Komentarai ir pokalbiai | Visuomenė

Po rinkimų Vokietijos laukia santuoka be meilės

Jau sekmadienį prie balsadėžių rinksis Vokietijos rinkėjai.

Tik nereikia mūsų gąsdinti3

Rusijos kaimynystė Lietuvai yra tragedija. Tačiau šiame tekste nenorėčiau kalbėti apie „Zapad“, tragiškas istorijos akimirkas ar karinį saugumą.

Koks buvo dvasininkų vaidmuo, Lietuvos nepriklausomybei auštant?2

Minint 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos šimtąsias metines, iškyla būrio lietuvių kunigų panoraminis paveikslas: laikysena, ryžtas ir aktyvi krikščioniška socialinė pozicija.

1944–1953 m. partizaninis karas: tautos pergalė ar pralaimėjimas?32

Pralaimėtame kare, akivaizdu, buvo laimėtų mūšių! Pavyzdžiui, tautinė Lietuvos kaimo sudėtis per penktąjį, o ir vėlesnius dešimtmečius, iš esmės nepasikeitė.

A. Ambrulaitytė: „Žurnalistas turi pasverti ir įrodyti kiekvieną žodį"1

Algimantė Ambrulaitytė yra Vilniaus universiteto Žurnalistikos fakulteto antro kurso studentė, jau šiandien kurianti ateities žurnalistiką Lietuvoje.

Ar solidarumo ekonomika gali egzistuoti Lietuvoje?1

Solidarumo ekonomikos koncepcijai labai padėjo vystytis didėjantis visuomenės nepasitenkinimas vyraujančia kapitalistine ekonomine sistema. 

Tęsiasi „Vatilykso“ rebusas: kiek toli siekia E. Orlandi istorijos gijos3

Finansinė ataskaita apie beveik pusę milijardo lirų, kurias Šventasis Sostas neva išleido, padengdamas 1983-iaisiais paslaptingai dingusios paauglės Emanuelos Orlandi buvimo užsienyje išlaidas, kelia daug klausimų.

Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje.

Žirgą Lietuvai!1

Jokiu būdu nenoriu teigti, kad „Idėja Lietuvai“ yra bloga iniciatyva.

Mianmaro krizė: etninis valymas ar kova su terorizmu?4

Mianmaro kariuomenė, nekreipdama į tarptautinės bendruomenės pasmerkimą, siautėja Rachinų valstijoje dėl etninių ir religinių priežasčių – žudomi žmonės, niokojama jų nuosavybė.

Nebemokame priimti skausmo

Medicina mus atitolino nuo skausmo. Nuolatinė anestezija mus įtikina, kad išsivadavimas iš fizinio skausmo zonos turįs tiesiogiai persikelti ir į socialinę sferą.

AT Pirmininko statusas objektyviai?3

1990–1992 m. egzistavęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybės institutas nėra valstybės vadovo pareigybė stricto sensu. 

Knygos ir žmonės. A. Dementavičienė apie postmodernizmą3
Bernardinai.TV

Vilniaus universiteto doktorantė Augustė Dementavičienė pristato serbų rašytojo Danilo Kišo knygą „Boriso Davidovičiaus kapas“.

Mada negalintiems matyti

Rugilė Gumuliauskaitė – jauna rūbų dizainerė, siekianti, kad mados pasaulis nebūtų svetimas prasčiau matantiesiems. 

Pavardės grimasos1

Po truputį suvokiu, jog iš visų keliavimo būdų priimtiniausias yra ėjimas. Ko gero, ir einančiojo vaidmuo tampa vos ne svarbiausias. Dėl labai įvairių priežasčių.

T. Venclova: Nesakyti nė žodžio, kuris skatintų tamsos amžiaus artėjimą22

Šią kalbą savo aštuoniasdešimtmečio proga poetas Tomas Venclova sakė rugsėjo 13 dieną Vilniaus rotušėje vykusio iškilmingo vakaro metu.

Vokietijos socialdemokratai: naujos tapatybės paieškos2

Vokietijos socialdemokratai (SPD) privalo rasti būdų, kaip išlįsti iš Angelos Merkel, kuri šalį valdo jau 12 metų, šešėlio.

T. Venclova: universitete suvokiau, kad reikia gyventi nemeluojant

Rugsėjo 14 d., konferencijos, organizuojamos Vilniaus universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, skirtos Jeilio profesoriaus emerito Tomo Venclovos kūrybai, metu profesoriui įteiktos Vilniaus universiteto Doctor Causa Honoris regalijos.

Darbuotojų elektroninio susirašinėjimo stebėjimui bus taikomos griežtesnės taisyklės
Natalija Bitiukova - Mano teisės

Rugsėjo 5 d. Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) Didžioji kolegija sustiprino darbuotojų privatumo apsaugą.

E. Kūris: klausimas dėl V. Landsbergio yra visiškai išspręstas10

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis neseniai pasiūlė Vytautą Landsbergį pripažinti valstybės vadovu. Ar jis išties buvo valstybės vadovas?

D. Pūras: Visuomenę nuo netolerancijos galima pagydyti tik integruojant neįgaliuosius1

Mūsų šalyje gyvena ne viena šeima, kuri susiduria su autizmo sutrikimu. Šeimos dalijosi, jog gyvenimas, išgirdus autizmo diagnozę, pasikeičia. Reikia įdėti nemažai pastangų, kad pavyktų vaikui padėti integruotis į šį pasaulį.

Politologas T. Janeliūnas apie „Zapad“: informavimas negali virsti gąsdinimu29

Šiandien prasideda Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“. Ar tikrai verta nerimauti? Apie situaciją kalbamės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Tomu Janeliūnu.

R. Vilpišauskas apie J.-C. Junkerio kalbą: Briuselis užmiršo Ukrainą ir Rusiją?

Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis apie metinę EK vadovo kalbą ir tolesnę Europos ateitį. 

Tomas Venclova kaip paribio žmogus17

Paribio žmogus – tai kategorija, kuri, man regis, geriausiai tinka siekiant apibūdinti Tomo Venclovos tapatybę.

Politikos ekspertas: Europos kairieji nepasirengę valdyti
lrt

Procesai politinės kairės stovykloje nieko gero nežada tiems, kas nori, kad pasaulio liberaliosios demokratijos susivienytų prieš bendrus priešus, interneto svetainėje aei.org rašo politikos ekspertas Daliboras Rohacas.

Teofiliaus Matulionio gimnazijos direktorė V. Ališauskienė: „Mes padedame augti, bet neleidžiame tapti pasaulio centru“21

Apie pavadinimo keitimo motyvus ir mokyklos išskirtinumą pasakoja gimnazijos direktorė Violeta Ališauskienė ir pavaduotoja dvasiniam ugdymui Ses. Danguolė Gervytė RA.

Sielos ir kūno gydymas – „Minesota“

Apie „Minesotos“ programą -  psichoterapinį gydymą, skirtą padėti priklausomiems žmonėms, pasakoja Albinas ir Rasa, programoje dirbantys nuo pirmųjų „Minesotos“ įkūrimo dienų.

Lenkiški akcentai diskusijų festivalyje „Būtent“1

Didesnė Lietuvos problema yra ne tautinių mažumų diskriminavimas, – kurio, išskyrus pavienius atvejus, nelabai galima įžvelgti, – o valstybinės tautinių mažumų politikos nebuvimas.

 
Premjeras: svarbiausia, kad nebūtų suirutės mūsų politikų galvose
lrt

Nereikia visuomenės gąsdinti – vyriausybė ir Seimas dirba, tad svarbiausia, kad nebūtų suirutės politikų galvose, o reikalingi sprendimai būtų priimami efektyviai ir greitai, LRT RADIJUI sako premjeras Saulius Skvernelis. 

Psichologas apie priešrinkiminę Vokietiją: „Dar nesu matęs tiek daug neapykantos“6

Artėjant naujiems Vokietijos parlamento – Bundestago rinkimams psichologas atliko naują tyrimą, kuriame žvelgė į dabartines visuomenės politines nuostatas.

Rinkimai Norvegijoje: naftos eros pabaiga ir kairiųjų pralaimėjimas po 93 metų pertraukos? 3

Šiemet Darbo partija gali pirmą kartą po 93 metų pertraukos likti antroje vietoje, o tradicinis nafta paremtas ekonominis modelis – žlugti.

E. Lucasas: Lietuvai nevalia būti įtrauktai į žaidimus, kai reikia rinktis

Vilniaus politinės analizės institute šią savaitę lankęsis žinomas britų žurnalistas Edwardas Lucasas sakė esąs labai pesimistiškai nusiteikęs dėl Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos. 

Knygos ir žmonės. L. Donskis apie antitotalitarizmą
Valstybės pažinimo centras

Videoįraše Leonidas Donskis pristato tris knygas: Czesławo Miłoszo „Pavergtą protą“, Aleksandro Solženicyno „Viena Ivano Denisovičiaus dieną“ ir Ray Bradbury „451° Farenheito“. 

Antrojo pasaulinio karo žaizdos, atsakomybė ir reparacijos Lenkijai14

Per Antrąjį pasaulinį karą Lenkija viena pirmųjų pajautė nacistinio režimo žiaurumą.

Kada tapsime netikinčiais?85
Tomas Daugirdas - Naujasis židinys

Birželio pabaigoje mirusio religijos sociologo Peterio Bergerio idėjų raida rodo ant kokio netvirto pagrindo stovi mokslas apie religiją ir kaip sunkiai nuspėjama krikščioniškumo istorija. 

Griauti paviršutinišką, stereotipinį mąstymą

Jeigu tai nėra svarbiausia šių metų lietuvių autoriaus knyga, nežinau, kokia ji yra. Istorikas ir publicistas Bernardas Gailius parašė knygą ne tik Lietuvai, ne tik Europai, o visai Vakarų kultūrai.

Vokietijos krikščionys demokratai – belaukiant eilinės pergalės?1

Angela Merkel jau 12 metų vadovauja Vokietijai. Nors žiniasklaida ją krikštija „krizių kanclere“, tačiau vokiečiai jai yra pasiruošę šalies vairą patikėti dar ketveriems metams.

S. Skvernelio ėjimas žirgu

Sauliaus Skvernelio vizitas į Varšuvą vertas dėmesio dėl kelių priežasčių. Pagrįstai didelio susidomėjimo susilaukė jo neformalus susitikimas su svarbiausiu Lenkijos valdančiųjų žmogumi J.Kaczynskiu.

Savižudybių prevencijos specialistė: „Pastebėjus vaiko polinkį į savižudybę, reikia kalbėtis“

Vaikai ir paaugliai, kurie bando nusižudyti ar sąmoningai žaloja save, išgyvena didelę psichologinę kančią, todėl turi sulaukti veiksmingos pagalbos.

Ar Lietuvai reikėtų bijoti mažumos vyriausybės?4

Artėjanti Seimo sesija žada seniai matytų politinių kataklizmų. 

Holokaustas: Aušvicas, Panerių miškas ir kolektyvinės atminties kūrimas5

Pierre Nora, prancūzų istorikas, yra apibrėžęs sąvoką lieu de mémoire, kurios pagrindinė idėja – nėra spontaniškos kolektyvinės atminties. 

Kodėl manai, kad esi teisus?8

Su kai kuriais žmonėmis paprasčiausiai neįmanoma diskutuoti. Viskas aišku, tu žinai, koks reikalas. O gal tiesiog tavo smegenys pakišo tokią mintį?

Transseksualumas: tarp stigmos ir normos17

Dėl pasiruošimo svarstyti lyties keitimo tvarką ir transseksualių asmenų gydymo klausimus pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje diskusijos šia tema vėl suaktyvėjo.

Puikybių puikybė37

Mūsų politika vadovaujasi puikybe, rašo Justinas Dementavičius. 

Veržiami Kremliaus pančiai interneto laisvei 1

Daugiausiai girdime, kad prieigą prie pasaulinio tinklo riboja Kinija, Artimųjų Rytų valstybės, vis dažniau – Turkija. Tačiau griežtesnius ribojimus įtvirtina ir autoritarinis Rusijos režimas.

Knygos ir žmonės. A. Jokubaitis apie F. Nietzsches filosofiją1
Valstybės pažinimo centras

Videoįraše prof. Alvydas Jokubaitis pristato pavojingą autorių, be kurio idėjų neįmanoma suprasti šiandienio Vakarų pasaulio. 

I. Vyripajevas: šiandienė Rusijos valdžia yra bolševikinių teroristų įpėdinė13

Aš esu Rusijos pilietis ir laikau Rusiją savo Tėvyne, savo namais. Namais, į kuriuos prieš daugelį metų įsiveržė ginkluoti žmonės ir ėmė grobti, žudyti, prievartauti, griauti cerkves, naikinti žmonių tikėjimą savo prigimtine dvasios laisve. 

Vitalijus Portnikovas: „Visa tai jau ne menas. Seniai ne menas. Labai seniai…“3

Kaip galima priekaištauti mirtininkams? Kaip galima priekaištauti kvailiems ribotiems žmonėms, nesuprantantiems, kad, palaikydami agresyvų neofašistinį režimą arba net tylėdami, pasirašo sau ir savo kūrybai nuosprendį?

Apie vieną vakarą prie laužo4

Vasarai besibaigiant vieną vakarą deginau paauglystėje taip mėgtas iškarpas apie įvairias kino žvaigždes ir filmus.