Švietimas ir ugdymas | Visuomenė

Filosofinių knygų vaikams vertėja: derėtų labiau pasitikėti vaikais ir jaunimu

Pokalbis su keturių filosofinių knygelių vaikams ir jaunimui vertėja Daina Habdankaite. Pasak jos, šios knygelės akcentuoja filosofijos istorijos ir filosofinių asmenybių reikšmę mąstymo ugdymui. 

Kova su priekabiavimu JAV universitetuose

Amerikietiškuose filmuose romaniška meilė tarp profesoriaus ir studentės ar profesorės ir studento – ne tik dažno meninio siužeto dalis, bet kartais ji pasitaiko ir realiame gyvenime. 

Pristatė idėjas, kaip mokytojo profesiją paversti prestižine

Mokytojas – savo srities žinovas, profesionalas, aprūpintas šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis, gaunantis tinkamą atlygį už darbą

Programa „Renkuosi mokyti“ švenčia dešimtmetį

Lygiai prieš dešimt metų, 2008 m. vasario 28 d., Lietuvoje startavo unikali programa „Renkuosi mokyti!“, skirta pritraukti geriausius Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventus tapti mokytojais šalies mokyklose. 

Apie išglebusią humanitariką mokykloje

Seime vykusioje konferencijoje „Ar humanitariniai mokslai Lietuvoje turi ateitį?“ skaitytas pranešimas apie humanitarinių dalykų mokymą mokyklose. 

Alvydas Virbalis OFM: pirmokams taikysime neskubančios mokyklos modelį

Nuo 2018 m. rugsėjo 1-osios Pranciškonų gimnazijoje mokysis ir pradinukai. Alvydas Virbalis komentuoja, kuo bus išskirtinis pirmokų mokymas ir kokie kriterijai taikomi būsimų pradinukų ir jų tėvų atrankoje.

Nemarios L. Donskio idėjos: visuomenės moralę keltų humanitarinis išsilavinimas

Prof. Leonido Donskio darbuose nuolat kartojasi mintis, kad visai mūsų šalies visuomenei būtų pravartu pakelti savo moralinio jautrumo ir vaizduotės lygį. 

Visos dienos mokykla: ką rodo užsienio šalių patirtis

Pastaruoju dešimtmečiu, reaguojant į socialinius, struktūrinius visuomenės ir šeimos gyvenimo pokyčius, tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų įžvalgas, įvairių šalių švietimo sistemose pradėta svarstyti ir įgyvendinti visos dienos mokyklos idėja.

Idėją Lietuvai Kauno savivaldybė pradeda įgyvendinti naikindama katalikišką gimnaziją

Vasario 6 d. Kauno miesto savivaldybė svarstys katalikiškosios Šv. Mato gimnazijos išlikimo klausimą.

Lietuvos mokiniai Kultūros ministerijai pavaldžius muziejus lankys nemokamai

Nemokamai nuolatines muziejų ekspozicijas galės lankyti visi Lietuvos mokiniai, pateikę mokinio pažymėjimą. 

Švietimo ekspertė E. Pranckūnienė: ant dabartinių mokytojų laikosi Lietuvos švietimas

Su švietimo eksperte E. Pranckūniene kalbamės apie pasitikėjimą žmonėmis, dirbančiais mokykloje.

Svarbu įsiklausyti į kiekvieno vaiko talentą
Bernardinai.TV

Kiekvienas vaikas yra talentingas, sako dailės mokytojas, animacinių filmų režisierius Darius Jaruševičius. Jam kiekvieno vaiko kūrybinė praktika – tarsi atskiras tekstas.

Iš kokių vadovėlių mokosi tautinių mažumų mokyklų mokiniai?

Lietuvos lenkų mokyklose gimtosios kalbos pradinukai mokosi iš vadovėlių, išleistų iki 2002-ųjų, nors paprastai jie keičiami kas ketverius metus; matematikos ir pasaulio pažinimo vadovėlių vertimuose gausu gramatikos, stiliaus ir net logikos klaidų.

Kodėl naikinama Kauno Šv. Mato gimnazija?

Kauno mieste gali nebelikti katalikiškosios Šv. Mato gimnazijos. Su gimnazijos steigėju vyskupu R. Norvila Kauno miesto valdžia bendrauti nelinkusi.

Kretingos Pranciškonų gimnazija renka pirmokų klasę
MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincija

Ugdymas šioje klasėje vyks nuo 8.00 iki 15.00 val., bus sudarytos sąlygos ne tik mokytis, bet ir bendrauti, poilsiui, žaidimams ir kūrybinei veiklai. 

Švietimo ir mokslo viceministras: „Viskas „virė“ per daug uždarame, dažnai „savų“ rate“

„Bernardinai.lt“ po Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktoriaus dr. Arvydo Girdzijausko teksto „Kaip gyveni, mokyklos direktoriau?“, kalbančio apie mokyklų vadovų kadencijas, pateikė klausimų Švietimo ir mokslo ministerijai.

Kaip gyveni, mokykos direktoriau?

Mintimis apie švietimo situaciją ir įvestas mokyklų vadovų kadencijas dalinasi Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktorius dr. Arvydas Girdzijauskas. 

Pranciškonų gimnazijoje trečią kartą vyks katalikiškų mokyklų festivalis
MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincija

Šįkart festivalio tema parinkta atsižvelgiant į popiežiaus Pranciškaus pasaulio jaunimo dienose išsakytą padrąsinimą jaunimui – „Pakilk nuo sofos, aukis batus ir eik“.

Vilkai ėriuko kailyje: norime „akademinio kombinato“ Kaune

Pagal konstitucinę sandarą Lietuva – parlamentinė respublika. Valstybinių universitetų steigėjas - Seimas. Žinių ekonomikos visuomenėje universitetas - svarbi institucija, turinti autonomiją.

Kun. A. Sederevičius: kiekviename rajone – po katalikišką mokyklą

Pokalbis su kun. Artūru Sederevičiumi SJ, Lietuvos katalikiškų mokyklų asociacijos pirmininku, Vilniaus jėzuitų gimnazijos kapelionu.

Mokėti mokytis: kaip?

Kaip nugalėti pagundą atlikti namų darbus tik pažiūrėjus visus filmukus bei ruoštis kontroliniam darbui paskutinę dieną?

Pal. T. Matulionio gimnazija: kur katalikiškumas nėra tik glaistas ant pyrago

„Kai kažkam pasakau, kad mokausi šioje gimnazijoje, tai pirmas dalykas, kurį išgirstu, yra tai, kad mes čia esą meldžiamės kiekvieną pamoką, kad mums čia plauna smegenis apie tikėjimą ir Dievą. Tačiau taip tikrai nėra.“

Pasaulis, kurį paveldės mūsų vaikai, gimsta šiandienos mokyklose5

Gruodžio 7 dieną lordas rabinas Jonathanas Sacksas kalbėjo Kenterberio arkivyskupo inicijuotuose debatuose apie švietimo vaidmenį kuriant klestinčią ir išsilavinusią visuomenę. Dalinamės rabino kalba. 

V. Targamadzė: mokslininkų sąlygos primena baudžiauninko dalią1

Kai valdžia rimtai svarsto didinti algas prokurorams 500–900 eurų per mėnesį, apgailėtina universitetų dėstytojų padėtis nei taisoma, nei garsiau svarstoma.

V. Būdienė: „Valstybė, kurioje vyrauja nuostata, kad švietimas yra nuostolis biudžetui, neturi ateities“10

Anot V. Būdienės, švietimo reforma Lietuvoje prasidėjo sulig nepriklausomybės atgavimu ir tęsiasi iki šiol.

Modernios Lietuvos šimtmečiui – projektas „Giminės medis“1

Kauno tautinės kultūros centras jau 20-ąjį kartą paruošė projektą – konferenciją „Giminės medis“. 

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino ateitis – galimybė rašyti bet kokia kalba?10

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino ateitis – galimybė rašyti bet kokia kalba? Dėl to nuogąstauja lituanistė Dainora Eigminienė, tikinanti, jog Lietuvos švietimo politiką ištiko krizė.

E. Banytė: egzamine pasiremti „Faustu“ yra kur kas sudėtingiau negu „Dėdėmis ir dėdienėmis“2

Nors į lietuvių kalbos ir literatūros egzamino privalomųjų gretas „įšventinti“ keturi užsienio literatūros autoriai, kritikė Elžbieta Banytė neskuba laidoti lietuviškos literatūros reikšmės egzaminui išlaikyti. 

Dėstytojų algos: akademinė bendruomenė pasiekė kritinę pasipiktinimo ribą8

Apie akademinės bendruomenės lūkesčius, „protų nutekėjimą“ ir kitas menko finansavimo keliamas problemas kalbėjomės su VU Filosofijos fakulteto docente, dr. Rūta Žiliukaite.

Švietimo tarybos pirmininkė: netikiu, kad šita ministrė įvykdys švietimo reformą
lrt

Faktas, kad švietimo reforma Lietuvai jau tapo gyvybės klausimu. Lietuvos Švietimo Tarybos pirmininkė profesorė, habilituota daktarė Vilija Targamadzė „Savaitėje“.

Istorijos mokytoja-ekspertė J. Litvinaitė: „Vaikus reikia „konstruoti“ ne darbo rinkai, o laimingam gyvenimui“2

Mokinių asmenybės branda, individualias galimybes atitinkantys mokymosi pasiekimai bei sparti pažanga – pagrindiniai sėkmingos mokyklos veiklos rezultatai. 

Kas bėga maratoną nesitreniravęs nė dienos5

Šią refleksiją įkvėpė kolegos kūno kultūros mokytojo atvira pamoka. Ir būtent todėl, kad tai buvo puiki pamoka, nes mokiniai aktyvumu, azartišku nusiteikimu net stebėtojus užkrėtė – taip norėjosi čiupti kokią raketę... Kodėl?

Būti ar nebūti katalikiškai mokyklai Pilaitėje?26

Vilniaus arkivyskupija teigia nematanti galimybių prie VSD statyti nevalstybinės mokyklos, nes norima, kad katalikiška mokykla stovėtų šalia statomos Šv. Juozapo bažnyčios.

Dievo užmiršta vieta 5

Taip pat pasitaiko, kad ir vidury mokslo metų į bendrabutį gyventi priimami nauji vaikai, kurie tyliai „permesti“ iš kitų mokyklų, nes problemiški.

N. Kardelis: svarbiausia reforma – atkurti dėstytojų orumą4

Pasak filosofo doc. Naglio Kardelio, norint reformuoti aukštąjį mokslą, svarbiausi atkurti dėstytojų ir mokslininkų prestižą ir orumą.

Kas blogai su psichologijos mokslu?14

Šis tekstas gimė iš ilgų svarstymų bandant suprasti, kas išties man taip nepatiko studijuojant psichologiją.

Metamorfozė mokykloje

Dažnai kalbama, kad mokykla neruošia gyvenimui. Manome, kad kiekviena pamoka, kurioje mokiniai mąsto, gali būti vertinga.

VU TSPMI direktorius: V. Radžvilas ignoruoja faktus2

Pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriumi prof. Ramūnu Vilpišausku. 

„MAŽOJI STUDIJA“: Mokykla kaip ateities galimybė
Kun. Arūnas Peškaitis OFM - Mažoji studija

Pokalbis su Vilniaus Antakalnio progimnazijos neformaliojo ugdymo vedėja A. Motiejūne, Raseinių Šaltinio progimnazijos etikos mokytoju L. Tranu ir programos „Renkuosi mokyti“ steigėja M. Vildžiūniene. 

Universiteto poveikis regionui konceptualiuoju žvilgsniu1

Universiteto poveikis regionui visada buvo laikomas svarbiu jo veiklos aspektu. Šia tema pastaruoju metu vyksta vis daugiau viešosios politikos diskusijų, kurios sukuria nuomonių įvairovę, tačiau trūksta aiškumo.

Vilniaus arkivyskupija nemato galimybių statyti mokyklą sklype prie VSD9

Vilniaus savivaldybė nusprendė neleisti arkivyskupijai statyti mokyklos Pilaitės mikrorajono Tolminkiemio g. ir pasiūlė teritoriją prie Valstybės saugumo departamento. 

Aplinkosaugos repą atlikęs P. Ambrazevičius šiukšles rūšiuoja

„Humoro klubo“ senbuvis Paulius Ambrazevičius pasakoja apie aplinkosaugos repą, viktorinų žavesį ir kodėl svarbu rūšiuoti šiukšles, taupyti vandenį ir elektrą.

Laimingi vaikai: studijoje „Kodėlčius“ visko išmokstama žaidžiant
Pozityvus dienoraštis

Rasa iš Marijampolės yra viena iš studijos „Kodėlčius“, įkurtos prieš 11 metų, steigėjų. Kaip kilo tokia idėja?

Mokytojas ir rašytojas S. Eitminavičius: noriu suvokti, kas yra amžina, o kas laikina1

S. Eitminavičius savo mintimis pasidalina ir su „Bernardinai.lt“ skaitytojais, tad siūlome iš arčiau su juo susipažinti.

Laiškas švietimo ministrei: Ar Lietuvos mokytojų praktikų nuomonė – ne autoritetas? 11

Kas jie, Lietuvos mokytojai, Vyriausybės vadovo S. Skvernelio, ŠMM ministrės akimis – kvailiai, nesusipratėliai, akli kurmiai, nematantys, kur pačios didžiausios problemos?

LNDT spektaklyje „#beskambučio“ – šiuolaikinės mokyklos problemos teatralų akimis2

„Šiuo spektakliu ieškau atsakymo, kur mūsų švietimo sistemoje šuo pakastas?“, – spektaklį „#beskambučio“, kuris bus rodomas tik mokyklose, pristato režisierius Paulius Tamolė.

Lietuvos ateitis – mokytojų rankose3

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, išanalizavusi Lietuvos švietimo būklę, patarė stiprinti mokytojo profesiją.

Vytauto Didžiojo gimnazija: išsaugojusi šimtametes tradicijas ir pokalbius prie vyšnių arbatos1

Apie gimnazijos susikūrimą ir veiklą kalbamės su Vytauto Didžiojo gimnazijos soc. pedagogu ir istorijos tyrinėtoju Rimvydu Ginkumi, aktyviai besidominčiu mokyklos ištakomis.

Laiškas buvusiems bendraklasiams1

Kadaise buvome bendraklasės. Aš buvau tyli, pavyzdinga, gerai mokiausi ir nešiojau akinius storais stiklais. O tu manęs labai nemėgai.

Akademinis nesąžiningumas – problema, kurią vis dar reikia spręsti

Vilniaus universiteto Centrinės akademinės etikos komisijos pirmininkas Vaidotas A. Vaičaitis teigia, kad, nors skundų komisija gauna ir nedaug, akademinis sąžiningumas išlieka opia problema.