Paprasčiausias atsakymas kodėl vargsta “Bernardinai” yra tai, kad dauguma potencialių skaitytojų praktikuojančių katalikų (statistinių neminiu) ištikimai laikosi vieno Kristaus pamokymo. “Kas Dievo – Dievui, kas ciesoriaus – ciesoriui”. Dievui prisiskaito sekmadienio rytas bažnyčioje. Internetas, deja, lieka “ciesoriui”. O nuo “ciesoriaus” Bernardinai stengiasi atsiriboti…

Kokios gali būti diskusijos dėl krikščioniškos žiniasklaidos reikalingumo - man ji būtina. Jūsų tinklalapyje man patinka dieną pradėti nuo Evangelijos. Po to pereiti prie kasdienių rūpestėlių kaip duonos kasdieninės. O dėl parėmimo - net gėda pasidarė. Skaitau kasdien, o kad yra "Paremk" - nemačiau. Tik už "stebuklo" akis užkliuvo. Gal iš tikrųjų elgetų nemėgstu. Tik elgetai aukoju už nieką. Jūs neelgetos. Jums privalu net ir pareikalauti iš tokių nesusipratėlių kaip aš. Parėmiau nors ir nedaug. Ir paremsiu kiekvieną mėnesį.

sveiki, krikščioniška žiniasklaida tikrai yra būtina, ir čia net kalbos apie tai negali būti. Kai paskaitai jūsų tinklapį tikrai atsigauni, skirtingai nuo viso to bulvarinio skaitalo. Dėl paramos, tai mano galva reikėtų labiau sukonkretinti reikiamos pagalbos kiekį, kaip pvz. bėdų turguje, yra pasakoma, kad pakeisti langus kainuoja 4000 Lt, ir tada ieškoma per sponsorius tos sumos, arba pvz. norima nupirkti kažkokią aparatūrą onkologiniams ligoniniams už 500 tūkst. Lt ir bandoma per labdaringą koncertą ir žinutėmis surinkti šią sumą. Taip ir Bernardinams gal reikėtų kažkaip išgryninti problemą, pasidalinti kokia jų padėtis yra realiai, ko trūksta, ir tada aš tikiu bendromis jėgomis visi paremsime. Sėkmės jums.

Sutinku su jumis, aurum, visu100proc. Man tik pati A.Navicko prašymo forma užkliuvo, kažkaip be vilties to stebuklo sulaukti. Nesvarbu. Sunkus portalo darbuotojų darbas ir tikriausiai dar sunkiau tos paramos prašyti. Kaip ten bebūtų, linkiu sulaukti stebuklo, parėmiau realiai, ne filosofiškai. Rašau ne kad pasigirčiau, o kad geras pavyzdys užkrėstų ir kitus. Gyvuokit.

nelabai noriu sutikti su gerb.Liepa - su visa pagarba :). del elgetavimo ir jausmo, kad tavim naudojas. Man atrodo, jausmas kad tavim naudojas gali kilti tuomet, kai neaisku kas pateikiama uz tai, ka duodi, prie ko prisidedi. O cia juk viskas aisku, bernardinai pateikia ka pateikia. Sakyciau, cia patiems bernardinams gali kilt mintis, kad jais naudojas :) skaitom dovanai ir ne nesusimastom kad gal reiktu paaukot. Taip pat manau, kad mumyse dar nera samomingumo, kas liecia aukas. Tulam lietuviui prasymai aukoti daznai atrodo labai itartinai... Kiek zinau uzsieny pilna visokiu projektu, kurie nebijo prasyt auku ir zmones ne tik karts nuo karto aukoja, bet net gi isipareigoja remti reguliariai... Ypac krikscioniskoj erdvej raginimus aukot nevadinciau elgetavimu ir negaleciau pasakyt, kad jie gali primint elgetavima (be to, elgetavimas - kai zmogus tik praso, ir nedirba savo rankomis....).. Prisiminkime Jezaus zodzius- Jis ragina isigyti nenykstanti turta danguje, pagiria nasle, kuri imeta visa savo pragyvenima, pasako palyginima apie gailestinga samarieti ir t.t., ir t.t... Taigi manau, kartais reikia garsiau ir drasiau priminti tikintiesiems apie aukos galimybe ir butinybe. Del to yra gerai kai kas primena, kad reikalinga ne filosofine auka, o reali ir apciuopiama :) Deja, tikrai mes bunam sklidini abstrakcios meiles ir nepagalvojam, kad susvetimejimas gali but pradet gydomas nuo musu paciu, o ne nuo kazkieno kito... Ir kiek man zinoma, dazniausiai tie, kas dirba panasiuose projektuose kaip sis portalas, uzdirba tikrai labai nedaug... Del to puiku, jei kas perka ir iperka bedas bedu turguje ar aukoja inkstus, bet ir cia dirba tie, kurie aukoja savo gyvenimus... kasdien... Jie neipirktu bedu turguje, kaip ir neiperka kokybiskesnio gyvenimo sau.