2012 m. vasario 11 d., šeštadienis

ANDRIUS NAVICKAS » KOMENTARAI

Visi kalti, tik dar ne visi suimti?

Kol panašūs dalykai nenutinka su mumis ar mūsų artimaisiais, mes liekame arogantiški ir ciniški - deja, mums moko solidarumo tik skausmas.. Tikrai gerbiu policininkų darbą. Kita vertus, įsivaizduokime, kad jaunuolis iš Aleksoto, tai mūsų vaikas. Jis išėjo pasivaikščioti ir paskui sužinome, kad jau areštinėje. Taip, kažkada mums pasakys "atsiprašau". Tačiau tai, kas bus iki to "atiprašau", paliks sunkių traumų. Ar apie tai susimąstome? Labai norėčiau, kad po tokių straipsnių visi taptume jautresni vienas kitam.

Visi kalti, tik dar ne visi suimti?

Marijau, nežinau, koks yra Bernardinai.lt lygis.. Man visada atrodo, kad svarbu sąžiningai rašyti apie tai, kas tikrai svarbu. Tai, kad bet kuris nepilnametis gali būti suimtas be rimtos priežasties - tai didžiulė problema... Apie tai reikia skambinti varpais ir palikti tai ne tik toms žinaisklaidos priemonėms, kurios mėgaujasi kriminaline informacija.

Andrius Navickas. Propaganda ar ugdymas?

Manau, kad labai svarbu diskutuoti apie propagandos technikas ir apie manipuliacijas kuo plačiau. Juk šiandien rinkodara yra naujos kartos propaganda, kurios tikslas privers ar paskatinti mus užsinorėti tam tikrų paslaugų ar prekių. Absoliuti dauguma serialų rodo neformalią reklamą, kai herojai vartoja serialo rėmėų produkciją ar paslaugas. Teko skaityti, kad filmo "Supermenas II" kūrėjams "Philips Morris" sumokėjo nemažus pinigus, jog filmo metu superherojus sukiužintų furgoną, ant kurio užrašyta "Marlboro". Labai tikiuosi, kad mūsų pokalbis nesibaigia, bet skatins diskusiją, į kurią įsijungs ir kiti. O gal ir pats atsakysi tekstu su poleminėmis pastabomis ar su klausimais..

ESPRIT. Abdelwahab Meddeb. Religija ir politika (I)

Dėkui už patikslinimą. Dėkui, kad palieki vertinti patiems. Kita vertus, nelabai suprantu, kodėl mes turėtume skaityti ir domėtis tik tomis pozicijomis, kurios mums nepriimtinos. Mano įsitikinimu, dialogas su kitokia pozicija yra vienas iš svarbiausių šių dienų krikščionio užduočių.

Gintaras Aleknonis. 2011-ieji: pasirinkimas tarp pragmatiškumo ir idealų

Dėl dviejų dalykų tikrai norėčiau diskutuoti: pirmiausia, Snoro bankas. Galime džiaugtis, kad valstybė tarsi pademonstravo ryžtą ir išoperavo pūlinį. Tačiau, kiek suprantu, ši operacija kainavo 3 mljrd litų. Suprantu, jei jos nebūtų, nuostoliai galbūt būtų dar didesni. Tačiau, kita vertus, tai reiškia, kad VSD, Lietuvos bankas ir kitos institucijos, kurios turi užsiimti bankų sistemos priežiūra, neatliko savo pareigos. Šį klausimą bandoma nustumti, sakant, kad tai sudėtingas procesas. Tačiau ar tai pasiteisinimas? Ar vyrukai LB gauna didžiulius atlyginimus tam, kad darytų tik tai, kas lengva? Kitas dalykas - nebūčiau tiek vienareikšmiškas dėl Palestinos ir UNESCO. Klausimas -ar po jos priėmimo į UNESCO konfrontacija sumažėjo regione ar dar padidėjo? Ar tai, kad reikia gerbti palestiniečius, reiškia, kad turime pritarti ir visiems jų politinių lyderių veiksmams? Manau, kad ne. Nesutinku, kad tai galima lyginti su Golovatovo atveju. Trečias dalykas - manau, kad kalbant apie praėjusius metus, tenka prisiminti Kedžio istoriją, kuri atskleidžia, kokia supuvusi mūsų teisėtvarkos sistema. Ką reiškia "slapto liudininko" istorija? Taip pat būtina paminėti ir Kusaitės bylos groteską. Šiaip puiku skaityti Gintaro mintis, nes jos orientuotos į dialogą, o su sąžiningu ir protingu žmogumi visada įdomu diskutuoti.

N. Oželytė ir A. Peškaitis OFM. Tirpdant neapykantą

Perteisimas -tai labai svarbi vilties terapija. Jei mes sakome, kad nusikaltėlis glai keistis, tai perteiismas ir yra ta vilties žvaigždė, vardan ko... Kam už grotų laikyti žmogų, kuris iš tiesų pasikeitė ir nori bent kiek atlyginti savo padarytą nusikaltimą? Kam jį ir otliau išlaikyti už mūsų visų pinigus? Dėl aukų... Deja, bet po kiekvieno nusikaltimos mes visi esame aukos, net ir tie, kurie padarė, tiap pat ir tie, kurių tarsi tai tiesiogiai nepalietė. Tikiu, kad prasminga eiti pas kiekvieną, kuriam reikia pagalbos. Arūnas ir Nijolė eidavo ar eina pas kalinius, Knopė gali eiti pas nužudytojo vaikus ar žmoną. Čia nėra buhalterijos galimybės palyginti, kam labiau ir ko reikia

Andrius Navickas. Konstitucinis Teismas - tautos valios gynėjas ar gyvenimo mokytojas?

jei remtis vien tekstu neimanoma, o atsizvelgti i tai, kas buvo manoma, priimant KOnstitucija, neverta, tai, atleiskit, kokiu pagrindu egzistuoja Konstitucinis Teismas ir ką jis saugo. Ar tai teisėkūros įrankis? Tada iš tiesų jam telieka būti gyvenimo mokytoju. Beje, būtent KT primeta mums, kas yra seima, nes teigia, kad jo interpretacija negincytina ir galutine, o koncepcijas glaima keisti, įstatymus taip pat, jei tik keičiasi visuomenės poreikiai ir lūkesčiai.

Andrius Navickas. Konstitucinis Teismas - tautos valios gynėjas ar gyvenimo mokytojas?

To JJ- iš KOnstitucijos kylančią? Tačiau pažvelkite į KT argumentavimo būdą. Jis remiasi ne tiek Konstitucijos tekstu, kiek sociologų interpretacijomis ir panašiai. Štai Jarašiūnui ir Ruškytei atrodo kitaip, ar ne? Jarašiūnas, beje, buvo vienas iš Konstitucijos teksto kūrėjų. Nežinau, kurie iš visų šių žmonių geriausi konstitucionalistai, tačiau ne tame esmė. Mano klausimas JJ - jūs tikrai sąžiningai manote, kad priimant Konstituciją, jos kūrėjai ir balsuotojai galvojo, kad šeima negali būti siejama vien su santuoka? Jei manote, kad dabar nuostatos pasikeitė, tai inicijuokite koNstitucijos pataisymus, o ne išsikvieskite septynias dvasia, kurios nurodys, ką privalome vadinti šeima.

Andrius Navickas. Konstitucinis Teismas - tautos valios gynėjas ar gyvenimo mokytojas?

Pakartoju esmę: Konstitucinis teismas, nusprendęs, kokia šeimos samprata jam atrodo geresnė, imasi tautos valios funkcijų. Jei jis būtų nusprendęs, kad nėra pagrindo KOnstitucijoje būtinai sieti santuoka ir šeimą, būtų daugiau mažiau normalu, nes tai reikštų, kad čia jau paliekama laisvai apsispręsti mums visiems. Per mūsų rinktą Seimą, kuris turi tokius įgaliojimus, o ne per KT, kuris turi aiškinti įstatymus, o ne juos kurti.

Savaitės pokalbis. Kun. Vaclovas Aliulis: Jurgio Matulaičio metų perspektyvos

Dėkui labai Kunigui. Mano požiūriu, jis iškelia labai svarbius klausimus. Ypač man atrodo svarbūs, kiek - mes, krikščionys - ne tik mokome kitus apie Bažnyčios socialinį mokymą, bet bandome jį įgyvendinti savo kasdienėje veikloje. Pagaliau, kiek pačios Bažnyčios struktūruose jis įgyvendinamas.

« < 1 - 2 - 3 - 4 - 5 > »

Gimiau 1972 metais Vilniuje. Baigiau S. Neries vidurinę. Paskui Vilniaus Universitetą. Esu filosofijos daktaras. Pagrindinė veikla - Bernardinai.lt ir "Kelionė su Bernardinai.lt" vyr. redaktorius. Vedęs. Auginame dukrą Dominyką.

BERNARDINŲ ŽMONĖS

  • Valdas Kilpys

    Šį pasaulį pirmą kartą išvydau gūdžiame Žemaitijos kaime. Mokyklą baigiau mieste, kuriame ... »

  • Agnė Markauskaitė

  • Andrius Navickas

    Gimiau 1972 metais Vilniuje. Baigiau S. Neries vidurinę. Paskui Vilniaus Universitetą. Esu filosof... »

  • Dalia Rauktytė

  • Jovita Sandaitė

    Jau žmogus... »

  • Antanas Šimkus

    Bernardinai.lt žurnalistas nuo 2009 metų rudens. Vilnietis nuo 1977-ųjų pavasario. Kartkartėmis... »

  • Kristina Urbaitytė

    Žurnalistė. 2009 m. baigtos Žurnalistikos bakalauro studijos Vilniaus universitete; 2008 m. prad... »

  • Lina Valantiejūtė

    Bernardinai.lt tikrąja to žodžio prasme man buvo išsvajoti. Ir tebėra. Baigus bakalauro studija... »

  • Jūratė Važgauskaitė

    Naujienų redaktorė. Gimiau Lietuvos viduryje, kažkada, kai lijo lietus ir krito lapai. Tokį ru... »

  • Zigmas Vitkus

    Šį pasaulį išvydau 1979 metų lapkritį. Iki aštuoniolikos gyvenau viename iš Kauno „komiblo... »

  • Saulena Žiugždaitė

    Religijos redaktorė. Gimiau ir augau Marijampolėje, kurią imu branginti ir vertinti vis labiau. 1... »