Klausymo laikas:

35 min

18 metų heroiną vartojusi Jolita: „Nesuprantu, kodėl aš dar gyva. Gal Dievulis saugojo“ 

„Nepasakysiu, kad blogai gyvenau. Mano vaikystė buvo labai labai gera. Tėvukas išgėrinėdavo, bet jis pas mane buvo labai geras. Jis nebuvo agresyvus, atsakingas, visą laiką eidavo į darbą. Nesuprasdavau, kodėl mama ant jo rėkia“, – apie savo vaikystę kalba Jolita.

„Neatsimenu, kad man būtų buvę gėda, kad tėvas geria, bet vis tiek slėpdavau nuo klasiokų. Į namus juos atsivesdavau tada, kai nėra tėvų, bet pačios gėdos jausmo, kad tėvas geria, neatsimenu“, – pasakoja moteris.

Paauglystėje Jolita pirmą kartą pabandė klijų. Jai labai patiko šios narkotinės medžiagos „efektas“, t.y. haliucinacijos, sukelta būsena. Nuo tėvų mergina šį naują įprotį slėpdavo: „Sakydavau, kad tapetus klijavau“, – pasakoja Jolita.

Heroino Jolita pirmą kartą pabandė su draugu. Vieną vakarą aptikusi jį rūkant ir supykusi pabandė ir pati: „Iš piktumo ir smalsumo“, – kalba moteris.

„Dingdavo man problemos, įtampos, pykčiai, nestresuoji, pasaulis geras. Aš kaip karalienė vaikštau, nu „lafa“, kaip aš mėgstu sakyti. Ne iš karto, bėgant laikui, pripratau prie heroino“, – prisimena savo patirtis heroiną rūkiusi moteris. Po trejų metų vartojimo moteris pasijuto nėščia ir išsigando, jog narkotikų vartojimas gali pakenkti vaikui.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Vėliau moteris išsiskyrė su sūnaus tėvu, susirado kitą draugą, kuris prekiavo narkotikais. Kartu jie gyveno dvyliką metų: vyras jai parnešdavo dozių.

Ketvirtajame tinklalaidės „Priklausomybė nėra mirties nuosprendis“ epizode Jolitos istorija:  apie 18 metų vartotą heroiną, nepasisekusią pirmąją reabilitaciją, narkotikų pardavinėjimą.

Priklausomybes turinčių asmenų bendruomenė „Aš esu“
Adresas: Šv. Stepono g. 37, Vilnius
El. paštas: [email protected]

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.