Antanas Šimkus. Biblioteka Bernardinuose? Kodėl gi ne?
Ko gero, nieko nestebina, kai iš kur nors tarsi ledinio vėjo gūsis atskrieja žinia: ten ir ten uždarytas toks ir toks bibliotekos filialas. Ir dažniausiai po vieną tokios žinios neskraido.
„Žinote, dabar nebėra kaip gauti naujų knygų, jau nekalbant apie pinigus pastato išlaikymui ir algoms, neduoda niekas, taupom, optimizuojamas bibliotekų tinklas“, - lyg išmokto eilėraštuko žodžius dirbtine apgailestavimo intonacija išberia koks politinis veikėjas.
„Na, ir šiaip, kas gi čia skaito?.. Internetą juk galima atsivesti. Į rajono centrą nuvažiuoti“, – lyg gindamasis paskėsčioja rankomis kostiumuotasis, sėda į savo parketinį džipą ir nurieda duobėtais vietinės reikšmės keliais į šviesų optimizuotą rytojų.
O dar viena bendruomenė lieka be galimybės pasirinkti knygą... Šios bėdos opios ne tik regione, bet ir Vilniuje. Mažieji filialai ir čia tyliai pranyksta.
Užtat labai džiaugiuosi, kad tokios institucijos likvidavimo vajų metu gali būti ne tik naikinamos.
Šį sekmadienį (spalio 2-ąją) savo akimis įsitikinau – po Šv. Mišių pašventinta ir atidaryta Bernardinų parapijos biblioteka.
Nedidelis kambarys (buvusios Giedojimo mokyklėlės patalpos), dvi didelės spintos, pritutintos sudovanotų knygų... Megalomanams gal ir nelabai koks įspūdis... Bet jie tokiuose kambariuose ir nesilankytų – klaustrofobijos pavojai...
Leidinių mačiau tikrai gerų – ypač dvasinės ir grožinės literatūros.
Žmonių suvežtas knygas atrinko, sudėliojo, dvi savanorės bibliotekininkės – Jūratė ir Rasa. Šių mielų moterų ir reikės ieškoti norint parsinešti namo ką nors naudingo pasiskaitymui. Biblioteka dirbs valandą prieš vakarines pamaldas trečiadieniais (nuo 17 iki 18 val.) ir po valandą sekmadieniais – po rytinių Šv. Mišių (nuo 12 iki 13 val.) ir prieš vakarines (nuo 16 iki 17 val.).
Kadangi man pavyko pačią pirmą dieną patekti į tą stebuklingą bibliotekos kambarį, neištvėriau, pasiėmiau vieną knygą ir aš – Broniaus Radzevičiaus „Link Debesijos“. Nuostabi knyga, kurią buvau primiršęs.
Gražiai prasideda spalis Bernardinuose. Vartomų lapų šnaresiu. Parsinešiau jo dalelę į namus ir aš. Visą mėnesį galėsiu džiaugtis. Iki grąžinimo.
























Manau, reikėtų iki pačių bibliotekininkių ateiti ir jų paklausti, nes vietos ten nėra daug.