VISUOMENĖ » ŠVIETIMAS IR UGDYMAS
Kol moksleiviai atostogavo ir linksmai leido laiką per rudens atostogas, pedagogai mokėsi iš kino, kurdami trumpus vaidybinius filmus.
Įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymą, geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė kompensuoja studijų kainą.
Likus mažiau nei savaitei iki valstybės remiamų paskolų sutarčių pasirašymo pabaigos, į bankus dar nesikreipė daugiau nei 1700 studentų, kurie pageidavo tokių paskolų.
Augustave pirmadienį susitikę Lietuvos ir Lenkijos ekspertai sutarė spartinti vadovėlių rengimą ir leidybą mokykloms tautinių mažumų mokomąja kalba.
Iki mokslo metų pabaigos 10-11 klasių mokiniai fizikos pamokose naudosis planšetėmis, specialiai parengtomis interaktyviomis mokymo priemonėmis ir skaitmeniniais vadovėliais.
Ketvirtajame Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinės ekspertų darbo grupės susitikime nerasta bendrų sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo.
Studentai siūlys studijų rezultatus peržiūrėti ne kas dvejus metus kaip dabar, o kas pusmetį – tam, kad gerai studijuojantys, tačiau už mokslą mokantys studentai, dažniau turėtų galimybę pereiti į nemokamas vietas.
Šiemet pažangiems, bet už mokslą savo lėšomis mokėjusiems studentams bus grąžinta 11,5 mln. litų, sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Daugelis diskusijoje dalyvavusių moksleivių manė, kad šiandien vertinant kontrolinį mokyklai didžiausią balo dalį turėtų sudaryti santykio tarp mokytojų ir mokinių įvertinimas.
Pirmadienį Augustave susitiksiantys Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertai ketina išklausyti mokinių tėvų atstovus bei atnaujinti ministerijų bendradarbiavimo programą.
Penktadienį Vilniuje atidaryta visai švietimo bendruomenei skirta edukacinė paroda „Mokykla 2011“.
Diskusijoje dalyvavę asociacijų, sąjungų atstovai išsakė savo siūlymus ir lūkesčius, kas, jų nuomone, būtų svarbiausi švietimo akcentai per ateinančius du dešimtmečius.
Kai kurios katalikiškos mokyklos tokios populiarios, kad jų vadovams tenka net skųstis dėl patiriamo spaudimo iš tėvų, dažnai įtakingų politikų ar verslininkų.
Lietuvių kalbos bei lenkų ir rusų gimtųjų kalbų mokytojai kviečiami atnaujinti savo profesines žinias.
Rudens sesijoje mokiniai žinias gilins šešiose programose bei turės progą pasijusti tikrais universiteto studentais.
Šis konkursas rengiamas jau antrą kartą, jo tikslas – gerinti pensijų sistemos padėtį Lietuvoje ir skatinti visuomenę domėtis bei rūpintis savo būsima pensija.
Grupė studentų nori rinkti parašus, kad Seimui būtų teikiama Mokslo ir studijų įstatymo pataisa, kuri numatytų dažnesnę mokančiųjų už studijas ir nemokančiųjų už mokslą rotaciją.
Kol vieni svarsto, kaip geriausiai pritaikyti šiuolaikines technologijas mokyklose, Telšių „Džiugo“ mokyklos geografijos mokytojas ir tinklaraštininkas Tomas Ubartas jau eksperimentuoja, dirbdamas su mokiniais.
Perpildytai lietuviškai Vilniaus Antakalnio vidurinei mokyklai atiduodamos ne visos rusų ir lenkų Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos patalpos, o vienas korpusas.
Liuteronų gimnazijai yra skirti du vienas šalia kito esantys sklypai ties Dociškių ir Sviliškių gatvių sankryža Pašilaičių mikrorajono pakraštyje.
Perpildytai lietuviškai Vilniaus Antakalnio vidurinei mokyklai trukdoma tapti gimnazija, nes šiuo metu joje besimokantiems 1-8 klasių mokiniams nenorima atiduoti pustuštės lenkų ir rusų Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos patalpų.
Galima sakyti, kad po paskutinių savivaldos rinkimų Vilniaus mieste, kai Artūras Zuokas švietimo sritį lengva ranka atidavė kuruoti Lenkų rinkimų akcijos politikieriams, lietuviškosioms Vilniaus mokykloms atėjo bene patys juodžiausi laikai po nepriklausomybės atkūrimo.
Penkiasdešimt savo veiklos metų skaičiuojančios Šiaulių profesinės mokyklos dėl ateities ramios. Esą norinčiųjų mokytis nemažėja.
Pernelyg didelį mokytojų skaičių Lietuvoje lemia tai, kad šalyje sparčiai mažėja vaikų, o kai kurios savivaldybės nesiryžta priimti sprendimų dėl mokyklų pertvarkos, sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Priešingai nei būtų galima tikėtis, mokykloje naudojamos visos mokymo priemonės, išskyrus kompiuterius: rašikliai ir popierius, mezgimo virbalai, progai pasitaikius – molis.
Juo tapo Transporto inžinerijos specialybės II kurso studentas Dionis Martsinkevichus, kuris seniūnų balsų daugumą surinko šešiuose fakultetuose.
Lapkričio 4–6 d. parodų centre LITEXPO vyks paroda „Mokykla 2011“. Tai pirmoji edukacinės tematikos paroda Lietuvoje, skirta visai švietimo bendruomenei – mokiniams, mokytojams, mokyklų administracijoms, ugdymo įstaigų steigėjams, tėvams.
Įsigaliojus naujos redakcijos Švietimo įstatymui, kuris nustato lietuvių kalbos mokymą vidurinėse mokyklose pagal visoms vienodas lietuvių kalbos programas, nuo balandžio mėnesio pradėti rengti metodiniai seminarai mokyklų tautinės mažumos kalba lituanistams.
Uniformuotus, pasitempusius šaulius dažnas pastebi valstybinių švenčių, kitų renginių metu. Ir nustemba, kad tarp jų tiek jaunų žmonių, paauglių.
Šalies mokyklose mokinių skaičiui rugsėjį sumažėjus 20 tūkst., savivaldybės paskutinį šių metų ketvirtį gaus 14,5 mln. litų mažesnes dotacijas mokinio krepšeliui finansuoti.
Visi Lietuvos studentai, besidomintys rinkodara, jos tendencijomis ar valdymu, yra kviečiami burtis į 3-4 asmenų komandas bei iki lapkričio 5 d. registruotis dalyvauti konkurse „Creative Shock“. Šių metų tema – rinkodara.
Dvišalis tarpuniversitetinis bendradarbiavimas prasidėjo dar 2006 metais, o šįmet pasirašyta sutartis dėl studentų mainų programos 2011-2012 ir 2012-2013 mokslo metams.
Lietuvos delegacija spalio 25–lapkričio 10 dienomis Paryžiuje dalyvauja 36-ojoje Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) generalinės konferencijos sesijoje.
Vienam mokytojui Lietuvoje tenka mažiau mokinių nei daugumoje kitų Europos Sąjungos šalių, skelbia statistikos agentūra Eurostatas.
Socialines stipendijas šį semestrą gaus daugiau nei 8 tūkst. aukštųjų mokyklų studentų studentų - visi, kurie tinkamai pateikė paraiškas bei laiku pristatė reikalingus dokumentus.
Jau lapkričio 26 d. Klaipėdos universitetas rengia „Atvirų durų dienas“ į kurias kviečia moksleivius ir jų tėvelius susipažinti su Klaipėdos universitetu ir studijų galimybėmis šioje Alma Mater.
Mokytis itin retai Lietuvoje naudojamos kinų kalbos, anot šalies aukštųjų mokyklų studentų, šiuolaikinių prekybos ryšių amžiuje yra itin svarbu. Deja, šiuo metu dar nepakanka šios kalbos mokymo įstaigų ir patyrusių mokytojų.
„Mano šeima. Kokios mintys kyla perskaičius Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnį?“ – tokia tema organizatoriai ragina vyresniųjų klasių moksleivius pasigilinti į vieną iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių, kalbančių apie šeimą.
Lenkijos lietuviai, kaip žadėta, pirmadienį neišgirdo Lenkijos švietimo ministerijos atsakymo, kaip bus keičiamas tautinių mažumų mokyklų finansavimas.
9-12 klasių mokiniai kviečiami dalyvauti Nacionalinės moksleivių akademijos antrus metus organizuojamame interviu konkurse „Žmogaus kodas“, kurio tema – „Žmogus, iš kurio norėčiau ko nors išmokti“.
RENGINIAI
-
„Ad Fontes“ simpoziumas: įvadiniai svarstymai: individas, bendrabūvis, mąstymas
2012 m. vasario 14 d. 17:30, VU Filosofijos fakultetas, 201 auditorija (Universiteto g. 9/1, Vilnius) -
Paskaita „Istorinė Bažnyčios socialinio mokymo perspektyva“
2012 m. vasario 14 d. 18:30, Šv. Kryžiaus namų salėje (Daukanto a. 1, Vilnius) -
Vasario 16-osios renginiai visoje Lietuvoje
2012 m. vasario 15 d. - 2012 m. vasario 16 d., Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir kt. -
Istoriniai ir literatūriniai skaitymai, skirti Vasario 16-ajai
2012 m. vasario 15 d. 12:15, Jono Basanavičiaus gimtinėje, Ožkabalių II kaimas, Bartninkų seniūnija, Vilkaviškio r. -
„Ad Fontes“ simpoziumas: kas yra pradas?
2012 m. kovo 6 d. 17:30, VU Filosofijos fakultetas, 201 auditorija (Universiteto g. 9/1, Vilnius) -
„Ad Fontes“ simpoziumas: kas yra žmogus?
2012 m. balandžio 3 d. 17:30, VU Filosofijos fakultetas, 201 auditorija (Universiteto g. 9/1, Vilnius) -
„Ad Fontes“ simpoziumas: kas yra bendruomeniška žmogaus savastis?
2012 m. gegužės 8 d. 17:30, VU Filosofijos fakultetas, 201 auditorija (Universiteto g. 9/1, Vilnius)
REKOMENDUOJAME
Daugelį dešimtmečių kauptas ir ateities kartoms išsaugotas Lietuvos radijo garso archyvas tampa atviras visuomenei.
Paradoksalu, bet atradimų kur kas daugiau nei praradimų. Svarbiausia, kad, nepaisant sudėtingų sąlygų, išliko gyva parapija.
Jeigu apie sekuliarizaciją ir pasaulietiškėjimą spręstume pagal religiškumo, ypač jo fundamentalistinių ir integristinių versijų, „sugrįžimą“ į viešąją erdvę, tai atrodytų, jog, grįsdami viešosios-politinės sferos autonomiškumą, jie išsisėmė.
Harvardo universiteto istorijos profesorius Niallas Fergusonas neseniai pristatė išsamią studiją, gvildenančią civilizacijos temą. Autoriaus įsitikinimu, Vakarų civilizacija priėjo liepto galą.
Trečius metus vystomas fotografijų projektas, pasakojantis apie Lietuvos miestus ir miestelius siekiantis atskleisti itin asmenišką fotografo santykį su vaizuojamomis vietovėmis...
NUORODOS
- Baltic business news
- Lithuanian Tribune
- Baltic Times
- Catholic Media Journal
- Christian Science Monitor
- Chronicle of Higher Education
- City Journal
- Europos parlamento naujienos
- Miestai ir architektūra
- New Yorker
- Smithsonian magazine
- European Resistance Archive
- Žurnalas „Karys“
- KGB veikla Lietuvoje
- Komisija nacių ir sovietų nusikaltimams įvertinti
- Latvijos nacionalinė televizija
- Latvijos okupacijos muziejus
- Lietuvos gyventojų genocido tyrimų centras
- Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika
- Tarptautinė organizacija „Memorial“
- Puslapis išeiviams
- Pasaulio lietuvių bendruomenė
- Bendruomenės internete
- Savaitraštis Dialogas
- Švietimo profsąjunga
- Ikimokyklinis ugdymas
Reklama



















































