Klausimai apie tai, kiek mums dar reikalinga krikščioniška žiniasklaida, diskusijos nesukėlė. Skirtingai nei Tomo V. paaiškinimas dėl jo santykių su lrytas.lt. Paaiškinimai galimi keli: Tomas sugeba įtaigiau ir įdomiau rašyti. Arba lrytas.lt daug įdomesnė tema nei krikščioniška žiniasklaida.

Logikos yra - lrytas.lt biudžetas yra kelis kar didesnis nei visų krikščioniškų žiniasklaidos priemonių Lietuvoje kartu sudėjus. Tai priimama kaip faktas, kuris amžinas.

Prisipažįstu, ašarą išspaudė, kai pamačiau bičiulių, kurie gyvena tikrai ne prabangiai aukas Bernardinai.lt. Paskelbus vajų, per kiek daugiau nei savaitę surinkome 1323 litus aukų. Mažiausia - 3 litai, didžiausia - 500 lt.

Daug ar mažai? Taip, jei kiekvienas skaitytojas paaukotų bent 3 litus per metus, Bernardinai.lt išsilaikytų be reklamų ir fondų paramos. Tačiau vargu ar sulauksime kada nors tokio stebuklo. Tai būtų tarsi duonos padalijimo pakartojimas.. Neįmanoma krikščioniškame krašte?

Štai vienas gana populiarus tinklaraštininkas paironizavo:  kai nerašai apie bulvarą ir kriminalus, telieka vaikščioti, ištiesus ranką ir elgetauti.

O elgetų krikščioniškoje Lietuvoje niekas nemėgsta, mėgsta galingus ponus. Šalia jų stalo galima tikėtis trupinių.

Na. neliks Bernardinai.lt - ateis kiti į jų vietą. Gal geresni. Mylintiems Dievą, viskas į gerą, ar ne? Tik va, kad tos širdys, abstrakčios meilės sklidinos, labai jau lengvos....

O gal vis gi pamažu mes keičiamės?