Valdas Kilpys. Vėtra

Tiksliai nepamenu kas, bet, atrodo, vienas iš senesniosios kartos rusų aktorių yra pasakęs, jog jam kartais reikia „sujudinti kūną“, kad mintys galvoje pradėtų lakstyti kitaip. Dingojasi man, kad panašiai nutinka ir su miesto organizmu. Šiąnakt Kaune buvo tikras pragaras. Kiek esu gyvas nebuvau matęs tokio žaibuoto dangaus. Naktis jį užvaldydavo tik sekundės dalis, visa kita – didelė elektros išlydžių jūra. Didysis Fotografas savo blykstę nustatė nenutraukiamu režimu ir fotkino mus: išsigandusius, nustėrusius, galvą po antklode sukišusius. Užtat rytas – gryna atgaiva. Troleibuso vairuotoja visiems nuodugniai aiškino, kodėl pirmojo maršruto troleibusas nevažiuoja į Petrašiūnus, Nepažįstami žmonės trulike sveikinosi ir aptarinėjo nakties nutikimus. Rytiniai Laisvės alėjos vagabundos gėrė kavą prie nuvirtusios liepos, o daugiabučių gyventojai spėriai tampė šakas. Miesto kūnas sujudintas. Mes – jo minčių nuotrupos – kiek pakeitėme savo trajektorijas. Gerumo link. Tikiu ir tikiuosi, kad Anapusybės albumai pasipildė puikiomis nuotraukomis.