Švietimas ir ugdymas | Visuomenė

Vilniaus mokyklos stabdo dalyvavimą „Gyvenimo meno“ užsiėmimuose

12 Vilniaus mokyklų stabdo savo dalyvavimą prieštaringai vertinamos organizacijos projekte.

Ar verta mokykloje kai kuriuos dalykus „iškalti“?

Kaip įtvirtinti dalykus ilgalaikėje atmintyje? Atsakymas labai paprastas: daug praktikuotis ir nuolat kartoti tai, ką nori įsiminti. 

Lietuvių kultūros ambasadoriai. Pokalbis su užsienio universitetų lietuvių kalbos dėstytojais

Pokalbis su užsienio kalbą užsienyje dėstančiais Aurelija Kaškelevičiene ir Pēteriu Vanagu.

„Tu mane pašaukei“: mokytoja, literatūros kritikė Elžbieta Banytė

„Darbas mokykloje yra malonus tada, jei mėgsti kažką duoti kitiems“, – kalba Elžbieta Banytė. 

 

Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta A. Grišinui

A. Grišinas Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai pateikė projektą „Gyvenimas tiesoje“: Jano Patočkos politinė mintis“.

Kokia bus biblioteka po 20 metų?

Šiuolaikinis jaunimas knygų skaito vis mažiau, tačiau kaip paaiškinti faktą, kad bibliotekose daugėja skaitytojų?

Kaip mokykloje mokyti ne paviršutiniškų, o gilių žinių?

Mokinys, turintis gilių žinių, žino daugiau apie dalyką, ir paskiros detalės jo galvoje daug labiau susijusios tarpusavyje.

Ką geri mokytojai turi bendro?

Kognityvinių mokslų specialistas D. Willinghamas analizuoja, kokios savybės būdingos kiekvienam geram mokytojui.

Kodėl vaikai atsimena viską, ką pamato jutube, ir nieko, ką aš jiems pasakau?

Atmintis nėra tai, ką jūs norite atsiminti, o tai, ką jūs stengiatės atsiminti ir tai, apie ką galvojate. 

Psichikos sutrikimai kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje. Kas tai? (I)

Lietuvoje dar vis neįprasta, kad tėvai su pačiais mažiausiais vaikais – kūdikiais ir mažyliais iki maždaug trejų metų – ieškotų psichologų pagalbos.

Kaip ugdyti gebėjimus, jeigu egzaminai reikalauja tik sausų faktų?

Jeigu norime mąstyti kritiškai, gebėti analizuoti ir sintetinti informaciją faktinės žinios, kaupiamos ilgalaikėje atmintyje, yra ypač svarbios, jos turėtų eiti pirma gebėjimų. 

Jei nori dirbti su vaikais – būti geru muziku negana. Pokalbis su edukatore B. Baltrušaityte-Urmilevičiene

Senosios muzikos atlikėja, kompozitorė ir muzikos mokytoja pastebi, kad su senąja muzika Lietuvoje susipažįsta vis dar retas vaikas.

Kalėdos Maskvos lietuviškoje mokykloje: tradicija nepavaldi politikai ir technologijoms

Šv. Kalėdų tradiciją mokykla puoselėja nuo jos įkūrimo, šiemet – mokyklos bendruomenė prie bendro stalo sustoja jau dvidešimt septintą kartą. 

Lietuvių kalbos mokytoja V. Sadauskienė: nuobodžiaujantis mokinys gali greitai prarasti aistrą mokytis

Kiekviena karta – naujas iššūkis, kiekvieni mokslo metai turi vis kitokią spalvą. Prieš kiekvieną rugsėjį pradedu jausti nerimą. Ir tai visa atperka. 

Kas tie PISA testai ir su kuo jie valgomi?

Kokių žinių ir gebėjimų iš penkiolikmečių reikalauja Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) PISA skaitymo testuose?

Cunamis vardu „PISA“

Lietuvos švietimo bendruomenę kartą per trejus metus kaip koks reguliarus cunamis sukrečia nauji tarptautinio OECD PISA tyrimo rezultatai.

„Mažoji studija“. Ar dar įmanoma Lietuvoje išgelbėti universitetą?

„Universitetai nori veikti pagal sistemą, kuri juos pačius naikina“, – sako Vilniaus universiteto profesorius Alvydas Jokubaitis.

Kodėl vaikai nemėgsta mokyklos?

Skirtingai nei įprasta manyti, mūsų smegenys nėra sutvertos mąstyti, o šis faktas keičia požiūrį ir į vaikų mokymosi procesą.

K. Kirtiklis: „Nesame suinteresuoti kelti švietimo kokybę, bet diplomo mums reikia“

Pokalbis apie dabartinę akademijos padėtį, protesto savaitės #PaskutinisPrioritetas prasmę ir kam šiame pasaulyje reikalinga akademija. 

Naujausio PISA tyrimo belaukiant: ką padarėme, kad rezultatai pasikeistų?

Trumpas pokalbis su švietimo eksperte dr. Egle Pranckūniene apie gruodžio 3-ąją dieną pasirodysiančius tarptautinių pasiekimų testo PISA rezultatus.  

Pranciškonų „Taika ir gerumas“ gimnazistams

Vieni ateina dėl moralinių vertybių, antri tikisi, jog mokykla geriau paruoš egzaminams, o treti – tiesiog girdėjo gerų atsiliepimų. Ne tai svarbu, mokykla yra evangelizacijos erdvė.

Žinomam tarpukario Lietuvos švietėjui Augustinui Jakučioniui – 135

Vienas populiariausių, o metodiniu požiūriu vertingiausias – A. Jakučionio parengtas ir išleistas elementorius „Kelias į šviesą: skaitymo ir rašymo mokslas“. 

Mitai apie švietimą: mokykloje mokyti žinių – „plauti smegenis“?

Ar mokykloje mokyti žinių iš tiesų reiškia indokrinuoti pagal savo politinę darbotvarkę? Kitaip tariant, ar žinios mokykloje tėra „smegenų plovimas“? 

Popiežius: ugdyme reikia mąstymą suderinti su tuo, kas jaučiama
Vatican News

Dideli lūkesčiai, keliami įvairiose socioekonominio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse verčia permąstyti patį universiteto pašaukimą.

Mitai apie švietimą: projektinė veikla yra geriausias būdas mokytis?

Savarankiškas tikrojo pasaulio problemų sprendimas turėtų būti pagrindinis švietimo tikslas, o ne vienintelis būdas mokytis.

Ar išliks Lietuvoje humanitariniai mokslai? Apie „Raudonąją knygą“

Jeigu nykstančioms gyvūnų rūšims didžiausią grėsmę dažniausiai kelia žmogus, tai kokios ir iš kur ateina didžiausios grėsmės humanitariniams mokslams?

Mitai apie švietimą: reikia ugdyti gebėjimus, kuriuos galima taikyti kiekvienoje srityje?

Sumaniai ir efektyviai taikomi gebėjimai visuomet susiję su žiniomis.

Mitai apie švietimą: kam įsiminti, jei visuomet gali „pasigūglinti“?

„Išsilavinęs žmogus yra ne tas, kuris žino viską, bet tas, kuris žino, kur ieškoti“. Ar tikrai?  

 
Naują knygą pristatanti dr. A. Landsbergienė: „Taip, tėvystė yra sunku“

Su dr. A. Landsbergiene interviu – kodėl rašant knygą toks svarbus autentiškumas, drąsa atverti savo patirtis ir kodėl tėvystė kuo toliau, tuo labiau atrodo vis sudėtingesnė.

Mitai apie švietimą: XXI a. esmingai keičia visą mokymosi procesą?

XXI a. pernelyg skiriasi nuo kitų laikmečių, kad mokymas išliktų toks pat kaip anksčiau: technologijų ir ekonomikos kaita reiškia mokymo(si) būdų kaitą.

Kun. Mozė Mitkevičius: jauni žmonės šiandien savęs klausia, ko jie nori iš tikrųjų

Pokalbis apie skirtingų kartų patirtis kuriant valstybę ir tai, kas formuoja jauno žmogaus dvasinio ir intelektinio gyvenimo pamatą.

Mokytojo kasdienybės akimirkos

Didelis nuovargis, bet ir galimybės patirti nuostabas: kad taip netikėtai atsiveria kuri nors dienos detalė, mokinio reakcijos.

Mitai apie švietimą: mokytojo aiškinimas padaro vaiką pasyvų ir nesavarankišką?

Dažniausiai manoma, kad, jeigu mokytojas sukurs tinkamą mokymosi aplinką, mokiniai galės mokytis beveik be jokios jo pagalbos, vedami patyrimo ir atradimo džiaugsmo.

Mitai apie švietimą: faktai trukdo suprasti?

Daugeliui mąstytojų būdingas vienas bendras įvaizdis: nuolat piešiama nesutaikoma prieštara tarp faktų, kurie dažnai laikomi „blogais“, ir kažko kito, kuris yra „gėris“. 

Suomijos švietimas: ar mokomės iš tų dalykų, iš kurių reikėtų mokytis? (II)

Mokymasis, žinios, įgūdžiai, matyt, niekada nebus tik žaidimas. Vaikai ir suaugusieji turėtų suvokti, kad išmokti, mokytis ir įgauti žinių – pastangų reikalaujantis užsiėmimas.

Suomijos švietimas: ar mokomės iš tų dalykų, iš kurių reikėtų mokytis? (I)

Ar daugeliui žinomos Suomijos švietimo sistemos stiprybės iš tiesų yra pagrindinė puikių pasiekimų PISA testuose priežastis? 

Kaip turtinti vaiko žodyną?

„Darbas su įvairiomis kortelėmis praturtina vaiko kalbą naujais žodžiais, skatina domėtis, klausti, tyrinėti.“

5 šventųjų mintys apie mokymąsi

Penkios citatos apie ugdymą, mokymąsi ir tikėjimą.

Pagiriamasis žodis pažinimui

Pažinimas – pagrindinė prasmę universitete kurianti idėja. 

Pirmieji mokytojo rugsėjai Linkmenyse

Linkmenyse mokiausi stebėti ir stebėtis. Man patiko kolegas, mokinius matyti kaip galimus kūrinių veikėjus.

Sostinėje duris atveria nauja katalikiška ugdymo įstaiga

Vilniuje, Pašilaičiuose, užbaigta statyti katalikiška mokykla ir darželis. 

Prarastos prūsų kalbos beieškant. Pokalbis su kalbininke G. Blažiene

„Prūsistika atrodytų lyg siauri vardyno tyrimai, kurie išvedė į labai platų lauką“, – teigia akademikė prof. dr. G. Blažienė.

„Mokinys pats susiranda savo mokytoją, kai tam būna tinkamas laikas“

Ką tik baigiau gimnaziją ir dabar studijuosiu muzikos pedagogiką. Šį kelią rinkausi ne pagal paklausumo lygį ir tikrai ne pagal studijų programų populiarumo lenteles.

Senųjų dvarų mokyklos ir žymieji jų auklėtiniai

Kokių Lietuvos dvaruose būta bendrojo, meninio, profesinio mokymų įstaigų? Beje, kai kuriuose jos veikia ir šiandien.

Patarimai būsimų pirmokų tėvams

Artėjant Rugsėjo 1-ąjai, dalis būsimų pirmokų tėvų laukia mokslo metų pradžios. Ar pritaps jų sūnus ar dukra? Kaip vaikui seksis mokytis? Kokių sunkumų gali iškilti? 

Kojos ant žemės, širdis – danguje

Dažnai darbas su jaunimu įsivaizduojamas, tarsi tai būtų tas pat, kaip paimt tuščią butelį, piltuvėlį ir jį pripildyti to, ko nori. 

Mokytojo padėjėjo vaidmuo įtraukiajame ugdyme

Kai kuriems vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo įstaigoje reikalingas mokytojo padėjėjas.

Švietimas dėl vaikų selekcijos ar dėl kiekvieno vaiko?

Gabieji vaikai yra puikių akademinių rezultatų produktai, o daugelis kitų vaikų tampa natūraliu socialinės atskirties produktu dėl skurdesnių socialinių-ekonominių pagrindų ar negalių. 

Bakalauro studijų absolvento laiškas „fuksui“

Ką tik bakalauro diplomą gavęs absolventas dalinasi patirtimi su tais, kurie rugsėjį pradės studijas universitete.

Edukologė D. Gervytė: ugdymas yra kelionė, kurioje einant kartu su mokytoju atsiveria akys

Asumpcionistinei mokyklai būdinga orientacija į sociumą, t. y. rūpestis, kad ugdymas perkeistų asmens gyvenimą ir jis būtų įgalinamas tapti aktyviu visuomenės nariu.