2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Zigmas Vitkus. Kaip turėjau pasielgti? Nuotykis kavinėje

Vienoje Vilniaus senamiesčio lauko kavinėje laukiu užsisakyti pietų patiekalo. Sėdžiu, žvalgausi. Prie kito staliuko sėdi jauna pora. Daugiau žmonių kavinėje nėra. Matau, prie kavinės artėja čigonė su vaikeliu vežimėlyje. Suprantu, prašys pinigų.  Pora sėdi arčiau, paprašo jos. Vaikinas jau vers piniginę duoti pinigų, kai iš kavinės gelmės "iššauna" padavėjas. "Iššauna", suploja rankomis, ir "Viskas, tavęs čia nėra, nyk". Moteris kažką bando sakyti, o jis ją dar stipriau paspaudžia. Ji kažką veblena apie "išsigimėlį", lyg ir bando prakeikti. (Deja, jos prakeikimas skamba naivokai. Ne tie laikai) Tada vaikinas vėl staiga persimaino, šauniai pasisuka ant kulnų, prieina prie manęs ir švelniu balsu (savas): "Ko pageidausite?" "Bulvinių blynų su grietine spirgučiais". Kaip turėjau pasielgti? Ar turėjau duoti jam pastabą? Situacija, mano akimis, buvo moraline prasme dviprasmiška. Tas ciniškas suplojimas (nelyg šuniui), atsainus rankus mostas, absoliučiai paniekinantis, absoliučiai naikinantis. Kaip supratau, jauna pora taip pat įžvelgė čia kažką ne visai gero. Juolab, kad vaikinas tikrai ruošėsi čigonei duoti pinigų. Tik vėliau išgirdau merginą sakant kažką apie Prancūziją (?) užplūdusius romus, kad "negali praeiti", tiek jų daug. Papietavau, apsimečiau, kad viskas buvo normalu. Bet ar tikrai normalu?      

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

« < 1 - 2 > »
kukutis 2011-08-30 16:18

tad visgi pastaba padavėjui gražia forma turėjo būti išsakyta.

kukutis 2011-08-30 16:18

Aš tai paskutinį kartą kai čigonas su kūdikiu manęs gatvėj paprašė pinigų, paskambinau policijai...nes toks manipuliavimas gerais žmonių jausmais mane nervina....bet aišku šįkart ne apie tai, nepaisant amžiaus, rasės ir visų kitų dalykų, pagarba ir tolerancija žmogui privalo išlikti, ir išprašyti nepatinkantį žmogų galima ir "gražesne forma"...

vinija 2011-08-18 00:11

atsiprašau-autoriaus, o ne autorės...labai jau moteriškas pastebėjimas

vinija 2011-08-18 00:07

na čia kiekvieno asmeninis reikalas; galima buvo pasivyti ir duoti pinigų - juk nebėgo čigonė kaip sprinteris. o padavėjas irgi turi savo nuomonę... manau tai daugiau autorės psichologinės problemos...

LapeSnape 2011-08-15 21:24

Įkyrus prašinėtojai naudojasi būtent ta žmonių moraline dilema: "o gal žmogui nelaimė?"; "o gal aš kada nors atsidursiu jos vietoje?". Buvo tokia etatinė tvarkinga senamiesčio bobutė, kuri nuo aušros iki sutemų prašinėdavo centų "ant autobuso iki Utenos", rusakalbis vyras blizgindamas akis neva nedrąsiai prašydavo traukiniui iki Piterio ir žadėdavo gražinti... Tai jų darbas, jie meluoja ir naudojasi kitų žmonių sutrikimu, empatija, jautrumu. O jei leisiesi į kalbas - užtruksi pusvalandį ir galimas daiktas po to pasigesi asmeninių daiktų (o jei ir ne, būsi visą dieną išgalvotomis bėdomis išūžta galva). Tad gal padavėjas galėjo ir mandagiau, bet kai jis ją mato keliskart kasdien... tai aš suprantu padavėją :) Visas šis straipsniukas ir yra ta dilema mūsų sąžinėje, kuria naudojasi prašinėtojai. Žinoma, kas nori gali duoti, bet.... tai atbaido klientus ir automatiškai kavinė uždirba mažiau. Tad aš linkusi palaikyti sąžiningiau dirbančius, t.y. kavinę. Aš išsprendžiau šią dilemą savy bent porą kartų metuose nuveždama gerus drabužius į Caritas ir Mamos ir vaiko pensioną ir kartais paaukodama tiems, kam mano manymu labiausiai trūksta.

lillie 2011-08-12 01:28

čia - automatinė reakcija į grėsmę. prašinėtojai būna tokie įkyrūs, jog, mandagiai paprašius palikti lankytojus ramybėje, ignoruoja, o blogiausiu atveju gali dar ir kur nors pasiųsti... arba riaušes kelti. štai toks tas mano matytas atvejis ir buvo - prašytojas pradėjo rėkti, klykti, lindo prie kasos. ką vargšei padavėjai daryt? dar viena pusė: žmonės eina į tam tikras kavines ir tikisi tam tikros atmosferos, o staiga - akibrokštas, kažkas lenda ir kažko nori. manau, kad visiems padavėjams įteigta: saugokit lankytojus. tik kiekvienas jų laisvas rinktis saugojimo formą, aišku. dar vienas nuotykis pamąstymui: vaistinėje sėdėjo girtas vyras, kuris vaistininkei norėjo parduoti savo atsineštų tablečių. ji nieko nedarė, nerėkė ant jo, tik pasiuntė į eilės pabaigą, t. y. už manęs. kitas vaistinės darbuotojas [vyras] apžiūrėjo padėtį, tačiau taip pat nieko nesakė. o tas girtuoklis mane iškeikė, kad prieš jį užlindau, o vėliau gavau pylos, jog per ilgai apsipirkinėju ir t.t.. suvokiau, kad kol jis kumščių nepaleis, tol niekas nieko nedarys.

tikras lietuvis 2011-08-12 01:07

Nekovojimas su blogiu = pritarimas blogiui.

Dantys 2011-08-09 15:50

savo darbą? padavėjas ir dirbo savo darbą. Dažniau ateina prašinėtojai, mažiau ateina lankytojų. Negražu kaip šunį išspirt, bet dar negražiau parazitaut

skalsu 2011-08-09 13:25

Kaip turėjau pasielgti? Yra daug dalykų, įvykių, kurie lieka klausimais ilgai, kartais ir iki mirties. Leiskim jiem būti. Galbūt kokia nors patirtis atsakys. Net ir padavėjas - kas dabar patikrins, ar jis suplojo ciniškai, ar mostelėjo niekinančiai. Gal autoriui taip pasirodė iš jo vietos, iš jo patirties. Ir jo matymas tikras. Bet ar mes, kurie skaitome šią interpretaciją, užsikabinę už klausimo "kaip turėjau pasielgti", netampame tik apkalbinėtojais?

sforzando 2011-08-08 09:06

jei moteris su vaiku priėjo prie jaunimo poros, tai manau reikia ir palikti šį veiksmą jų pačių reikalui, vaikinas, būtų davęs pinigų ir moteris pasišalinusi. Ir kas kam nuo to? Nereikėtų barmenui "šaudyti". autoriui galvoti kas gerai, o kas ne, ir kitiems komentuoti. :) Jei vaikinas nebūtų davęs pinigų, taip pat lieko tik jo paties reikalas. Manau, kavinėse ar bet kur kitus, žmonės turi dirbti SAVO darbą.

« < 1 - 2 > »
  • RSS srautas
  • spausdinti

Šį pasaulį išvydau 1979 metų lapkritį. Iki aštuoniolikos gyvenau viename iš Kauno „komiblokų“. 1998 metais įstojau į VU Istorijos fakultetą, kurį baigiau 2002 metais. Čia įgijau istoriko (socialinės antropologijos specialybės) diplomą. 2007 m. VU RSTC išsimokiau religijotyrininku. Su Bernardinais bendradarbiauju nuo 2005 metų žiemos; nuolat dirbu visai neseniai - nuo 2009 metų rugsėjo.

BERNARDINŲ ŽMONĖS

  • Valdas Kilpys

    Šį pasaulį pirmą kartą išvydau gūdžiame Žemaitijos kaime. Mokyklą baigiau mieste, kuriame ... »

  • Agnė Markauskaitė

  • Andrius Navickas

    Gimiau 1972 metais Vilniuje. Baigiau S. Neries vidurinę. Paskui Vilniaus Universitetą. Esu filosof... »

  • Dalia Rauktytė

  • Jovita Sandaitė

    Jau žmogus... »

  • Antanas Šimkus

    Bernardinai.lt žurnalistas nuo 2009 metų rudens. Vilnietis nuo 1977-ųjų pavasario. Kartkartėmis... »

  • Kristina Urbaitytė

    Žurnalistė. 2009 m. baigtos Žurnalistikos bakalauro studijos Vilniaus universitete; 2008 m. prad... »

  • Lina Valantiejūtė

    Bernardinai.lt tikrąja to žodžio prasme man buvo išsvajoti. Ir tebėra. Baigus bakalauro studija... »

  • Jūratė Važgauskaitė

    Naujienų redaktorė. Gimiau Lietuvos viduryje, kažkada, kai lijo lietus ir krito lapai. Tokį ru... »

  • Zigmas Vitkus

    Šį pasaulį išvydau 1979 metų lapkritį. Iki aštuoniolikos gyvenau viename iš Kauno „komiblo... »

  • Saulena Žiugždaitė

    Religijos redaktorė. Gimiau ir augau Marijampolėje, kurią imu branginti ir vertinti vis labiau. 1... »