2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Zigmas Vitkus. Dar vienas suoliukas. Šįkart – A. Sacharovui. (B.d.)

Kalbant apie atminimo suoliukų bumą (ir ryškėjantį piktnaudžiavimą šia mažosios architektūros forma): 

„Vilniuje ketvirtadienį bus atidengtas skulptūrinis suoliukas žmogaus teisių gynėjui, Nobelio taikos premijos laureatui, akademikui Andrejui Sacharovui atminti. Skulptoriaus Vlado Kančiausko sukurtas skulptūrinis suoliukas aikštėje prie Spaudos rūmų pastatytas Lietuvos žmogaus teisių asociacijos ir Seimo Žmogaus teisių komiteto iniciatyva (...)“ (BNS)

Kiek suoliukų reikia atidengti, kad jau pasidarytų įtartina. Kaip manot?

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

« < 1 - 2 > »
Irena Balčiūnienė 2011-11-05 18:12

1990 m. Eitanas Finkelsteinas, vienas iš Helsinkio grupės įkūrėjų, kreipėsi į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą, siūlydamas Vilniuje, Tauro g. Nr.10 įrengti memorialinę lentą akademikui A. Sacharovui, kuris buvo apsistojęs šiame name 1975 m. gruodžio 9-12 d., kai Vilniuje vyko Sergejaus Kovaliovo teismas. Tuo pat metu, gruodžio 10 d., Osle vyko A.Sacharovui paskirtos Nobelio premijos įteikimo iškilmės, į kurias jis sovietų valdžios nebuvo išleistas. Atminimo lentos ant šio namo iki šiol nėra. Nors pats namas išties ypatingas. Jame jau veikia V. Mykolaičio-Putino ir V.Krėvės memorialiniai muziejai, rengiama B.Sruogai skirta ekspozicija. E. Finkelsteino bute rinkdavosi Helsinkio grupės nariai. Sunku net būtų išvardyti jame gyvenusius įvairiausių pakraipų ir pažiūrų žmones. Tai Mykolas Biržiška, Kazys Boruta, Jadvyga Čiurlionytė, Kazys Daukšas, Juozas Bulavas, Kostas Korsakas, Jurga Ivanauskaitė ir t. t.

Zigmas Vitkus 2011-11-03 16:09

To suoliukas visiškai nekontekstualus... Ir paaiškinimas, kodėl būtent čia, mano galva, pritemptas. Kodėl laisvės kelias prasidėjo čia? Kad pradėjo šaudyti?

Leifas 2011-11-03 15:56

Tai jau tikrai. Ypač bus romantiška sėdėti ant Sacharovo suoliuko mašinų stovėjimo aikštelėje :) Irgi nešiltas: http://www.diena.lt/naujienos/miestas/nesutvarkytoje-aiksteje-iamzintas-a-sacharovo-atminimas-386846/psl-1?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed

si 2011-11-03 13:04

> Dar nebuvau.:)Kai pasėdėsiu, parašysiu koks jausmas. Pagalvojau, kad vardiniai suoliukai gerai tuo, kad gali įvardinti susitikimo vietą. Tada kai kam rudenys ir žiemos sutrumpėtų.:) O dabar, kai saulė liečia šiltais lašeliais, skvere klajoti gera... lapai geltoni šnara, žemė spalvų pilna...:)

Knope 2011-11-03 12:14

Sėdėdamas ant V. Kernagio suoliuko sušalsite sėdimąją:) Nes jis iš metalo. O ir neaišku ar padaryti latakai lietaus vandeniui nubėgti, o rudenys ir žiemos pas mus - ilgos.

si 2011-11-03 10:37

Suoliukai įrengti yra POILSIUI. Man visada smagu pasėdėti, pamąstyti, pasikalbėti kitoje aplinkoje. Koks skirtumas vardinis suoliukas skirtas kažkieno at(si)minimui, nevardinis ar suoliukų alėja?

ingapaukštis 2011-11-03 00:04

VU botanikos sode Kairėnuose taip pat daug dedikuotų suoliukų: ir mažai žinomiems žmogeliams, ir idėjoms (pvz., krikščionių vienybei). Bet ten smagu prisėsti, pailsėti. Gal kad parko aplinka visai kitaip nuteikia, nei judri gatvė?

juju 2011-11-02 22:32

ahaha, taip ir matau suoliukius ishrikiuotus atmintinus, speju ant ju ne sest negalima..:) sakyc kad per daug, tas nesveika

skalsu 2011-11-02 18:37

Suoliukai - gerai, tik kad ant jų būtų galima atsisėsti. Atsisėsti, pasėdėti, pamąstyti, kad ne ant eilinio suoliuko sėdi, pasvajoti, gal ir knygą paskaityti. Ant Kernagio suolelio ilgai neištversi.

Leifas 2011-11-02 14:05

Niekas netrukdo inicijuoti idėją dėl atminimo įamžinimo, bet ji visuomet turi būti plačiai išdiskutuota visuomenėje ir tik tada priimtas sprendimas. Pvz., dėl ”paminklo Kovo 11-tajai”, neseniai Žinių Radijo laidoje, Audrys Antanaitis išsakė tokį pastebėjimą, kad kaip ir minėto paminklo atveju, galbūt tada galima tiesiog paimti, nutrinti užrašą ”Petras Cvirka” ant jo paminklo ir vietoj jo užrašyti ”Vincas Kudirka” - makabriškai skamba, ar ne. Tikrai keista kaip tokie sprendimai yra priimami.

« < 1 - 2 > »
  • RSS srautas
  • spausdinti

Šį pasaulį išvydau 1979 metų lapkritį. Iki aštuoniolikos gyvenau viename iš Kauno „komiblokų“. 1998 metais įstojau į VU Istorijos fakultetą, kurį baigiau 2002 metais. Čia įgijau istoriko (socialinės antropologijos specialybės) diplomą. 2007 m. VU RSTC išsimokiau religijotyrininku. Su Bernardinais bendradarbiauju nuo 2005 metų žiemos; nuolat dirbu visai neseniai - nuo 2009 metų rugsėjo.

BERNARDINŲ ŽMONĖS

  • Valdas Kilpys

    Šį pasaulį pirmą kartą išvydau gūdžiame Žemaitijos kaime. Mokyklą baigiau mieste, kuriame ... »

  • Agnė Markauskaitė

  • Andrius Navickas

    Gimiau 1972 metais Vilniuje. Baigiau S. Neries vidurinę. Paskui Vilniaus Universitetą. Esu filosof... »

  • Dalia Rauktytė

  • Jovita Sandaitė

    Jau žmogus... »

  • Antanas Šimkus

    Bernardinai.lt žurnalistas nuo 2009 metų rudens. Vilnietis nuo 1977-ųjų pavasario. Kartkartėmis... »

  • Kristina Urbaitytė

    Žurnalistė. 2009 m. baigtos Žurnalistikos bakalauro studijos Vilniaus universitete; 2008 m. prad... »

  • Lina Valantiejūtė

    Bernardinai.lt tikrąja to žodžio prasme man buvo išsvajoti. Ir tebėra. Baigus bakalauro studija... »

  • Jūratė Važgauskaitė

    Naujienų redaktorė. Gimiau Lietuvos viduryje, kažkada, kai lijo lietus ir krito lapai. Tokį ru... »

  • Zigmas Vitkus

    Šį pasaulį išvydau 1979 metų lapkritį. Iki aštuoniolikos gyvenau viename iš Kauno „komiblo... »

  • Saulena Žiugždaitė

    Religijos redaktorė. Gimiau ir augau Marijampolėje, kurią imu branginti ir vertinti vis labiau. 1... »