Man irgi sukyla minčių – o koks turėtų būti tas tinklaraštis, kuriame pasirašau ir vardu, pavarde?

Ar gąsdina ta pataisa – „mano“, bet „visiems“? Aišku, kad gąsdina.

Gal ir dėlto šiek tiek esu linkęs palūkėti, prieš raštiškai paleisdamas spontanišką mintį. Bet nemanau, kad tai gerai. Galima būtų paprasčiau rašyti žodžius, už kuriuos galiu pasirašyti. Vardu ir pavarde.

Jei visi nuosekliai laikytųsi „perfekcionistinės“ linijos, tinklaraštis kaip toks netektų prasmės - išvis nebūtų prasmės rašyti.

Pavyzdžiui, man labai įdomu skaityti, kas talpinama „Bernardinų žmonėse“. Ir nebūtinai išvinguriuota viskas iki „barokoko“ turi būti. Juk yra įvairių žmonių, įvairių raiškos būdų. Tai ir yra puiku.

Svajonė: tiesiog – šoktelėjo mintis, ir užfiksavau. Ir paleidau. Ir skrenda. Ir gerai.

Ale gi baisu, ims ir šleptels žemėn:-) Visiems matant... Kokia gėda, kokia gėda;-) Vai vai vai...

Linkėjimai!