Andrius Navickas. Kvailumas ar sąžinės trūkumas?
Penktadienį portalas Delfi paskelbė Eglės Samoškaitės tekstą, pavadintą "Kiekviename iš mūsų gyvena Holokausto vykdytojas". Šie žodžiai priskirti profesorei Irenai Veisatei, kurią šio portalo komentatoriai suskubo paskelbti Lietuvos tautos priešų ir agresijos kurstytoja.
Žurnalistės publikacija parengta pagal profesorės Irenos kalbą Tolerancijos dieną vykusioje konferencijoje Vilniuje. Nebūčiau atkreipęs į publikaciją dėmesį, jei nebūtų paskambinusi sutrikusi profesorė I. Veisaitė ir paklaususi, kaip ji turėtų reaguoti į tokią "žurnalistiką". Neturėjau ką atsakyti. Tegalėjau pažadėti, kad pirmadienį paskelbsime visą jos pasakytos kalbos tekstą ir bent jau mūsų skaitytojai galės įsitikinti, kaip buvo iš tiesų...
Jei pats nebūčiau klausęs ir plojęs Profesorei per konferenciją, E. Samoškaitės publikacija būtų sugluminusi. Pažįstu I. Veisaitę gana seniai ir stengiuosi mokytis iš jos taurumo, atlaidumo, pagarbos žmonėms. Man būtų sunku patikėti, kad Profesorė gali taip dėlioti akcentus, kaip pateikė žurnalistė. Tačiau aš buvau konferencijoje ir turiu Profesorės kalbos įrašą. Tad šįsyk nesuglumau, bet labai pasipiktinau ir nusivyliau tuo, kaip dirba Lietuvos "žurnalistai".
Profesorė konferencijoje nuostabiai kalbėjo ir kvietė tarpusavio meilei, akcentavo, kad tolerancija yra dvipusis procesas, jog turime kalbėti ne vien apie lietuvių santykius su žydais, bet ir į pastarųjų reakcijas... Na, neperpasakosiu kalbos, galėsite pirmadienį ją perskaityti. Tenoriu pasakyti, kad tai, kaip ši kalba pateikta, cituota Delfi.lt, reiškia tik dvi galimybes: arba žurnalistei nepakako išsilavinimo ir proto suvokti, ką Profesorė sakė, arba pritrūko sąžinės nebandyti kurti dirbtinių sensacijų tokiu jautriu klausimu.
Tikrai nepažįstu žurnalistės asmeniškai, tik žinau, kad ji baigusi Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą. Tai reiškia, kad išsilavinimo suprasti, kas kalbama lietuvių ir žydų santykių tema, tarsi pakanka. Nežinau kieno iniciatyva buvo pateikti tekstą būtent taip - žurnalistės ar portalo redaktorių. Tačiau žinau tai, kad tokios publikacijos, kurios sukarikatūrina labai jautrius klausimus yra ta "žurnalistika", dėl kurios mes, dirbantys žiniakslaidos priemonėse, pradėti vadinti žūrnaiiūgomis.
Labai apmaudu.. Skaudu dėl tokio šviesaus žmogaus, kaip profesorės I, Veisaitės įskaudinimo. Tai vienas iškiliausių Lietuvos žmonių ir gal net per daug geranoriška ir optimistiška, gal net per daug atlaidi ir tolerantiška. Kaip rodo ši publikacija Delfi.lt, Profesorė savo kalboje pernelyg šviesiai kalbėjo apie lietuvių geranoriškumą ir norą sugyventi su kitomis tautomis. Tiesa, pats nejučia pradedu dėti lygybės ženklą tarp Delfi.lt ir viešosios erdvės Lietuvoje apskritai. Tai skirtingi dalykai. Dėkui Dievui, jog skirtingi.
























Manau, kad reikia baigti visas šitas nesąmones ir nuolatinį žydų ir lietuvių tautų pjūdymą tarpusavyje. Karo nusikaltėliai seniai išgaudyti ir nuteisti. O jų būta abiejose kariaujančiose pusėse. Reiktų palinkėti vienas kitam, Izraeliui ir Lietuvai, klestėjimo ir nesikišti į vienas kito reikalus, o geriau paremti vienas kitą. Pasaulyje krizė tik įsibėgėja ir neaišku kas pasaulio ir mūsų visų laukia, tad naujų priešų kurti nereiktų.