Ar p.T.V. tas veržlumas pavasariškai jaunatviškas (ypač paskutiniu atveju) yra kupinas Kristaus dvasios ir įkvepiamas klusnumo bei meilės Bažnyčios ganytojams? Kur konstruktyvi kritika ir pagarba ir klusnumas? Tai kelia abejonių. Geriau paskaitykime kas saisto ir Jus ir visus pasauliečius tikinčius ir dėl kokių dorybės požymių kai kurių reiktų ir išklausyti?, čia apie pavasario potvynį ir pralaidumą:V i s u o t i n i o V a t i k a n o I I S u s i r i n k i m o d o k u m e n t ų DEKRETAS DĖL PASAULIEČIŲ APAŠTALAVIMO APOSTOLICAM ACTUOSITATEM „Jaunuoliai nepaprastai įtakingi šiandienei visuomenei. Jų gyvenimo aplinkybės, mąstysena ir patys santykiai su šeima yra labai pasikeitę. Dažnai per greitai keičiasi jų socialinės ir ekonominės sąlygos. Visuomeninė ir net politinė jų reikšmė vis didėja, tuo tarpu jie patys atrodo nepakankamai subrendę tinkamai imtis naujų pareigų. Padidėjęs vaidmuo visuomenėje reikalauja iš jų ir atitinkamo apaštališko veiklumo, o ir pati jų prigimtis tam juos nuteikia. Bręstant sąmoningai asmenybei, verčiami užsidegimo gyventi ir reikštis, jie imasi atsakomybės ir trokšta įdėti savo dalį į visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Jeigu tas veržlumas bus kupinas Kristaus dvasios ir įkvepiamas klusnumo bei meilės Bažnyčios ganytojams, iš jo galima tikėtis gausiausių vaisių.“ http://www.lcn.lt/b_dokumentai/vatikano_2s/apostolicam-actuositatem.html