Komentarai ir pokalbiai | Visuomenė

Sausio 20 d.
Vėl euras ir vėl kainos1
Guoda Azguridienė - Naujasis židinys

Ne taip seniai dar diskutavome, ar euro mums reikia. Dar gerokai prieš oficialų pareiškimą, kad euras bus, šios diskusijos išsikvėpė. Ir ne todėl, kad susitarėme, jog euras mums yra reikalingas.

Aš nesu Charlie40
Kun. Robertas Grigas

Nes „Charlie hebdo“ yra žodžio nelaisvė ir regresas.

Sausio 19 d.
Bejėgiškumo sindromas įveikiamas?5
Andrius Navickas

Lietuvoje jau seniai siaučia pavojinga epidemija. Ji įsimetė tiek į jaunus, tiek senus, į moteris ir į vyrus, į miestus ir į kaimus. Jos pagrindinis simptomas – nepasitenkinimas dabartine situacija, lydimas tvirto įsitikinimo, kad nieko neįmanoma pakeisti. 

Sausio 18 d.
Nebijokime klausti
Donatas Puslys - Žurnalas Ateitis

Ir iš tiesų, kaip dažnai žmonės laužo, žaloja save siekdami prisitaikyti prie vienos ar kitos nišos tikėdamiesi, kad štai ten jiems bus patogu, kad ten įgys bičiulių. Tada ir atsakant į svarbiausius gyvenimo klausimus svarbiausiu kriterijumi tampa ne tiesa, o patogumas, praktiškumas

Kaip galima nugalėti terorizmą

Visa tai jau kažkada istorijoje matyta: kruvinas žudikų „iš idėjos“ triumfas, įsibaiminusi, sutrikusi visuomenė ir proto pergalė prieš beprotybę. Svarbu tik nepamiršti šių pamokų.

Sausio 17 d.
Planų B politika
Vykintas Pugačiauskas - lrt

 Šiemet nebus vienybės. Šiemet nebus nesitraukimo. Šiemet nebus atkirčio Rusijai — bent jau tokio, kokio daugelis vis dar tikisi Lietuvoje.

Apie jaunystę1
Leszek Kolakowski - Kelionė

Jaunystė – ne tai, ką galima būtų iškovoti, pelnyti, atgauti, nors sugrąžinti jaunystę yra daugelio įvairių procedūrų tikslas.

Sausio 16 d.
Darbo biržos atstovas: Lietuvoje daugės specialistų iš kitų šalių1
lrt

Į Lietuvą dirbti atvažiuos vis daugiau specialistų iš kitų šalių, net jei tų specialistų bus pakankamai Lietuvoje, teigia Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Puodžiukas. Anot jo, darbuotojus iš kitų šalių įsiveš patys darbdaviai.

Artemijus Troickis: Baltarusija taps normalia Europos šalimi, neturi optimizmo dėl Rusijos3

Vienintelė šalis, dėl kurios turiu didelių abejonių, yra Rusija. Visiškai neįsivaizduoju, kas nutiks Rusijai. Man visa tai atrodo kaip didelis tamsus debesis.

Iš Nigerijos atvykęs Samuelis: „Nesitikiu, kad kiekvienas sutiktas man šypsosis ir spaus ranką“
Živilė Ju.

Samuelio Sadiku tiesiog negali nepastebėti. Nors tamsi odos spalva atrodo egzotiškai ir atkreipia dėmesį, dar labiau akį traukia plati Samuelio šypsena. Jis šypsosi kalbėdamas apie viską – tiek apie vaikus iš probleminių šeimų, su kuriais savanoriavo, tiek apie susidūrimus su įkaušusiais vilniečiais miesto troleibusuose.

Praėjusių kartų Kalėdos: mūsų demografinė problema3
LVI

Džiaugdamiesi vaikystės Kalėdų prisiminimais turėtume padėkoti savo tėvams ir seneliams, davusiems mums tokias dideles ir margas šeimas,  taip pat jaunoms poroms, drįstančioms sukurti tokias šeimas šiandien.

Velniui patinka demokratija9
Tomas Daugirdas - Naujasis židinys

Gerovė ir ramybė Lietuvos valstybėje tampa vis labiau savaime suprantamu dalyku, tarsi natūralia visų žmonių teise. Jau beveik pripratome, kad blogis egzistuoja kažkur kitur, tačiau ne Lietuvoje.

Rabinas J. Sacksas. Biblinės įžvalgos apie gerą visuomenę3
Jonathan Sacks

Šį vakarą aš noriu apžvelgti tris stulbinamas žmogaus minties keliones, kurių dvi įvyko prieš 180 metų, o trečioji – prieš maždaug tris tūkstančius metų. Manau, kad šios istorijos nušviečia tai, ką gi iš tikro reiškia pasakymai „didelė visuomenė“ ir „gera visuomenė“.

Sausio 15 d.
Iš kur Donbase atsirado „Buratinas“?
Gediminas Dubonikas

Ukrainos kariškiai pranešė, kad sausio 13-osios vakarą separatistai pirmą kartą nuo konfrontacijos pradžios panaudojo 220 mm sunkiąją ugniasvaidinę salvinę sistemą ТОС-1 „Buratino“.

Sausio 14 d.
Zygmunt Bauman. Ką „Charlie Hebdo“ tragedija atskleidžia apie mūsų visuomenę?1

Politiškai motyvuotos žmogžudystės tiek pat senos kaip pati žmonija ir labai mažai vilties, kad jos kada nors išnyks. Smurtas yra nuolatinis žmonių tarpusavio konfliktų ir susipriešinimų palydovas.

Apie Sausio 13-osios vilties išdavikus, melagius, bailius ir amžiną laisvės troškimą
Povilas Urbšys

 Neabejoju – jei pasikartotų Sausio 13-osios dienos įvykiai, atsirastų žmonių, kurie vėl stotų ginti Parlamento. Stotų ginti ne tų, kurie juos išdavė, – jie gintų savo viltį ir teisę į laisvės troškimą.

Europa savo spąstuose31
Dalius Stancikas

Naujieji Europos didvyriai - „Charlie Hebdo“ žurnalistai su ypatingu dvasiniu pakilimu (ir ypatinga apsauga) šešiomis kalbomis, tarp jų ir arabų, naujame savo numeryje jau penkių milijonų tiražu padaugino patyčias iš Mahometo.

Rusijos karinė modernizacija Ukrainos įvykių kontekste
Goda Karazijaitė

Kiek Rusija yra reali grėsmė mums, o kiek tik išpūstas burbulas, skirtas įbauginti, suskaldyti, susilpninti? Sena kaip pasaulis mintis – pažink savo priešą – turėtų būti prisimenama dažniau.

Sausio 13 d.
Atsiliepimas apie Ramizo Mehdijevo istorinę apybraižą „Azerbaidžaniečių genocido realijos“
Laurynas Kasčiūnas

Ramizo Mehdijevo istorinė apybraiža „Azerbaidžaniečių genocido realijos“ yra neabejotinai svarbi dabartiniame pasikeitusios geopolitinės situacijos Europoje kontekste, kada Rusija brutalia karine jėga, pažeisdama tarptautinės teisės normas ir tarptautinius susitarimus, bando perbraižyti valstybių sienas.

Veimaro trikampis ir toliau išlieka Lenkijos užsienio politikos prioritetu
Albert Komar

Po to kai Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas buvo išrinktas Europos Vadovų Tarybos pirmininku, šalį valdančiai Piliečių platformos (PO) ir Lenkijos valstiečių partijos (PSL) koalicijai teko susitarti dėl naujos vyriausybės sudėties.

Kas mes būtume be Sausio 13-osios?5
Algirdas Patackas

Kas mes būtume be jų, beveik bevardžių kraujo lašo, pakrikštijusio mūsų sielas amžinam buvimui – prieš mane ir po manęs? Beveidė minia, klajojanti supermarketų dykvietėm, išplėstais vyzdžiais, reginčiais vien savojo ego sukurtus miražus?

Laisvė ir atmintis2
Andrius Navickas

Gerai atsimenu kruviną sausio dramą, ore tvyrojusią grėsmę, po Vilnių marširuojančius šarvuočius, kareivius stiklinėmis akimis ir okupuotą televizorių, kvailai gundantį „labanaktuko“ lėkštomis kalbomis.

Sausio 12 d.
Ukrainos pasirinkimas
Kęstutis Girnius - Naujasis židinys

Ukrainai optimalių sprendimų nebėra. Jie išnyko tą dieną, kai Maidanas laimėjo savo stulbinamą pergalę, įgyvendindamas visus savo pagrindinius tikslus ir dar su kaupu, visiems laikams atsikratydamas nemėgstamo prezidento Janukovyčiaus. 

Je suis Charlie (Kol neišsigąsiu)

„Kodėl save liberalais įvardijantys asmenys keliaklupsčiauja prieš musulmonų fundamentalistus?“ – klausia žurnalo „Foreign Policy“ žurnalistas Michaelas Weissas.

Istorikas Tomas Hollandas: kovos už žodžio laisvę ištakos

Normaliomis aplinkybėmis aš nesu linkęs šaipytis iš įsitikinimų, kurie žmonėms yra brangūs, tačiau tai nėra normalios aplinkybės. Kaip jau skelbiau savo „Twitter“ profilyje, teisė piešti Mahometą ir dėl to nebūti nušautam daugumai mūsų Vakaruose yra tokia brangi kaip ir, tikėtina, islamas yra brangus „Charlie Hebdo“ žudikams. 

J. Klausen: „Žodžio laisvė neturi prasmės, jei keliaklupsčiaujame“

Po liepos 7 dienos sprogdinimų Londono gyventojai nugalėjo savo baimes ir vėl sėdo į traukinius. Dabar reikia, kad tokią pat pergalę pasiektų laikraščių ir didelių žiniasklaidos kompanijų redaktoriai, prodiuseriai ir savininkai. Dabar reikia, kad jie grįžtų į traukinius ir toliau dirbtų savo darbą.

O kas, jei Paryžiaus teroristams nusispjauti ant pranašo karikatūrų?

Michealas Deaconas dienraštyje „The Daily Telegraph“ pateikia įdomią teoriją, kuri skamba štai taip: „Teroristai neįsižeidė dėl pranašo Mahometo karikatūrų. Jiems nerūpi satyra. Kiek man žinoma, jiems netgi nerūpi pranašas Mahometas.“

Amosas Bidermanas: „Blogiečiai nugalėjo“1

Nebandykime išbaltinti dalykų. Blogi berniukai laimėjo – tie vyrukai iš islamo džihado, „Islamo valstybės“, kad ir kaip juos pavadintumėte. Jie smarkiai mus sumušė kovoje dėl saviraiškos laisvės.

Karikatūrų skandalą Danijoje prisimenant

Danijos dienraštis „Jyllands – Posten“ 2005 metų rugsėjo 30 dieną paskelbė straipsnį „Pranašo Mahometo veidas“, kurį iliustravo dvylika Mahometo karikatūrų. Skandalas prasidėjo nedidelėje Danijoje, tačiau per keletą mėnesių apėmė didžiąją pasaulio dalį.

Žodžio laisvė ir patyčių kultūra17
Andrius Navickas

Taip jau nutinka, kad svarbius, gilaus apmąstymo ir dėmesingumo pustoniams klausimus dažniausiai tenka svarstyti, kai emocijos gožia protą.

Sausio 10 d.
Dujų laivo ir kabelio skliaustai1
Liudvikas Jakimavičius - Mažoji studija

Vos ne kasmet koks nors vienas už kitą skambesnis jubiliejus. Buvo Žalgiris, Sąjūdis, šiemet ir atkurtos Nepriklausomybės  ketvirtis amžiaus – duos Dievas išgyventi – gal sulauksime ir pirmosios Nepriklausomybės šimtmečio.

Sausio 9 d.
Šturmas Paryžiuje: kur galėjo būti padaryta milžiniška klaida?2
Gediminas Dubonikas

Tragiški įvykiai Prancūzijoje, nutikę šiandien, kaip ir išpuolis prieš laikraščio redakciją, sukrėtė visus. Tačiau šį kartą norisi ne analizuoti šios situacijos priežastis ar pasekmes tolesniam Prancūzijos ir visos Europos gyvenimui, bet apžvelgti teroristų šturmo eigą.

Sausio 8 d.
Charlie Hebdo ir žodžio laisvė43
Algirdas Patackas

Taigi, žodžio laisvė yra aukščiau už Dievą ir religijas, o jos priešininkai, laikantys Dievą ir religiją aukščiausia vertybe, yra barbarai, verti drąsios nepagarbos. Tačiau kažkodėl raginama už sudievintą žodžio laisvę melstis Dievui, antraeilei vertybei...

Valdžia vienija lietuvius grėsme ir baime6
Tomas Viluckas - Tiesos.lt

Ir kad grėsmė, baimė juos suvienytų, kuriami įvykiai. Tam puikiai panaudota net Ukrainos tragedija – ji puikiai tinka tam, kad keltų baimę ir tuo pagrindu leistų valdantiesiems sustiprinti savo pozicijas.

Je suis Charlie26
Donatas Puslys

Šiandien, kai taip dažnai kalbama apie toleranciją, būtina kalbėti ir apie tai, ko toleruoti negalima. Ne, tai tikrai nėra pranašo Mahometo ar popiežiaus karikatūros.

2014 metai taikai buvo tiesiog pragaištingi
Parengė Donatas Puslys

Praėję metai buvo prasti tarptautinei taikai ir saugumui. Tiesa, 2014-aisiais būta ir šviesių įvykių. Viltingai atrodė taikos procesas Kolumbijoje. Paskutinysis derybų raundas dėl Irano branduolinės programos buvo sėkmingesnis, nei daugelis tikėjosi. 

Karščiausi pasaulio taškai 2015 metais: Sirija, Irakas ir „Islamo valstybė“

Po to, kai birželio mėnesį „Islamo valstybės“ kovotojai užėmė didžiulę teritoriją šiauriniame Irake, ši džihadistų grupuotė tapo pagrindiniu regioninės politikos dėmesio centru.

Karščiausi pasaulio taškai 2015 metais: Ukraina

 Ukraina galbūt ir nėra pati kruviniausia pasaulio krizė, tačiau ji į bloga pakeitė Rusijos ir Vakarų santykius. Nuo konflikto pradžios 2014 metų kovą rytinėje Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 5 tūkst. žmonių.

Karščiausi pasaulio taškai 2015 metais: Pietų Sudanas

Pietų Sudanas žengia į antrus brutalaus pilietinio karo metus. Kol kas nepanašu, kad šis karas baigtųsi.

 
Karščiausi pasaulio taškai 2015 metais: Nigerija

 Nigerijos laukia itin sunkūs 2015 metai. Visų pirma šalies šiaurę, o ypač nuskurdintus šiaurės rytus ir toliau niokoja islamistinės grupuotės „Boko Haram“ sukilimas.

Karščiausi pasaulio taškai 2015 metais: Afganistanas

Afganistane praėjusiais metais jau ne pirmą kartą per visą istoriją įvyko palyginti taikus valdžios perdavimas. Prezidentas Hamidas Karzai pasitraukė iš posto, kurį užėmė Ashrafas Ghani.

Karščiausi pasaulio taškai 2015 metais: Libija ir Sahelis

 Visas šis regioninis nesaugumas aiškiai atsispindi plačiuose ir praktiškai nekontroliuojamuose Libijos pietuose. Apleistoje pietryčių Fazano provincijoje jau knibžda tuaregų kovotojų, įskaitant ir radikalius islamistus. Ši provincija tampa radikalų priebėga.

Sausio 7 d.
Kvietimas į gyvybės ir mirties kelią1
Donatas Puslys

Man yra svarbu tą žvarbų sausio šeštadienį bėgti Vilniaus gatvėmis, nes tai nėra paprasčiausias bėgimas, tai yra visas gyvenimas, tai yra simbolis tos būtinybės nepaliaujamai judėti gyvybės, šviesos, idealų link.

Kalėdų stebuklas: „Po 16-kos metų siaubingo alkoholizmo suradau jėgų gyventi iš naujo“

Buvo laikas, kai nebesuvokiau, nei kokia diena, nei koks mėnuo... Siaubas buvo apėmęs – išgerti reikia, pinigų yra, bet jėgų nueiti į parduotuvę (iki jos – vos keletas žingsnių), nusipirkti bent bonką alaus – jau nėra. Nežinai, ar kojos ant žemės stovi ar ne, ar yra laiptai, ar nėra“, – atviravo alkoholikė Violeta.

Sausio 6 d.
V. Putino propaganda. Kaip ji pasikeitė nuo Sovietų Sąjungos laikų?
Dainius Dabašinskas

Vykstant informaciniam karui tarp Rusijos ir Vakarų, o analitikams skelbiant apie naująjį šaltąjį karą, panagrinėkime, ar V. Putino propaganda labai jau skiriasi nuo gūdžių sovietinių laikų. 

Užupis: anapus ir šiapus1
Rasa Baškienė

1997 metų balandžio 1 dieną Užupio Respublikos žmonės paskelbė Vilniaus miestui ir visam likusiam pasauliui, kad griežtai ir neatšaukiamai skelbia savo nepriklausomybę

Lietuvos ginkluotosios pajėgos: motyvacijos daugiau nei lėšų
Vilius Petkauskas

Maskvai nusprendus perbraižyti Europos žemėlapį, ne savo noru atsidūrėme naujame istorijos etape. Žinomas žurnalistas, diplomatas ir gynybos ekspertas Aleksandras Matonis dabartinį periodą įvardijo kaip Naujosios Ukrainos istorijos epochą. 

Velnias gimsta iš grimasos angelo veide10
Zinaida Mirkina

Nekelia abejonių, kad revoliucija atidarė Pandoros skrynią, jog ji susijusi su baisiais dalykais. Tačiau esu įsitikinusi, kad turime žvelgti ne tik į žmonių poelgius, bet ir į jų motyvus.

2014-ieji – lūžio metai Rusijos istorijoje1
Michailas Epšteinas

Panašu, jog 2014-ieji tapo lūžio tašku Rusijos istorijoje. Posovietinė epocha, prasidėjusi 1991 metais, baigėsi, o naujai epochai dar nėra pavadinimo, net neaišku, ar apskritai kokios nors socialinės-politinės kategorijos jai tinka.

Sausio 5 d.
Miegantis Tomas3
Vaidas Jauniškis - Kultūros savaitė

Praėję metai pasibaigė visišku fiasko, valstybę ištikusia koma. Galima teigti ir kitaip - komoje po žiauraus sumušimo atsidūrė vienas jos pilietis, menininkas, kompozitorius, perkusininkas Tomas Dobrovolskis.