2012 m. vasario 11 d., šeštadienis
RSS srautas

ATMINTIS » LAISVĖS KRYŽKELĖS

Laisvės kryžkelės (XV). Lietuviai karo frontuose 2006-05-08
Literatūros apie lietuvius, Antrojo pasaulinio karo frontuose kovojusius Raudonosios armijos sudėtyje, yra gana daug, tačiau beveik visa ji mus pasiekė iš sovietmečio. Jau vien todėl mes ne visada galime pasikliauti jos objektyvumu. Tuo tarpu apie lietuvius vokiečių kariuomenėje dokumentinėje istorinėje literatūroje žinios yra gana epizodinės. Nebent galima paminėti platesnę istoriko Arūno Bubnio studiją apie lietuviškų policijos bei apsaugos dalinių veiklą, tačiau ten nerasime duomenų apie lietuvius veikiančioje fronto armijoje. Taip pat apie lietuvius Vermachte yra rašęs buvęs „Kardo” žurnalo redaktorius Antanas Martinionis, be to, teko skaityti keletą straipsnių periodikoje šia tema. Tiesa, tie straipsniai gana abstraktūs – be pavardžių ar kitų konkretybių.
Laisvės kryžkelės (XIV). Moterys partizaniniame kare 2006-05-01
Lietuvos partizaniniame kare moterys užėmė labai svarbią vietą. Tačiau vargu ar įmanoma jų indėlį pasverti statistiškai. Ar galima vertinti tik tas, kurios buvo partizanų būriuose su ginklu rankose? Ar priskaičiuoti visas ryšininkes, įvairiausias rėmėjas, medicinos seseles, kurios neretai rizikuodamos gyvybe gydė ir slaugė sužeistuosius? Pagaliau kuo prastesnės partizanų motinos, neretai palaidojusios ne vieną sūnų ir vėliau pačios atsidūrusios Sibire ir ten mirusios? Kas gali visa tai suskaičiuoti ir apibendrinti?
Laisvės kryžkelės (XIII). Abvero desantininkai laisvės kovose 2006-04-24
1941 m. gruodžio mėn. Vilniuje buvo įkurta Lietuvos laisvės armija. Jos steigėjas – Vilniaus universiteto teisės studentas 28 m. Kazys Veverskis, anksčiau mokęsis Lietuvos karo mokykloje. LLA buvo pogrindinė lietuvių tautinė, politinė ir karinė organizacija, siekusi atgauti Lietuvos Nepriklausomybę ne tik politinėmis-diplomatinėmis priemonėmis, bet ir ginkluota kova.
Laisvės kryžkelės (XII). Laisvės byla Vakaruose šaltojo karo metais 2006-04-19
Sovietinės okupacijos laikotarpiu lietuviškajai diplomatijos tarnybai vadovavo aukščiausias Lietuvos valstybės de jure legalus pareigūnas Stasys Lozoraitis vyresnysis. 1942–1945 m. jį laikinai pavadavo J. Šaulys. Svarbiausias diplomatinės tarnybos uždavinys okupacijos laikotarpiu buvo rūpintis, kad Vakarų pasaulis nepripažintų prievartinio Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą ir, žinoma, Lietuvos laisvės byla.
Laisvės kryžkelės (XI). Pogrindžio spauda: laisvė žinoti 2006-04-10
Bronius Kazickas-Saulius, Krivaitis, Vakaris gimė 1923 m. Utenos vls., Narkūnų k. Baigė Utenos gimnaziją. Nacių okupacijos metais bendradarbiavo pogrindžio spaudoje. Yra žinoma, kad nuo 1943 m. jis redagavo Lietuvių Fronto Kęstučio padalinio laikraštį „Laisvės kelias“. Bronius Kazickas-Saulius – stovi per vidurį Nors ir būdamas invalidas, 1945 m. išėjo į partizanus, buvo Liūto rinktinės štabo spaudos ir propagandos skyriaus viršininko pavaduotojas, laikraštėlių „Partizanas“, „Aukštaičių kova“, „Laisvės šauklys“ redaktorius; rašė eilėraščius. Žuvo 1950 m. balandžio 12 d. Leliūnų vls., Balteniškių kaime, Broniaus Tylos sodyboje įrengtame bunkeryje. Neturėdamas galimybių pasitraukti, apsuptas nusišovė.
Laisvės kryžkelės (X). Dezinformacijos gyvybingumas 2006-04-03
Sąmoninga šmeižto bei melo kampanija Lietuvoje prasidėjo iškart po to, kai 1944 m. sovietų kariuomenė reokupavo kraštą. Nors tam tikros propagandos būta ir ankstesniais metais, ypač siekiant apjuodinti Birželio sukilimą ir taip auklėjant vadinamosios 16-osios sovietinės lietuviškosios divizijos kontingentą bei atitinkamai nuteikiant į Sovietų Sąjungos gilumą pasitraukusius lietuvius.
Laisvės kryžkelės (IX). Agentai smogikai: teisti ar palikti? 2006-03-27
MGB–KGB agentai smogikai suvaidino itin svarbų vaidmenį galutinai sunaikinant ginkluotą rezistenciją Lietuvoje. Jie buvo verbuojami iš suimtųjų laisvės kovotojų ir patys naikino ne tik buvusius bendražygius, bet ir civilius šalies gyventojus. Civilius paprastai žudydavo siekdami sunaikinti galimus liudytojus ir taip „pridengti“ specialiąsias saugumo operacijas. Smogikai veikdavo saugumo majoro Aleksejaus Sokolovo suformuotose vadinamosiose specialiosiose grupėse, kurioms paprastai vadovaudavo koks nors operatyvininkas.
Laisvės kryžkelės (VIII). Antano Kraujelio–Siaubūno ir Marijono Misiukonio asmenybių kontroversijos (1) 2006-03-20
Tų pačių metų liepos 6 d. Žemaitijoje dar žuvo Pranas Končius-Adomas, o Aukštaitijoje Stasys Guiga-Tarzanas išsislapstė iki pat 1986 m. ir mirė dėl ligos. Tačiau Antano Kraujelio atvejis įdomus dar tuo, kad jo likvidavimo operacijoje dalyvavo tuometinis sovietinio saugumo leitenantas Marijonas Misiukonis, kuris atkūrus Nepriklausomybę tapo vidaus reikalų ministru. Beje, M.Misiukonis jau šiais laikais Prezidento dar buvo apdovanotas ir Gedimino ordinu. M. Misiukonis visą laiką sovietmečiu dirbo KGB VI skyriuje, o į miliciją perėjo tik 1984 metais.
Laisvės kryžkelės (VII). Generaliniai tarėjai: lietuviška savivalda ar nacių tarnai? 2006-03-13
Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvą bei pakeitus visą valdymo sistemą, ėmė kurtis lietuvių tautinis pogrindis – Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kuris rengėsi sukilimui, kovai su sovietų okupacija ir nepriklausomos valstybės atkūrimui.
Laisvės kryžkelės (VI). LKB Kronika – išsaugoję viltį 2006-03-06
„LKB Kronika“ buvo ilgiausiai leistas ir plačiausiai pasklidęs pogrindinis žurnalas, kurį 1972–1989 m. leido Lietuvos kunigai bei disidentai. Joje registruoti ir skelbti Bažnyčios veiklos varžymo, tikinčiųjų persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimo faktai, juos įrodantys dokumentai. Slapčia siunčiama į Vakarus ir susilaukusi plataus atgarsio pasaulio žiniasklaidoje, „LKB Kronika“ griovė sovietų propagandos kuriamą mitą apie komunistinės sistemos humaniškumą ir tariamą Bažnyčios laisvę Sovietų Sąjungoje. Pavergtoje Lietuvoje „LKB Kronika“ drąsino tikinčiuosius, drausmino linkusiuosius kolaboruoti, skatino Bažnyčios vadovybės ištvermę. Nepaisant KGB persekiojimų bei represijų „LKB Kronika“ buvo reguliariai leidžiama, kol atgauta laisvė. Iki Atgimimo išėjo 81 „LKB Kronikos“ numeris (paskutinis pasirodė 1989 m. kovo 19 d.).
Laisvės kryžkelės (V). Žaliojo Velnio legenda ir Erelio išdavystė 2006-02-27
Jonas Misiūnas gimė 1910 m. Panevėžio apskr., Pušaloto valsčiuje, Pagirių vienkiemyje (netoli Joniškėlio), vidutinio ūkininko šeimoje. Sulaukęs 21-erių metų buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo husarų pulke Kaune. Turėjo puskarininkio laipsnį. Vėliau vedė savo kraštietę Oną, su kuria susilaukė 4 vaikų. Vokiečių okupacijos metais dirbo Kaišiadorių policijos geležinkelio apsaugos tarnyboje. 1944-aisiais, vasario 16 d., įstojo į Karo mokyklą, kurią po kelių mėnesių išvaikė vokiečiai. Kariai buvo suvaryti į vagonus ir išvežti į Vokietiją, kad ten gamintų ginklus vokiečių kariuomenei. Dalis kariūnų sugebėjo pabėgti, tarp jų buvo ir J. Misiūnas. Tuomet jis grįžo į Kaišiadorių kraštą ir čia vėl saugojo geležinkelį.
„Laisvės kryžkelės“ (IV). Dvasinis pasipriešinimas sovietmečio Lietuvoje 2006-02-20
Kaip sovietmetį priėmė to meto kultūros žmonės? Į ką transformavosi nacionalinė idėja? Ar galima vadinti sovietmečio kultūrinius sąjūdžius pasipriešinimu sistemai? Kokią įtaką Lietuvoje padarė išsivadavimo judėjimai Rytų ir Vidurio Europos šalyse? Kaip kultūriniai sąjūdžiai peraugo į aksominę Sąjūdžio revoliuciją?
„Laisvės kryžkelės“ (III) – 1949 m. Deklaracija – kelias į Atgimimą 2006-02-13
1949 m. vasario 16 d. visos Lietuvos partizanų vadų Deklaracija, pasirašyta Radviliškio rajone Minaičių kaime, paklojo pamatus Nepriklausomos valstybės Atgimimui. Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis
„Laisvės kryžkelės“ (II) – Povilas Plechavičius ir Lietuvos vietinė rinktinė 2006-02-06

Tęsiame bendrą „Bernardinai.lt“, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centro ir „Žinių radijo“: projektą. Antroji projekto medžiaga pasakoja apie iki šiol daug ginčų keliančią asmenybę - brigados generolą, Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininką, Lietuvos vietinės rinktinės organizatorių ir vadą – Povilą Plechavičių.

„Laisvės kryžkelės” (I) 1944 m. Sovietinė reokupacija: pasirinkimai 2006-01-30

Pradedame skelbti projekto „Laisvės kryžkelė“ medžiagą. Projekto pagrindas – Lietuvos gyventojų rezistencijos ir genocido tyrimų centro bendradarbių parengtos radijo laidos, kurios nuskambėjo „Žinių radijo“ eteryje. „Bernardinai.lt“ skaitytojams suteikiame unikalią progą ne tik susipažinti su šių laidų garso įrašais, bet ir perskaityti jų išrašus. Kiekvieną pirmadienį skelbsime naują projekto medžiagą. Planuojame paskelbti 40 pasakojimų apie svarbiausius laisvės kovų įvykius. Jei ši medžiaga sulauks „Bernardinai.lt“ skaitytojų susidomėjimo, projektas bus tęsiamas ir toliau.

« < 1 - 2 - 3 - 4 > »

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Prie Pilsudksio kapo

Apie „Lietuvos lenko“ sąvokos kilmę ir prasmę LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas kalbėjosi su Istorijos instituto direktoriumi Rimantu Mikniu.

Mykolas Drunga

O ar būtų gerai, jei Rusija oficialiai atsiprašytų? „Aišku – ne tik mums, bet ir pačiai Rusijai“. A. Kubilius pavadino susitvarkymą su praeitimi „išbandymu“ Rusijai.

Fayumo portretai

Prieš du tūkstančius metų iki Pablo Picasso Egipto menininkai nutapė vienus pačių įdomiausių portretų meno istorijoje.

Aung San Suu Kyi

„The Mainichi Daily News“ išspausdino jautrų ir įkvepiantį pasaulyje garsios šių laikų disidentės, Birmos demokratinės opozicijos lyderės Aung San Suu Kyi laišką, skirtą neseniai mirusiam buvusiam Čekijos prezidentui Vaclavui Havelui.

sinagoga

Norėdamas atkreipti dėmesį į šio Lietuvos architektūros paveldo fenomeno būklę, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas rengia fotografijų parodą „Kadišas medinėms sinagogoms“.

BERNARDINAI.TV

Alantos dvarasBrydės. Alantos dvaras 126 peržiūros | 0 komentarų
Nijolė SadūnaitėLagerių moterys. Nijolė Sadūnaitė 654 peržiūros | 3 komentarai
haitisOrganizacijos „Samariečio krepšys“ misija Haityje 79 peržiūros | 0 komentarų
Adelė DirsytėLagerių moterys. Adelė Dirsytė 588 peržiūros | 0 komentarų
Šv. Mykolo bažnyčiaAgnė Railaitė. Naujas žvilgsnis į Sapiegų giminės genealogijos ir heraldikos ypatumus 560 peržiūrų | 0 komentarų

PARTNERIAI

Lituanus logotipas

Naujasis židinys

Karys logotipas

NUORODOS