Saulena Žiugždaitė. Šiandien šventė

Šiandien šventė. Taip, graudi, šiurpi ir širdį lyg kuo skaudžiai suspaudžianti prisiminus tų sausio dienų įtampą, baimes ir nerimą. Bet ir tikra šventė, nes dabar į ją žvelgiame iš pergalės perspektyvos, pilnutinėje šviesoje. O jeigu jos nebūtų buvę, kas tada...?

Tikriausiai jokia kita diena metuose kol kas Lietuvoje nėra išgyvenama taip vienodai intensyviai, kuomet beveik neturi abejonių, ar pašnekovas jaučia tą patį, ką ir tu.

Nes mes savo kailiu "tai" patyrėme. Tad net mūsų vaikai persismelkę tuo žinojimu, tuo skausmu, baime ir pasididžiavimu, kuriuo alsuoja jų tėvai ir seneliai, gatvės. Daug aiškinti čia nereikia. Supranta iš pusės žodžio.

Žydų Velykos tikriausiai labiausiai panašios į tokią šventę. Iš kartos į kartą perduodama žinia, apie tai, kaip Dievas prisiminė savo tautą ir MUS išvedė iš Egipto žemės, iš vergijos namų. Ir taip tūkstančius metų, ir taip kiekviena karta, nes jei to nebūtų buvę...