2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Andrius Navickas. Vilniaus politikai šaiposi iš vilniečių- Zebedeno gatvės akibrokštas

Deja, tampa įprasta, kai politikų sprendimus sunku vertinti kitaip, nei kaip pasityčiojimą iš visuomenės. Neretai kyla klausimas – ar politikų cinizmas turi ribas? Kai tik pradedame galvoti, kad kvailiausi ir akiplėšiškiausi sprendimai jau praeityje, politikai vėl mus nustebina. Na, o Vilniaus miesto taryba – tai bausmė vilniečiams, kad nepradėtume puikuotis, jog gyvename tokiame puikiame mieste. Regis, politikai daro viską, kad tik subjaurotų Vilnių ar bent padarytų pakuoku objektu.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto tarybos sprendimas vieną iš Verkių seniūnijos gatvių pavadinti Zebedeno vardu. Primenu, kad Zebedenas, pasak metraščių, įsakė nužudyti misionierių Brunoną. Ši „geniali“ iniciatyva kilo liberalui Vidmantui Martikoniui, kurį, kiek suprantu, supykdė idėja vieną iš Vilniaus gatvelių pavadinti kankinio Brunono vardu. Politiko nesutrikdė net tai, kad dauguma Europos miestų, turinčių turtingą tradiciją, vadina aikštes, gatves misionierių vardais. Tiesa, jokiems save gerbiantiems miestelėnams nekyla idėja gatves pavadinti Bruto, Judo Iskarijoto ar kurio nors kito žudiko, išdaviko vardu. Na, bet lietuviai – drąsi tauta. Ypač ta jos dalis, kuri į pasaulį žvelgia pro valdiško kabineto langą.

Na gerai... Vienam ekscentriškam politikui kilo kvaila idėja, o ką galvoja kiti? Kiek suprantu, absoliuti dauguma Vilniaus tarybos narių vadina save krikščionimis ir buvo informuoti, kas toks tas Zebedenas, tačiau tai nesutrukdė priimti gėdingo sprendimo.

Na taip, žmonės gyvenantys gražiai pavadintoje gatvėje, nėra prastesni už tuos, kurie gyvena gatvėje kvailu pavadinimu. Tačiau ar tai pakankamas pagrindas darkytis ir įžeidinėti kitus? Teko girdėti priekaištą, kad misionieriaus Brunono į Lietuvą esą niekas nekvietė, esą Zebedenas ne vienintelis žmones žudęs veikėjas – juk vadiname gatves ir partizaniniame kare dalyvavusių žmonių vardais. Tačiau pagarba partizanams ir pagarba tam, kuris nužudė beginklį žmogų, skelbusį Gerąją Naujieną – visiškai skirtingi dalykai. Taip, mums gali nepatikti Cezaris ar jo politika, tačiau mes nepuolame vadinti aikščių Bruto vardu. Net ir ateistiniuose kraštuose neatrasime Judo Iskarijoto gatvės. O Vilniaus jau turi Zebedeno gatvę...

Manau, kad šiuo atveju svarbu, kad mes, miestelėnai, išreikštume savo poziciją. Ne tik per rinkimus, kurie bus po daugiau nei metų, bet šiandien. Galime kreiptis į Vilniaus miesto tarybos narius ir paklausti – gal pakaks daryti kvailystes?

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • RSS srautas
  • spausdinti

Gimiau 1972 metais Vilniuje. Baigiau S. Neries vidurinę. Paskui Vilniaus Universitetą. Esu filosofijos daktaras. Pagrindinė veikla - Bernardinai.lt ir "Kelionė su Bernardinai.lt" vyr. redaktorius. Vedęs. Auginame dukrą Dominyką.

BERNARDINŲ ŽMONĖS

  • Valdas Kilpys

    Šį pasaulį pirmą kartą išvydau gūdžiame Žemaitijos kaime. Mokyklą baigiau mieste, kuriame ... »

  • Agnė Markauskaitė

  • Andrius Navickas

    Gimiau 1972 metais Vilniuje. Baigiau S. Neries vidurinę. Paskui Vilniaus Universitetą. Esu filosof... »

  • Dalia Rauktytė

  • Jovita Sandaitė

    Jau žmogus... »

  • Antanas Šimkus

    Bernardinai.lt žurnalistas nuo 2009 metų rudens. Vilnietis nuo 1977-ųjų pavasario. Kartkartėmis... »

  • Kristina Urbaitytė

    Žurnalistė. 2009 m. baigtos Žurnalistikos bakalauro studijos Vilniaus universitete; 2008 m. prad... »

  • Lina Valantiejūtė

    Bernardinai.lt tikrąja to žodžio prasme man buvo išsvajoti. Ir tebėra. Baigus bakalauro studija... »

  • Jūratė Važgauskaitė

    Naujienų redaktorė. Gimiau Lietuvos viduryje, kažkada, kai lijo lietus ir krito lapai. Tokį ru... »

  • Zigmas Vitkus

    Šį pasaulį išvydau 1979 metų lapkritį. Iki aštuoniolikos gyvenau viename iš Kauno „komiblo... »

  • Saulena Žiugždaitė

    Religijos redaktorė. Gimiau ir augau Marijampolėje, kurią imu branginti ir vertinti vis labiau. 1... »