Andrius Navickas. Politinis įšalas Rusijoje dar gilus

Vasario 4 dieną Kremliaus kritikams pavyko, nepaisant speigų, į gatves Maskvoje išvesti daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių. Tai, kad protesto akcijų dalyvių skaičius vis auga, teikia vilties, kad politinio pavasario šioje valstybėje kada nors sulauksime. Tačiau opozicijai perimti valdžią iš V. Putino bus labai sunku. Bent jau šį pavasarį.

Po gruodžio protestų V. Putinas kurį laiką atrodė sutrikęs. Jis nesitikėjo, kad jo zonoje kažkas gali nepaisyti jo autoriteto. Tačiau jau dabar matome, kokį atsaką jis sugalvojo. Net ir susiskaldžiusi opozicija sugeba patraukti šimtą tūkstantį maskviečių? Prašom, V. Putinas sugeba dar daugiau žmonių suvežti į jį palaikantį mitingą. Na ir kas, kad didžiajai daliai tokio mitingo dalyvių reikia kažkiek sumokėti - pinigų Kremlius turi. Jei reikės, atsispausdins dar.

V. Putinas pamatė, jog prieš jį sukilo inteligentija ir vidurinioji klasė". Ką gi, tegu D. Medvedevas ir toliau imituoja diskusijas su studentais, inteligentija, o V. Putinas turi savo ištikimą elektoratą: darbininkus, provincijos gyventojus. Todėl šiandien jis nė kiek nesiginčija su opozicionieriais. Jis eina kitu keliu: neseniai buvo paskelbta absurdiška žinia, kad visi nufilmuoti vaizdai, kuriuose atskleidžiamos falsifikacijos per rinkimus, yra pagaminti Amerikoje. Inteligentija tokiais paistalais nepatikės, tačiau jie skirti ne jai, bet tiems, kurie nepakenčia Amerikos, inteligentų ir džiaugiasi premjero tvirta ranka.

V. Putinas nepatenkino nė vieno opozicijos reikalavimo. Jis veikiau  išsišaipė iš jos lyderių ir pasiūlė visiems kartu stebėti, kaip jis triumfuoja per rinkimus. Manau, kad V. Putinas tvirtai įsitikinęs, kad antrojo turo neprireiks. Svarbiausia priežastis - opozicijos susiskaldymas. Prie jo dar prisidėjo ir Vyriausioji rinkimų komisija, atsisakiusi įregistruoti Grigorijų Javlinskį, bet įregistravusi Prochorovą ar Genadijų Ziuganovą. Dabar opozicijai tenka spręsti neišsprendžiamą galvosūkį: kaip elgtis per rinkimus?

G. Javlinskis ir jo šalininkai veikiausiai boikotuos rinkimus. Komunistai tikrai juose dalyvaus ir rems savo lyderį. Dalis opozicijos rems Prochorovą, tačiau jis tikrai nėra tas kandidatas, kuris šiandien būtų panaųus į riterį, galintį nugalėti Kremliaus drakoną.

Rašytojas Borisas Akuninas ragina visus opozicijos dalyvius priimti vieningą sprendimą ir jo laikytis. Tačiau jis pats prisipažįsta, jei būtų nuspręsta būtinai dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už kurį nors kandidatą, jis galėtų balsuoti tik skaudama širdimi. Tikrai bus daug tokių, kurie pasakys - nedalyvauju politiniusoe žaidimuose.

Šiandien Rusijos opozicijai labai trūksta charizmatinio vienijančio lyderio. Taip pat labai trūksta atramos ne tik Maskvoje. Peterburge opozicijos protesto akcijose dalyvauja kur kas mažiau žmonių nei Maskvoje. jau nekalbu apie provinciją, kur tik dygsta opozicijos daigai.

Galima konstatuoti du dalykus: nors Rusijoje antikremliškos nuotaikos stipresnės nei bet kada anksčiau per pastaruosius dvylika metų, tačiau tikro politinio atgimimo dar teks palaukti. Kovo 4 dieną, kai vyks rinkimai, opozicijai dar nepavyks suduoti tikrai stipraus smūgio V. Putinui. Tačiau, jei nepritrūks kantrybės ir išminties  po truputį perimti darbininkus, provincijos gyventojus iš V. Putino, jo režimui tikrai ateis galas. Labiausiai intriguojantis klausimas - o kas paskui?