Solidarumas | Visuomenė

Lietuva, kurią myliu. Latvių draugijos pirmininkė G. Rone: turtingi esame bendraudami

Kartu su Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų atstovais leidžiamės į įvairovės kupiną kelionę po Lietuvą.

„Mažoji studija“. Arkos bendruomenei „Betzata“ – 15 metų

„Mes visada priešinamės tam, ko nepažįstame. Mes bijome kalinių, neįgalių žmonių, pabėgėlių – nes jų nepažįstam.“

Lietuva, kurią myliu. Libanietis H. A. Ibrahimas: mus skiria tik detalės

Kviečiame kartu su tautinių bendrijų atstovais leistis į įvairovės kupiną kelionę po Lietuvą, kurią kiekvienas mylime – skirtingą ir jungiančią.

Filmą apie benamius sukūrę studentai: vienintelė galimybė jiems padėti – kalbėtis
XFM Radijas

Vilniaus universiteto studentai Karolis Varnelis ir Lukas Valeika pasakoja apie savo sukurtą trumpametražį filmą „Kalbėk, aš klausau: benamio istorija“. 

„Tu mane pašaukei“: diplomatė Halina Kobeckaitė
Bernardinai.TV

„Reikėtų klausytis savo vidinio balso, – sako žymi Lietuvos valstybės veikėja H. Kobeckaitė.

JT ekspertas J. Ruškus: nereikėtų laukti bendruomenių malonės priimti negalią turinčius žmones

Ar mechaninis negalią turinčių asmenų perkėlimas iš didesnių globos namų į mažesnius užtikrina teisę gyventi be diskriminacijos?

„Tu mane pašaukei“: visuomenininkė Milda Bliumenzonienė
Bernardinai.TV

„Pašaukimas yra kaip talentas, kurį atsineši gimdamas“, – sako viena iš Lietuvos kalinių globos draugijos steigėjų, savo ilgamete veikla daug prisidėjusi prie buvusių kalinių integracijos į visuomenę.

Grupinio gyvenimo namuose daugiau žmogaus teisių neatsiranda

2019 m. Lietuvoje nuvilnijęs vadinamasis Žiežmarių skandalas dėl grupinio gyvenimo namų statybų miestelyje atskleidė sisteminę žmogaus teisių problematiką. 

Šiuolaikinė vergovė: tabore „dirbusio“ Juozuko istorija

Prekyba žmonėmis šiandienėje visuomenėje dažniausiai įvardijama kaip moderni vergovės forma.

Pusiaukelėje į laisvę – nuteistųjų patirtys

Šiuo metu Lietuvoje veikiančiuose Alytaus, Marijampolės, Vilniaus ir Pravieniškių Pusiaukelės namuose laisvės laukia 84 nuteistieji. 

Kokių medžiagų galėjo pakliūti į Kuršių marias?

Kokia tarša susidaro gaminant popierių ir kartoną ir kas teršiama labiausiai?

Piligrimų kelias: išeiti, kad atrastum save

„Gyvoji piligrimystė – geros savijautos garantas“, – teigia kasmet piligrimines keliones organizuojantis brolis pranciškonas, Pakutuvėnų šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas A. Blužas.

Kalėdiniai pietūs stokojantiems Vilniaus Bernardinų bažnyčioje

Per 100 stokojančių, kuriems bus surengta šventė, Šv. Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, laukiami Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje.

Penktus metus iš eilės sostinės viešbučiai pietumis vaišino „Betanijos“ lankytojus

Penktus metus iš eilės septynių didžiausių sostinėje veikiančių tarptautinių viešbučių restoranai maistą ruošė socialinės pagalbos ir integracijos centro „Betanija“ lankytojams.

„Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenės Lietuvoje įkūrėja: šiame kelyje silpnieji keičia mūsų širdis

Su „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenės Lietuvoje įkūrėja Irena Morkuviene kalbamės apie baimę, sunkumus ir bendrystės džiaugsmą.

Pabėgėliai Lietuvoje: pritapti kliudo ir visuomenės nuostatos

Bene didžiausias pabėgėlių srautas užfiksuotas 2017 metais, kai jų į Lietuvą atvyko 599. Pernai čia įsikūrė 245, šįmet – 423 pabėgėliai, daugiausia – iš Tadžikistano, Rusijos, Sirijos, Irako.

I. Toleikytė: nėra blogų vaikų, yra tik apleisti, paniekinti vaikai
VA Caritas

Pokalbis su rašytoja, vertėja Ieva Toleikyte, savanoriaujančia vaikų dienos centre „Vilties angelas“. 

„Carito“ atstovė: svarbiausia – nežiūrėti pro padidinamąjį stiklą

Į darbo rinką įsilieja vis daugiau asmenų iš socialiai jautrių grupių – neįgaliųjų, grįžusių iš įkalinimo įstaigos ar gyvenančių laikinuosiuose nakvynės namuose.

Sudužusi šeimos viltis

Kai gydytojai nebegali padėti, žmonės savo sužalotas širdis patiki Kauno arkivyskupijos šeimos centro darbuotojams.

Atgailausime ir už ekologines nuodėmes?

Neseniai popiežius užsiminė, kad galvojama „ekologinę nuodėmę“ įtraukti į Katalikų Bažnyčios katekizmą. Ar tai paskatintų klimato krizės nepaisančius katalikus suklusti?

Motinystė „tvartelyje“
Ses. Rima Malickaitė CC - Magnificat leidiniai

Vilniaus „Carito“ Motinos ir vaiko namuose per metus paprastai glaudžiasi apie 20 besilaukiančių ar mažus vaikus auginančių moterų. 

Buvęs kalinys Linas: „Manęs niekas išėjus iš kalėjimo nemotyvavo keistis“

„Kalinys nuolat ujamas, spaudžiamas, vejamas, nuolat jaučiantis nepriteklių, gaunantis blogą maistą. Galvoju, tik žiauresnis žmogus iš ten iš tikrųjų išeina.“

Į „Betaniją“ – draugystės, kuriai netrukdo socialiniai skirtumai

Popiežius ragina geros valios žmones neapsiriboti tik apčiuopiama pagalba, bet duoti vargšams tai, ko iš tikrųjų reikia, – draugystės, nuoširdaus palaikymo ir vilties.

Taikos be sienų piligrimas

Piligrimų esti įvairių, ir žmonių, keliaujančių pėsčiomis (prabangiai), mūsų keliuose vis daugėja.

Kiekvienas žmogus – šventa istorija

Apsilankius „Betzatos“ gyvenimo namuose galima įsitikinti, kad „negalia“ nėra visai teisingas žodis, nes namų gyventojai tikrai daug gali. 

Popiežius Pranciškus: neatmeskime nuteistųjų ir tų, kurie išėjo į laisvę

Išėję į laisvę nuteistieji linkę vėl vykdyti nusikaltimus, nes visuomenėje klesti „atmetimo kultūra“, – sako Pranciškus.

O kada imsime globoti dar vieną vaiką?

„Kartais tikrai labai pavargstame nuo nuolatinio šurmulio ir rūpinimosi vaikais, tačiau dabar jaučiame gyvenimo pilnatvę“.

A. Beganskas: mečetė yra visų musulmonų reikalas

Jeigu Lietuvos valstybė neprisidės prie mečetės statybų, tikėtina, kad pinigai ateis iš kokios nors islamiškos šalies, todėl verta paklausti: o ką tai reiškia?

Gerumo virusas, arba Lietuvė misionierė Filipinuose

Pokalbis su gydytoja misioniere Viktorija Čirvinskaite, kuri gyvena ir dirba Talimo saloje, Filipinuose. 

Ekonomikos Nobelio premija – už tyrimus, kaip mažinti skurdą

Ekonomistai dažnai kaltinami, esą jiems rūpi tik abstraktūs modeliai, rodikliai, grafikai, formulės ir skaičiai. Tačiau tai netinka šių metų Nobelio ekonomikos premijos laureatams.

Savanoriaujanti Nepale lietuvė: „Misija yra gyvenimo mokykla“

Būti misioniere – iššūkis man mokytis kitokio gyvenimo.

Per keletą mėnesių specialistas sugebėjo rasti 16 vaikus globoti pasiryžusių žmonių

Kokios priemonės motyvuoja žengti itin atsakingą žingsnį – užauginti be tėvų globos likusį vaiką – įvaikinti, apsispręsti nuolatinei globai, pasirinkti svečiavimosi variantą?

Šio sekmadienio šv. Mišių rinkliava – misijoms karščiausiuose pasaulio taškuose

Tikinčiųjų visame pasaulyje aukos bus sutelktos tautų evangelizavimo kongregacijoje Romoje ir pagal misijų prioritetus bei poreikius paskirstytos misijoms pasaulyje.

Deinstitutionalizacija? Pratęsiant Dainiaus Pūro pesimistines mintis

Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu.

Istorikė T. Bairašauskaitė: Vilniuje gali būti dvi mečetės, bet viena turi priklausyti totoriams

Rugsėjo pradžioje viešojoje erdvėje pasirodė pranešimas, kad Lietuvos totorių bendruomenė atsiriboja nuo galimo mečetės statybų projekto Vilniuje.

Vysk. K. Kėvalas: turėtume kalbėti apie gerovės, o ne apie globos valstybę

Vyskupo Kęstučio Kėvalo pranešimas Seime vykusioje konferencijoje „Gerovės valstybės link – ar geru keliu einame?”

Karo nuo tėvynės atskirta E. Saijeva: čečėnai gyvena nuolatinėje baimėje

Čečėnų bendruomenės pirmininkė E. Saijeva į Lietuvą atvyko trumpam, o gyvena čia jau beveik 25 metus.

Šeimos žino, ko joms labiausiai reikia, įsiklausykime

Šeimos kortelė skaičiuoja pirmąjį savo gyvavimo mėnesį. Kaip iniciatyvos pradžią vertina šeimos, kurioms ši kortelė skirta?

Romų tautybės Romanas: tautybė man – kaip neigiamas štampas

Anot Romano, darbdavių ir gyventojų požiūris į romus pasikeistų tik tuo atveju, jeigu šalyje pradėtų gyventi įvairesnių tautybių žmonės.

Socialinio verslo „Pirmas blynas“ įkūrėjas: požiūrį į negalią keičia realiu pavyzdžiu

Timą iš Olandijos į Lietuvą prieš trejus metus atvedė meilė lietuvei. Šalyje pamatęs neįgaliųjų padėtį Hagos universiteto socialinių mokslų absolventas nusprendė imti ir pradėti ją gerinti.

Vilniaus žydų kapinės kaip... dangaus vartai

Vilniaus žydų kapinių klausimu visada reikia teikti pirmenybę mūsų pamaldiems žydams: kas juos nuramintų? Ramybėje mūsų sąmonė teisingai suderins visas mūsų vertybes.

„Vilnija 2040“ – kokia ji turėtų būti po dvidešimties metų?

Renginio metu buvo pristatytas pranešimas apie kalbines Vilniaus krašto lenkų preferencijas žiniasklaidos atžvilgiu, informacija apie šio regiono privalumus, trūkumus ir perspektyvas.

Vaikai, kurie per anksti užauga

„Šv. Jono vaikų“ globos namuose vaikai gali vėl išgyventi vaikystę, kuri buvo iš jų atimta.

„Lesės“ atstovė: „Su augintiniu ateina ne tik džiaugsmas, bet ir didžiulė atsakomybė“

Ne tik gyvūnas turi papildyti žmogaus kasdienybę, bet ir šeimininkas savo augintiniui turi suteikti visavertį gyvenimą.

Kun. K. Dvareckas: „Požiūris į priklausomybę turinčius žmonės keičiasi. Gaila, kad lėtai“

K. Dvareckas sako, kad situacija keičiasi: į bendruomenę ieškodami pagalbos vis dažniau kreipiasi žmonės, vos tik užčiuopę, kad gali turėti priklausomybės ligą.

Dangui, Merkiui, pievoms ir miškams

Kasčiūnų kaime įvyko nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, sąskrydis. Brolių Černiauskų fotoreportažas.

„Neverskite autistiškų vaikų tapti „normaliais!“
Barbora Suisse - Lietaus vaikai

Aspergerio sindromą turinčio Povilo istorija – nuo berniuko iki studijas pabaigusio ir darbo pagal specialybę ieškančio vyro.

Socialinis verslas: kokie veiksniai riboja didesnę jo plėtrą Lietuvoje?

Anot prof. I. Skačkauskienės, kad socialinio verslo modelis sėkmingai gyvuotų, reikia ne tik palaikančio valstybinių institucijų požiūrio ir veiksmų, bet ir visuomenės sąmoningumo. 

Romų nedarbą lemia ne kilmė, bet socialinės aplinkybės

Romai, kaip apibendrina grupė, kaltinami dėl daugybės dalykų, įskaitant dėl „nenoro“ dirbti. Gana lengva jį pateisinti tariamu tautos mentalitetu, tačiau problemos šaknys slypi giliau. 

Lietuvą pamilusi japonė: svajoju Tokijuje įkurti lietuvių kultūros centrą

Aya Kimura gyvena ir studijuoja Tokijuje, tačiau savo pagrindiniu moksliniu interesu pasirinko Lietuvos muziejus, o hobiu – lietuvių kalbą.