Švietimas ir ugdymas | Visuomenė

Lietuvių kalbos mokytoja: „Mokiniai pamiršta, kad žinios ir gebėjimai įgyjami ne per vienus metus“

Mokytoja sako, kad egzaminams moksleiviai vis dar ruošiasi paskutinę minutę.

Istorijos mokytoja artėjant egzaminui: faktų nebepakanka

Visuomenėje vyrauja stereotipinis požiūris į istoriją; manoma, kad tai mokslas, nereikalaujantis intelektualinių pastangų ar gebėjimo mąstyti, teigia mokytoja ekspertė Žaneta Vaškevičienė. 

Naktis Pranciškonų gimnazijoje
MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincija

Edukacinėje dalyje mokiniai galėjo išbandyti eksperimentinę fiziką, atlikti cheminius bandymus, tyrinėti pasaulį pro mikroskopą biologijos erdvėje.

Ar kalbėjimas apie humanitarinius mokslus turi ateitį?
Antanas Terleckas - Naujasis židinys

Vienas dažniausiai pasikartojusių teiginių – dirbtinai forsuojamas akademinio gyvenimo tarptautiškumas, kuris kartais šviesmečiais prasilenkia su sveiku protu (konkrečiai – tarptautiniai ekspertai recenzuoja lituanistinės tematikos darbus). 

Mokslininkai atviru laišku pasisako prieš humanitarinių institutų jungimą

Mokslininkai, pasisakantys prieš humanitarinių mokslų institutų sujungimą po vienu stogu, atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentę, premjerą, švietimo ir mokslo bei kultūros komitetus Seime.

Mokslas – žmogiškieji ieškojimai ir mokslininkų būdas
Guoda Azguridienė - Naujasis židinys

Šiandien iš mokslininko reikalaujama ne ieškoti tiesos ir ginti ją visomis išgalėmis. Mokslo sistema yra tapusi didžiai biurokratine, paverčiančia biurokratu ir spontaniškai kūrybišką žmogų. 

Asta Navickaitė: „Vienas mokytojas nepakeis mokyklos“

Videoprojekto #KuriantysLietuvą heroje tapo Asta Navickaitė – Meilės Lukšienės premijos laureatė, Vilniaus Žemynos gimnazijos biologijos mokytoja, biomedicinos mokslų daktarė, Lietuvos edukologijos universiteto alumnė.

Ar uždarysime vaikus getuose?

Kyla daug klausimų ir nerimo, kad šalia pozityvių dalykų ilgalaikėje perspektyvoje neapgalvotas visos dienos mokyklos koncepcijos įgyvendinimas gali turėti ir liūdnų pasekmių.

Kauno gimnazijoje – netradicinės savanorės iš Ukrainos pamokos

Pusmetį Kauno „Vyturio“ gimnazijoje savanoriavusi ukrainietė įrodė, kad neformalūs mokymo metodai yra tiek pat svarbūs, kiek ir tradiciniai.

V. Ališauskas: Klasikinius filologus robotai pakeis paskutinius

Juokaudamas aš visada sakau, kad klasikus, klasikinės kultūros žinovus robotai pakeis paskutinius. Taip kad dar kelios kartos galės kontroliuoti robotus, o ne būti jų kontroliuojami. Tuo tarpu programuotojams bus blogai jau labai greitai.

ŠMM: Mitai apie mokslo institutų pertvarką

Darbo grupės dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo ataskaitoje nėra kalbama nė apie vieno iš 13 institutų uždarymą. Kalbama apie potencialo sutelkimą arba galimą institutų optimizavimą sujungimo ar prijungimo būdu.

Kristupas Sabolius: reikia pripažinti, kad vaiko kūrybingumas yra vertybė

Kaip suderinti discipliną ir kūrybingumą? Kaip vaikui neapriboti mąstymo atvirumo? Pokalbis su filosofu Kristupu Saboliumi.

Pranciškonų gimnazijoje atidaryti „Valstybės atkūrimo šimtmečio“ ir „3D“ kabinetai
MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincija

Kabinetų pavadinimus išrinko patys gimnazistai, norėdami įamžinti šiemet švenčiamą Lietuvos šimtmetį.

Kas nauja naujuosiuose lietuvių literatūros vadovėliuose?

Kas kardinaliai nauja, kas neįtinka ir dabar daliai visuomenės? Pagrindiniai kaltinimai – kanonas pernelyg nuobodus jaunimui, stokojantis teksto žavesio, turinys – pernelyg nacionalistinis.

Kam reikalingas dailės mokymas? Tik menininkams ruošti?

Justino Vienožinskio dailės mokyklos direktoriaus Algio Lankelio pranešimas apie dailės mokyklų situaciją ir problemas.

Visos dienos mokykla Lietuvoje: poreikis, lūkesčiai, iššūkiai

Pastaruoju metu Lietuvoje intensyvėja diskusijos apie mokyklos misiją, jos vaidmenį ugdant savarankiškus, gebančius kurti sėkmingą asmeninį gyvenimą ir visuomenės gerovę asmenis. 

Prof. V. Targamadzė: susitarimas dėl mokytojo prestižo turi tapti nacionalinis

Lietuvos švietimas yra patekęs į tokią būklę, kurią VU prof. habil.dr. Vilija Targamadzė palygino su Šventajame Rašte minimu namu, statomu ant smėlio, o ne ant uolos.

Filosofinių knygų vaikams vertėja: derėtų labiau pasitikėti vaikais ir jaunimu

Pokalbis su keturių filosofinių knygelių vaikams ir jaunimui vertėja Daina Habdankaite. Pasak jos, šios knygelės akcentuoja filosofijos istorijos ir filosofinių asmenybių reikšmę mąstymo ugdymui. 

Kova su priekabiavimu JAV universitetuose

Amerikietiškuose filmuose romaniška meilė tarp profesoriaus ir studentės ar profesorės ir studento – ne tik dažno meninio siužeto dalis, bet kartais ji pasitaiko ir realiame gyvenime. 

Pristatė idėjas, kaip mokytojo profesiją paversti prestižine

Mokytojas – savo srities žinovas, profesionalas, aprūpintas šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis, gaunantis tinkamą atlygį už darbą

Programa „Renkuosi mokyti“ švenčia dešimtmetį

Lygiai prieš dešimt metų, 2008 m. vasario 28 d., Lietuvoje startavo unikali programa „Renkuosi mokyti!“, skirta pritraukti geriausius Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventus tapti mokytojais šalies mokyklose. 

Apie išglebusią humanitariką mokykloje

Seime vykusioje konferencijoje „Ar humanitariniai mokslai Lietuvoje turi ateitį?“ skaitytas pranešimas apie humanitarinių dalykų mokymą mokyklose. 

Alvydas Virbalis OFM: pirmokams taikysime neskubančios mokyklos modelį

Nuo 2018 m. rugsėjo 1-osios Pranciškonų gimnazijoje mokysis ir pradinukai. Alvydas Virbalis komentuoja, kuo bus išskirtinis pirmokų mokymas ir kokie kriterijai taikomi būsimų pradinukų ir jų tėvų atrankoje.

Nemarios L. Donskio idėjos: visuomenės moralę keltų humanitarinis išsilavinimas

Prof. Leonido Donskio darbuose nuolat kartojasi mintis, kad visai mūsų šalies visuomenei būtų pravartu pakelti savo moralinio jautrumo ir vaizduotės lygį. 

Visos dienos mokykla: ką rodo užsienio šalių patirtis

Pastaruoju dešimtmečiu, reaguojant į socialinius, struktūrinius visuomenės ir šeimos gyvenimo pokyčius, tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų įžvalgas, įvairių šalių švietimo sistemose pradėta svarstyti ir įgyvendinti visos dienos mokyklos idėja.

Idėją Lietuvai Kauno savivaldybė pradeda įgyvendinti naikindama katalikišką gimnaziją

Vasario 6 d. Kauno miesto savivaldybė svarstys katalikiškosios Šv. Mato gimnazijos išlikimo klausimą.

Lietuvos mokiniai Kultūros ministerijai pavaldžius muziejus lankys nemokamai

Nemokamai nuolatines muziejų ekspozicijas galės lankyti visi Lietuvos mokiniai, pateikę mokinio pažymėjimą. 

Švietimo ekspertė E. Pranckūnienė: ant dabartinių mokytojų laikosi Lietuvos švietimas

Su švietimo eksperte E. Pranckūniene kalbamės apie pasitikėjimą žmonėmis, dirbančiais mokykloje.

Svarbu įsiklausyti į kiekvieno vaiko talentą
Bernardinai.TV

Kiekvienas vaikas yra talentingas, sako dailės mokytojas, animacinių filmų režisierius Darius Jaruševičius. Jam kiekvieno vaiko kūrybinė praktika – tarsi atskiras tekstas.

Iš kokių vadovėlių mokosi tautinių mažumų mokyklų mokiniai?

Lietuvos lenkų mokyklose gimtosios kalbos pradinukai mokosi iš vadovėlių, išleistų iki 2002-ųjų, nors paprastai jie keičiami kas ketverius metus; matematikos ir pasaulio pažinimo vadovėlių vertimuose gausu gramatikos, stiliaus ir net logikos klaidų.

Kodėl naikinama Kauno Šv. Mato gimnazija?

Kauno mieste gali nebelikti katalikiškosios Šv. Mato gimnazijos. Su gimnazijos steigėju vyskupu R. Norvila Kauno miesto valdžia bendrauti nelinkusi.

Kretingos Pranciškonų gimnazija renka pirmokų klasę
MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincija

Ugdymas šioje klasėje vyks nuo 8.00 iki 15.00 val., bus sudarytos sąlygos ne tik mokytis, bet ir bendrauti, poilsiui, žaidimams ir kūrybinei veiklai. 

Švietimo ir mokslo viceministras: „Viskas „virė“ per daug uždarame, dažnai „savų“ rate“

„Bernardinai.lt“ po Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktoriaus dr. Arvydo Girdzijausko teksto „Kaip gyveni, mokyklos direktoriau?“, kalbančio apie mokyklų vadovų kadencijas, pateikė klausimų Švietimo ir mokslo ministerijai.

Kaip gyveni, mokykos direktoriau?

Mintimis apie švietimo situaciją ir įvestas mokyklų vadovų kadencijas dalinasi Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktorius dr. Arvydas Girdzijauskas. 

Pranciškonų gimnazijoje trečią kartą vyks katalikiškų mokyklų festivalis
MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincija

Šįkart festivalio tema parinkta atsižvelgiant į popiežiaus Pranciškaus pasaulio jaunimo dienose išsakytą padrąsinimą jaunimui – „Pakilk nuo sofos, aukis batus ir eik“.

Vilkai ėriuko kailyje: norime „akademinio kombinato“ Kaune

Pagal konstitucinę sandarą Lietuva – parlamentinė respublika. Valstybinių universitetų steigėjas - Seimas. Žinių ekonomikos visuomenėje universitetas - svarbi institucija, turinti autonomiją.

Kun. A. Sederevičius: kiekviename rajone – po katalikišką mokyklą

Pokalbis su kun. Artūru Sederevičiumi SJ, Lietuvos katalikiškų mokyklų asociacijos pirmininku, Vilniaus jėzuitų gimnazijos kapelionu.

Mokėti mokytis: kaip?

Kaip nugalėti pagundą atlikti namų darbus tik pažiūrėjus visus filmukus bei ruoštis kontroliniam darbui paskutinę dieną?

Pal. T. Matulionio gimnazija: kur katalikiškumas nėra tik glaistas ant pyrago

„Kai kažkam pasakau, kad mokausi šioje gimnazijoje, tai pirmas dalykas, kurį išgirstu, yra tai, kad mes čia esą meldžiamės kiekvieną pamoką, kad mums čia plauna smegenis apie tikėjimą ir Dievą. Tačiau taip tikrai nėra.“

Pasaulis, kurį paveldės mūsų vaikai, gimsta šiandienos mokyklose5

Gruodžio 7 dieną lordas rabinas Jonathanas Sacksas kalbėjo Kenterberio arkivyskupo inicijuotuose debatuose apie švietimo vaidmenį kuriant klestinčią ir išsilavinusią visuomenę. Dalinamės rabino kalba. 

V. Targamadzė: mokslininkų sąlygos primena baudžiauninko dalią1

Kai valdžia rimtai svarsto didinti algas prokurorams 500–900 eurų per mėnesį, apgailėtina universitetų dėstytojų padėtis nei taisoma, nei garsiau svarstoma.

V. Būdienė: „Valstybė, kurioje vyrauja nuostata, kad švietimas yra nuostolis biudžetui, neturi ateities“10

Anot V. Būdienės, švietimo reforma Lietuvoje prasidėjo sulig nepriklausomybės atgavimu ir tęsiasi iki šiol.

Modernios Lietuvos šimtmečiui – projektas „Giminės medis“1

Kauno tautinės kultūros centras jau 20-ąjį kartą paruošė projektą – konferenciją „Giminės medis“. 

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino ateitis – galimybė rašyti bet kokia kalba?10

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino ateitis – galimybė rašyti bet kokia kalba? Dėl to nuogąstauja lituanistė Dainora Eigminienė, tikinanti, jog Lietuvos švietimo politiką ištiko krizė.

E. Banytė: egzamine pasiremti „Faustu“ yra kur kas sudėtingiau negu „Dėdėmis ir dėdienėmis“2

Nors į lietuvių kalbos ir literatūros egzamino privalomųjų gretas „įšventinti“ keturi užsienio literatūros autoriai, kritikė Elžbieta Banytė neskuba laidoti lietuviškos literatūros reikšmės egzaminui išlaikyti. 

Dėstytojų algos: akademinė bendruomenė pasiekė kritinę pasipiktinimo ribą8

Apie akademinės bendruomenės lūkesčius, „protų nutekėjimą“ ir kitas menko finansavimo keliamas problemas kalbėjomės su VU Filosofijos fakulteto docente, dr. Rūta Žiliukaite.

Švietimo tarybos pirmininkė: netikiu, kad šita ministrė įvykdys švietimo reformą
lrt

Faktas, kad švietimo reforma Lietuvai jau tapo gyvybės klausimu. Lietuvos Švietimo Tarybos pirmininkė profesorė, habilituota daktarė Vilija Targamadzė „Savaitėje“.

Istorijos mokytoja-ekspertė J. Litvinaitė: „Vaikus reikia „konstruoti“ ne darbo rinkai, o laimingam gyvenimui“2

Mokinių asmenybės branda, individualias galimybes atitinkantys mokymosi pasiekimai bei sparti pažanga – pagrindiniai sėkmingos mokyklos veiklos rezultatai. 

Kas bėga maratoną nesitreniravęs nė dienos5

Šią refleksiją įkvėpė kolegos kūno kultūros mokytojo atvira pamoka. Ir būtent todėl, kad tai buvo puiki pamoka, nes mokiniai aktyvumu, azartišku nusiteikimu net stebėtojus užkrėtė – taip norėjosi čiupti kokią raketę... Kodėl?

Būti ar nebūti katalikiškai mokyklai Pilaitėje?26

Vilniaus arkivyskupija teigia nematanti galimybių prie VSD statyti nevalstybinės mokyklos, nes norima, kad katalikiška mokykla stovėtų šalia statomos Šv. Juozapo bažnyčios.