Visuomenė

Ar JAV katalikai palaiko prezidentą D. Trumpą?

Geriausiai balsavimą už dabartinį prezidentą Donaldą Trumpą prognozuoja tai, kokiu lygiu rinkėjas ar rinkėja priima Bažnyčios mokymą.

Kodėl dirbtinis intelektas neturi vaizduotės
Dalius Jonkus - Šiaurės Atėnai

Kultūros objektai egzistuoja tik tiek, kiek subjektai supranta ir įsisavina jų prasmę. 

Žodžių kalba, vaizdų kalba: dailės ir literatūros svarba šiandienos pasaulio kisme (II)

Tęsinys K. Sabaliauskaitės paskaitos, skaitytos po VDA Senato posėdžio, kur jai suteiktas Garbės daktarės vardas už menotyros žinių sklaidą ir naujų spalvų suteikimą lietuvių istoriniam romanui.

Knygos „Saulėje ir šešėlyje: pamąstymai apie lietuvių imigrantų gyvenimą“ sutiktuvės

Knyga yra pasakojimas apie skirtingu metu į Australiją emigravusių lietuvių patirtis: viltis ir lūkesčius, patirtą netoleranciją, praradimus ir pasimetimą bandant suvokti, kur yra tikrieji namai.

Paroda Kaune kviečia domėtis „rėdymosi“ menu tarpukariu

Verčiami mados skilties puslapiai ir lankytojai kviečiami pasigrožėti Laikinosios sostinės inteligentijos apdarais ir aksesuarais.

Ar verta mokykloje kai kuriuos dalykus „iškalti“?

Kaip įtvirtinti dalykus ilgalaikėje atmintyje? Atsakymas labai paprastas: daug praktikuotis ir nuolat kartoti tai, ką nori įsiminti. 

Paulius Normantas. Tegul saulėgrąžos žydi ten aukštai...

O. Žukauskienės sudaryta knyga „Paulius Normantas. Kelionė į tolumas, ėjimas į save“ skirta bastūnui, laisvūnui, fotografui, orientalistui, poetui P. Normantui (1948–2017).

Lietuvių kultūros ambasadoriai. Pokalbis su užsienio universitetų lietuvių kalbos dėstytojais

Pokalbis su užsienio kalbą užsienyje dėstančiais Aurelija Kaškelevičiene ir Pēteriu Vanagu.

Vilniaus universiteto bibliotekininkė, gelbėjusi gyvybes
Nijolė Bulotaitė - Vilniaus universiteto biblioteka

VU bibliotekoje vyko renginys, skirtas žydų gelbėtojai, Pasaulio tautų teisuolei, VU bibliotekininkei O. Šimaitei (1894–1970).

Kodėl doram lyderiui svarbu pažinti savo temperamentą?

Jei esate cholerikas, esminis iššūkis jums yra nuolankumas, jei melancholikas – ryžtingumas, jei sangvinikas – toks kaip aš – ištvermingumas, jei flegmatikas – didžiadvasiškumas.

K. Sabaliauskaitė: T. Venclovos „Istorija“ žavi humoro jausmu, kurį laikau išminties ženklu

Knygų mugėje, maloniai diskutuojant rašytojai K. Sabaliauskaitei ir profesoriui T. Venclovai, pristatytas antrasis jo knygos „Lietuvos istorija visiems“ tomas.

Rokiškio muziejus kviečia apžiūrėti grafo K. Tyzenhauzo sukauptą meno kolekciją

Vasario 27 d. atidaroma paroda „Uždegta Monmartro ugnies: Rokiškio dvaro meno kolekcija“, kurioje pirmą kartą kaip visuma bus eksponuojamos dvaro vertybės.

„Tu mane pašaukei“: mokytoja, literatūros kritikė Elžbieta Banytė

„Darbas mokykloje yra malonus tada, jei mėgsti kažką duoti kitiems“, – kalba Elžbieta Banytė. 

 

Tvariai gyvenanti Emilija: „Taikau vienuolinio gyvenimo principą turėti kuo mažiau“

Dievo baimė veda ne į paniką (kad Žemė yra sudarkyta ir dabar nužengs Dievas, kuris viskam padarys tvarką), bet į troškimą sau atsakyti į klausimą: o ką galiu padaryti daugiau? 

Parodoje „Laisvės kariai“ eksponuojama atkurta originali partizanų uniforma

Partizanai nešiojo skiriamuosius ženklus: Gediminaičių stulpus, Vytį, dvigubą Vyčio kryžių. Jie simbolizavo nepriklausomos valstybės tęstinumą. 

EP narys J. Saryusz-Wolski: Europos atvirumas nereiškia atvirumo melui

Europa turėtų būti atvira skirtingiems istoriniams naratyvams. Vis dėlto turėtume apsiginti nuo melagingos istorijos, ypač tos, kurią plėtojo sovietų apologetai.

R. Reches: „Holokaustas pakeitė išgyvenusiųjų santykį su visu pasauliu“

Pokalbis su psichologijos mokslų daktare Ruth Reches apie tai kaip su kokiomis psichologinėmis problemomis susidūrė Holokaustą išgyvenusieji žmonės. 

Lietuva, kurią myliu. Latvių draugijos pirmininkė G. Rone: turtingi esame bendraudami

Kartu su Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų atstovais leidžiamės į įvairovės kupiną kelionę po Lietuvą.

Politikas moralistas ir krikščioniškosios vertybės: apie naująją R. J. Dagio partiją
Nerija Putinaitė - Mažoji studija

Ar tikrai krikščioniškos pozicijos nėra atstovaujamos Lietuvos politikoje? Ir ar tą geriausiai galėtų padaryti į krikščioniškumą orientuota partija?

Prieš 90 metų atrastas „Kosmoso Valentinas“ – Plutonas

1930 m. vasario 18 d. Louelo observatorijoje (Arizona, JAV) atrasta „Planeta X“. Vėliau ji pavadinta romėnų požemių pasaulio dievo Plutono garbei.

Kun. V. Aliulis – netituluotas Bažnyčios ambasadorius
Karolina Bagdonė - Magnificat leidiniai

Pokalbis su naujos knygos „Netituluotas Bažnyčios ambasadorius: atsiminimai apie kunigą Vaclovą Aliulį MIC“ rengėja ir sudarytoja dr. Dalia Čiočyte.

Lietuvos dvarai menininkų kūriniuose

Dailininko teptukas neretai tampa ir istorijos išsaugojimo įrankiu.

„Proto amžiaus“ autorius: „Turime siekti, kad politika būtų kuo racionalesnė“

„Problema ta, kad vis dar bijome viešai pasakyti, jog paprastas pilietis neturi pakankamai kompetencijos politikai įgyvendinti“, – sako vienas įtakingiausių mūsų dienų mąstytojų S. Pinkeris.

Propagandos technikos ir melagingos naujienos – kaip jas atpažinti?
VU naujienos

Dr. Nerijus Maliukevičius dalinasi patarimais, kaip atpažinti netikras naujienas.

„Atstatyti“ Lietuvos valstybę reiškia ne tik apginti, bet ir naujai kurti bei puoselėti

„Atstatyti“ reiškia ne tik apginti, bet ir naujai kurti bei puoselėti, kas ir buvo daroma Pirmosios Lietuvos Respublikos mokslininkų, menininkų ir valstybės tarnautojų.  

Prezidentas G. Nausėda: „Tikiu, kad švietimas ir vėl gali kilstelėti mus aukštyn“

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Vasario 16-osios proga.

„Misija Sibiras“ įrašė savo pirmąją dainą

Vasario 16-osios proga „Misija Sibiras‘19“ dalijasi debiutu – projekto daina „Mūs žemės nelieskit“.

Rasta dar viena originali 1949 m. vasario 16 d. partizanų Deklaracija

Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojai rado dar vieną originalų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos egzempliorių.

Vytautas Didysis ir vienas 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras

Sarkofagas, esantis Vilniaus katedroje, tapo ne tik nerastų Vytauto Didžiojo palaikų, bet ir Vasario 16-osios Akto signataro D. Malinausko istorijos simboliu.

Neišpildytas prašymas. Atsiminimai apie Lietuvos savanorį S. Ignatavičių

Alfo Pakėno atsiminimai apie Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorį Stasį Ignatavičių.

Tėvynę savyje nešiojame

Patriotizmas neturi senaties, negali būti proginis.

Hospiso Vaikų skyriuje apsilankiusi D. Nausėdienė: tai artimo meilės liudijimas ir įprasminimas

D. Nausėdienė dalyvavo Pal. kun. M. Sopočkos hospiso Vaikų skyriaus pašventinimo iškilmėse.

Akimirkai pamaitinti bado meno meistrus

Prof. V. Daujotytės-Pakerienės kalba, sakyta vasario 13 d. per premijų teikimo iškilmes, ir keli pasiaiškinimo žodžiai dėl incidento Prezidentūroje.

Kaip sukurti valstybę? Pasakoja istorikas S. Jazavita

Apie Lietuvos padėtį po Vasario 16-osios akto pasirašymo ir penkias asmenybes, kurios nepriklausomos Lietuvos svajonę pavertė tikrove.

Knygos „Partizanė“ autorius M. Ėmužis: žmonės ne visada palankiai žiūrėjo į partizanes

Partizanės atliko daugybę tokių pat funkcijų kaip ir vyrai partizanai, galbūt tik nebuvo skiriamos vadovauti ir rečiau dalyvaudavo tiesioginiuose kovos veiksmuose.

Iš radijo gamyklos – į šventovę: kaip buvo prikelta Prisikėlimo bazilika

Prieš 30 metų, 1990-ųjų vasario 14-ąją, tikintieji atgavo paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią. Kaip tai atsimena anų laikų įvykių liudininkai?

Režisierius G. Varnas: „Valstybę valdo klerkai ir vidutinybės. O tai pati baisiausia kasta“

„Didžiai gerbiamas Prezidente, – rašo G. Varnas, – juk žadėjote, kad „Prižadu, Punios šilo mes jiems neatiduosime“, o kur veiksmai? Nebenorite pastebėti kaip Viktorijos?“

Dėl politikos studijų negalėjusiam pabaigti rezistentui A. Terleckui – ypatingas Vilniaus universiteto diplomas
VU naujienos

Atminties diplomais siekiama prisiminti ir pagerbti VU bendruomenės narius, kurie dėl totalitarinių režimų veiksmų buvo pašalinti iš VU ir neteko galimybės baigti studijas.

Lietuvos tarpukario miestų ir miestelių modernizacija: Ukmergė

Ketvirtame XX a. dešimtmetyje Ukmergė tapo vienu iš sparčiausiai besivystančių Lietuvos miestų. 

„Kablys“ – kultūrai

„Kablys“ – legendinis pastatas, jau kelis dešimtmečius prisidedantis prie Vilniaus miesto veido formavimo.

Kard. V. Sladkevičiaus istorija (I). Gabus jaunuolis, kurį įkvėpė silpnieji

Pasakojimas apie kard. Vincento Sladkevičiaus vaikystę, paauglystę ir kelią kunigystės link. 

10 įdomiausių filosofo H.-G. Gadamerio minčių

Vasario 11-ąją dieną Hansas Georgas Gadameris (1900-2002 m.) švestų 120-ies metų jubiliejų. 

Ar asmenybių pjudymas žiniasklaidoje taps gyvenimo norma?

Pjudymo fenomenas, bent jau akivaizdžios jo apraiškos kaip kokios vėžio metastazės, pastaruosius penkerius metus pamažėle braunasi į viešąjį gyvenimą.

„Nediplomatiški britų diplomato užrašai“: kokią Lietuvą pamatė 1994-aisiais?

Vilniaus knygų mugės svečias K. J. Lynchas pristato ironišką, drąsų pasakojimą apie ilgametę diplomato karjerą.

„Religijų ekologija“ Kinijoje

Kinijoje be koronaviruso yra ir kita žmones naikinanti jėga, net smarkiau nei bet kuris gripas. Ji vadinasi Kinijos komunistų partija.

„Mažoji studija“. Arkos bendruomenei „Betzata“ – 15 metų

„Mes visada priešinamės tam, ko nepažįstame. Mes bijome kalinių, neįgalių žmonių, pabėgėlių – nes jų nepažįstam.“

Lietuva, kurią myliu. Libanietis H. A. Ibrahimas: mus skiria tik detalės

Kviečiame kartu su tautinių bendrijų atstovais leistis į įvairovės kupiną kelionę po Lietuvą, kurią kiekvienas mylime – skirtingą ir jungiančią.

Filmą apie benamius sukūrę studentai: vienintelė galimybė jiems padėti – kalbėtis
XFM Radijas

Vilniaus universiteto studentai Karolis Varnelis ir Lukas Valeika pasakoja apie savo sukurtą trumpametražį filmą „Kalbėk, aš klausau: benamio istorija“. 

Tiesa gydo. Rašytoją G. Kanovičių kalbina sūnus Sergejus

„Lieka atmintis. Turi likti“, – į klausimą, kas lieka, kai po išmirštančio etnoso nelieka nieko materialaus, atsako G. Kanovičius.

Apie laimę gyventi vienoj Lietuvoj

Jei sakome, kad dalis mūsų bendrapiliečių gyvena „kitoje Lietuvoje“, jau atsiribojame nuo jų ir jų problemų – ir retorinis atsiribojimas nėra menkesnis už bet kokį kitokį.