2012 m. vasario 11 d., šeštadienis
RSS srautas

ATMINTIS » LAISVĖS KRYŽKELĖS

Laisvės kryžkelės. Lietuvos partizanų vadas Jonas Žemaitis 2007-05-21
Jonas Žemaitis tiesiog laukė nurodymų iš Lietuvos Laisvės šaulių organizacijos vadovybės, o vėliau ir iš Lietuvos laisvės armijos. Kaip kadrinis karininkas, pripratęs prie kariškos disciplinos bei tvarkos, reikia manyti, tiesiog nenorėjo užsiimti saviveikla. Juk čia mums dabar žinomi įvairūs istoriniai faktai, o kas tais laikais galėjo prognozuoti įvykių seką?
Laisvės kryžkelės. Lietuvos laisvės armija 2007-05-14
LLA buvo įkurta 1941 metų gruodžio mėnesį Vilniuje. LLA steigėjas – Kazys Veverskis, 28 metų Vilniaus universiteto teisės studentas, anksčiau mokęsis Lietuvos karo mokykloje. LLA buvo slapta lietuvių tautinė, karinė ir politinė organizacija, siekusi atgauti Lietuvos nepriklausomybę ne tik politinėmis, diplomatinėmis priemonėmis, bet ir ginkluotomis karinėmis pajėgomis.
Laisvės kryžkelės. Susitaikymas ir teisingumas? 2007-05-07
Pirmiausia reikėtų rasti kažkokį bendrą to susitaikymo vardiklį. Toks vardiklis galėtų būti konstatavimas, kad tiek vieni, tiek kiti buvo sovietinės totalitarinės sistemos aukos. Kitas dalykas, kas kokioms vertybėms atstovavo ir ar apskritai kokias nors vertybes puoselėjo. Visiškai suprantama, kad tie, kurie taip ir liko stovėti tose barikadose, niekada nei sutars, nei susitars. Ir visuomet bus tokių, kurie piktinsis visomis sutarimo ar susitarimo pastangomis.
Laisvės kryžkelės. Partizanų gydytojai 2007-04-30
Vargu ar galime kalbėti apie Tam tikras specialias požemines ligonines miškuose. Tiesiog sužeistuosius jų kovos draugai stengdavosi paguldyti į tuo metu laisvus bunkerius, tačiau, žinoma, labiausiai tokiam reikalui tiko nuošalesnės sodybos, kur buvo gerų pasitraukimo kelių ir pan. Bunkeryje ir visiškai sveikam žmogui ilgesnį laiką išbūti sunku, o ką jau kalbėti apie sužeistuosius? Yra žinomas ne vienas atvejis, kai sužeistieji partizanai buvo įtaisomi ir legaliose ligoninėse, kur jiems suteikdavo medicininę pagalbą kvalifikuoti ir patriotiškai nusiteikę medikai. Žinoma, tokiais atvejais į pavojų buvo statomas kone visas tos ligoninės personalas, tad buvo stengiamasi tokia pagalba pasinaudoti tik ekstremaliais atvejais, kai nebūdavo kitos išeities ir iškildavo klausimas: mirti tam žmogui ar dar jį įmanoma išgelbėti.
Laisvės kryžkelės. Partizanų misija Vakaruose (1) 2007-04-23
Jau kalbėjome apie J. Lukšos ir jo kovos draugų du prasiveržimus į Vakarus pro geležinę uždangą, aptarėme šių kelionių sunkumus, Lietuvos–Lenkijos valstybinės sienos apsaugos ypatumus, taip pat mūsų partizanų atstovų kelionę Lenkijos teritorijoje. Šįkart – apie Juozo Lukšos ir Kazimiero Pyplio-Mažyčio veiklą bei gyvenimą laisvuose Vakaruose. Kokie pagrindiniai šios kelionės laimėjimai? Kokias vyriausiosios partizanų vadovybės užduotis jiems pavyko įvykdyti?
Laisvės kryžkelės. Laisvės kovos Latvijoje bei Estijoje 2007-04-16
Pirmiausia skyrėsi savo masiškumu ir partizaninio karo nuostoliais. Be to, tam tikromis istorinėmis aplinkybėmis. Jau anksčiau esame kalbėję, kad pasipriešinimas sovietinei reokupacijai Estijoje ir Latvijoje nebuvo toks masiškas kaip Lietuvoje iš dalies ir dėl to, kad daugelis latvių bei estų jaunų vyrų tiesiog žuvo karo metais savanoriškų legionų sudėtyje. Latvijoje buvo suformuotos net dvi SS savanoriškosios divizijos, Estijoje – viena. Buvo Narvos mūšis, buvo Kuršo „katilas“, kur ir žuvo didžioji dauguma latvių ir estų legionierių.
Laisvės kryžkelės. Pasipriešinimas Vakarų Ukrainoje 2007-04-02
Esminis panašumas yra bendras priešas – t. y. mūsų kraštus okupavusi Sovietų Sąjunga. Panašios idėjos ir tikslai, panašūs ginklai, panašūs partizanų veiklos metodai, tačiau tuo panašumai ir baigiasi. Pirmiausia niekaip negalima sulyginti Lietuvos ir Vakarų Ukrainos partizanų veikimo sąlygų. Ypač tai galima pasakyti apie miškingų Karpatų kalnų regioną, kur ginkluotas pogrindis išsilaikė bene ilgiausiai. Antras dalykas – pasipriešinimo mastai, ypač pirmaisiais reokupacijos metais. Ukrainiečių UPA (UPA - Ukrainskaja povstančeskaja armija - Ukrainos sukilėlių armija aut.) kovotojai kai kuriose vietovėse mėgino išlaikyti fronto linijas, kaudamiesi su reguliariosios kariuomenės daliniais. Lietuvoje nebuvo tokio masto kautynių, nes nebuvo ir tokių partizanų pajėgų. Juk Lietuvoje tuo metu buvo kiek mažiau negu 3 milijonai gyventojų, Ukrainoje – apie 40 milijonų, iš kurių daugiau kaip 10 milijonų gyveno vakarinėse Ukrainos srityse...
Laisvės kryžkelės. Sovietinis teisingumas 2007-03-26
„Troikos“ arba dar kitaip vadinamos OSO (osoboje soveščanije), iš trijų asmenų sudaryti teismai, kurie žmones teisė už akių, šiems nedalyvaujant, iš tikrųjų buvo sovietų išradimas. NKVD OSO teismai buvo suformuoti 1934 m., o MGB OSO – 1946 m., bet „trojkos“ įvairiomis formomis Sovietų Sąjungoje veikė jau anksčiau. OSO teismai atitiko čekistinės veiklos pobūdį, kurios tikslas buvo ne tiek išsiaiškinti tiesą, kiek žmogų pasodinti už grotų (prisiminkime legendinę čekistų frazę „geriau tegul nukenčia dešimt nekaltų, negu išsprūsta vienas kaltas“), sukurti teroro atmosferą, kurioje niekas nesijaustų saugus. Kaip minėta, šalia OSO „trojkų“ Sovietų Sąjungoje veikė dar ir kitokios „trojkos“, iš kurių bene žymiausios buvo 1929 m. pabaigoje įkurtos vadinamiesiems buožėms sunaikinti ir 1937 m. vasarą masinio teroro metu sudarytos „trojkos“ (priminsime, kad 1937–1938 m. NKVD visoje Sovietų Sąjungoje suėmė daugiau nei pusantro milijono žmonių, iš jų beveik 700 000 sušaudė).
Laisvės kryžkelės. Lietuvos ir Lenkijos partizanai Suvalkų trikampyje 2007-03-19
1944–1945 m. į Lenkijos teritoriją per tuo metu dar menkai saugomą sieną atvyko nemažai lietuvių, kurie gelbėjosi nuo gimtame krašte vykstančių sovietų represijų. Vėliau, kai Lietuvoje susikūrė kaimyninė Tauro apygarda, jos vadovybė nutarė pasiųsti į Lenkijos teritoriją būrį partizanų. Jų tikslas buvo užmegzti ryšius su vietos lietuviais ir lenkų tautiniu pogrindžiu.
Laisvės kryžkelės. Partizanų kelias į Vakarus 2007-03-13
Laisvės kryžkelės. Partizanų kelias į Vakarus

Kai 1946 m. partizanų vadai sužinojo apie J. Markulio išdavystę, pirmiausia reikėjo gelbėti Lietuvos rezistencijos ryšius užsienyje. Čekistai jau žinojo, kad tokių ryšių esama. Dar prieš išdavystės iššifravimą į Lietuvą atvykusio Jono Deksnio-Hektoro palikti ryšiai dėl J. Markulio išdavystės jau buvo žinomi sovietų saugumui, todėl buvo nutarta kuo skubiau pereiti sieną ir atnaujinti ryšius su užsieniu bei perduoti žinias apie padėtį Lietuvoje. Tauro apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys užduočiai vykdyti paskyrė savo apygardos atstovą Juozą Lukšą-Skirmantą ir Dainavos apygardai atstovavusį Jurgį Krikščiūną-Rimvydą. Buvo perduoti atitinkami ryšio kodai, be to, partizanai išmokė jais naudotis Juozo brolį Antaną Lukšą ir Rimvydo pusbrolį Vytautą Krikščiūną. Partizanų įgaliotiniai privalėjo išvykti į užsienį 1947 m. pavasarį. Teko pasirūpinti žvalgų pasais, valiuta, žodžiu, viskuo, ko galėjo prireikti kelionėje. Visu tuo pasirūpino Tauro apygardos partizanai. Buvo numatyta, jog, žvalgams nuvykus į užsienį, sutartu laiku per Vatikano radiją bus transliuojami lietuviškų dainų posmai. Deja, partizanų įgaliotiniams Skirmantui ir Mažyčiui (K. Pypliui) pavyko tik antroji kelionė į užsienį gruodžio mėn. Ryšininkai Lietuvoje sekė Vatikano radijo laidas ir netrukus sužinojo, jog žvalgai pasiekė kelionės tikslą.

Laisvės kryžkelės. „Penktoji kolona“ tarpukario Lietuvoje 2007-03-05
Pirmiausia reikėtų išskirti du tarpukario Lietuvos gyvavimo etapus bei tuometinės visuomenės reakciją į iš esmės mums priešišką kaimyninę Sovietų Sąjungą. Istorikai išties išskiria du tarpukario Nepriklausomos Lietuvos vystymosi etapus. Pirmasis – tai demokratinio parlamentarizmo etapas, kuris tęsėsi nuo Nepriklausomybės paskelbimo iki 1926 m. perversmo ir trečiojo Seimo paleidimo. Antrasis – po minėto perversmo iki Nepriklausomybės praradimo, t.y. Antano Smetonos autoritarinio valdymo laikotarpis, kurio metu faktiškai visos šalies politinės jėgos, išskyrus tautininkus, buvo išstumtos iš aktyvaus legalaus politinio gyvenimo. Būtent šis labai savitas A. Smetonos valdymas, daugelio nuomone, Lietuvoje ir priperėjo gausybę bolševikų ar jiems prijaučiančių naivuolių, kurie marksistinėje-komunistinėje ideologijoje matė bene vienintelę išeitį bei sugebėjo įžvelgti sovietinėje sistemoje netgi savotišką pažangą. Ir neatsitiktinai būtent po 1926 m. perversmo Lietuvoje pradėjo steigtis įvairūs kultūrbolševizmo centrai, kurie faktiškai užsiėmė tik bolševikinės propagandos varymu.
Laisvės kryžkelės. Partizanų karo lauko teismai 2007-02-26
Vargu ar įmanoma surinkti tikslius statistinius duomenis apie partizanų mirtimi nubaustus savo bendražygius. Tačiau kad tokių atvejų būta nemažai, įrodo įvairūs pirminiai rašytiniai šaltiniai. Štai kad ir žinomo partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago prisiminimuose nurodomas 1945 m. Merkinės miestelio puolime dalyvavusių laisvės kovotojų sąrašas. Prie kiekvieno slapyvardžio trumpai aprašomas ir kiekvieno jų tolesnis likimas. Vien šiame sąraše nurodomi keli partizanai, kurie buvo karo lauko teismo nuteisti mirties bausme už įvairius nusižengimus. A. Ramanauskas tame sąraše nurodo, kad jie visi buvo nuteisti už plėšikavimą ir nekaltų gyventojų žudymą.
Laisvės kryžkelės. Pokario lietuvių išeivijos organizacijos 2007-02-19
Pirmiausia grįžkime į 1944 metus, kai buvo sukurtas VLIK’as (Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas aut.), kaip organizacija, turėjusi vadovauti pasipriešinimui. Ir tos intencijos buvo išreikštos 1944 m. Vasario 16-osios VLIK’o Deklaracijoje, kur buvo pasakyta, kad tauta yra pasiruošusi ir turėtų priešintis okupacijai. Į VLIK’o sudėtį įėjo praktiškai visos tuo metu veikusios organizacijos, visos pajėgos buvo suvienytos, nors, aišku, ir tuo metu nebuvo išvengta partinių ir tam tikrų atskirų politinių pakraipų atstovų ginčų. Tačiau visos tos organizacijos su visais savo ginčais tais pačiais metais pasitraukė iš Lietuvos. Viskas persikėlė į emigraciją, į Vokietiją.
Laisvės kryžkelės. Trispalvės virš okupuotos Lietuvos 2007-02-12
Trispalvės iškėlimas Lietuvos miestų ir miestelių matomiausiose vietose iki pat Nepriklausomybės atgavimo buvo kasmetinis ir labai paplitęs reiškinys. Kitaip sakant, tai buvo bene populiariausia nesmurtinio pasipriešinimo forma sovietų okupuotoje Lietuvoje.
Laisvės kryžkelės. Lietuvos partizanų bunkeriai 2007-02-05
Genocido aukų muziejuje kiekvienas gali pamatyti KGB sudarytas partizanų bunkerių schemas. Žvelgiant į jas susidaro įspūdis, kad pokario metais Lietuvoje tarsi lygiagrečiai dar egzistavo ir nematomas požeminis pasaulis... Tad pirmiausia reikėtų prisiminti bent kelis svarbiausius partizaninių slėptuvių tipus.
Laisvės kryžkelės. 1918–1920 m. laisvės kovos 2007-01-29
1918 m. vasario 16 d. Vilniuje buvo paskelbtas Nepriklausomybės aktas, kuriame buvo teigiama, jog atkuriama Lietuvos valstybė. Atkurtam valstybingumui išsaugoti prireikė didelio ryžto ir pastangų. Ginant valstybingumą, dvejus metus jaunai Lietuvos valstybei teko kovoti su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1920 m. balandžio mėn. Lietuvos piliečiai išrinko Steigiamąjį Seimą, kuris pasiskelbė pasauliui, kad Lietuva – atkurta nepriklausoma valstybė, demokratinė respublika. Tačiau šis dvejų metų kovų laikotarpis mūsų jaunai valstybei buvo labai sunkus ir, ko gero, nepagrįstai primirštamas. Todėl pirmiausia prisiminkime to meto politinę ir karinę padėtį Lietuvoje.
Laisvės kryžkelės. Atgal į laisvę 2007-01-22
Patikimos statistikos, žinoma, nėra, ir būtų sunku ją kur nors atrasti. Galime kalbėti tik apie daugiau ar mažiau patikimą tremčių bei įkalinimų statistiką. Tačiau skaičiai visada priklauso nuo šaltinių. LGGRTC duomenimis, nuo 1941 iki 1953 m. buvo ištremta 127 tūkst. asmenų. Dar daugiau buvo kalinių – kalėjimuose ir lageriuose šiuo laikotarpiu „apsilankė“ mažiausiai 148 tūkst. Be to, vien tremtyje dėl nežmoniškų sąlygų žuvo 28 tūkst. Lietuvos žmonių. Galima dar palyginti lietuvių tremtinių skaičių su visos Sovietų Sąjungos tremtinių skaičiumi.
Laisvės kryžkelės. NKVD kariuomenės siautėjimas Lietuvoje 1944–1945 m. 2007-01-15
Dauguma tuo metu žuvusiųjų anaiptol nebuvo pasipriešinimo dalyviai ar su ginkluotu pogrindžiu susiję asmenys. Čekistai tiesiog degino ištisus kaimus, žudė civilius, tarp jų – moteris su vaikais, o žuvusiuosius priskyrė vadinamųjų „banditų“ kategorijai. Yra žinoma ne viena tokia akcija Lietuvoje, vykusi būtent šiuo laikotarpiu.
Laisvės kryžkelės (XXXVII). Istorinės atminties sovietizavimas 2006-12-04
Šią temą mums padiktavo labai įdomus istoriko Arūno Streikaus straipsnis, publikuotas „Naujajame Židinyje“ ir kiek vėliau portale „Bernardinai.lt.“ Taip kilo mintis pakalbinti patį istoriką, juolab kad straipsnio paantraštėje jis teigia: „Kadangi tuo laikotarpiu suformuoti stereotipai nesąmoningai tebeveikia ir šiuolaikinius istorikų tyrinėjimus, tai jų geresnis įsisąmoninimas ir kritiška analizė galbūt padėtų greičiau nuo jų išsivaduoti.“
Laisvės kryžkelės (XXXVI). Partizanų nuotraukos 2006-11-27
Sovietinis saugumas buvo itin suinteresuotas aptikti partizanų fotoarchyvus. Ypač tuo metu, kol dar vyko laisvės kovos. Pirmiausia jiems tos nuotraukos buvo savotiška kaltinamoji medžiaga arba aiškus įrodymas, kad vienas ar kitas asmuo priklausė pasipriešinimo judėjimui. Antra vertus, iš partizanų nuotraukų jie nesunkiai galėdavo identifikuoti vieno ar kito partizanų būrio dalyvius. Arba net yra žinoma atvejų, kai iš originalių nuotraukų buvo daromi fotomontažai, siekiant išprovokuoti dar laisvėje esančius partizanus.
Laisvės kryžkelės (XXXV). Dvasininkai partizanų gretose 2006-11-20
Katalikų Bažnyčia tikrai nebuvo bolševikinių okupantų pusėje. Tai galime tvirtinti vienareikšmiškai. Žinoma, tiesiogiai dalyvaujančių ginkluotoje kovoje kunigų nebuvo daug, tačiau tai ir natūralu – vis dėlto dvasiniai reikalai nelabai suderinami su ginkluota kova.
Laisvės kryžkelės (XXXIV). Jaunimo pogrindis 2006-11-13
Visa pokario rezistencija rėmėsi jaunimu, tačiau šiuo atveju daugiau reikėtų kalbėti apie neginkluotas jaunimo pogrindžio organizacijas, kurios kūrėsi daugiausia mokyklose ir gimnazijose, t.y. ten, kur daugiausia tas jaunimas ir būrėsi. Šiandien galime vienareikšmiškai teigti, kad šis reiškinys iš tikrųjų buvo masiškas, o daugelis čekistų iššifruotų, tačiau dėl įvairių priežasčių nesuimtų neginkluotos rezistencijos atstovų papildė ir ginkluotų partizanų gretas.
Laisvės kryžkelės (XXXIII). Lietuvos piliečiai Sovietų Sąjungos 1979 metais pradėtame Afganistano kare ir šio karo pasekmės 2006-11-06
Buvęs Afganistano karo dalyvis Zigmas Stankus knygoje „Kaip tampama albinosais“ labai konkrečiai nusakė savo ir daugumos bendražygių būseną, susijusią su šiuo karu: „Išėjome į armiją jauni, suaugusiųjų kūnais, bet dar vaikišku protu. Paaugliai... Palikę gyvenimą be rūpesčių, iš viskuo pasirūpinančių tėvų glėbio, kiti tiesiog iš mokyklos suolo, nežinodami gyvenimo prasmės ir visų jo sunkumų, papuolėme į sistemą, kurioje kiekviena diena – tai kova už būvį, kurioje tik jėga ir sumanumu galima ko nors pasiekti, kartais net išlikti.
Laisvės kryžkelės (XXXII). Įamžinimas: investicija į ateitį 2006-10-30
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras vykdo atitinkamą valstybinę įamžinimo programą. Programa vadinasi „Atminimo ženklai, simboliai ir paminklai genocido aukoms ir asmenims, represuotiems už pasipriešinimą okupaciniams režimams“. Programos esmę trumpai galima apibūdinti taip: atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, visame krašte buvo pradėta stichiškai įamžinti žuvusių rezistencijos dalyvių atminimą. Šį darbą daugiausia dirbo žuvusiųjų bendražygiai ir įvairūs menininkai saviveiklininkai. Todėl atsirado daug mažos meninės vertės atminimo ženklų, kryžių, paminklų su netiksliais įrašais. Kadangi nebuvo aiškios įamžinimo programos, profesionalūs menininkai šio darbo beveik nedirbo. Tai ir yra vienas svarbiausių tikslų – šį darbą atlikti profesionaliai ir maksimaliai kokybiškai.
Laisvės kryžkelės (XXXI). Kova su kolonistais 2006-10-23
Kad problema buvo aktuali, rodo ir dabartinės Latvijos bei Estijos pavyzdžiai, kur pokario metais pasipriešinimas nebuvo įgavęs tokių didelių mastų kaip Lietuvoje, todėl ten iki šiol kolonistų problema išlieka viena aktualiausių. O Lietuvoje pokario partizanai buvo gavę vyriausiosios vadovybės įsakymą visokeriopai stabdyti lietuviško kaimo rusinimą, kolchozų kūrimą ir t.t.
Laisvės kryžkelės (XXX). Sedos kautynės 2006-10-16
Laisvės kryžkelės (XXX). Sedos kautynės

Šioje laidoje prisiminsime 1944 metais įvykusias Sedos kautynes, kuriose tuometinės Tėvynės apsaugos rinktinės kariai bandė sulaikyti į Vakarus besiveržiančią sovietinę kariuomenę.

Laisvės kryžkelės (XXIX). N. Gaškaitė-Žemaitienė: Istorija neturi laiko ribų 2006-10-09
Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė gimė 1938 m. rugsėjo 27 d. Kupiškyje mokytojų šeimoje. Po karo su tėvais persikėlė į Pandėlį, ten pradėjo lankyti vidurinę mokyklą. Mokydamasi dešimtoje klasėje 1955 m. kartu su mokslo draugais ėmė kurti pogrindinę antisovietinę organizaciją, platino atsišaukimus, išleido šešis numerius antisovietinio-patriotinio laikraščio „Laisvės balsas“, kuriame buvo spausdinami Nijolės analitiniai straipsniai, eilėraščiai. Laikraštį Nijolė redagavo ir perrašinėjo. 1957 m. N. Gaškaitė įstojo į Kauno politechnikos institutą, o tų pačių metų lapkričio mėn. kartu su kitais bendražygiais prisiekė kovoti dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Ji pasirinko Rūtos slapyvardį.
Laisvės kryžkelės (XXVIII): Pakto paneigimo istorija 2006-10-02
Paktas tarp hitlerinės Vokietijos ir stalininės Sovietų Sąjungos bei 1939 m. slaptieji protokolai iki šiol aptarinėjami aukščiausiuose politikos sluoksniuose, iki šiol kelia aistras netgi tarpvalstybiniu lygiu. Kodėl tie daugiau nei prieš 65 metus pasirašyti dokumentai ir šiandien yra tokie svarbūs?
Laisvės kryžkelės (XXVII). Atkasti ir pagerbti istoriją 2006-07-31
1988 m. ir ypač 1989 m. prasidėjo XX amžiaus kapų, t.y. rezistentų kapų paieškos. Tas „vajus“ nuvilnijo per visą Lietuvą, o netrukus persikėlė ir už jos ribų – buvo pradėta ieškoti tremtinių kapų. Pati pradžia buvo labai liūdna – viskas daroma stichiškai, labai dažnai savavališkai, naudojama technika – žuvusiųjų palaikai būdavo tiesiog išverčiami ekskavatoriais, vėliau kaulai surenkami, tada sudedami į dėžes ir palaidojami. Nors to aš net nevadinčiau palaidojimu… Vieną barbarizmo formą keitė kita.
Laisvės kryžkelės (XXVI). Stribai partizanų stovykloje 2006-07-24
Atvejų, kai partizanai užverbuodavo sovietų represinių struktūrų atstovus, yra žinoma pakankamai nemažai. Paprastai būdavo verbuojami stribai arba jų šeimų nariai. Visose partizanų apygardose ar net rinktinėse veikė žvalgybos skyriai, į kurių pareigas įeidavo ir priešų verbavimas bei informacijos apie jų veiksmus rinkimas.
Laisvės kryžkelės (XXV). Sporto pergalės sovietmečiu – visuomenės nuotaikų veidrodis 2006-07-17
Kai kalbama šia tema, pirmiausia prisimenamos jau legenda tapusios Kauno „Žalgirio“ krepšininkų pergalės prieš Maskvos CSKA. Dauguma kiek vyresnių žmonių prisimena tas superfinalų serijas, kurios, beje, atsirado tuometinio Maskvos klubo stratego Aleksandro Gomelskio dėka po to, kai „Žalgiris“ laimėjo reguliarųjį sezoną.
Laisvės kryžkelės (XXIV). Neformalūs jaunimo judėjimai sovietmečiu (kaip pasipriešinimo forma) (1) 2006-07-10
Apie hipių ar pankų judėjimus sovietų laikais buvo nemažai šnekama ar rašoma net oficialioje žiniasklaidoje. Ar galima tai įvardyti kaip tam tikrą pasipriešinimo formą? Ko gero, turime teisę įvairius jaunimo judėjimus sovietmečiu vadinti pasyviu pasipriešinimu. Juk sovietinėje sistemoje egzistavę hipių ar pankų judėjimai nuo savo analogų Vakaruose kaip tik tuo ir skyrėsi, kad ten protestas buvo labiau nukreiptas prieš vartotojišką, savotiškai sočią visuomenę, o pas mus – labiau buvo protestuojama prieš pačią sovietinę sistemą. Juolab kad ta sistema tokio protesto tikrai netoleravo ir už tai buvo persekiojama.
Laisvės kryžkelės (XXIII). Pulkininkas Kazimieraitis ir kiti Lietuvos karininkai laisvės kovose 2006-07-03
Juozas Vitkus gimė 1901 m. gruodžio 10 d. Mažeikių apskrityje, Tirkšlių valsčiuje, Ketūnų kaime. Tirkšliuose baigė pradžios mokyklą. Vėliau mokėsi Mažeikių prekybos mokykloje, Telšių gimnazijoje, o 1920 m. įstojo į Kauno karo mokyklą. Nuo tada jo gyvenimas siejosi su kariuomene. 1921 m. paskirtas į veikiančią Lietuvos kariuomenę dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1924–1926 metais mokėsi Kauno Aukštųjų Karo technikos kursų Statybos skyriuje.
Laisvės kryžkelės (XXII). Dainavos partizanų apygardos vadą Lionginą Baliukevičių-Dzūką prisimenant 2006-06-26
Lionginas Baliukevičius gimė 1925 m. sausio 1 d. Alytuje. Ten baigė gimnaziją ir 1943 m. pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. Tačiau jau 1944 m. balandžio mėn. jis įstojo į generolo Povilo Plechavičiaus vadovaujamą Vietinę rinktinę. Vokiečiams rinktinę išformavus, 1944 m. liepos mėn. įstojo į Žemaitijoje besikuriančią Tėvynės apsaugos rinktinę. Metų pabaigoje buvo vokiečių išvežtas į Čekiją saugoti oro uostų; ten 1945 m. gegužės mėn., kaip vokiečių kariuomenės eilinis, pateko į sovietų kariuomenės nelaisvę. 1946 m. jam pavyko pabėgti iš lagerio Ukrainoje, kur alinančiomis sąlygomis dirbo anglies šachtose, ir grįžti į Lietuvą. 1946 m. lapkričio mėn. L. Baliukevičius įsitraukė į partizaninį pasipriešinimą – tapo eiliniu Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko grupės kovotoju. 1947 m. į Sibirą buvo ištremta jo motina, konfiskuotas visas šeimos turtas. Jaunesnysis brolis Kostas vėliau taip pat tapo partizanu Rainiu, Tyliumi ir žuvo 1951 m. vasario 16 d., eidamas Pietų Lietuvos srities partizanų Visuomeninės dalies viršininko pareigas.
Laisvės kryžkelės (XXI). Pirmosios 1940-ųjų okupacijos aukos 2006-06-19
Prezidentas Antanas Smetona, kaip ginkluotųjų pajėgų vadas, nesiėmė jokių konkrečių veiksmų. Gautas sovietų ultimatumas iš esmės reiškė, kad bet kuriuo atveju prasidės karinė krašto okupacija. A. Smetona siūlė svarstyti tik vieną ultimatumo punktą – naujos vyriausybės sudarymo klausimą, o patį ultimatumą atmesti ir priešintis. Tačiau dauguma vyriausybės narių ir į posėdį iškviesti kariuomenės vadai atmetė ginkluoto pasipriešinimo galimybę.
Laisvės kryžkelės (XX). Birželio trėmimai (2) 2006-06-12
Birželio 14–18 d. iš Lietuvos į Sibirą iškeliavo 17 ešelonų: 11 ešelonų su tremtiniais, 4 ešelonai su suimtaisiais ir 2 ešelonai su vadinamaisiais kriminaliniais nusikaltėliais. Iš Lietuvos daugiausia žmonių buvo ištremta į Altajaus kraštą, taip pat žmonės buvo tremiami į Novosibirsko sritį, Kazachstaną ir Komijos ASSR. Ištremtųjų iš Lietuvos skaičius, kurie buvo vežami pirmuosiuose 11 ešelonų – beveik 12 900 žmonių. Suimtųjų skaičius – 4663 žmonės. Bendras visų kategorijų represuotųjų skaičius, įvykdžius Lietuvoje trėmimo operaciją, yra apie 17,5 tūkst. žmonių. Apskritai per pirmąją (1940–1941 m.) okupaciją iš Lietuvos buvo ištremta, įkalinta arba sušaudyta apie 35 tūkst. žmonių. Mūsų mažai šaliai tai tiesiog milžiniški skaičiai.
Laisvės kryžkelės (XIX).Pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvių kalinimo vietos Lietuvoje 2006-06-05
Sovietams reokupavus Lietuvą, LSSR NKVD aparate buvo ir Kalėjimų skyrius. Kalėjimų skyriui (viršininkas Čečevas) priklausė dvylika miestų kalėjimų. Skyriaus operatyvinis poskyris užsiėmė jam pavaldžių kalėjimų darbuotojų (kalėjimų prižiūrėtojų, apsaugos) tikrinimu, kalinių izoliavimo ir režimo stiprinimu, taip pat kalinių sekimu ir jų verbavimu.
Laisvės kryžkelės (XVIII).Krėvė prieš Kersteną 2006-05-29
1953 m. JAV Kongresas sudarė Ch. J. Kersteno vadovaujamą komitetą, kuris tyrė Lietuvos, Latvijos ir Estijos prievartinį inkorporavimą į Sovietų Sąjungą. Iš esmės šis komitetas buvo sudarytas Amerikos lietuvių iniciatyva. Komiteto surinkta bei paskelbta medžiaga ir šiandien yra reikšminga bei aktuali visiems istorijos tyrinėtojams, juolab, kad toje medžiagoje bei Ch. J. Kersteno komiteto darbe buvo nemažai kontroversijų. Pirmiausia nesusipratimų kilo dėl buvusio vadinamosios Liaudies vyriausybės ministro Vinco Krėvės-Mickevičiaus liudijimo.
Laisvės kryžkelės (XVII). XX a. Lietuvos savanoriai 2006-05-22
Jei ne 1918–1920 m. Lietuvos savanoriai, kovoję su bolševikais, bermontininkais ar lenkais, galbūt šiandien neturėtume Nepriklausomybės. Remiantis istoriografiniais ir kitais duomenimis, tuo metu ginklą į rankas paėmė 10 245 savanoriai.
Laisvės kryžkelės (XVI). Didieji partizanų mūšiai (1) 2006-05-15
Partizanų diena tradiciškai minima trečiąjį gegužės sekmadienį. Be to, netrukus bus paminėta ir dar viena sukaktis – lygiai prieš 61 metus, t.y. 1945-ųjų gegužės 16 d. įvyko garsusis Kalniškių mūšis, kuriame sovietų kariuomenė patyrė itin didelių nuostolių. Šiandien prisiminsime ir kitus didesnius partizaninio karo mūšius. Kurias kautynes dar mes šia proga galėtume prisiminti?
« < 1 - 2 - 3 - 4 > »

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Prie Pilsudksio kapo

Apie „Lietuvos lenko“ sąvokos kilmę ir prasmę LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas kalbėjosi su Istorijos instituto direktoriumi Rimantu Mikniu.

Mykolas Drunga

O ar būtų gerai, jei Rusija oficialiai atsiprašytų? „Aišku – ne tik mums, bet ir pačiai Rusijai“. A. Kubilius pavadino susitvarkymą su praeitimi „išbandymu“ Rusijai.

Fayumo portretai

Prieš du tūkstančius metų iki Pablo Picasso Egipto menininkai nutapė vienus pačių įdomiausių portretų meno istorijoje.

Aung San Suu Kyi

„The Mainichi Daily News“ išspausdino jautrų ir įkvepiantį pasaulyje garsios šių laikų disidentės, Birmos demokratinės opozicijos lyderės Aung San Suu Kyi laišką, skirtą neseniai mirusiam buvusiam Čekijos prezidentui Vaclavui Havelui.

sinagoga

Norėdamas atkreipti dėmesį į šio Lietuvos architektūros paveldo fenomeno būklę, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas rengia fotografijų parodą „Kadišas medinėms sinagogoms“.

BERNARDINAI.TV

Alantos dvarasBrydės. Alantos dvaras 126 peržiūros | 0 komentarų
Nijolė SadūnaitėLagerių moterys. Nijolė Sadūnaitė 654 peržiūros | 3 komentarai
haitisOrganizacijos „Samariečio krepšys“ misija Haityje 79 peržiūros | 0 komentarų
Adelė DirsytėLagerių moterys. Adelė Dirsytė 588 peržiūros | 0 komentarų
Šv. Mykolo bažnyčiaAgnė Railaitė. Naujas žvilgsnis į Sapiegų giminės genealogijos ir heraldikos ypatumus 560 peržiūrų | 0 komentarų

PARTNERIAI

Lituanus logotipas

Naujasis židinys

Karys logotipas

NUORODOS