Saulena Žiugždaitė. Norėjosi kaip geriau, o išėjo kaip visada?

Pirmadienis po ilgų švenčių. Redakcijoje dalinamės įspūdžiais ir šiltai šaltais išgyvenimais. Mano mintyse dar ryškus prisiminimas apie sausio 1-sios šv. Mišių transliaciją per LTV. Transliacija tiesioginė, iš Vatikano, Mišioms vadovauja pats Benediktas XVI. Tikriausiai ne vienas ją matėte?

Įprastinė komentatorių komanda gana gražiai pasakoja, koks choras giedas, kas dalyvauja liturgijoje. Primena, kad nuostabūs vaizdai, kuriuos matome  – tai Romos šv. Petro bazilikos interjeras.

Nekantriai laukiu pamokslo. Paprastai šis popiežius visada sugeba nustebinti savo požiūriu į pasaulio aktualijas ir asmeninę žmogaus būtį, praplėsti horizontą netikėta perspektyva.

Šv. Dvasios įkvpėtas žmogus, nieko nuostabaus. Vienas iš didžiausių pasaulio intelektualų, pripažįsta ir nekrikščionys. Nebūtų tad labai neišmintinga leisti sau įsiklausyti, ką jis sako, ypač viešai, žinodamas, kad jo žodžius tradiciškai „skelbia nuo stogų“ visų penkių žemynų žiniasklaida.

Taigi, klausomės homilijos. Kuo toliau, tuo labiau jaučiasi, kad vertėjas improvizuoja. Tikriausiai yra kažkokios svarbios objektyvios priežastys, dėl kurių nacionalinės TV darbuotojai negali pasirūpinti homilijos tekstu iš anksto, jį išversti. Vertimas, ko ir norėti, išeina toks labai nuglaistytas, glaustas, be ryškesnių akcentų. Išklausiusi sutrinku, tai kągi mums norėjo pasakyti Benediktas XVI?

Gal tai vien mano asmeninė problema? Gal visa Lietuva puikiai suprato? O gal aš tiesiog per daug sureikšminu ir nežinau ko noriu? Svarbu juk šv. Mišios, tai yra, giesmės, skaitiniai. Na, jau pats faktas, kad turime transliaciją...

Visai liūdna pasidarė Mišioms baigiantis. Komunijos dalinimas užsitęsė, reikėjo užpildyti laiką - tad imama apibendrintai kalbėti apie vis dar „naująjį“ Katalikų Bažnyčios vadovą. Tikriausiai rimtai nesusimąsčius, eteryje nuskamba šabloniškas tekstas, esą šis popiežius ne toks kaip mūsų mylimas Jonas Paulius II, mažiau keliauja, mažiau reiškiasi...ir pan.

Pala pala... Bet juk balandį Benedikto pontifikatui bus jau penkeri... Žinoma, apibendrinti penkių metų pontifikatą – ne juokų darbas.

Kitas komentatorius skubiai pamėgina sušvelninti replikos „falcetą“: bet juk popiežius neseniai lankėsi Afrikoje, pasisakė užstodamas pačių silpniausiųjų teises... (Vis tik prisiminė, nudžiungu)

Kažkas pamini ir naująją encikliką, buvo girdėję apie tolimą reikalą su anglikonų bažnyčia.

Viskas.

Transliacijos pabaigoje jokio apibendrinimo, pagrindinės minties išryškinimo.

Na, tikrai nenorėčiau nieko užgauti, brangieji! Nuoširdžiai dėkoju už pašvęstą laiką ir pastangas, tačiau tiesiog norėtųsi linkėti kitą kartą nuosekliau išnaudoti nepamainomą galimybę.

Dejuojame, kad netikintys mūsų negerbia, bet ar dedame pastangų atskleisti ką gražiausio turime?

Kiek lietuvių katalikų žino, ką pabrėžia ir kur link veda Bažnyčios narius jos vadovas? Kokie svarbūs ekumeniniai poslinkiai įvyko (Pavyzdžiui, tai, kad jau garsiai kalbama apie Benedikto XVI susitikimo su Maskvos patriarchu Kirilu vietą neabetinai yra istorinės reikšmės faktas), kaip popiežius plėtoja dialogą su šiuolaikine religine ir pasaulietine kultūra? Juk mums tai įdomu!

Įdomu?!

Ką ten eiliniai žmonės, nežinau, ar daug kunigų, rengdami savo homilijas pasivargina atsiversti popiežiaus tekstus?

Žmonės – Dievo duodamos dovanos. Tiesa, jos ne vienodos. Deja, dažnai laimi inercija.

Ar jums taip neatrodo?