2004 02 23

Giedrius Kiaulakis

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Giedrius Kiaulakis. Antisemitizmas Lietuvos žiniasklaidoje

 
  Giedrius Kiaulakis

2004 m. vasario 20 d. dienraštyje “Respublika” tituliniame puslapyje puikavosi karikatūra, kuri nebūtų padariusi gėdos nė vienam propagandiniam nacistinės Vokietijos laikraščiui ar plakatui: žydas ir gėjus laiko Žemės rutulį, o virš piešinuko užrašyta: “Jie valdo pasaulį”. Žydo atvaizdas šioje karikatūroje neleidžia suabejoti, kad ją piešęs Rimas Valeikis yra neblogai susipažinęs su nacistinės Vokietijos propagandine ikonografija: žydas dėvi ilgus juodus rūbus, skrybėlę, veidas išsiskiria “peisais” ir ilga kumpa nosimi. Trečiajame laikraščio puslapyje vyr. redaktorius Vitas Tomkus papildo šią karikatūrą pareiškimu, kad jam visą gyvenimą labiausiai trukdė dvi “jėgos” – žydai ir gėjai.

Toks “Respublikos” vyr. redaktoriaus nacistinis išpuolis kelia neigiamų emocijų, tačiau negalėčiau pasakyti, kad jis buvo netikėtas. Antisemitinė propaganda lietuviškuose laikraščiuose pakankamai išpopuliarėjo apie 1994 metus, ir visą šį dešimtmetį egzistavo, periodiškai suaktyvėdama ir atslūgdama. Toje pačioje “Respublikoje” 1994 m. banditų gauja “Vilniaus brigada” buvo vaizduojama su Dovydo žvaigžde, o šio dienraščio žurnalistas Ferdinandas Kauzonas su grynai hitleriniu rasistiniu pasibjaurėjimu rašė apie “tipiškos žydiškos išvaizdos” Kanados pilietę Reginą Epštein Paul, kuri apgaule ir klasta bandė privatizuoti nekilnojamąjį turtą Vilniaus senamiestyje.

Tuo pat metu “Respublikai” pradėjo antrinti “Kauno diena”, tiksliau jos apžvalgininkas, Tautos pažangos partijos pirmininkas Egidijus Klumbys. 1994 m. birželio 21 d. jis rašė: “…žydus Lietuvoje labai domina bankai ir masinės informacijos priemonės. O kas šalyje valdo protus ir pinigus, tas valdo viską”. Taigi, E. Klumbio manymu, žydai valdo ir engia pasaulį ir Lietuvą. Kažkur girdėta? Ar tik ne “Mein Kampf”? 1994 m. rugsėjo 27 d. E. Klumbys “Kauno dienoje” reikalavo pateikti sąskaitas “žydams už jų darbus Lietuvoje, nukreiptus prieš teisėtus šios žemės šeimininkus”. Žydai kaltinami komunizmo platinimu Lietuvoje ir genocidu prieš lietuvius. Tiek idėjos, tiek retorika irgi, ko gero, pasiskolintos iš senojo fiurerio. Ypač krenta į akis “teisėti šios žemės savininkai”, kitaip sakant, “Lietuva – lietuviams” ir “Kitataučiai – lauk” – mėgstami skinheadų šūkiai. Jau kitą dieną po publikacijos buvo nusiaubtos žydų kapinės Kaune. E. Klumbys dievagojosi, kad tai nesusiję su jo straipsniu, bet kažkodėl nesitiki, ir viskas.

Antisemitizmo banga šiuose dviejuose dienraščiuose nebuvo ilgalaikė, užtat estafetę perėmė smulkioji žiniasklaida. Tais pačiais 1994 metais Respublikonų partijos pirmininkas Kazimieras Petraitis Kaune pradėjo leisti mažo formato mėnesinį laikraštį “Respublikos varpai”. Šis laikraštis buvo platinamas “samizdato” principais: dažniausiai mitingų ar kitokių su politika susijusių masinių renginių metu, kartais tiesiog dalijamas praeiviams gatvėse, troleibusų stotelėse, parduotuvėse ir poliklinikose.

Pagrindiniai Respublikonų partijos neapykantos objektai yra pasaulinis žydų viešpatavimas (“Sovietų imperiją sukūrė Rusijos žydai Vokietijos žydų pinigais, o sunaikino Amerikos žydai”, – teigia K. Petraitis), taip pat Europos Sąjunga ir NATO, kurios praktiškai ir buvo sukurtos tam, kad sunaikintų Lietuvą. Bet kuri Lietuvos valdžia šiame laikraštyje traktuojama kaip blogis, kuris sąmoningai ir piktybiškai griauna šalį. Visas šis taškymasis seilėmis apipintas lyriškais atsidūsėjimais, kaip gera ir lengva buvo gyventi Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo, ir tvirtu įsitikinimu, jog į Lietuvą jokiu būdu negalima leisti atvykti užsieniečiams ir apskritai kuo mažiau bendrauti su kitomis šalimis, nes atviru tekstu kliūva ne tik žydams. Laikraščio autorių vertybines nuostatas aiškiai rodo tokios frazės, kaip “artėja laikas, kai [Lietuvos] žemelę pirks ne tik sukčius, bet ir bet kuris svetimšalis: žydas, kinas, vokietis…” Kitaip sakant, kiekvienas užsienietis prilyginamas sukčiui ir net traktuojamas žemiau, jei sukčius lietuvių kilmės.

1998 metų kovo mėn. Vilniuje gyvenantis penkis kartus už vagystes teistas Alfredas Butkevičius ėmė leisti mažesnės apimties, tačiau tokio pat turinio, kaip ir “Respublikos varpų” laikraštėlį “Lietuvos patriotas”. Šis laikraštis mažu tiražu kas dvi savaitės pasirodo iki šiol. Jau pirmajame numeryje antraštės gana aiškiai bylojo apie laikraštėlio poziciją tarptautinių santykių klausimais: “Ar žydams viskas leidžiama?”, “Lenkai vis savivaliauja!”. Randame tokių ryškių antraščių ir kituose numeriuose, pvz., Nr. 14: “Ko nerimauja žydai?”, “Ach, tie lenkai!”, “Šalin rankas nuo A. Lileikio!”, “Vienu žydu mažiau”.

1999 m. Nr. 22 pradėtas dalimis publikuoti (per daugelį numerių) Australijos lietuvio Juozo Kedžio kapitalinis straipsnis “Sionizmo tikslai”, kuriame kuo rimčiausiai įrodinėjama, kaip žydai visais būdais siekia pavergti pasaulį ir persekioja niekuo dėtus Antrojo pasaulinio karo didvyrius, išgelbėjusius žmoniją nuo žydų viešpatavimo.

1995 – 2000 m. laikotarpiu verslininkė Danutė Balsytė-Lideikienė leido metinį “Lietuvio kalendorių”. Jo struktūra per visą leidybos laikotarpį išliko nepakitusi, užtat kasmet atsirasdavo vis agresyvesnių pareiškimų. Tekstų stilius itin sentimentalus, pakilus ir literatūriškai ornamentuotas, tačiau su žodžiais praktiškai nesiskaitoma.

Iš neapykantos objektų šiame leidinyje, kaip įprasta Lietuvoje, pirmauja žydai. “Lietuvos Seime šeimininkavo žydauja, iš Seimo tribūnos žydai įžeidinėjo ir plūdo lietuvių tautą, reikalaudami lietuvių kraujo ir Lietuvos turto”.

Aktyviai eksploatuojama kitataučių grėsmė lietuvių tautai – “Nepriklausomoje Lietuvoje lietuviui vietos nėra. Dėmesio ir lėšų užtenka tik “tautinėms mažumoms” bei “juodiesiems pabėgėliams”. “Pagal “nulinės” pilietybės įstatymą, Tautos gėdai ir nelaimei, okupantams neteisėtai suteikta Lietuvos pilietybė.

2001 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutarimą įspėti D. Balsytę-Lideikienę už spaudinių, vaizdo, garso ar kitokios produkcijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, gaminimą ar laikymą turint tikslą platinti, taip pat platinimą arba viešą demonstravimą. Nerealizuotas knygos tiražas ir spausdinimo priemonės buvo konfiskuoti.

2000 m. į ksenofobijos kurstytojų gretas įsitraukė solidesnis leidinys – “Lietuvos aidas”. 2000 m. rudenį “Lietuvos aide” buvo išspausdinta apie 50 įvairaus žanro antisemitinių publikacijų, kuriose galima rasti ir tokių minčių: “Viena aišku, kad žydai beveik visados buvo savanaudiški ir siaurų pažiūrų”, “žydai nekenčia net savo tautiečio Kristaus, dangų žadėjusio vien tik doriesiems. Aišku, kad nedorėliams, siekiantiems visas kitas pasaulio tautas padaryti savo vergais, su tokiu ne pakeliui”, “būdami pagrindiniai nusikaltėliai žmoniškumui, žydai Niurnbergo procese visai nebuvo apkaltinti”, “mums čia Lietuvoje gyvenantiems atrodo, kad pirmiausia į teismą reikia patraukti žydus kaip visų rūšių genocido pradžių pradžią”. Straipsnyje daugiau negu aiškiai propaguojama neapykanta konkrečios tautybės žmonėms ir netiesiogiai raginama su jais susidoroti. Dėl šio išpuolio “Lietuvos aido” savininkui A. Pilveliui buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau po kelių mėnesių ji buvo nutraukta.

Nors jokios realios sankcijos nepatyrė, “Lietuvos aidas” tapo kiek santūresnis ir tokių aršių bei intensyvių išpuolių kaip 2000 m. rudenį atsisakė. Tačiau apskritai ksenofobinių publikacijų atsisakyta nebuvo. Pvz., 2002 m. pradžioje profesorė Ona Voverienė bandė įrodyti laikraščio skaitytojams, kad rusų tautybės Lietuvos gyventojai yra “penktoji kolona”, kuri vykdo Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymą kelti riaušes prieš teisėtą valdžią.

2003 metais “Siono išminčių protokolus” išspausdino žemaitišką separatizmą propaguojančio veikėjo Justino Burbos laikraštis “Žemaitijos parlamentas”.

2004 m. vasario 13-26 d. “Laisvo laikraščio” numeryje titulinė antraštė buvo “Zuokas plovė žydų mafijos pinigus”.

Visame šiame kontekste “Respublikos” išpuolis atrodo kaip natūrali vientiso ir gerai koordinuojamo proceso dalis. Nes dar vienas sutapimas labai krenta į akis: visi minėti veikėjai yra R. Pakso šalininkų stovykloje. Kokia šių žmonių tikroji motyvacija, pasakyti sunku. Manau, kad yra ir naivaus (o gal greičiau buko?) tikėjimo, kad pasaulį valdo koks nors žydų ir gėjų (kitiems gal atrodo, kad masonų, jėzuitų ir krepšinio teisėjų) “sąmokslas”. Tačiau kur kas įtikinamesnis paaiškinimas būtų, kad tokiu būdu sąmoningai siekiama destabilizuoti padėtį šalyje ir diskredituoti ją demokratinių valstybių, vertinančių pakantumą mažumoms, akyse.