Ne visos paslaptys, kurias po Antrojo pasaulinio karo pagimdė realaus socializmo monstras, šiandien yra atskleistos. Daugelyje Rytų Europos šalių vis dar stringa KGB dokumentų viešinimo procesas.

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

„Maisto banko“ savanoris penkiasdešimtmetis Kęstutis Matuliauskas juokaudamas sako, kad sportuoti eina ne į sporto klubą, ne į stadioną, o į „Maisto banką“. Tai daro reguliariai: tris kartus per savaitę. 

Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.

Mūsų šeima per metus bent keletą kartų iš pažįstamų ar giminių sulaukia pasiūlymo paimti televizorių. Matyt, daugiausia iš gailesčio. Nes kai žmonėms pasakai, kad nežiūri TV ir neturi televizoriaus, paprastai sulauki visiškai prieštaringų nuomonių...

1972-ųjų laisvės šauksmas: paskutinis Vytauto Kaladės žodis baudžiamojoje byloje dėl „kalantinių“ įvykių 1972 m. spalio 9 d.

„Nuoširdumas atveria kelius“, – sako Vaida Skliuderienė, Klaipėdos „Varpo“ gimnazijosinformacinių technologijų (IT) mokytoja, su savo mokiniais rengia vieną už kitą įdomesnes pamokas ir vos spėja dalyvauti konkursuose ir projektuose.

Pusei pirmųjų metų praėjus nuo tada, kaip esu istorijos mokytojas valstybinėje miesto mokykloje Anglijoje, tiesiog sverdėju nuo užgauliojimo ir nederamo elgesio krušos, sudarančios mano kasdienį gyvenimą. 

Modernėjančiame pasaulyje gimtajai kalbai, lietuviškai knygai, tautos identiteto išsaugojimui kyla naujų pavojų. Mes susiduriame su naujais ne tik spaudos laisvės, kalbos bet ir bendražmogiškų vertybių išsaugojimo iššūkiais.

Pokalbis su spaudos istoriku doc. dr. Andriumi Vaišniu apie sovietinėje sistemoje dirbusių žurnalistų integraciją į demokratiškas visuomenės informavimo priemones. 

Mes dažniausiai nusiteikę kalbėti apie savo praeitį ir kažkodėl tikimės, kad visam likusiam pasauliui, ypač tam, „civilizuotam“, Vakarų, kuriam vis dar be galo norisi įtikti, tai taipogi be galo įdomu. Deja, ne...

Paskutinę balandžio savaitę į sostinę susirinko apie 200 Tarptautinės Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiados dalyvių iš 22 Europos Sąjungos šalių. Daug jėgų, kad tokie renginiai įvyktų sklandžiai, atiduoda fizikas Vladas Vansevičius.

Bibliotekų savaitei prasidėjus, „Bernardinai.lt“ redakciją pasiekė sveikinimai bibliotekoms: žymūs Lietuvos žmonės – aktoriai, rašytojai, redaktoriai, muzikantai – surašė savo pamąstymus apie didžiausią turtą saugančias ir išmintimi besidalijančias įstaigas. 

Jeigu man kas prieš dvidešimt metų būtų pasakęs, kad gimtajame Anykščių miesto parke vakarais degs žibintai ir po nakties jie vis dar bus sveiki, būčiau nė už ką nepatikėjęs.

Norvegijos ir viso pasaulio žiniasklaida teismo procesą stengiasi nušviesti taip detaliai, tarsi tai būtų ypač svarbus futbolo mačas, kurio tiesioginės transliacijos teisių neįsigijo nė viena televizija.

Visi vietiniai kėkštai kažką pamėgdžioja, dažniausiai šaukia kaip suopiai, kniaukia kaip katinai ar kvėkščia lyg šarkos, bet šitas yra aiškus migrantas, jis kažkur kitur išmoko kvykti lyg pempė.

Tai, kas dar prieš kelerius metus buvo aišku ir skaidru, pavyzdžiui, kuo tapsi baigęs universitetą ar įgijęs specialybę kitoje mokykloje, šiandien vis sunkiau nusakoma ar netgi įsivaizduojama.

Kažkaip keistai skamba valstybės finansuojama laisvoji rinka. O gal tai „krepšelių“ rinka, kur reikia vikriai pasidalyti valstybės pinigus, bent jų dalį?

O ar vėlesnis jo bendražygio R. Vilkaičio tapimas kultūros ministru irgi pokštas? Kažin. Greičiau pačios visuomenės ironizavimas. Tik kad juokinga nebe taip...