Visuomenė

Liublino unijos 450-osioms metinėms bus eksponuojama istorinė J. Matejko drobė

J. Matejko paveikslas „Liublino unija“, nutapytas 1869 m., minint Liublino unijos 300 metų jubiliejų, įtaigiai atskleidžia su minimu įvykiu susijusias nuotaikas ir istorinį kontekstą.

Klasikai ideologijos gniaužtuose

Nepaisant žiauraus ideologinio ujimo sovietinės reokupacijos metais, Klasikinės filologijos katedra Vilniaus universitete nebuvo uždaryta, skirtingai nuo Tartu ir Rygos universitetų.

„Ikea“ Lenkijoje atleido darbuotoją už LGBT kritiką citatomis iš Biblijos

Tomaszas K. komentare parašė, kad propaguoti homoseksualizmą skandalinga ir pacitavo dvi eilutes iš Biblijos, vieną – iš Senojo, kitą – iš Naujojo Testamento.

Nauju žvilgsniu į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatūrą
Eleonora Buožytė - Naujasis Židinys-Aidai

Literatūrologė M. Rutz, remdamasi keliais kūriniais, kėlė klausimą, kaip teritorinės permainos po 1569 m. atsispindi LDK tekstuose ir kokių galima rasti politinės geografijos pasikeitimo pėdsakų.

Klaipėdos katedros šviesos beieškant

Prūsijos karalystės sostinėje stovėjo didžiulė, gracingu bokštu, skambiais varpais, žinią nešančiais miestelėnams pasižymėjusi pagrindinė miesto šventovė. 

Politologas J. Dementavičius: krikdemai kartais nesielgia nei kaip krikščionys, nei kaip demokratai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis susilaukia kritikos dėl „liberalėjimo tendencijų“ iš intelektualų ar dvasininkų.

Ko verkė lietuviai ir lenkai Liubline?
Rimvydas Petrauskas - Orbis Lituaniae

Pamąstymai apie Liublino unijos priežastis, padarinius, konktekstus ir vertinimus.

Tibetologas: Stengiuosi laikytis atokiau nuo budizmo kaip Vakarų tyrinėjimų objekto

Dažnai apie Tibetą galvojama kaip apie mažytę valstybę centrinėje Azijoje. Tačiau iš tikro tai kultūra, plačiai pasklidusi Vakarų Azijoje iki pat Europos.

Lietuva ir Lenkija mini 450-ąsias Liublino unijos metines

1569 m. liepos 1 d. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasirašyta Liublino unija sujungė jas į vieną politinį darinį – Abiejų Tautų Respubliką.

Amžinybės ieškanti Jordanija

„Jordanijos grožis – nepaprastas, persekiojantis, antlaikiškas. Jordanija, nusėta didžiųjų imperijų griuvėsių, yra šiandieninio pasaulio gabalėlis, kuriame ilsisi praeitis.“

Kazys Pakštas – menininkų vaizduotę žadinantis vizionierius

Kazys Pakšas gimė 1893 m. birželio 29 dieną ir vis dar įkvepia Lietuvos menininkus apmąstymams apie Lietuvos valstybės praeitį, dabartį ir ateitį. 

Bulgarija: panašumų daugiau nei skirtumų

Atrodo, Bulgarija kažkur tolokai, populiari tik vasarą tarp poilsiautojų ir tai tik po Turkijos. Bet iš tikrųjų mūsų šalys turi daugiau panašumų nei skirtumų. 

Pasaulio tautų teisuolių atminimą įamžinantis architektas: jie buvo aukštesni žmonės

Pasakojimas apie Taurą Budzį, sumaniusį prie Pasaulio tautų teisuolių antkapių pirtvirtinti atminimo ženklus, savarankiškai šią iniciatyvą įgyvendinantį.

„Gyvenimo egzamine būkite drąsūs ir sakykite tiesą“

VU Filologijos fakulteto profesoriaus Jurgio Pakerio paskaita, skirta šiemet fakultetą pabaigusiems bakalauro programų studentams.

Seimas nesuteikė valstybės pripažinimo religinei bendrijai „Romuva“

Seimas šiandien balsavo dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už pasisakė 40, prieš – 31 , susilaikė – 15.

Kariuomenės analitikas: kova vyksta dėl kiekvienos širdies ir proto

Kodėl kariuomenė privalo rūpintis ne tik ginkluote ir karių parengimu, tačiau ir savo minkštąja galia, besireiškiančia per gebėjimą formuoti visuomenės nuostatas ir vertybes?

Kuo ateitininkai skiriasi nuo ateistų

„Akivaizdi inteligentija, tegul ir nedaug metų mačiusi. Auksinis ir nesugadintas Lietuvos jaunimas, pilnas optimizmo ir ryžto pakeisti ir pataisyti pasaulį.“

Emigrantų mokyklose puoselėjamas patriotiškumas

Į mokyklos suolus vis dažniau sėda jei ne tiek pat, tai vis daugiau vaikų, paauglių ir suaugusiųjų, norinčių mokytis lietuvių kalbos.

Šimtas Lietuvos šaulių sąjungos istorijos metų

Minėdami Lietuvos šaulių sąjungos šimtmetį, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu pristato archyvinių dokumentų parodą. 

Ką apie seksualinę prievartą prieš vaikus turėtų žinoti kiekvienas

Pokalbis su Globos namų „Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologe Vilma Paliaukiene.

Kuo (ne)nusikalto inkvizicija (III)

Inkvizicija niekada nevertė priimti religijos. Jos tikslas buvo priversti tuos, kurie priklausė katalikų religijai, neperžengti katalikų tikėjimo mokymo ribų.

Dekonstruojant pajamų nelygybę: Lietuva pro globalią prizmę
Marija Sajekaitė - Šiaurės Atėnai

Kaip pajamų nelygybė šiandien atrodo pasaulyje ir ar Lietuvos padėtis tokia jau unikali?

Jaunimas ir senjorai. Ar galime kurti Lietuvą kartu?

Diskusijoje dalyvo Seimo narė Ingrida Šimonytė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos viceprezidentė Gintarė Vikmonaitė ir Trečiojo amžiaus universiteto atstovas Vitalius Skaržinskas.

Priekulės bažnyčios detektyvas

Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčios bendruomenė, atsiliepdama į popiežiaus raginimą neužmiršti savo tautos šaknų ir prisiminti praeitį, atrado įspūdingą savo bažnyčios istoriją.

Birželio sukilimo dilemos. Pokalbis su istoriku S. Jazavita

Pokalbis apie Birželio sukilimą, jo svarbą, pasekmes ir kontroversiškus bei skaudžius jį sekusius įvykius su istoriku Simonu Jazavita.

Kada tiesa pagaliau mus išlaisvins?

Ar galima dėl savo šalies nepriklausomybės atgavimo susidėti su bet kuo, net ir su pačiu Šėtonu, jei jis laikinai tavo pusėje?

„Gražios istorijos pasakojamos apie išdrįsusius imtis atsakomybės už bendrąjį gėrį“

Prof. Arūno Streikaus kalba Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto diplomų teikimo ceremonijoje. 

Laisvės kaina – sutrypti faktai?

„Laisvės kainos“ kūrėjams istorija (beje, Lietuvos) – įdomių faktų kratinys, kurį galima laisvai interpretuoti. 

Černobylis: tylėjimo pasekmės Lietuvai

Viena didžiausių Černobylio klaidų buvo sovietų valdžios tylėjimas, kurio pasekmės Lietuvai – iki šiol išlikęs nepasitikėjimas valdžios institucijų gebėjimu apsaugoti gyventojus.

Vilniuje atidengta atminimo lenta tarpukariu veikusiam žydų mokslo institutui YIVO

Birželio 20 d. atidengta žydų mokslo instituto „YIVO Institute for Jewish Research“ atminimo lenta. 

Tarnavimas „Carite“ moko išeiti iš individualistinio gyvenimo būdo

2019 m. gegužės 25 d. vyko metinė Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ konferencija, skirta „Carito“ 30-ečiui paminėti.

Prarasti pabėgėlių pasauliai

Pasaulinės pabėgėlių dienos proga siūlome mąstyti kartu su filosofės Hannah’os Arendt esė „Mes pabėgėliai“.

Ar tikrai reikia bėgti iš (mikro)rajonų?

Jais nepasidžiaugsi ir nepasididžiuosi, bet turi susitaikyti kaip su neišvengiama tikrove.

Iš ko trėmimai?

Iš ko eina pati idėja, kad žmones galima tremti ištisomis tautomis arba masiniais tautų etapais, pradedant nuo laisviausių, nepaklusniausių. 

Stasys Barzdukas – visuomenininkas ir lituanistas

Pasakojimas apie vieną žinomiausių po Antrojo pasaulinio karo iš Lietuvos pasitraukusį visuomenininką Stasį Barzduką.

Rasti paskutinio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai

LLKS Žėručio rajono štabo viršininko, kovojusio ir besislapsčiusio Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonuose, A. Kraujelio-Siaubūno palaikų buvo ieškoma kelis dešimtmečius.

Trys Seimo nariai ragina Birželio sukilimą minėti su pasididžiavimu

Seimo TS-LKD frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir Paulius Saudargas įregistravo rezoliuciją dėl 1941 m. Birželio 23-iosios sukilimo pagerbimo.

V. Bachmetjevas: Pernelyg vienpusiškai suvokiame, kas yra kritinis mąstymas

„Istorija nesikartoja, tačiau ji moko“, – taip prasideda istoriko, Jeilio universiteto profesoriaus Timothy Snyderio knyga „Apie tironiją“. 

Kuo (ne)nusikalto inkvizicija (II)

Istorikas Thomasas Maddenas rašė: „Ispanų inkvizicija buvo plačiai pripažinta kaip geriausiai veikiantis, humaniškiausias teismas Europoje“.

Už miestą, parkus ir vaizduotę

Galios centrams pasiglemžus Reformatus lieka Petro Cvirkos skveras ir Sapiegų parkas, kurie dar gali išlaikyti savo autonomiją, savo laisvę.

Laisva rinka, apribota valdžia ir katalikų tikėjimas

Samuelio Greggo knygos „Katalikybė ir laisvė. Argumentai už apribotą valdžią, laisvą ekonomiką ir religijos laisvę“ apžvalga.

Kristupas Sabolius ir tai, „kas yra nežmogiška vaizduotė“

„Per pastaruosius 50 metų daugėjo tyrimų, kurie susiję ne tik su gyvūnų, bet ir apskritai su nežmogiškų gyvybės formų vaizduote.“

Vilniaus paradoksai: barokiniai bažnyčių bokštai ir kalvinistinė lietuviška katalikybė
Emilija Karčevska - Vilniaus piligrimų centras

I. Vaišvilaitės, S. Maslauskaitės-Mažylienės ir G. Luveničiūtės diskusija apie religinį Vilniaus paveldą.

Apie laimę nebūti persekiojamiems

Kalbėti apie krikščionių persekiojimą Europoje ir Šiaurės Amerikoje yra absurdas, tiesiog ciniška veidmainystė ir egocentrizmas.

Pablo Fajardo: amazonijos valstietis, tapęs advokatu
Vatican News

Meilė savo tautai ir žemei Pablo Fajardo paskatino tapti advokatu ir ginti 30 000 Amazonės miškų gyventojų nuo naftos pramonės milžino, kaltinamo tarša.

Adelė Dirsytė – vilties mokytoja

Šiemet minime Adelės Dirsytės 110-ąsias gimimo metines.

Po „Baltic Pride“ eitynių. Kas bus šeima?

Tos pačios lyties partnerystės įteisinimas paliestų visus. Tai pakeistų ateities kartų požiūrį į šeimą ir valstybės santykį su kiekviena šeima.

Galia ir ideologija seriale „Černobylis“

Serialo kūrėjai pasiūlo įtaigų, šiurpinantį ir jaudinantį ne tik istorijos vyksmo, bet ir sistemos, galios mechanizmų, ideologijos ir artėjančios Sovietų Sąjungos griūties vaizdinį. 

Pal. Teofilius Matulionis – laisvas žmogus
Kun. Marius Talutis - Magnificat

Nors Teofiliui Matulioniui teko 16 metų kalėti beveik dešimtyje įkalinimo įstaigų, laikydamasis Kristaus Evangelijos, jis išliko tvirtas tiesos liudytojas ir laisvas žmogus.

Ačiū Tau, Islandija!

Šių metų birželio 14 d. Islandijos gatvė Vilniuje aštuntą kartą pasipuoš islandiškomis vėliavomis.