Sunku skaityti? Padidink tekstą, spausdamas ant aA raidžių straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Nepamiršk -> Paremti
Neįskaitai? Spausk teksto didinimo mygtuką. Paremk. Ačiū!

2020 06 25

Kostas Kajėnas

Gediminas Šulcas

bernardinai.lt

Skaitymo ir klausymo laikas:

36 min.

18 metų heroiną vartojusi Jolita: „Nesuprantu, kodėl aš dar gyva. Gal Dievulis saugojo“ 

Unsplash.com nuotrauka

Ketvirtame tinklalaidės „Priklausomybė nėra mirties nuosprendis“ epizode Jolitos istorija – apie 18 metų vartotą heroiną, nepasisekusią pirmąją reabilitaciją, narkotikų pardavinėjimą.

„Nepasakysiu, kad blogai gyvenau. Mano vaikystė buvo labai gera. Tėvukas išgėrinėdavo, bet jis buvo labai geras. Nebuvo agresyvus, buvo atsakingas, visą laiką eidavo į darbą. Nesuprasdavau, kodėl mama ant jo rėkia“, – apie savo vaikystę kalba Jolita.

Ji neatsimena, kad jai būtų buvę gėda, kad tėvas geria, bet vis tiek šią tiesą slėpdavo nuo klasės draugų. Į namus juos atsivesdavo tada, kai nebūdavo tėvų.

Paauglystėje Jolita pirmą kartą pabandė klijų. Jai labai patiko šios narkotinės medžiagos „efektas“, t. y. haliucinacijos, sukelta būsena. Nuo tėvų mergina šį naują įprotį slėpdavo: „Sakydavau, kad tapetus klijavau“, – pasakoja Jolita.

Heroino Jolita pirmą kartą pabandė su draugu. Vieną vakarą aptikusi jį rūkant ir supykusi pabandė ir pati.

„Iš piktumo ir smalsumo, – kalba moteris. – Dingdavo mano problemos, įtampos, pykčiai, nestresuoji, pasaulis geras. Aš kaip karalienė vaikštau, nu „lafa“, kaip aš mėgstu sakyti. Ne iš karto, bėgant laikui, pripratau prie heroino.“ Po trejų metų vartojimo moteris pasijuto nėščia ir išsigando, kad narkotikų vartojimas gali pakenkti vaikui.

Vėliau moteris išsiskyrė su sūnaus tėvu, susirado kitą draugą, kuris prekiavo narkotikais. Kartu jie gyveno dvyliką metų: vyras jai parnešdavo dozių.

Ši tinklalaidė skirta kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija ar moralas, bet liudijimas, kad visuomet yra kitas kelias. Siekime kartu griauti nusistovėjusias nuostatas, kad priklausomybė yra valios trūkumas ar apsileidimas.

Netiesa ir tai, kad priklausomybės ligos paliečia tik socialiai pažeidžiamus asmenis ar tik tam tikras mūsų visuomenės grupes. Tai liga, kuri priklauso nuo įvairių veiksnių. Tai pat ir nuo vienišumo išgyvenimo, iliuzijos, kad psichoaktyvios medžiagos gali padėti nuo viso to pabėgti.

Priklausomybė nėra mirties nuosprendis. Kelias atgal į gyvenimą tikrai yra, tačiau jis nėra lengvas, todėl ženkime juo kartu. 

Priklausomybes turinčių asmenų bendruomenė „Aš esu“

Adresas: Šv. Stepono g. 37, Vilnius

El. paštas: [email protected]

Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:

Patinka tai, ką skaitai?

Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!

Paremsiu