Valdas Kilpys. Laukiu lietuviškojo Martino Liuterio Kingo
Šiandien yra Martino Liuterio Kingo diena. Nedaug tos dienos liko, bet prisiminti ją, manau, verta. Ne dėl madingo kosmopolitizmo, bet tiesiog jei ne šis žmogus - Amerika dabar būtų kitokia. Kitokie būtume ir mes (jei būtume).
Gerokai anksčiau skaitydamas Taylor Branch knygą „Vandenų išsiskyrimas“ („Parting the Waters“) aiškiai suvokiau Kingo reikšmę JAV istorijai: tai žmogus, kuris niekada nebuvęs prezidentu padarė daugiau nei tie, kurių vardai puikuojasi Baltuosiuose rūmuose. Amerika nebūtų didi valstybė, jei nebūtų gimęs Kingas.
Praėjus keturiasdešimt dviems metams po jo nužudymo verta prisiminti paprastą dalyką: istorija matuoja nuveiktus darbus tik jai vienai žinomu matu. Tai, kas atrodo aktualu dabar (ir amžiams) bus juokinga jau rytoj. O tai, į ką šiandien nekreipiame dėmesio gali pasirodyti reikšminga poryt ar po šimtmečių.
Pridėjęs ranką prie širdies prisipažinsiu: laukiu lietuviškojo Martino Liuterio Kingo.
Šiaip, tai gal to Kingo reikia ne laukti, o ieškoti jo ...savyje.
Ta prasme, jei kažkiek pastebėsi tą kas bus reikšminga tik už šimtmečių, tai gal jau pats turėsi dalelę kingo... kitaip to tikrojo Kingo gali nepažinti ir įsibedęs į jį nosimi...