimas. Laidos svečiai žurnalistai Tomas Čyvas ir Saulius Spurga.

Kovo 2 d., 2009
Laisvės kryžkelės. Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti
Laisvės kryžkelės

1918 metų kovo 6 dieną gimė LLKS tarybos 1949-ųjų vasario 16-osios Deklaracijos signataras Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Vasario 23 d., 2009
Laisvės kryžkelės. Ką matysime Tuskulėnuose
Laisvės kryžkelės

Šiemet Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) žinion LR Kultūros ministerija perdavė Tuskulėnų rimties parką ir visus jame esančius pastatus.

Vasario 9 d., 2009
Laisvės kryžkelės. 1949 metų Deklaracija
Laisvės kryžkelės

1949 m. vasario 16 d. visos Lietuvos partizanų vadų Deklaracija, pasirašyta Radviliškio rajone Minaičių kaime, paklojo pamatus Nepriklausomos valstybės Atgimimui.

Vasario 2 d., 2009
Laisvės kryžkelės. Radijo trukdymai
Laisvės kryžkelės

Prieš savaitę kalbėjome apie „Amerikos balso“ ir „Laisvosios Europos“ radijo stočių veiklą. Šiandienos pokalbio tema – iš kitos „barikadų“ pusės – apie totalitarinių režimų bandymus slopinti radijo bangomis sklindančią informaciją. Laidos svečias „Baltijos bangų“ radijo projektų koordinatorius Rimantas Pleikys.

Sausio 26 d., 2009
Laisvės kryžkelės. Balsai iš už „Geležinės uždangos“
Laisvės kryžkelės

Daugelis, ko gero, vis dar prisimena tuos balsus. Tai ilgamečių „Amerikos balso“ ir „Laisvosios Europos“ radijo „balsai“ Romas Sakadolskis ir Kęstutis Girnius. Šiandien jais prisiminsime kaip jie dirbo, kaip jiems sekėsi, ką jie jautė, kokių sulaukdavo atgarsių ir ką dabar apie tai mano.

Sausio 19 d., 2009
Laisvės kryžkelės. Kaip sovietmečiu buvo prievartaujama Lietuvos istorija
Laisvės kryžkelės

Pradedame 2009 metų straipsnių ciklą „Laisvės kryžkelės“. Šiandienos tema – kaip buvo prievartaujama Lietuvos istorija sovietmečiu. Laidos svečiai – žurnalistas Tomas Čyvas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Aurimas Švedas.

Spalio 27 d., 2008
Laisvės kryžkelės. Miesto partizanai. Tauro apygarda, Birutės rinktinė
Laisvės kryžkelės

Šiandien kalbėsime apie pokario Lietuvos miestų partizanus. Konkrečiai apie Tauro apygardos Birutės rinktinės kovotojus, veikusius Kaune. Šiandienos svečiai – Tauro apygardos, Birutės rinktinės partizanai Jonas Poškus-Rolandas ir Antanas Kudzys.

Spalio 20 d., 2008
Laisvės kryžkelės. Lietuvos istorijos pristatymas užsienyje ir Lietuvoje
Laisvės kryžkelės

Šiandien kalbėsime apie tai, kaip Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir jo padalinys Genocido aukų muziejus (GAM) pristato Lietuvos istoriją užsienyje ir Lietuvoje. Laidoje vieši Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus istorijos skyriaus specialistai Vilma Juozevičiūtė ir Vilius Kyguolis.

Spalio 13 d., 2008
Laisvės kryžkelės. Genocido aukų muziejus
Laisvės kryžkelės

Šiandien kalbėsime apie Lietuvos genocido aukų muziejų (apie muziejaus darbą, prasmę ir perspektyvą). Pokalbio laikas pasirinktas neatsitiktinai, kadangi šiam muziejui sukanka 16 metų, kartu 11 metų prisijungus prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro. Laidoje vieši Lietuvos genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis bei vyriausiasis specialistas Ričardas Padvaiskas.

Rugsėjo 29 d., 2008
Laisvės kryžkelės. 1940-ųjų išdavystės pėdsakais. II dalis
Laisvės kryžkelės
Šioje laidoje tęsiame prieš savaitę pradėtą temą. Toliau kalbėsime apie žinomus visuomenėje žmones, suvaidinusius Lietuvos XX a. istorijoje prieštaringą vaidmenį. Laidos svečiai, publicistas ir portalo balsas.lt apžvalgininkas Tomas Čyvas bei Vinco Krėvės memorialinio muziejaus direktorius Vladas Turčinavičius, toliau svarsto apie tarpukario Lietuvos politines aktualijas bei Nepriklausomybės praradimo pasekmes.
Rugsėjo 22 d., 2008
Laisvės kryžkelės. 1940-ųjų išdavystės pėdsakais. I dalis
Laisvės kryžkelės
Šios laidos svečiai publicistas, balsas.lt portalo apžvalgininkas Tomas Čyvas bei Vinco Krėvės memorialinio muziejaus direktorius Vladas Turčinavičius diskutuoja apie žmones, suvaidinusius Lietuvos XX a. istorijoje prieštaringą vaidmenį.
Rugsėjo 15 d., 2008
Laisvės kryžkelės. Sovietinio mąstymo reliktai mūsų gyvenime
Laisvės kryžkelės

Šiandien kalbėsime apie žmoniškąsias vertybes. Taip pat sovietinio mąstymo reliktus, trukdančius toms vertybėms būti aiškiai išsakytoms ir įvardintoms. Laidos svečias žurnalistas naujienų portalo balsas.lt politikos apžvalgininkas Tomas Čyvas.

Liepos 28 d., 2008
Laisvės kryžkelės. Potsdamas. Grandinės Rytų Europai1
Laisvės kryžkelės

Ši laida skirta 1945 metų Potsdamo konferencijos pasekmėms aptarti bei paminėti.

Liepos 21 d., 2008
Laisvės kryžkelės. Imperijai griūvant
Laisvės kryžkelės
Nepriklausomybės akto signataras Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys prof. Bronius Genzelis pokalbyje su Audriu Antanaičiu bei Ričardu Čekučiu svarsto apie Sąjūdžio laikotarpio palikimą bei fenomenus.
Liepos 14 d., 2008
Laisvės kryžkelės. Mitai apie Sąjūdį
Laisvės kryžkelės

Šioje laidoje su Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu bei Nepriklausomybės akto signataru Romualdu Ozolu kalbėsime apie Atgimimo laikotarpį ir Laisvės kelią, kurį kartu su Lietuva nuėjo legendinis Sąjūdis.

Birželio 30 d., 2008
Laisvės kryžkelės. Ukrainiečių kova už savo valstybę
Laisvės kryžkelės

Šiandien kalbėsime apie ukrainiečių kovas už savo valstybę, laisvės kovas pokario laikotarpiu, nagrinėsime šios tautos pasipriešinimo sovietų okupacijai sąsajas su Lietuva bei minėsime ukrainiečių pasipriešinimo vado Romano Šuchevičiaus 100–ąsias gimimo metines. Mūsų laidos svečias – vienas iš Ukrainiečių bendrijos Lietuvoje įkūrėjų Vasilis Kapkanas.

Birželio 16 d., 2008
Laisvės kryžkelės. Lietuviškieji batalionai Antrojo pasaulinio karo metu
Laisvės kryžkelės

Šiandien dar kartą kalbėsime apie lietuviškas karines formuotes Antrojo pasaulinio karo metais. Ką mes apie tai žinome ir ką dar turėtume išsiaiškinti? Tema, ko gero, pakankamai įdomi ir aktuali, nes „Laisvės kryžkelės“ apie tai gauna tikrai daug klausimų. Prieš kiek laiko apie lietuviškas karines formuotes Antrojo pasaulinio karo metu jau esame kalbėję su istoriku Arūnu Bubniu, tačiau, ko gero, didžiausia bėda ta, kad Lietuvoje apie tai nėra jokios populiarios literatūros. Todėl drauge su šiandienos mūsų svečiu istoriku dr. Petru Stankeru pasistengsime nušviesti dar likusias baltas 1941–1944 m. istorijos dėmes.

Birželio 9 d., 2008
Laisvės kryžkelės. Rusijos kompensacijos už sovietų okupaciją
Laisvės kryžkelės
Šios laidos svečias – Seimo pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Antanas Napoleonas Stasiškis – dalijasi mintimis apie sovietų okupacijos žalos atlyginimą.
Birželio 2 d., 2008
Laisvės kryžkelės. Politinių kalinių streikai ir sukilimas Vorkutoje
Laisvės kryžkelės
Šioje laidoje – pokalbis apie sukilimus sovietiniuose politinių kalinių lageriuose. Laidos svečias – buvęs politinis kalinys bei minėtų įvykių dalyvis ir liudininkas Edvardas Burokas.
Gegužės 19 d., 2008
Laisvės kryžkelės. Lietuvos laisvės kovų sąjūdis
Laisvės kryžkelės
Kiekvienais metais trečiąjį gegužės savaitgalį yra minima Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Todėl šiandien ir kalbėsime apie Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) praeitį ir dabartį – apie Lietuvos pokario partizanus ir ryšininkus, kurių jau nedaug ir gyvų belikę, kalbėsime ir apie skolas, kurias turime jiems grąžinti. Mūsų laidos svečias LLKS valdybos pirmininkas, dimisijos kapitonas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius Jonas Čeponis.
Gegužės 12 d., 2008
Laisvės kryžkelės. Antrasis pasaulinis karas ir Lietuva
Laisvės kryžkelės
Šiandien kalbėsime apie Antrąjį pasaulinį karą bei jo patirtį, pamokas ir atgarsius šiandieną. Laidos svečias istorikas dr. Algimantas Liekis.
Gegužės 5 d., 2008
Laisvės kryžkelės. Posovietinių švenčių prasmė
Laisvės kryžkelės

Šioje laidoje – pokalbis su Seimo nariu Algirdu Sysu apie iš sovietmečio atėjusias šventes ir jų reikšmingumą dabartinėje Lietuvos visuomenėje.

Balandžio 28 d., 2008
Laisvės kryžkelės. Vakarų nepripažinimo politika
Laisvės kryžkelės
Ši laida – apie Lietuvos inkorporacijos į SSRS nepripažinimo politiką bei Vakarų valstybių nuostatas mūsų šalies okupacijos bei aneksijos klausimais. Laidos svečiai VU Istorijos fakulteto lektorius dr. Ramojus Kraujelis ir „Vilniaus dienos“ žurnalistas politologas Maratas Iljasovas. Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis