Atlikta daugybė studijų programų auditų, kuriems skirti didžiuliai pinigų, laiko ir intelektualinių įmantrybių ištekliai, tačiau įžvelgti pozityvių tendencijų tebėra gana sudėtinga.

Tolerancijai reikia žmones ruošti lygiai taip pat kaip santuokiniam gyvenimui, kad jie suprastų, kas yra atsakomybė prieš kitą žmoguų. Tolerancijos reikia mokyti – atsakingai ir nebanaliai.

Pokalbis su buvusiu Vilniaus Vyriausiojo policijos komisariato vadovu V. Leipumi apie Lietuvos policijos formavimąsi sudėtingu 1989-1991-ųjų metų laikotarpiu ir aktualias šiandienos problemas.

Jei prieš penkerius metus Donatui kas nors būtų pasakęs, jog jis grįš į mokyklą ir taps mokytoju, jis būtų keliasdešimt kartų pasakęs žodį „ne“. O pabaigęs studijas jis persigalvojo, ir jau mėnesis kaip dirba istorijos mokytoju. Kaip tai nutiko?

Taigi, už švarų miestą, kuriame malonu gyventi, o ne egzistuoti. Yra liūdna naujiena – jei kiekvienas iš mūsų nepajudinsim dėl to nė piršto, niekas nepasikeis. Yra ir gera naujiena – kiekvienas turime po dešimt rankų pirštų.

Vasaros pamoka - aplinkosaugininkams su žaliaisiais ir ekoaktyvistais ne pakeliui, nes vieni per daug įsispecializavę, o kiti - esą populistai. Ir visų požiūriai išsiskiria ties klimato kaitos problema, kuri kartais tampa pajuokos objektu.

Pastaraisiais metais visame pasaulyje abortuotų vaikų su Dauno sindromu skaičius viršijo gimusiųjų, turinčių šį sutrikimą skaičių. Ar tai – ne šiuolaikinės eugenikos forma?

Psichologas Ernestas Lapinskas pabrėžia, kad emocinis nuovargis daug kenksmingesnis už fizinį, o ištisinis televizoriaus žiūrėjimas emocijas ne turtina, o skurdina.

Kai pradedame kalbėti apie diskriminaciją, tuoj pat visi ima šaukti, kad Lietuvoje sąlygos tautinėms mažumoms gyventi ir mokytis labai geros. Ar išties?

Kiekvienos konferencijos tikslas yra pokytis – žmogaus vertybių, jo veiksmų, pasirinkimų skalėj. Kiekvienam žmogui tenka pakoreguoti savo kursą.

Rugsėjo 12 dieną vyko ESBO surengta konferencija, skirta aptarti prevencijos bei atsako į neapykantos nusikaltimų prieš krikščionis būdus. Siūlome interviu su konferencijos iniciatoriumi, sociologu Massimo Introvignia.

R. Požerskio fotografijose žmonės nesislepia po kauke, nesistengia pasirodyti geresni, negu yra iš tikrųjų. Fotomenininkas įamžina atvirą žmogų, tvirtai susietą su gyvenimo rūpesčiais...

Kokio visuomeninio transliuotojo reikia Lietuvai? Daug kartų keltas klausimas – dažniausiai kritiškai, piktinantis tuo, kokį visuomeninį transliuotoją turime.

Gyvename tokiu laiku, kai viską norisi gauti greitai ir dar pageidautina nemokamai. Ir kuo greičiau, tuo geriau. Nesvarbu, kad nuo „makdonaldinio“ greitmaisčio žmogaus organizmas nykte nyksta.

Norėtųsi viešai paklausti, ar dar liko iš ko mokytis? Ar dar turime pavyzdžių, į kuriuos norėtų lygiuotis ir jaunas, ir senas? Neabejoju, kad tokių pavyzdžių tikrai yra. Tik dauguma gražių darbų daroma tylomis.

Sužinojusi, kad ir aš kartais sėduosi ant dviračio, Izabelė su užsidegimu ėmėsi mokyti mano dar neapsiplunksnavusį dviratininko ego.

Amerikoje ir Didžiojoje Britanijoje netrukus turėtų pasirodyti 6–12 metų mergaitėms skirta Paulo Kramerio knyga „Megi laikosi dietos“. Kritikų teigimu, leidinio pavadinimas ir viršelis vaikams siunčia vienareikšmišką ir tiesmuką žinią – laimingi ir populiarūs gali būti tik liekni.

Neatsitiktinai pasirinkau draugystės temą. Kaip sakė Aristotelis, draugystė – reikalingiausias dalykas gyvenime.

Prancūzų kompanija „Jours Apres Lunes“ sukūrė apatinių drabužių liniją vaikams nuo 4 iki 12 metų. Ši kolekcija ir ypač jos pristatymas Vakarų Europoje bei JAV sukėlė karštų diskusijų. Kas sukėlė tokias aistras?