2004 05 14

Giedrius Kiaulakis

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Giedrius Kiaulakis. Eurovizija – dar vienas sąmokslas prieš Lietuvą?

 
   

Vos išgirdęs, kad Eurovizijos dainų konkurse Lietuvos atstovai į tolesnį etapą nepateko, pats su savimi sukirtau lažybų, ar tai duos peno gandams apie eilinį sąmokslą prieš Lietuvą. Buvau beveik tikras, kad tokių kalbų bus, tačiau širdies gilumoje tikėjausi, jog galbūt netyčia triumfuos sveikas protas… Sancta simplicitas! – “sąmokslininkų” atsirado daug: turkai specialiai viską blogai organizavo, buvusios Jugoslavijos tautų atstovai nuo pat 1960 metų plėtė savo diasporą Europoje, kad lemiamais 2004-aisiais smogtų niekšišką smūgį lietuviams, balsuodami prieš juos per Euroviziją (dėl to, be abejo, visi Europos serbai ir chorvatai tądien nėjo į darbą ir paaukojo bent po dvi mėnesio algas balsavimo išlaidoms). Gerb. Vilimas telefonu per Lietuvos televiziją netgi kukliai užsiminė, kad galėjo būti politinis sprendimas, palankus Pietų Europai.

Sąmokslo teorijomis lietuviai linkę apipinti daugelį varžybų. Pirmą kartą su šiuo reiškiniu teko susidurti 1995 metais, kai Europos krepšinio čempionato finale Lietuva rungtyniavo su Jugoslavija. Kova vyko iki paskutinės sekundės, lietuviai žaidė puikiai, bet varžovai žaidė dar geriau ir išplėšė pergalę. Tiek žiniasklaidoje, tiek krepšinio mėgėjų neformaliuose pokalbiuose tada buvo daugybė pamąstymų, kad teisėjai rungtynėse palaikė Jugoslaviją, nes Tarptautinės krepšinio federacijos prezidentas tuo metu buvo serbas B. Stankovičius. Karštesnieji komentatoriai netgi dievagojosi, jog kažkas matė, kaip fantastiškai tą dieną žaidęs Aleksandras Džordževičius prieš rungtynes ir per pertrauką rijo dopingo tabletes ir tik dėl to buvo nesulaikomas. Bandymai ginčytis su tokiomis nuostatomis buvo beviltiški – labai jau norisi tikėti, kad mes geriausi, tik kažkokie piktadariai koją pakiša.

Vėliau prie sąmokslo psichologijos tobulinimo labai prisidėjo mūsų dailiojo čiuožimo meistrai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Tiksliau ne jie patys, o juos supantys funkcionieriai ir žurnalistai, kurie vienu balsu tvirtindavo, kad mūsiškiai niekaip neužima prizinės vietos, o turi tenkintis tai ketvirta, tai šešta ne todėl, jog kiti sportininkai paprasčiausiai geriau čiuožia, o todėl, kad Prancūzijos, Rusijos, Izraelio ir dar kažkieno teisėjai palaiko savo tautiečius ir dirbtinai “sodina” Lietuvos sportininkus. Labai graudu, tiesa?

Vienas iš įspūdingiausių sąmokslo prieš Lietuvą pavyzdžių, be jokios abejonės, buvo dviratininko Raimondo Rumšo istorija. Kaip pamenate, prieš porą metų šis sportininkas užėmė trečią vietą prestižiškiausiose “Tour de France” lenktynėse, tačiau nedelsdamas įsipainiojo į skandalą su dopingu, kurį vežė jo žmona. Didelės dalies lietuvių reakcija vėl buvo, švelniai tariant, paranojiška – ne juokais buvo aptarinėjama, kad didžiosioms valstybėms nepatiko mažos šalies sportininko sėkmė, todėl ir buvo suorganizuotas dopingo skandalas. “Delfi” komentatoriai įvairiais epitetais puošė prancūzus ir primygtinai siūlė juos spardyti tarpuvartėse, nepamirštant išmaišyti Prancūzijos ambasados langų. Buvo netgi protesto mitingas, kurį suorganizavo gana garsus, nors ir nežinia kuo užsiimantis žurnalistas Jogaila Morkūnas.

Taigi sąmokslas prieš Lietuvą yra labai mėgstama tema mūsų šalyje. Tad ar verta stebėtis, jog Prezidentas Rolandas Paksas apkaltos akivaizdoje visus oponentus skubiai apkaltino sąmokslu. Tokiu būdu jis įgijo daug ištikimų gerbėjų, kurie negali gyventi be sąmokslų – jei nėra politinio, tai bent sportinį susigalvoja. Nėra sportinio – tiks ir Eurovizija. Juk taip malonu įsivaizduoti, kad esi skriaudžiamas.

Tačiau ne viskas prarasta. Viltingai nuteikia faktas, jog sąmokslo versijos keliamos tik tada, kai iki pergalės trūksta nedaug. Teisėjai kalti tik tada, kai mūsų krepšininkai pralaimi finale. Jei jie pralaimi iš karto ir visas rungtynes, arbitrai paliekami ramybėje ir pripažįstama, jog varžyboms reikia geriau pasiruošti. Kai Lietuvos atstovas Aivaras Eurovizijoje užėmė berods priešpaskutinę vietą, organizatoriams pretenzijų niekas nereiškė, kaltę teko prisiimti Aivaro kepurei. O Algirdo Pilvelio ir Juliaus Veselkos tipo kandidatai į Prezidentus, surenkantys iki 1 proc. rinkėjų balsų, nedrįsta teigti, kad kelią į šį postą jiems užkerta kažkokie sąmokslininkai, tiesiog tenka pripažinti savo netinkamumą. Sąmokslininkų etiketes aplinkiniams klijuoja tik R. Pakso šalininkai, kuriems “aukso puodas” (Lietuvos pavidalu) jau atrodė ranka pasiekiamas.

Tad lietuvių sąmokslo manija turi ribas, o tai leidžia tikėtis, jog laikui bėgant pavyks nuo jos išsigydyti bent jau viešojoje erdvėje.

 

Bernardinai.lt