Antanas Šimkus. Sporčiuks

Nedaug išmanau apie didįjį sportą. Kažin ar įžvelgčiau, kokiam šešėlyje slapstosi mažasis. Bet kai Bernardinai.lt komentaruose užsimenama, jog trūksta sporto skyriaus, norisi energingai palinkčioti galva.

Taip, taip, ir man trūksta. Kartais toks ilgesys apima – kaip tą netikėtai vidurvasary susirgusį ligoniuką, kuris priverstas gulėti lovoje, kai kieme girdėti dunksintis kamuolys ir šūkaujantys žaidėjai.

Aišku, kai pakeitėme išvaizdą ir padaugėjo skyrių skirsnelių, jau dabar nepakanka profesionalo atskyrio, kad viską, ko norime, aprėptume. Ir artimiausiu metu turbūt kolektyviai pajėgtume aprašinėti tik vieną sporto šaką – nesibaigiantį darbų maratoną. Na, gal dar apie kiek netikėtai, bet logiškai beišformuojamos stalo futbolo lygos peripetijas. Tačiau ateity? Gal iš tikrųjų vertėtų?

Kas būtų, jei, tarkim, po dvejų metų, 2011-aisiais, Lietuvoje vyksiančio Europos vyrų krepšinio čempionato metu skyriaus „Sportas“ neturėtume?

Mums labai pasisektų, jei lietuviai įveiktų kuriuos nors varžovus daugiau negu 50 taškų skirtumu. Paslapčia įkrautume į skyrelį „Šypsenos“ ir nesuktume galvos. Jei rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra pasakotų apie pergalės receptą, galėtume iš bėdos patalpinti prie kitų receptų skyriuje „Skanaus“. Žinias apie krepšininkų fizinę parengtį rastume lentynėlėje „Sveikata“. Gal netgi kokią skambią pergalę galėtume įdėti politikos skyriun. Jei laimėtume per stebuklą, mažu šiaip taip įsiprašytume „Religijon“. Bent vienas rungtynes leidus žaisti senojoje Kauno sporto halėje, rezultatus įrašytume „Architektūros ir kultūros paveldo“ rubrikoje prie „Kultūros“... Žinoma, kiek perlenkiu.

Tačiau rimtai. Trūksta. Na, gal nebūtinai tokio didelio skyriaus kaip laikraščio „Sport-Ekspress“ paklodės – užtektų mažo mažulyčio skyreliuko. Gal ir svajonė... Bet vis tiek. Ir vardą galėtume duoti jam mažybinį – „Sporčiuks“.