Antanas Šimkus. Trumpas sutikimo žodis užklydusiam mėnuliui
Šiąnakt užklydęs svečias yra nereiklus, tik didokas – švyti viskas aplink nuo tos Češyro katino šypsenos. O iš tiesų – kas žino, kas iš tiesų tame mėnulyje? Taigi, niekas. Kai namuose toks svetys, man kažkodėl nesirimuoja vakariniai darbai, o nelygus kasnaktybės ritmas neleidžia išmokti darnių daiktų šešėlių šokio judesių. Vis dėlto neturiu kuo skųstis trumpam užklydusiam svečiui. Galiu pavaišinti ir arbata, ir sausainiais. Bet argi mėnuliui rūpi?. Tik šypsosi. Švyti. Švitina. Atsiverčiu knygą „Drugelis sniege“... Kaip tik... Mėnuo pilnaty... Raibuliuoja prie vartų Potvynio vilnys Šitaip rašė japonų haiku meistras Bašio Macuo. Gražu. Tik kaip tos nakties pilnaties pasemti į savo dienos tuštumą? Kaip?
