Švietimas ir ugdymas | Visuomenė

Ugdymo namuose pamokos iš Taros Westover „Apšviestosios“

Amerikietės T. Westover autobiografija leidžia mąstyti apie ugdymo namuose privalumus ir trūkumus. 

Prakalbinti senieji Lietuvos žemių planai
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Toliau apžvelgiame Vilniaus universiteto bibliotekos skaitmeninę kolekciją.

Apie betoninį švietimą ir ekonomiką

Gegužės 8 dieną įsigaliojo Sauliaus Skvernelio Vyriausybės pasiūlyto ir patvirtinto lėšų skirstymo planas pandemijos sukeltą krizę įveikti.

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (VIII). Melagių kartoteka

Ar žinote, kad didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ archyvuose saugoma atmestų žodžių sankaupa, žodynininkų praminta Melagių kartoteka?

Mokykla po žmogaus visagalybės

Situacija kviečia permąstyti ne vien techninius, organizacinius, administracinius klausimus, bet svarbiausia – turinį. 

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (VII). Ekspresyvai

XXI a. keičiasi kalbos vaidmuo, ir spalvotieji ekspresyvai turėtų grįžti. Gerai, kad juos išsaugojome, net jei kol kas tik LKŽ.

XVIII a. graviūroje – universiteto rūmų ir Vilniaus senamiesčio pastatų atvaizdai
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

VU darbuotoja I. Kažuro pasakoja apie 1781 m. graviūrą – ko gero, ankstyviausią universiteto rūmų atvaizdą.

Imkite, (ne)nenumarinkite. Kūrybiškumas kaip mokymosi būdas

Lėtas, patyrimu grįstas mokymasis atitolina nuo vartotojiško mokymosi suvokimo ir leidžia skleistis geriausioms mokinių savybėms bei dar neatrastiems talentams.

Kada vaikas taps svarbesnis nei mokyklos vieta reitinge?

Apskritai šie reitingai atspindi itin suprimityvintą, subanalintą ir ekonomistinį požiūrį į mokyklą, kurioje viską galima pasverti, suskaičiuoti, pamatuoti.

Kiek Lietuvoje Lietuvų – tiek ir švietimų: dėl kurio ketinama tartis? (II)

Nelygybei švelninti turėtų tarnauti ir edukacinės, ir psichologinės priemonės.

Kiek Lietuvoje Lietuvų – tiek ir švietimų: dėl kurio ketinama tartis? (I)

Artėjant eiliniams Seimo rinkimams kilo iniciatyva parengti ilgalaikį partijų susitarimą dėl švietimo.

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (VI). Jausmingieji žodžiai

Jaustukų pasaulis kalboje yra gerokai įvairesnis, sudėtingesnis ir įdomesnis, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (V). Žodžiai kaukės

Realios kaukės yra mūsų karantininio gyvenimo aktualija, vadinasi, galime pasikalbėti apie žodžius kaukes.

Apie Lelewelį, kartografijos mįsles ir Nacionalinės ekspedicijos atradimus
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Profesorius A. Bumblauskas prieš kiekvieną ekspediciją VU bibliotekoje užsisako krūvas senųjų atlasų, kitų istorinių dokumentų ir šaltinių.

Bibliotekos lobiai: J. Lelewelio atlasų ir knygų kolekcija
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

Vilniaus universiteto profesorius J. Lelewelis (1786–1861) testamentu savo asmeninę biblioteką paskyrė VU bibliotekai. Ją galite apžiūrėti virtualiai.

Nenoriu į mokyklą, arba Kaip virusas graužia tradicinį ugdymą

Kokią mokyklą galėtume sukurti po pandemijos, kad norėtųsi į ją grįžti? 

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (IV). Spalvoti žodžiai

Pamatę, kad žodžiai gali būti spalvoti, galime gauti labai reikalingo kalbinio gaivaus vandens, kai mūsų kalba išsausėja.

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (III)

Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Kalbos klubo+ pirmasis pokalbis, kuris įvyks po karantino, bus – žinoma – apie sanskritą.

Egzaminai mirė, tegyvuoja egzaminai

Kaitai švietimo sistemoje vis dėlto reikia politinės valios, vaizduotės ir darbštumo – dalykų, kurių mums taip trūksta. 

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (II)

Kaip ir kodėl pasaulio vaizdas atsiskleidžia konkrečioje kalboje? Ar galime kalbėti apie tarmės atspindimą pasaulio vaizdą?

Tikybos pamoka: gamtos grožio prasmė

Kadangi gamta taip stipriai bunda, ši nuotolinė tikybos pamoka apie kūriniją mene. 

Meno kūrinio stebėjimas kartu su vaikais – būdas ugdyti tarpusavio pasitikėjimą

Kalbamės su MO muziejaus edukatore Karen Vanhercke apie tai, kaip vizualinio mąstymo strategija galėtų vaikams ir tėvams geriau vienam kitą suprasti karantino metu.

Nuotolinis mokymas kelia daug iššūkių, bet suteikia naujų galimybių ir vilties

Pokalbis su trijų mokyklų atstovais – kaip jie „išgyvena“ karantiną ir nuotolinio mokymo(si) ypatumus?

Per karantiną pakalbėkime apie kalbą (I)

Kalbos klubo Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje tikslas – paskatinti mąstyti apie kalbą plačiau ir išmesti iš galvos giliai įsišaknijusius stereotipus.

„Nepatogios“ temos ugdymo programose už pusę etato

Prasidėjus diskusijoms dėl mėginimų atnaujinti mokomųjų dalykų bendrąsias programas, net nekalbama apie patį programų turinį: ko ir kaip šiuo metu moko mokyklose? 

Tikybos pamoka – atgaiva sielai

Esu tikybos mokytoja ir prasidėjus karantinui norėjau savo mokiniams nusiųsti viltingą nuotolinę pamoką. 

Svarbu, kad dirbant skambėtų širdis. Pokalbis su mokytoja M. Lomaniene

„Aš pati esu idėjinis žmogus. Man turi skambėti širdis dėl to, ką aš darau. Tai čia yra pagrindinis dalykas.“

Filosofija pradinėse klasėse: išsigelbėjimas ar perteklinis dalykas?

Vakarų Europos šalyse filosofija kaip privalomas mokomasis dalykas dėl naudos asmenybės gebėjimams ugdyti – seniai nebe naujiena.

Vilniaus mokyklos stabdo dalyvavimą „Gyvenimo meno“ užsiėmimuose

12 Vilniaus mokyklų stabdo savo dalyvavimą prieštaringai vertinamos organizacijos projekte.

Ar verta mokykloje kai kuriuos dalykus „iškalti“?

Kaip įtvirtinti dalykus ilgalaikėje atmintyje? Atsakymas labai paprastas: daug praktikuotis ir nuolat kartoti tai, ką nori įsiminti. 

Lietuvių kultūros ambasadoriai. Pokalbis su užsienio universitetų lietuvių kalbos dėstytojais

Pokalbis su užsienio kalbą užsienyje dėstančiais Aurelija Kaškelevičiene ir Pēteriu Vanagu.

„Tu mane pašaukei“: mokytoja, literatūros kritikė Elžbieta Banytė

„Darbas mokykloje yra malonus tada, jei mėgsti kažką duoti kitiems“, – kalba Elžbieta Banytė. 

 

Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta A. Grišinui

A. Grišinas Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai pateikė projektą „Gyvenimas tiesoje“: Jano Patočkos politinė mintis“.

Kokia bus biblioteka po 20 metų?

Šiuolaikinis jaunimas knygų skaito vis mažiau, tačiau kaip paaiškinti faktą, kad bibliotekose daugėja skaitytojų?

Kaip mokykloje mokyti ne paviršutiniškų, o gilių žinių?

Mokinys, turintis gilių žinių, žino daugiau apie dalyką, ir paskiros detalės jo galvoje daug labiau susijusios tarpusavyje.

Ką geri mokytojai turi bendro?

Kognityvinių mokslų specialistas D. Willinghamas analizuoja, kokios savybės būdingos kiekvienam geram mokytojui.

Kodėl vaikai atsimena viską, ką pamato jutube, ir nieko, ką aš jiems pasakau?

Atmintis nėra tai, ką jūs norite atsiminti, o tai, ką jūs stengiatės atsiminti ir tai, apie ką galvojate. 

Psichikos sutrikimai kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje. Kas tai? (I)

Lietuvoje dar vis neįprasta, kad tėvai su pačiais mažiausiais vaikais – kūdikiais ir mažyliais iki maždaug trejų metų – ieškotų psichologų pagalbos.

Kaip ugdyti gebėjimus, jeigu egzaminai reikalauja tik sausų faktų?

Jeigu norime mąstyti kritiškai, gebėti analizuoti ir sintetinti informaciją faktinės žinios, kaupiamos ilgalaikėje atmintyje, yra ypač svarbios, jos turėtų eiti pirma gebėjimų. 

Jei nori dirbti su vaikais – būti geru muziku negana. Pokalbis su edukatore B. Baltrušaityte-Urmilevičiene

Senosios muzikos atlikėja, kompozitorė ir muzikos mokytoja pastebi, kad su senąja muzika Lietuvoje susipažįsta vis dar retas vaikas.

Kalėdos Maskvos lietuviškoje mokykloje: tradicija nepavaldi politikai ir technologijoms

Šv. Kalėdų tradiciją mokykla puoselėja nuo jos įkūrimo, šiemet – mokyklos bendruomenė prie bendro stalo sustoja jau dvidešimt septintą kartą. 

Lietuvių kalbos mokytoja V. Sadauskienė: nuobodžiaujantis mokinys gali greitai prarasti aistrą mokytis

Kiekviena karta – naujas iššūkis, kiekvieni mokslo metai turi vis kitokią spalvą. Prieš kiekvieną rugsėjį pradedu jausti nerimą. Ir tai visa atperka. 

Kas tie PISA testai ir su kuo jie valgomi?

Kokių žinių ir gebėjimų iš penkiolikmečių reikalauja Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) PISA skaitymo testuose?

Cunamis vardu „PISA“

Lietuvos švietimo bendruomenę kartą per trejus metus kaip koks reguliarus cunamis sukrečia nauji tarptautinio OECD PISA tyrimo rezultatai.

„Mažoji studija“. Ar dar įmanoma Lietuvoje išgelbėti universitetą?

„Universitetai nori veikti pagal sistemą, kuri juos pačius naikina“, – sako Vilniaus universiteto profesorius Alvydas Jokubaitis.

Kodėl vaikai nemėgsta mokyklos?

Skirtingai nei įprasta manyti, mūsų smegenys nėra sutvertos mąstyti, o šis faktas keičia požiūrį ir į vaikų mokymosi procesą.

K. Kirtiklis: „Nesame suinteresuoti kelti švietimo kokybę, bet diplomo mums reikia“

Pokalbis apie dabartinę akademijos padėtį, protesto savaitės #PaskutinisPrioritetas prasmę ir kam šiame pasaulyje reikalinga akademija. 

Naujausio PISA tyrimo belaukiant: ką padarėme, kad rezultatai pasikeistų?

Trumpas pokalbis su švietimo eksperte dr. Egle Pranckūniene apie gruodžio 3-ąją dieną pasirodysiančius tarptautinių pasiekimų testo PISA rezultatus.  

Pranciškonų „Taika ir gerumas“ gimnazistams

Vieni ateina dėl moralinių vertybių, antri tikisi, jog mokykla geriau paruoš egzaminams, o treti – tiesiog girdėjo gerų atsiliepimų. Ne tai svarbu, mokykla yra evangelizacijos erdvė.

Žinomam tarpukario Lietuvos švietėjui Augustinui Jakučioniui – 135

Vienas populiariausių, o metodiniu požiūriu vertingiausias – A. Jakučionio parengtas ir išleistas elementorius „Kelias į šviesą: skaitymo ir rašymo mokslas“.