Komentarai ir pokalbiai | Visuomenė

Vasario 19 d.
Iš Charleso Martelio į „Charlie Hebdo“2
Peter Maurice

Mums su žmona teko tris kartus lydėti mokinių ekskursijas po Paryžių. Žvelgdamas į savo atsiminimus po „Charlie Hebdo“ istorijos, nusprendžiau aprašyti nemalonius incidentus su arabais, kurie, atrodė pasiryžę sužlugdyti legendinį paryžiečių joie de vivre (gyvenimo džiaugsmą)

Apmulkinti Vakarai ir vertybinė Lietuva5
Dalius Stancikas

Jei Vakarai paklausytų protingų, tikrosioms vertybėms atstovaujančių lietuvių, viskas greitai baigtųsi ir Rusija jau būtų nugalėta.

Vasario 18 d.
Kodėl Vilniaus rajonui būtina Mykolo Riomerio gatvė?
Vaidas Augūnas

Šiandien Lietuvoje pastebimas nemažas susipriešinimas tarp kai kurių tautinių mažumų bei radikaliai nusiteikusių lietuvių organizacijų atstovų, kas neabejotinai silpnina šalies pilietinę visuomenę ir valstybingumą regione stiprėjant Lietuvai priešiškoms jėgoms.

Džiugas Paršonis: Žmonės paprasčiausiai išnaudoja interneto galimybes
Monika Midverytė OFS

Bandymai ginti autorius ir grąžinti jiems „negautas pajamas“ yra visiška spekuliacija, o mėginimai lyginti kūrinių platinimą internete su vagyste iš parduotuvės yra nevykęs bandymas sugretinti nepalyginamus dalykus.

Vasario 17 d.
Istorikė Charlotte Jahnz: „Įrašai socialiniame tinkle kontekstualizuoja istoriją“

140 iliustracijų negali pavaizduoti to, kas nutiko. Tačiau skelbiant įrašus „Twitter“ tinkle galima iš naujo pasakoti istoriją ir ją kontekstualizuoti...

Religinio ir kultūrinio paveldo perteikimo problema šių laikų pasaulyje
Sergejus Averincevas - Kelionė

Ugdyti jaunus žmones, perteikti jiems vertybes, supažindinti su tradicijos svarba – tai, pasak S. Averincevo, yra didvyriškas ėjimas per pavojingą minų lauką. Tačiau tai kartu yra kiekvieno krikščionio pareiga.

Vasario 16 d.
Apie nematomą frontą ir Vosylioką9
Donatas Puslys

Partizanų istorija yra ne neapykantos, o meilės drama. Ne veltui pats J. Lukša juokavo turįs dvi žmonas – Lietuvą ir Nijolę. Meilė Lietuvai, jos žmonėms, gimtajai žemei buvo tai, kas vedė partizanus į priekį.

Vasario 15 d.
Kas yra Lietuvos „Tėvai kūrėjai“?
Linas Kojala

Konfliktas Ukrainoje išryškino esminę bet kurios šalies nacionalinio saugumo detalę – gynybiniai veiksmai prasideda ne nuo tankų, o eilinių piliečių. Susitelkę, bendrą tapatybę ir vertybes puoselėjantys bei laisvę ginantys žmonės yra pajėgūs užbėgti už akių tam, kas šiandien vadinama hibridiniu karu. Ir atvirkščiai – ten, kur susitelkimo nėra, visuomenė yra pažeidžiama.

Neteisinga kalba Vasario 16-osios proga
Matas Baltrukevičius

Mes esame visiškai įpratę prie laisvės. Trankomės po pasaulį dažniausiai be vizų. Tie, kurie ramiai gyvename nesikišdami į politiką, žinome, kad tikrai niekas nesiklauso mūsų pokalbių. Turime Spotify, YouTube, iTunes ir begalinę saviraiškos laisvę. Begalinį prekių pasirinkimą ir išpardavimus.

Vasario 13 d.
Serhijus Žadanas: „Šiandien tapo aišku, kaip lengvai duodami įsakymai žudyti“

Baimė paralyžiuoja, ji atima iš tavęs jėgas, pasitikėjimą ir galiausiai norą kažką keisti. Geriausia yra kovoti su baime ir ją įveikti kažkokiais konkrečiais veiksmais.

Nukniaukė bendruomenių lėšas
Janina Gadliauskienė

Lėšų bendruomenėms skirstymas ne tiesiogiai, o per savivaldybę virto gana sudėtingu, o kartais juokingu procesu.

Tiesa, išimtis ir lygybė: tolerancijos galimumo problema
Laurynas Peluritis - Naujasis židinys

Nuo 1995 m. lapkričio 16 d. UNESCO iniciatyva pasaulyje minima Tolerancijos diena. Šie metai – ne išimtis taip pat ir pasauliniams švietimo reikalams neabejingoje Lietuvoje. Tik kas šitaip yra minima? Kas turi atsidurti mūsų dėmesio centre? 

Po mūsų nors ir tvanas?4
Dalius Stancikas

Skalūnų verslo planuotojams esminis klausimas būtų toks: ar už tą 1 proc. nuo didžiojo lietuviško naftos verslo bus galima ištaisyti hidraulinio ardymo padarytą gamtai žalą, ar ne?

Ar krikščionims dera būti tolerantiškiems?4
Andrius Navickas

Krikščionims derėtų ne ignoruoti „tolerancijos“ diskursą, bet į jį išmintingai įsitraukti, išlaisvinant jį nuo reliatyvistinių kompleksų.

Vasario 12 d.
Kokia santykių su Rusija politika reikalinga Lietuvai?2
lrt

Kas kartą pasikeitus vyriausybėms, Lietuvos politikai turėtų nustoti kalbėti apie naujo santykių su Rusija puslapio atvertimą: kol egzistuoja Vladimiro Putino režimas, tai – utopija, sako LRT.lt kalbinti politologai.

Rytis Račkauskas: Panevėžyje politika, deja, yra tapusi verslu

 Ko gero, būtent mano profesija nemaža dalimi prisidėjo apsisprendžiant dalyvauti rinkimuose. Architektas kuria harmoningą aplinką, todėl privalo matyti visumą. Šis sugebėjimas neleidžia mąstyti siaurai, verčia būti aktyviu daugybėje gyvenimo sričių

Apie dingusias bendruomenių lėšas
Janina Gadliauskienė

Kai varganos bendruomenėms numatytos lėšos dingsta kaip į vandenį, yra graudu. Tačiau tokiu būdu yra uzurpuojami ir patys bendruomenių renginiai. Konkurso laimėtojas apie vyksiantį renginį paskelbia savo vardu.

Liutauras Stoškus. Kas išvarė „Chevron'ą“8

„Chevron'o“ išėjimas kartu su kitais ženklais, tokiais kaip „Orlean Lietuva“ priešmirtinės konvulsijos ir pan., rodo viena – šiuo metu pasaulis susiduria su situacija, su kokia dar tokiu mastu nebuvo susidūręs. 

Vėl skalūnai: už ir prieš2
Monika Midverytė OFS

Akivaizdu, kad skalūninių dujų kompanijos negalvoja apie kilnius tikslus suteikti mums energetinę nepriklausomybę, o apie savo verslo interesus. Chevron ar kita bendrovė Lietuvai mokėtų apie ketvirtadalį parduotų dujų vertės.

Jonas Satkūnas: Skalūnų angliavandeniliai nuolat teiktų pajamų Lietuvos biudžetui
Monika Midverytė OFS

Pernai buvo išgauta 81 tūkst. tonų naftos, bet kasmet naftos tuose plotuose išgaunama vis mažiau, nes rastieji telkiniai senka. Mano galva, naftos sektorius turi teisę plėtotis, o ne užsidaryti.

Lietuvos mokslininkai apgailestavo, kad „Chevron“ atsitraukė iš skalūnų dujų žvalgybos

Mokslinės studijos pagrindinė tezė – „laikantis įstatymais nustatytos tvarkos skalūnų dujų gavybos poveikis aplinkai yra negalimas daugeliu atvejų, o kai kuriais atvejais įmanomas nežymus poveikis.“

Vasario 11 d.
Apie Norvegiją, Breiviką, vaikus ir jų sapnus. Atsakymas A. Patackui3
Donatas Puslys

Teigiate, kad anksčiau Jums Norvegija asocijavosi su jautriuoju Grygu ir drąsuoliais Amundsenu ir Hejerdalu, o štai šiandien – su Barnevernet, Kvislingu ir pabaisa Breiviku. Pagal tą pačią logiką galima klausti: gal ir Lietuva pasauliui asocijuojasi su Antanu Sniečkumi, Romu Zamolskiu?

Nusigriaukime balvonus bei paminklą Cvirkai, pastatykime paminklą Basanavičiui2
Rasa Baškienė

Atgavę nepriklausomybę suskatome versti balvonus – sovietinės okupacijos simbolius. Virto leninai, lietuviški kapsukai, angariečiai, rusų generolai ir kiti. Net Lietuvos nemylėtojo Puškino neliko.

Algirdo Patacko, Lietuvos parlamentaro, kreipimasis į Norvegijos parlamento narius

Esu Algirdas Patackas, ilgametis Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras. Man 71 metai, sovietiniais laikais buvau disidentas ir politinis kalinys, todėl manau turįs teisę kreiptis į jus aštresne, nediplomatine kalba.

Vasario 10 d.
Kalba Tolerancijos žmogaus paskelbimo iškilmėse
Ramūnas Garbaravičius

 Kasmetinis ritualas per visus praėjusius keliolika kartų vertė kai ką pakartoti. Naujos ir nepakartotinės buvo tik nominantų pavardės. Kita vertus, nauji, bet tikrai kartotini buvo jų žodžiai ir veiksmai, dėl kurių mes paskelbiame juos Tolerancijos riteriais. 

Negalima pataikauti agresoriams (Sergejaus Kovaliovo atviras laiškas Vakarams)2

Mano šalies, SSRS, istorijoje gausu klastingų, neteisiškų, masinių represijų. Mano šalis rėmė tarptautinį politinį terorizmą, bendradarbiavo kuriant naujus totalitarinius režimus, vykdė agresiją ir kitaip brutaliai pažeidinėjo esmines teisės normas. Dabartinė Rusija grįžta prie šios tradicijos.

Kas slepiasi po Lietuvos radikalų kauke?1
Dainius Dabašinskas

Neseniai Generalinė prokuratūra pranešė apie pradėtus tyrimus dėl internete veikiančių organizuotų grupių, kurios neprisiima atsakomybės, bet skatina nesantaiką šalies viduje, skleisdamos Lietuvai priešišką propagandą. 

Krikščionių persekiojimai musulmoniškose šalyse
Jonas Švagžlys - „Apžvalga“

Nors dėl teroristinių grupuočių stiprėjimo krikščionių padėtis musulmoniškuose kraštuose tampa ypač sudėtinga, religiniai persekiojimai musulmonų šalyse, nors ir mažesniu mastu, vyksta jau seniai.

Ar krikščionybė Vidurio Rytuose jau pasmerkta?

Be to, yra dar vienas svarbus aspektas, kodėl krikščionių ir kitų ne musulmoniškų bendruomenių išlikimas yra toks svarbus Vidurio Rytams. Vien savo egzistavimu ir tęstinumu Vidurio Rytuose šios bendruomenės primena, kad islamo pasaulis ne visada buvo tokia kruvina tragedija, kokia jis yra šiandien.

50 valstybių, kuriose krikščionys patiria didžiausių persekiojimų

Kiekvieną dieną milijonai krikščionių yra persekiojami vien dėl savo tikėjimo. Persekiojamiems krikščionims padedanti organizacija „Open Doors“ kaip ir kasmet paskelbė 50 valstybių sąrašą, kur krikščionims gyventi yra sunkiausia.

Vasario 9 d.
Tolerancija, pusės šekelio moneta ir padėka1
Donatas Puslys

Rašau vedamas noro dalintis. Vis dėlto puikiai suvokiu, kad tik rašymo negana. Kas iš tų sakinių, jei jie netampa kūnu kasdieniame gyvenime? Melas, kaukė – ne daugiau. Tad ir linkiu sau visų pirma būti, o tik po to skubėti rašyti. 

Salmanas Rushdie: „Mirties nuosprendis išmokė nesileisti į kompromisus“5

Manau, kad knygos ir turi paskatinti debatus. Jos puikios tuo, kad gali priversti visuomenes arba kultūras įsitraukti į pokalbį, kurio šios mielai išvengtų. Galbūt vykstant ginčams galima ko nors išmokti.

Iliustruotojas Ali Dilemas: „Karikatūra – tai savotiška terapija“3

Humoras reliatyvizuoja dramą. Daugeliui žmonių reikalingas mano žvilgsnis. Jis padeda net tada, kai drama ir toliau lieka drama. Privalome su ja gyventi, nes privalome išgyventi. 

Vasario 7 d.
Pasaulių ribos
Vitalijus Portnikovas - Tiesos.lt

Debalceve jau niekada negims berniukas, vėliau parašysiantis eilėraštį „Mylėti Rusiją“ – net jeigu šis miestas prie geležinkelio bus sulygintas su žeme ir prijungtas prie pasaulio, kuris šiandien kur kas stipresnis, negu ukrainiečių.

Eligijus Dzežulskis - Duonys. Deja, bet Kaunas šiandien yra apleistas miestas2

Optimistinis – Kaune ir visoje Lietuvoje įgyvendinama reali savivalda. Žmonės tiesiogiai renka ir kontroliuoja vietos bendruomenių tarybų narius ir seniūnus – tuos, kuriuos pažįsta betarpiškai, o ne iš televizorių ekranų.

Vasario 6 d.
Ar ilgai leisim grobti savo vaikus?6
Aurelija Stancikienė

Kai Norvegija atima iš lietuvių šeimos vaiką  ir perduoda auginti ne lietuviams, ji iš Lietuvos atima jos pilietį. Per daug naivu būtų tikėtis, kad ne lietuvių šeimoje užaugęs vaikas panorės būti Lietuvos piliečiu.    

L. Kasčiūnas: blogiausia, jei A. Merkel ir F. Hollande`as nuolaidžiaus Kremliui1
lrt

Kol kas Rusija toliau diktuoja Vakarams žaidimo taisykles ir yra vienu žingsniu priekyje. Blogiausias scenarijus, jei Angela Merkel ir Francois Hollande`as yra išsigandę galimo totalinio karo ir vyksta į Maskvą su nuolaidžiavimo strategija.

Vasario 5 d.
Orios garantijos ateičiai6
Dalius Stancikas

Į graikų panašiam populizmui sąlygos Lietuvoje jau prinokusios, bet senos dešinės ir kairės partijos jas toliau nuosekliai brandina. Radikalus populizmas Lietuvoje jau turi ir labai solidžią intelektualinę atramą bei aukščiausio lygio teisinį pagrindimą. 

Vasario 4 d.
Mokslinio išganymo ideologijos keliamos grėsmės: ar mums lemta tapti dievais?4
Vytautas Vyšniauskas

Bemaž prieš pustrečio tūkstančio metų žmogų Aristotelis pavadino pilietiniu gyvūnu. Šiandien filosofijos klasiko žodžių kartoti nebėra prasmės – Žmonijos ateities instituto Oksforde tyrėjas Andersas Sandbergas žmogų drąsiai vadina technologiniu gyvūnu.

Vasario 3 d.
Herojaus portretas juodame fone1
Sergejus Chudijevas

Geri žmonės verčia įsitempti ir erzina – juk ir aš galėčiau būti geras žmogus, niekas netrukdo, tik paprasčiausiai trūksta noro. O štai blogiečiai – kuo blogesni, tuo geriau – sukuria foną, kuriame galiu save matyti kaip gerą, net ir nesikeisdamas.

Rytis Juozapavičius: „Toleruoti šiandien yra pernelyg paprasta“3
Gediminas Kajėnas

Po įvykių Paryžiuje prasidėjusios diskusijos man kelia vieną klausimą – į kurią pusę – gerąją ar blogąją – viskas dabar krypsta? Nežinau, kokie tyrimai turėtų tai parodyti. 

Teisė įžeisti1
Ronald Dworkin

Neretai žiniasklaidos savicenzūra reiškia, kad prarandame svarbią informaciją, vertingus argumentus, literatūros ar vaizduojamojo meno kūrinius, tačiau ne šiuo atveju.

Vasario 2 d.
Iš katakombų
Liudvikas Jakimavičius - Mažoji studija

Niūrūs, į neviltį varantys yra šiandienos globaliniai kontekstai ir išgyvenimo modeliai, pasitikint vien ginklo galia ar geru dėde Semu iš Prerijų. Ne paprastam žmogeliui suvokti ir išgliaudyti šiandienos algoritmų logiką.

Pokalbis su Mykolu Majausku. Netikiu, kad su dabartine situacija mieste vilniečiai susitaikė2

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime, nevyniodama į vatą, apibūdino situaciją mieste: „Buvęs rubikoninis ikoras, su nuolat besisukančiais skaitikliais, apiplėšinėja šalies žmones ne ką mažiau nei Gazpromas." 

Auganti islamizmo grėsmė: primityvus politkorektiškumas ir daug neatsakytų klausimų5
Jonas Švagžlys

Islamiškojo ekstremizmo problema yra itin aktuali šiandienėje Europoje. Ir apie ją kalbėti yra būtina, ieškant atsakymo į klausimus, kokios yra jos priežastys ir galimi sprendimo būdai. 

Mustafa Cerićas: „Nusikaltėliai neturi nieko bendro su islamu“6

„Jei islamas būtų toks, kokį jį mato Paryžiaus teroristai, nebūčiau musulmonas“, – teigia buvęs Bosnijos ir Hercogovinos vyriausiasis muftijus ir vienas Bosnijos mokslo ir menų įkūrėjų Mustafa Cerićas.

Vasario 1 d.
Igoris Ignatjevas: „Baisu pagalvojus apie tai, kaip mes gyvensime po visko, ką pridirbome Ukrainoje“

Poetas Igoris Ignatjevas: „Su šiandien egzistuojančiu režimu gyvensime blogai, purvinai. Melagingu ir neteisiu gyvenimu, neapkenčiami palikuonių. Ir baigsim mes į niekšingą gyvenimą be atgailos ir komunijos išdraskytoje, nuniokotoje šalyje.“

Vilniaus Pilaitė - išdalinama, o kas pilaitiškiams?
Janina Gadliauskienė

Dažnai susiduriame su viskam abejingais miestiečiais, ypač Vilniuje. Čia daug visokių pramogų, veiklos, užsimiršimo ir nėra ko tikėtis, kad pamojus pirštu kas nors ką nors bėgtų daryti.

Sausio 31 d.
Naglis Puteikis. Vilniui reikia pokyčių1

Tikiu, kad visus sunkumus įveiksime, pasikvietę į talką bendraminčius, kurie nori prisidėti prie Vilniaus atgimimo.

Sausio 30 d.
Įspėjimas pasauliui: Afrikoje buriasi vis daugiau ekstremistų1
lrt

Kai pasaulio lyderiai po išpuolio „Charlie Hebdo“ redakcijoje reiškė susirūpinimą dėl išaugusios terorizmo grėsmės Europos valstybėms, nemaža dalis Afrikos šalių aktyvistų ir žiniasklaidos atstovų kėlė klausimą, kodėl pasaulis neskiria tiek dėmesio Nigerijai ir nuo grupuotės „Boko Haram“ kenčiantiems žmonėms.