Lietuvių tautą sukūrė ne karinė jėga, ne palanki demografija, ne dideli pinigai ir labai gera vadyba. Lietuviais mus padarė.... kultūra. Paprasta liaudies kultūra [...].

Daugių daugiausia, ką gali netgi pats sumaniausias telefonas – tai organizuoti mūsų kasdienybę. Išgyventi ją turime mes patys – be skaitmeninių gudrybių.

Įprasta manyti, kad išvykusieji studijuoti į didmiestį ten ir lieka. Taip pat įprasta manyti, kad darbą kaime gali pasirinkti tik tas, kuris jo negavo mieste. Ir dar yra įprasta manyti, kad darbas dėl idėjos ir dėl noro padėti seniai išnyko.

Kai labai greitai prikrinta daug sniego, kai tiktai ūdra gali lengvai liuoksėti palei mažą upelį, vis panirdama į ledinį vandenį, gražiausiai pirmykščio baltumo oazėje atrodo ryškiai raudoni geležingi virduokliniai šaltiniai.

Teiginiui, kad VU studentas turi mokėti bent dvi užsienio kalbas, 20,6 proc. studentų prieštaravo, o 3,6 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Paskaičius Lietuvos mokslo ir studijų ateities viziją „Mokslioji Lietuva 2030“ nenorom tenka prisiminti gūdžius sovietinės nomenklatūros viešpatavimo laikus. 

Švietimo ateities scenarijaus „Lietuva – sumani šalis“ autorius Vilniaus universiteto dėstytojas Žygimantas Grakauskas teigia, kad švietimo sistemai keistis reikia iš esmės – jauni žmonės turėtų išmokti mokytis prasmingai. 

Tegul moko, kad lietuviai draugiški ir šiukštu ne individualistai, o lietuvių tauta – tai didelė šeima. Pasidairius Alytaus gatvėse ir užsienio oro uosto eilėse to ničniekaip nematyti. Įvaizdis, taip sakant, dar ne viskas.

Autentiško ugdymo tikslas – auginti ugdomojo asmenybę ir sugebėjimą prisiimti atsakomybę už save. Svarbus klausimas: ar mūsų mokyklose šiandien daugiau ugdymo ar propagandos?

Nuo pat Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. vyksta ginčai dėl LR Pilietybės įstatymo. Prieš gerus 15 ar 20 metų buvau ir pats į tuos ginčus šiek tiek įsitraukęs.

Visa tai, kas vyksta mažame miestelyje, yra visiškai kitaip nei Vilniuje. Dirbti nedidelėje mokykloje, kovoti dėl jos, matyti, kaip jai sekasi, kaip kasmet daugėja mokinių – būtent tai mane traukia.

Socialiniai klounai – grupelė talentingų ir jautrių klounų, reguliariai besilankančių ligoninėse ir siekiančių praskaidrinti ligonių kasdienybę juoku ir teigiamomis emocijomis.

Na, bet grįžkim prie Sausio 13-osios. Ką ši diena išties reiškia? Ką išvystume pasižiūrėję į ją kiek kitaip?

Lietuvoje mes dar mažai kalbame apie pasaulinio senėjimo procesus, vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą visuomeniniame gyvenime savo šalyje ir Europoje. Juo labiau neturime supratimo apie pasaulinio senėjimo tendencijas kitose šalyse.

Iš Žemaitijos į tolimą Šalčininkų rajoną jauna mokytoja atkeliavo, kad, kaip ji manė, atliktų misiją – vos vieną kitą žodį lietuviškai teištariančius mokinukus mokytų valstybinės kalbos.

Kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad sunkumų 2011-aisiais netrūko. Bet jis džiaugiasi, kad iššūkius Lietuvos žmonės pasitiko oriai. LTV laidoje „Metų panorama“ buvusį šalies vadovą kalbino žurnalistė Nemira Pumprickaitė

Praleisti penktadienio vakarą nepapramogavus, nepasilinksminus, neišėjus „į miestą“, „į žmones“ visuotinai laikoma baisingu apsileidimu, nes tuomet praleidi progą atsipalaiduoti, išties pasilinksminti, nekvaršindamas galvos dėl to, jog rytoj reikės anksti keltis ir vėl keliauti į kančią, vadinamą darbu. Praleidi progą išties pagyventi...

Noriu savo artimiausiam istorijos draugui, savo kaimynui, savo bendradarbiui, bendrapiliečiui , savo bičiuliui lenkui palinkėti Wesołych Świąt Bożego Narodzenia! Linksmų Šventų Kalėdų!

Sunkoka rašyti apie Laikinąją sostinę grįžus iš kelionės po Žemaitijos miestelius. Sutvarkytos gatvės, centrinės aikštės ir net dviračių takeliai ten nieko nestebina. Kaune norma tapo netvarka. Tačiau viltis, kad Kaunas kada nors pasivys eilinį provincijos miestelį, išlieka...