Laisvės kryžkelės | Visuomenė

Laisvės kryžkelės. Posovietinių švenčių prasmė
Laisvės kryžkelės

Šioje laidoje – pokalbis su Seimo nariu Algirdu Sysu apie iš sovietmečio atėjusias šventes ir jų reikšmingumą dabartinėje Lietuvos visuomenėje.

Laisvės kryžkelės. Vakarų nepripažinimo politika
Laisvės kryžkelės
Ši laida – apie Lietuvos inkorporacijos į SSRS nepripažinimo politiką bei Vakarų valstybių nuostatas mūsų šalies okupacijos bei aneksijos klausimais. Laidos svečiai VU Istorijos fakulteto lektorius dr. Ramojus Kraujelis ir „Vilniaus dienos“ žurnalistas politologas Maratas Iljasovas. Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis
Laisvės kryžkelės. Ar išmokome XX amžiaus istorijos pamokas? (II)
Laisvės kryžkelės
Šią savaitę tęsiame pokalbį su žurnaliste, istorinių laidų kūrėja Liudvika Pociūniene. Pokalbio tema – išmoktos ir neišmoktos Lietuvos istorijos pamokos.
Laisvės kryžkelės. Ar išmokome XX amžiaus istorijos pamokas? (I)
Laisvės kryžkelės
Apie tai svarsto šios „Laisvės kryžkelių“ laidos viešnia – žurnalistė, istorinių laidų kūrėja bei autorė Liudvika Pociūnienė.
Laisvės kryžkelės. Informaciniai karai
Laisvės kryžkelės
Šioje laidoje Ričardas Čekutis ir Audrys Antanaitis su VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju Nerijumi Maliukevičiumi kalbasi apie antilietuviškos propagandos veiksmingumą bei informacinių karų technologijas.
Laisvės kryžkelės. Rusijos propaganda
Laisvės kryžkelės
Šiandien kalbėsime apie Rusijos propagandą ir apie galimą mūsų kontrpropagandą. Kaip žinome, neseniai Rusijoje buvo parodytas naujas dokumentinis filmas „Pabaltijo fašizmas“ (Fašizm po pribaltijskij rus.), kuriame eilinį kartą bandoma paneigti Baltijos valstybių okupaciją. Neva okupacijos nebuvo. Tiesiog mums visiems nušvito bendra saulė. Seniai girdėta, bet vis dar giedama giesmelė. Apie tai šiandien ir kalbamės su mūsų svečiu istoriku Algirdu Jakubčioniu.
Laisvės kryžkelės. Moksleivių konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“
Laisvės kryžkelės
Šiandien kalbėsime apie moksleivių konkursą „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Konkursas yra organizuojamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Švietimo ir mokslo ministerijos bei yra skirtas ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą ir patriotizmą. Konkursas yra iš trijų dalių – rašinių, piešinių ir dainų. Šiandienos svečiai yra šio konkurso dalyviai Švento Kristoforo vidurinės mokyklos mokiniai Ieva, Agnė ir Kristijonas bei jų mokytoja Sonata Ževečkaitė.
Laisvės kryžkelės. Švietimas partizanine tematika
Laisvės kryžkelės
Šiandien kalbėsime apie Lietuvos okupacijų ir pasipriešinimo nušvietimą Lietuvos mokyklinėse programose. Laidos svečiai žurnalistas Tomas Čyvas ir Švietimo ir mokslo ministerijos Bendro ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Jokimaitis.
Laisvės kryžkelės. Prievartinė tarnyba sovietų armijoje
Laisvės kryžkelės
Šiandien kalbėsime apie tarnybą sovietinėje okupacinėje armijoje. Tarnyba ši buvo prievartinė, nors dar iki šiol mūsų įstatymuose sakoma, kad ji buvo „būtinoji“. Kokią tai turi reikšmę šiandien ir kodėl mūsų šios laidos svečiai iki šiol dėl to nėra ramūs? Apie tai mes jų ir klausime. O mūsų šios laidos svečiai Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Motieka bei visuomenės veikėjas Romualdas Lankas.
Laisvės kryžkelės. Nepriklausomybės kovų simboliai
Laisvės kryžkelės
Šiandien, prisimindami Vasario 16-ąją, kalbėsime apie nepriklausomybės laikų simbolius, kuriuos mes išsaugojome. Pakalbėsime ir apie tai, kaip šiais laikais išsaugoti mums gyvąją atmintį - gyvąją, nes 1918 metai nėra dar tokie tolimi kaip Vytauto laikai ar Žalgirio mūšis. Todėl svarbu kažką daryti, kad ta atmintis išliktų gyva. Mūsų laidos svečiai – Kultūros vertybių apsaugos departamento vyriausioji inspektorė Audronė Vyšniauskienė bei Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis.
Laisvės kryžkelės. Politinių kalinių reabilitacija1
Laisvės kryžkelės
Šiandien kalbėsime apie nusikaltimą ir bausmę. Kalbėsime apie situaciją, kai nusikaltimas nėra nusikaltimas, bet bausmė išlieka. Konkrečiai kalbėsime apie politinių kalinių reabilitavimą nepriklausomoje Lietuvoje. Pasirodo, kad problema egzistuoja. Šios dienos mūsų svečiai – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Vidmantas Pavilionis bei teisininkas Bernardas Gailius.
Laisvės kryžkelės. Lietuviškos karinės ir policinės formuotės per Antrąjį pasaulinį karą
Laisvės kryžkelės
Šios dienos tema – lietuvių karinės ir policinės formuotės per Antrąjį pasaulinį karą. Tema pasirinkta todėl, kad šios formuotės nuolatos yra Rusijos, Baltarusijos, Rytų Ukrainos žiniasklaidos taikinyje. O jų leitmotyvas tas, jog visos šios formuotės kolaboravo su naciais ir jų vertinimas yra vienareikšmiškas. Automatiškai nacių kolaborantais tampa ir Baltijos tautos. Neturime tikslo diskutuoti ir polemizuoti su ta žiniasklaida, bet norime, kad mūsų klausytojams ir skaitytojams būtų aišku, kokios buvo tos karinės ir policinės formuotės ir kokias funkcijas jos atliko. Tuo tikslu šiandien kalbamės su istoriku Arūnu Bubniu.
Laisvės kryžkelės: 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimas
Laisvės kryžkelės
1923 m. Klaipėdos krašto sukilimas lėmė, kad šiandien esame valstybė su uostu, apie kurį svajojome ištisus šimtmečius. Šiandienos „Laisvės kryžkelių“ svečias – Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas.
Laisvės kryžkelės. Kompaktinė plokštelė „Už laisvę, Tėvynę ir tave“
Laisvės kryžkelės
Šių metų gruodžio 16 d., sekmadienį, Karininkų ramovėje, Vilniuje (Pamėnkalnio g. 13) 16 valandą įvyks Ateitininkų federacijos kartu su partneriais - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu - išleisto partizanų dainų kompaktinės plokštelės „Už laisvę, Tėvynę ir tave“ (gražiausios partizanų dainos, natos, nuotraukos) pristatymo koncertas. Šiandien kalbėsimės su „Laisvės kryžkelių“ svečiu, projekto autoriumi ir vadovu – Baltijos televizijos žinių vedėju Mariumi Jančiumi.
Laisvės kryžkelės. Apdovanojimai laisvės kovų dalyviams
Laisvės kryžkelės

Oficialiai ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai skiriami taikos ir karo metu nusipelniusiems asmenims pagerbti bei Lietuvos piliečiams skatinti atsidėjus dirbti Lietuvos valstybės ir visuomenės gerovei. Šiuos apdovanojimus, kaip ir minėjai, skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, kuriam pataria speciali tam sukurta Taryba. Turime keturis ordinus: Vytauto Didžiojo, Vyčio Kryžiaus, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino bei ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“. Taip pat štai kokius medalius ir kitus pasižymėjimo ženklus: Vyčio Kryžius medalį, Vyčio Kryžiaus ordino vėliavą, Vytauto Didžiojo ordino medalį, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalį, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį, Lietuvos nepriklausomybės medalį, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių (buvęs Žūstančių gelbėjimo kryžius), Šaulių žvaigždę, Šaulių žvaigždės medalį, Sausio 13-osios atminimo medalį bei Dariaus ir Girėno medalį.

Laisvės kryžkelės. Paskutiniai Lietuvos partizanai
Laisvės kryžkelės

Mes jau ne kartą ankstesnėse laidose esame kalbėję apie kai kuriuos paskutinius atskirų apygardų partizanus bei vadus. Pasakojome ir apie Antaną Kraujelį-Siaubūną, apie Adolfą Ramanauską-Vanagą bei Joną Žemaitį-Vytautą, apie daugelį kitų. Todėl šioje laidoje prisiminsime mažiau žinomus faktus bei paskutinius laisvės kovotojus.

Laisvės kryžkelės. Žemaičių apygarda
Laisvės kryžkelės

Galutinai Žemaičių apygarda buvo įkurta 1946-ųjų pavasarį Šiaurės Vakarų Lietuvoje. Šioje teritorijoje jau nuo 1944 metų vidurio itin aktyviai veikė Lietuvos laisvės armijos žmonės, todėl ir karinė tradicija čia buvo labai stipri. Kovotojai, kurie nepriklausė LLA buvo priimami į veikiantįjį bei Organizacinį sektorius.

Laisvės kryžkelės. Prisikėlimo apygarda
Laisvės kryžkelės

Tuo metu Kęstučio apygarda užėmė labai didelę teritoriją. Buvo sunku efektyviai valdyti po tą teritoriją išsibarsčiusius partizanų dalinius, nuolat palaikyti ryšius su vadovybe ir t.t. Todėl tuometinis Kęstučio apygardos vadas Jonas Žemaitis-Vytautas ir nutarė, viena vertus, maksimaliai priartinti vadovavimą, o kita vertus – per naują organizacinį darinį, užimantį labai gerą strateginę vietą, pagyvinti ryšius su kitomis partizanų apygardomis, juo labiau kad jau tada akivaizdžiai subrendo visų Lietuvos partizanų susivienijimo į vieningą organizaciją idėja, kuri vėliau ir buvo realizuota Prisikėlimo apygardos teritorijoje.

Laisvės kryžkelės. Kęstučio apygarda
Laisvės kryžkelės

Jungtinė Kęstučio apygarda buvo įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d. iš Tauragės, Raseinių, Jurbarko, Šiaulių, Joniškio, (1 foto – kestucio zemelapis.jpg) iš dalies Kėdainių ir Kauno apskrityse veikusių partizanų junginių. Nuo 1948 m. apygarda jau tiesiog vadinosi Kęstučio vardu, žodžio „Jungtinė“ pavadinime neliko. Iš pradžių į apygardą įėjo net 6 rinktinės, tačiau, 1948 m. balandžio mėn. įkūrus Prisikėlimo apygardą, liko 3: Butegeidžio (anksčiau vadinosi Lydžio, Aukuro), Birutės (anksčiau vadinosi Žebenkšties, Šerno, Savanorio, Knygnešio) ir Vaidoto (anksčiau – Žalčio, Naro). Leido laikraštį „Laisvės varpas“.

Laisvės kryžkelės. Tauro apygarda
Laisvės kryžkelės

1944 m. rugpjūtį Marijampolės aps., Kalvarijos valsčiuje, Vytautas Gavėnas-Vampyras suorganizavo partizanų grandį. Veiverių valsčiuje ltn. Alfonsas Arlauskas-Geležinis Vilkas taip pat subūrė partizanų grupę. Pakiauliškių kaime partizanų būrį sutelkė Vincas Senavaitis-Šiaurys. Barzdų valsčiuje Lietuvos laisvės armijos (LLA) Suvalkų apygardos partizanų štabas suorganizavo Stirnos batalioną, kurio vadu tapo ltn. Vytautas Bacevičius-Algis-Vygandas. 1945 m. birželio 17 d. Skardupių kaimo klebonas Antanas Ylius-Vilkas ir pas jį besislapstantis Jonas Pileckis-Šarūnas suorganizavo partizanų skyrių. Būtent šių visų grupių pagrindu formavosi ir apygardos rinktinės bei kuopos.

Laisvės kryžkelės. Dainavos apygarda
Laisvės kryžkelės

Prie jos kūrimosi bene labiausiai prisidėjo pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. 1945 m. gegužės mėn. jis, dar gyvendamas legaliai, įsteigė Dzūkų grupės partizanų štabą, parengė reikalingus direktyvinius dokumentus. J. Vitkus galutinai į mišką pasitraukė 1945 m. birželį. Čia jis toliau kūrė organizacines struktūras – prie Dzūkų grupės prijungė Merkinės batalioną, įkūrė Merkio rinktinę, parengė svarbius visam partizaniniams judėjimui dokumentus, t.y. „Organizacinis Lietuvos išlaisvinimo planas“, „Partizanų taktika ir vadovavimas“, „Partizanų rikiuotė ir vadovavimas“ ir pan.

Laisvės kryžkelės. Biržų krašto partizanai
Laisvės kryžkelės

Biržų apskrityje nuo pat pirmųjų okupacijos dienų telkėsi pakankamai dideli partizanų būriai. 1944 metų spalio mėnesį jie užpuolė Biržų miesto areštinę ir išlaisvino 44 suimtuosius. Lapkričio mėnesį apie 100 kovotojų būrys apsupo Gulbinų mokyklą, kurioje vyko okupacinės valdžios surengtas mitingas. Į mitingus žmonės būdavo suvaromi, kaip žinoma, prievarta. Partizanai išvaikė okupantų talkininkus ir pratęsė mitingą. Žmonės pasitiko partizanus plojimais. Tokios kovotojų akcijos žadindavo viltį, kad okupacija neamžina, kad yra kas gina Lietuvos valstybę. Na, o Biržų krašte, kaip ir beveik visur kitur Lietuvoje, pirmaisiais kovų metais laisvės kovotojai organizavosi stichiškai ir formavo būrius.

Laisvės kryžkelės. Vyčio apygarda
Laisvės kryžkelės

Pirmiausia išklausykime buvusio Vyčio apygardos partizano Broniaus Juospaičio-Direktoriaus pasakojimą apie apygardos kūrimosi pradžią bei veiklą. „Pradžia buvo tokia: vokiečiams traukiantis, kapitonas Krikštaponis ir Danielius Vaitelis Ramygaloje buvo sukūrę LLA (Lietuvos laisvės armija) dalinį. O aš ir pats kilęs nuo Ramygalos. Kai vokiečiai traukėsi, siūlė trauktis kartu. Bet nutarėme nesitraukti ir likti Lietuvoje. Kapitonas Krikštaponis pasakė išsiskirstyti po namus, praleisti frontą, o paskui stengtis susisiekti vieniems su kitais. Vyravo įsitikinimas, kad baigsis karas, ir vis tiek spręsis Pabaltijo klausimas, o rusai, bet kokiu atveju – gražiuoju ar piktuoju - turės iš Lietuvos pasitraukti. Ir visa tai turi išsispręsti per metus.

Laisvės kryžkelės. Didžiosios Kovos apygarda
Laisvės kryžkelės

Viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduriama tyrinėjant šio Lietuvos partizanų junginio veiklą - nėra išlikusio jokio Didžiosios Kovos apygardos partizanų archyvo. Net Lietuvos ypatingame archyve atskirose baudžiamosiose bylose tegalime užtikti keletą originalių partizanų įsakymų, daugiausia 5-osios LLA apylinkės vado Serbento bei Didžiosios Kovos rinktinės vado Žalio Velnio 1944-1945 m. pasirašytų įsakymų, atsišaukimų bei įspėjimų. Be to, dalis dokumentų išliko tik versti į rusų kalbą. Nors, remiantis buvusio apygardos štabo viršininko Benedikto Trakimo-Genelio prisiminimais, Didžioji Kova, kaip karinė organizacija, vos susikūrusi, dokumentavo savo veiklą įsakymais, kurie po savaitės buvo dedami į archyvus, slepiamus pas patikimus rėmėjus. Bet nėra svarbiausių šaltinių - operatyvinę okupantų tarnybų veiklą atspindinčių agentūrinių bylų. O juk žinoma, kad J.Misiūnui-Žaliam Velniui bei Didžiosios Kovos rinktinei (vėliau apygardai) jau nuo 1944 m. buvo pradėta agentūrinė-operatyvinė byla „Cerberiai". Išimtis M. Karecko-Serbento agentūrinio sekimo byla, bet ji nėra informatyvi, leidžianti tik identifikuoti „Serbento" - 5-osios LLA apylinkės vado asmenį.

Laisvės kryžkelės. Algimanto apygarda
Laisvės kryžkelės

Vienas pagrindinių ir svarbiausių Algimanto apygardos organizatorių bei vadų buvo Antanas Slučka-Šarūnas. 1944 metų vasarį Lietuvos kariuomenės viršila Antanas Slučka Troškūnų miestelyje suorganizavo 20-25 ginkluotų vyrų būrį, kurio užduotis buvo atremti rusų desantininkų bei raudonųjų partizanų puldinėjimus ir plėšikavimus netoliese buvusiuose kaimuose. 1944 metų pabaigoje, prasidėjus antrajai rusų okupacijai, jis kartu su broliais Stasiu, Jonu ir Broniumi, kaimynais broliais Jonu, Albertu ir Vytautu Stanevičiais, Antanu Pasmoku, Povilu Tumkevičiumi, Povilu Jočiu ir kitais patraukė į Šimonių girią, tapo Lietuvos partizanais.

Laisvės kryžkelės. Vytauto apygarda
Laisvės kryžkelės
Vytauto apygarda buvo stipriausia ir aktyviausia Šiaurės Rytų Lietuvos srityje. Būtent čia partizaninis judėjimas prasidėjo anksčiausiai, nes čia pirmiausia ir įžengė sovietų armija. Jau 1944 m. rugpjūčio 15-osios naktį partizanai užpuolė Zarasų kalėjimą ir bandė išvaduoti enkavėdistų suimtus žmones. Tų pačių metų rudenį aktyvūs organizaciniai procesai vyko Zarasų, Utenos ir Švenčionių apskrityse. Prie apygardos kūrimo ištakų buvo Lietuvos Respublikos kapitonas Afanasijus Kazanas su sūnumi Mykolu – Antazavės miškuose jie subūrė Lokio rinktinę, kurios štabas suformuotas gruodžio mėnesį.
Laisvės kryžkelės. Partizanų struktūrų sukūrimas
Laisvės kryžkelės
Kalbant apie partizaninių struktūrų formavimąsi bei įvairių organizacijų įtaką šiam procesui, ko gero, reikėtų sugrįžti į 1943 m. pabaigą–1944 m. pradžią, kadangi jau nacių okupacijos metu pradėjo formuotis ideologinės bei politinės pasipriešinimo sovietams kryptys, partiniu principu buvo sukurtas Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas - VLIK’as, susikūrė ir Lietuvos laisvės armija (LLA), kuri iškėlė ginkluotojo pasipriešinimo idėją ir netgi ėmėsi konkrečių priemonių šiai idėjai įgyvendinti.
Laisvės kryžkelės. Partizanų legalizacija
Laisvės kryžkelės

Iš tikrųjų, problema buvo gana aštri. Viena vertus, 1944-1945 metais veikė tikrai gausūs partizanų būriai visoje Lietuvoje. Manoma, kad tuo metu miške buvo net iki 50 tūkstančių asmenų. Jiems buvo sunku išsilaikyti, sunku prasimaitinti ir pan. Todėl reikėjo kažką daryti. Vienų partizanų dalinių vadai leido kai kuriems savo kovotojams legalizuotis, t.y. pereiti į legalų gyvenimą netgi atiduodant ginklus. Žinoma, tuos ginklus partizanai sukeisdavo ir besilegalizuojantiems kovotojams duodavo prastesnius. Kiti vadai – atvirkščiai, visiškai draudė legalizaciją.

Laisvės kryžkelės. Lietuvos laikinoji Vyriausybė
Laisvės kryžkelės

Pagrindinis tikslas buvo išsivaduoti iš sovietinės okupacijos, po to - deklaruoti nepriklausomybės atkūrimą, sudaryti Laikinąją Vyriausybę ir pateikti vokiečiams įvykusį, pačių lietuvių įvykdytą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo faktą. Birželio 23 d. 10 val. ryto Lietuvos aktyvistų fronto įgaliotinis Levas Prapuolenis su būreliu vyrų užėmė Kauno radiofoną ir Lietuvos aktyvistų fronto vardu paskelbė: „Sovietų Sąjungos okupacijai galas; galas sovietų prievartai ir klastai, kuria Lietuvos valstybė buvo tariamai įjungta į Sovietų Sąjungą, atstatomas Lietuvos suverenumas ir skelbiama Laikinoji Lietuvos Vyriausybė tokios sudėties... Tautiečiai kviečiami išvalyti savo gyvenamąją vietą nuo okupantų ir perimti vietinę administraciją į savo rankas“. Kilus sukilimui daugelyje Lietuvos vietovių buvo atkurta vietos administracija, daug kur sukilėliai perėmė valdžią, nors aukos tikrai buvo didelės – vien sukilimo metu žuvo apie 2000 savanorių.

Laisvės kryžkelės. Žudynės karo pradžioje
Laisvės kryžkelės

Žudynės prasidėjo birželio 22 d. ir tęsėsi dar beveik savaitę. Vien Lietuvos teritorijoje buvo nužudyta daugiau nei tūkstantis politinių kalinių, iš kurių net 99 procentai - lietuviai. Žinoma, nemažai politinių kalinių sovietai spėjo išvežti iš Lietuvos teritorijos ir nužudyti Rusijoje bei Baltarusijoje. Statistika liūdna. O iš viso pirmosios sovietų okupacijos laikotarpiu per vienerius metus bolševikų aukomis tapo daugiau nei 31 tūkstantis mūsų tautiečių.

Laisvės kryžkelės. Antrojo pasaulinio karo pamokos
Laisvės kryžkelės

Hitleris ir Stalinas bent jau Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo sąjungininkai, tad kas gi atsitiko, kad jie staiga tapo mirtinais priešais? Būtent nuo šio klausimo pradėjau pokalbį su laidos svečiu istoriku Algirdu Jakubčioniu.

Laisvės kryžkelės. Psichologinės represijų pasekmės
Laisvės kryžkelės
Išties psichologai, atlikę atitinkamus tyrimus, tą patvirtina. Tiesa, tie tyrimai pas mus, galima pasakyti, pradėti tik dabar ir dabar dar vyksta. Tuo tarpu Vakaruose tokie tyrimai buvo pradėti tuoj po Antrojo pasaulinio karo. Buvo tiriamos nacizmo represijų ilgalaikės psichologinės ir psichopatologinės pasekmės. Tuo tarpu mes čia kalbame apie kur baisesnes ir žiauresnes represijas, kalbame apie bolševikinį režimą, kurio pasekmes mes visi jaučiame iki šiol.
Laisvės kryžkelės. Lietuvos istorija užsienyje
Laisvės kryžkelės
Lietuvoje tradiciškai vyksta nemažai renginių, skirtų didžiajai 1941 m. birželio tremčiai paminėti. Šiandien yra žinoma, jog per masinius 1941-ųjų birželio 14-18 d. trėmimus iš Lietuvos išvežta daugiau nei 20 tūkstančių žmonių. Tačiau minint šias baisias lietuvių tautos bei Lietuvos valstybės netektis tarsi užmirštamos arba dažniausiai neminimos priežastys, dėl kurių tai įvyko, t.y. 1940 metų sovietų įvykdyta Lietuvos okupacija bei aneksija. Taigi, 1940 m. birželio 15-ąją netekome Nepriklausomybės.
Laisvės kryžkelės. Lietuvos šaulių sąjunga
Laisvės kryžkelės
Pagal sąjungos nuostatus šauliais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Pirmoji ir gausiausia kategorija yra Jaunieji šauliai, t.y. jaunuoliai nuo 12 iki 18 metų amžiaus. Visi Jaunųjų šaulių padaliniai yra įsteigti Šaulių sąjungos rinktinių vadų įsakymais ir įeina į rinktinių sudėtį. O Jaunųjų šaulių veiklai vadovauja padalinio vado įsakymu skirtas šaulys.
Laisvės kryžkelės. Lietuvos partizanų vadas Jonas Žemaitis-Vytautas (II dalis)
Laisvės kryžkelės
Po J.Kasperavičiaus žūties, be abejonės, pirmoji užduotis buvo atkurti Kęstučio apygardos štabą ir toliau tęsti partizanų junginių centralizacijos veiklą. Juolab kad dar iki vado žūties buvo užmegzti ryšiai su kaimynine Tauro apygarda, kurios teritorijoje buvo organizuotas pirmasis partizanų vadų suvažiavimas. J. Kasperavičius-Visvydas šiam suvažiavimui buvo parengęs išsamų pranešimą apie situaciją apygardoje bei bendrą padėtį.
Laisvės kryžkelės. Lietuvos partizanų vadas Jonas Žemaitis
Laisvės kryžkelės
Jonas Žemaitis tiesiog laukė nurodymų iš Lietuvos Laisvės šaulių organizacijos vadovybės, o vėliau ir iš Lietuvos laisvės armijos. Kaip kadrinis karininkas, pripratęs prie kariškos disciplinos bei tvarkos, reikia manyti, tiesiog nenorėjo užsiimti saviveikla. Juk čia mums dabar žinomi įvairūs istoriniai faktai, o kas tais laikais galėjo prognozuoti įvykių seką?
Laisvės kryžkelės. Lietuvos laisvės armija
Laisvės kryžkelės
LLA buvo įkurta 1941 metų gruodžio mėnesį Vilniuje. LLA steigėjas – Kazys Veverskis, 28 metų Vilniaus universiteto teisės studentas, anksčiau mokęsis Lietuvos karo mokykloje. LLA buvo slapta lietuvių tautinė, karinė ir politinė organizacija, siekusi atgauti Lietuvos nepriklausomybę ne tik politinėmis, diplomatinėmis priemonėmis, bet ir ginkluotomis karinėmis pajėgomis.
Laisvės kryžkelės. Susitaikymas ir teisingumas?
Laisvės kryžkelės
Pirmiausia reikėtų rasti kažkokį bendrą to susitaikymo vardiklį. Toks vardiklis galėtų būti konstatavimas, kad tiek vieni, tiek kiti buvo sovietinės totalitarinės sistemos aukos. Kitas dalykas, kas kokioms vertybėms atstovavo ir ar apskritai kokias nors vertybes puoselėjo. Visiškai suprantama, kad tie, kurie taip ir liko stovėti tose barikadose, niekada nei sutars, nei susitars. Ir visuomet bus tokių, kurie piktinsis visomis sutarimo ar susitarimo pastangomis.
Laisvės kryžkelės. Partizanų gydytojai
Laisvės kryžkelės
Vargu ar galime kalbėti apie Tam tikras specialias požemines ligonines miškuose. Tiesiog sužeistuosius jų kovos draugai stengdavosi paguldyti į tuo metu laisvus bunkerius, tačiau, žinoma, labiausiai tokiam reikalui tiko nuošalesnės sodybos, kur buvo gerų pasitraukimo kelių ir pan. Bunkeryje ir visiškai sveikam žmogui ilgesnį laiką išbūti sunku, o ką jau kalbėti apie sužeistuosius? Yra žinomas ne vienas atvejis, kai sužeistieji partizanai buvo įtaisomi ir legaliose ligoninėse, kur jiems suteikdavo medicininę pagalbą kvalifikuoti ir patriotiškai nusiteikę medikai. Žinoma, tokiais atvejais į pavojų buvo statomas kone visas tos ligoninės personalas, tad buvo stengiamasi tokia pagalba pasinaudoti tik ekstremaliais atvejais, kai nebūdavo kitos išeities ir iškildavo klausimas: mirti tam žmogui ar dar jį įmanoma išgelbėti.
Laisvės kryžkelės. Partizanų misija Vakaruose1
Laisvės kryžkelės
Jau kalbėjome apie J. Lukšos ir jo kovos draugų du prasiveržimus į Vakarus pro geležinę uždangą, aptarėme šių kelionių sunkumus, Lietuvos–Lenkijos valstybinės sienos apsaugos ypatumus, taip pat mūsų partizanų atstovų kelionę Lenkijos teritorijoje. Šįkart – apie Juozo Lukšos ir Kazimiero Pyplio-Mažyčio veiklą bei gyvenimą laisvuose Vakaruose. Kokie pagrindiniai šios kelionės laimėjimai? Kokias vyriausiosios partizanų vadovybės užduotis jiems pavyko įvykdyti?
Laisvės kryžkelės. Laisvės kovos Latvijoje bei Estijoje
Laisvės kryžkelės
Pirmiausia skyrėsi savo masiškumu ir partizaninio karo nuostoliais. Be to, tam tikromis istorinėmis aplinkybėmis. Jau anksčiau esame kalbėję, kad pasipriešinimas sovietinei reokupacijai Estijoje ir Latvijoje nebuvo toks masiškas kaip Lietuvoje iš dalies ir dėl to, kad daugelis latvių bei estų jaunų vyrų tiesiog žuvo karo metais savanoriškų legionų sudėtyje. Latvijoje buvo suformuotos net dvi SS savanoriškosios divizijos, Estijoje – viena. Buvo Narvos mūšis, buvo Kuršo „katilas“, kur ir žuvo didžioji dauguma latvių ir estų legionierių.
Laisvės kryžkelės. Pasipriešinimas Vakarų Ukrainoje
Laisvės kryžkelės
Esminis panašumas yra bendras priešas – t. y. mūsų kraštus okupavusi Sovietų Sąjunga. Panašios idėjos ir tikslai, panašūs ginklai, panašūs partizanų veiklos metodai, tačiau tuo panašumai ir baigiasi. Pirmiausia niekaip negalima sulyginti Lietuvos ir Vakarų Ukrainos partizanų veikimo sąlygų. Ypač tai galima pasakyti apie miškingų Karpatų kalnų regioną, kur ginkluotas pogrindis išsilaikė bene ilgiausiai. Antras dalykas – pasipriešinimo mastai, ypač pirmaisiais reokupacijos metais. Ukrainiečių UPA (UPA - Ukrainskaja povstančeskaja armija - Ukrainos sukilėlių armija aut.) kovotojai kai kuriose vietovėse mėgino išlaikyti fronto linijas, kaudamiesi su reguliariosios kariuomenės daliniais. Lietuvoje nebuvo tokio masto kautynių, nes nebuvo ir tokių partizanų pajėgų. Juk Lietuvoje tuo metu buvo kiek mažiau negu 3 milijonai gyventojų, Ukrainoje – apie 40 milijonų, iš kurių daugiau kaip 10 milijonų gyveno vakarinėse Ukrainos srityse...
Laisvės kryžkelės. Sovietinis teisingumas
Laisvės kryžkelės
„Troikos“ arba dar kitaip vadinamos OSO (osoboje soveščanije), iš trijų asmenų sudaryti teismai, kurie žmones teisė už akių, šiems nedalyvaujant, iš tikrųjų buvo sovietų išradimas. NKVD OSO teismai buvo suformuoti 1934 m., o MGB OSO – 1946 m., bet „trojkos“ įvairiomis formomis Sovietų Sąjungoje veikė jau anksčiau. OSO teismai atitiko čekistinės veiklos pobūdį, kurios tikslas buvo ne tiek išsiaiškinti tiesą, kiek žmogų pasodinti už grotų (prisiminkime legendinę čekistų frazę „geriau tegul nukenčia dešimt nekaltų, negu išsprūsta vienas kaltas“), sukurti teroro atmosferą, kurioje niekas nesijaustų saugus. Kaip minėta, šalia OSO „trojkų“ Sovietų Sąjungoje veikė dar ir kitokios „trojkos“, iš kurių bene žymiausios buvo 1929 m. pabaigoje įkurtos vadinamiesiems buožėms sunaikinti ir 1937 m. vasarą masinio teroro metu sudarytos „trojkos“ (priminsime, kad 1937–1938 m. NKVD visoje Sovietų Sąjungoje suėmė daugiau nei pusantro milijono žmonių, iš jų beveik 700 000 sušaudė).
Laisvės kryžkelės. Lietuvos ir Lenkijos partizanai Suvalkų trikampyje
Laisvės kryžkelės
1944–1945 m. į Lenkijos teritoriją per tuo metu dar menkai saugomą sieną atvyko nemažai lietuvių, kurie gelbėjosi nuo gimtame krašte vykstančių sovietų represijų. Vėliau, kai Lietuvoje susikūrė kaimyninė Tauro apygarda, jos vadovybė nutarė pasiųsti į Lenkijos teritoriją būrį partizanų. Jų tikslas buvo užmegzti ryšius su vietos lietuviais ir lenkų tautiniu pogrindžiu.
Laisvės kryžkelės. Partizanų kelias į Vakarus
Laisvės kryžkelės

Kai 1946 m. partizanų vadai sužinojo apie J. Markulio išdavystę, pirmiausia reikėjo gelbėti Lietuvos rezistencijos ryšius užsienyje. Čekistai jau žinojo, kad tokių ryšių esama. Dar prieš išdavystės iššifravimą į Lietuvą atvykusio Jono Deksnio-Hektoro palikti ryšiai dėl J. Markulio išdavystės jau buvo žinomi sovietų saugumui, todėl buvo nutarta kuo skubiau pereiti sieną ir atnaujinti ryšius su užsieniu bei perduoti žinias apie padėtį Lietuvoje. Tauro apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys užduočiai vykdyti paskyrė savo apygardos atstovą Juozą Lukšą-Skirmantą ir Dainavos apygardai atstovavusį Jurgį Krikščiūną-Rimvydą. Buvo perduoti atitinkami ryšio kodai, be to, partizanai išmokė jais naudotis Juozo brolį Antaną Lukšą ir Rimvydo pusbrolį Vytautą Krikščiūną. Partizanų įgaliotiniai privalėjo išvykti į užsienį 1947 m. pavasarį. Teko pasirūpinti žvalgų pasais, valiuta, žodžiu, viskuo, ko galėjo prireikti kelionėje. Visu tuo pasirūpino Tauro apygardos partizanai. Buvo numatyta, jog, žvalgams nuvykus į užsienį, sutartu laiku per Vatikano radiją bus transliuojami lietuviškų dainų posmai. Deja, partizanų įgaliotiniams Skirmantui ir Mažyčiui (K. Pypliui) pavyko tik antroji kelionė į užsienį gruodžio mėn. Ryšininkai Lietuvoje sekė Vatikano radijo laidas ir netrukus sužinojo, jog žvalgai pasiekė kelionės tikslą.

Laisvės kryžkelės. „Penktoji kolona“ tarpukario Lietuvoje
Laisvės kryžkelės
Pirmiausia reikėtų išskirti du tarpukario Lietuvos gyvavimo etapus bei tuometinės visuomenės reakciją į iš esmės mums priešišką kaimyninę Sovietų Sąjungą. Istorikai išties išskiria du tarpukario Nepriklausomos Lietuvos vystymosi etapus. Pirmasis – tai demokratinio parlamentarizmo etapas, kuris tęsėsi nuo Nepriklausomybės paskelbimo iki 1926 m. perversmo ir trečiojo Seimo paleidimo. Antrasis – po minėto perversmo iki Nepriklausomybės praradimo, t.y. Antano Smetonos autoritarinio valdymo laikotarpis, kurio metu faktiškai visos šalies politinės jėgos, išskyrus tautininkus, buvo išstumtos iš aktyvaus legalaus politinio gyvenimo. Būtent šis labai savitas A. Smetonos valdymas, daugelio nuomone, Lietuvoje ir priperėjo gausybę bolševikų ar jiems prijaučiančių naivuolių, kurie marksistinėje-komunistinėje ideologijoje matė bene vienintelę išeitį bei sugebėjo įžvelgti sovietinėje sistemoje netgi savotišką pažangą. Ir neatsitiktinai būtent po 1926 m. perversmo Lietuvoje pradėjo steigtis įvairūs kultūrbolševizmo centrai, kurie faktiškai užsiėmė tik bolševikinės propagandos varymu.
Laisvės kryžkelės. Partizanų karo lauko teismai
Laisvės kryžkelės
Vargu ar įmanoma surinkti tikslius statistinius duomenis apie partizanų mirtimi nubaustus savo bendražygius. Tačiau kad tokių atvejų būta nemažai, įrodo įvairūs pirminiai rašytiniai šaltiniai. Štai kad ir žinomo partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago prisiminimuose nurodomas 1945 m. Merkinės miestelio puolime dalyvavusių laisvės kovotojų sąrašas. Prie kiekvieno slapyvardžio trumpai aprašomas ir kiekvieno jų tolesnis likimas. Vien šiame sąraše nurodomi keli partizanai, kurie buvo karo lauko teismo nuteisti mirties bausme už įvairius nusižengimus. A. Ramanauskas tame sąraše nurodo, kad jie visi buvo nuteisti už plėšikavimą ir nekaltų gyventojų žudymą.
Laisvės kryžkelės. Pokario lietuvių išeivijos organizacijos
Laisvės kryžkelės
Pirmiausia grįžkime į 1944 metus, kai buvo sukurtas VLIK’as (Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas aut.), kaip organizacija, turėjusi vadovauti pasipriešinimui. Ir tos intencijos buvo išreikštos 1944 m. Vasario 16-osios VLIK’o Deklaracijoje, kur buvo pasakyta, kad tauta yra pasiruošusi ir turėtų priešintis okupacijai. Į VLIK’o sudėtį įėjo praktiškai visos tuo metu veikusios organizacijos, visos pajėgos buvo suvienytos, nors, aišku, ir tuo metu nebuvo išvengta partinių ir tam tikrų atskirų politinių pakraipų atstovų ginčų. Tačiau visos tos organizacijos su visais savo ginčais tais pačiais metais pasitraukė iš Lietuvos. Viskas persikėlė į emigraciją, į Vokietiją.
Laisvės kryžkelės. Trispalvės virš okupuotos Lietuvos
Laisvės kryžkelės
Trispalvės iškėlimas Lietuvos miestų ir miestelių matomiausiose vietose iki pat Nepriklausomybės atgavimo buvo kasmetinis ir labai paplitęs reiškinys. Kitaip sakant, tai buvo bene populiariausia nesmurtinio pasipriešinimo forma sovietų okupuotoje Lietuvoje.
Laisvės kryžkelės. Lietuvos partizanų bunkeriai
Laisvės kryžkelės
Genocido aukų muziejuje kiekvienas gali pamatyti KGB sudarytas partizanų bunkerių schemas. Žvelgiant į jas susidaro įspūdis, kad pokario metais Lietuvoje tarsi lygiagrečiai dar egzistavo ir nematomas požeminis pasaulis... Tad pirmiausia reikėtų prisiminti bent kelis svarbiausius partizaninių slėptuvių tipus.