Antanas Šimkus. Lesyklėlė
Po ilgesnio laiko dirstelėjau savo į elektroninio pašto skrynutę. Pastebėjau, kad „šventinių institucinių“ sveikinimų srautas peraugo į grėsmingą potvynį, ir jau nebe skrynutės reikia, o skrynios, gal net konteinerio...
Iš karto supratau – jei nieko nedarysiu, dar truputėlis, ir skrynutė sprogs. Pirmoji mintis – na, ir tegu sau... Antroji, kažin ar geresnė už pirmąją – viską ištrinsiu, viską viską... Tuoj ateis trečioji mintis, be abejo, visa tai paversianti kompromisu, bet tegul tai būna paskui...
O kol kas pasvajosiu, kad nuo rytojaus laiškus ir atvirukus rašysiu tik ant popieriaus, tokius tikrus, tokius tiesius sveikinimus kreiva rašysena. Su kai kuriais brangiais artimais ir ryt susitiksiu, paspausim rankas – taip seniai nesimatėm. Kai kam paskambinsiu mobiliuoju, pakalbėsiu ką nors mobilaus. Išklausysiu ne mažiau entuziastingų apie..
Apie „sveiki sulaukę“ ir „laimingų naujųjų“, žinoma. O paskui bus tik daugtaškiai lyg trupiniai lesyklėlėje... Juos išles zylės.
Kaip ir visą mūsų būsimą laiką kas nors išlesa. Galima tuo džiaugtis, galima liūdėti. Stengiuosi džiaugtis. Nes kol nors vienas trupinėlis dar lesyklėlėje liko, yra tikėjimo, kad kam nors jo prireiks...
kartais nutinka žmonėms, turintiems per daug reikalų, visokių keistenybių. vienam pažįstamam, per keletą darboviečių besidarbuojančiam, trečiajame darbe visa kas su skrynutėmis susiję - tai ji vienam neveikia, tai kitam kažko trūksta, dar kitam - žiū, ir per daug... šiaip ar taip, tas kolektyvas kažkodėl įsivaizduoja, kad už IT sritį atsakingas žmogus tik per IT priemones ir tebendrauja, tad užuot paklausę tiesiai, siunčia. paskui persiunčia - suprask - "primenu, kad...." kažkas teiraujasi, ar pandeminiai gripai nepuola, kažkam rūpi akinių dioptrijos ir Optikos salono nuolaidų kortelė...
Prasidėjus kalėdinei pasiutpolkei ir skrynutėms užsipildžius 'džinglbelz' mėšleliu, teko skubiai užveist 'pandeminį virusą' serveriuose visam tam numarinti.
va ten tai buvo ašarų ir triukšmo dėl kalėdinio skrynučių turinio. o jam kas - gūžt pečiais, kreivai šypt, ir vėl nakvot į pirmą darbą....