Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Tomas Viluckas. Laimė… interneto platybėse

Juozas ir Inga susituokė šią vasarą. Jie viena tų šiuolaikinių porų, kuri surado vienas kitą interneto erdvėse. Jaunavedžiai mielai sutiko pasidalyti su „Artumos“ skaitytojais savo patirtimi ir svarstymais apie interneto teikiamus privalumus ir ten tykančius pavojus ieškant savo antrosios pusės.

Pažinčių portalai internete, bendravimo klubai turi šimtus tūkstančių lankytojų. Kodėl žmonės lankosi interneto pažinčių portaluose ir bando ten užmegzti ryšius? „Juk negera žmogui gyventi vienam, – primena Šventojo Rašto išmintį Juozas. – Tačiau nemažai daliai žmonių tokio pobūdžio portalai tėra pramoga, galimybė prastumti laiką, paflirtuoti arba tam tikra prasme susikurti savo „projekciją“ virtualioje erdvėje – kitaip sakant, bandoma modeliuoti kitokį save, kitokias pažintis ir kitokią gyvenimo vagą. Beje, gali atsitikti taip, kad toks gyvenimas kartais bus daug autentiškesnis ir leis save išreikšti labiau, nei tas, kuris užspaustas darbo įstaigoje rutinos, teka nelaimingos tikroviškos pažinties dykynėje.“ Ingos manymu, tiems, kurie niekaip nesutinka savo žmogaus tikrovėje ir nedrįsta gatvėje užkalbinti patikusio nepažįstamojo, pažinčių portalai internete gali būti visai nebloga išeitis.

Vienatvė, užimtumas darbe, nesėkmingai susiklostę santykiai ne vienam tampa gilumine priežastimi, priverčiančia registruotis pažinčių portale ir ten ieškoti sau artimo asmens. Vis dėlto yra manančių, kad tokios priemonės susipažinti prireikia tiems, kurie turi bendravimo, kitokių psichologinių sunkumų. Inga įsitikinusi, kad jei tai būtų tiesa, tuomet vos keli procentai žmonijos būtų tie, kurie nepatiria sunkumų bendraudami ir pan. „Jei taip mãnoma, gal taip ir yra, tačiau kompiuteris šiais laikais tapo kasdienybės dalimi: jame tikrinamės, koks oras lauke, kas vyksta pasaulyje, dėl jo draugai, esantys kitame pasaulio krašte, tampa čia pat, šalia esančiais. Juk kompiuteris tėra vienas iš žmogaus „tęsinių“, taip, kaip prie mūsų odos prigludęs drabužis. Pagaliau, jei žmogui sunkiau bendrauti, tiksliau sakant, susipažinti, tai galime tik padėkoti, kad atsirado būdas, kaip lengviau užmegzti santykius“, – svarsto mūsų pašnekovas Juozas.

Vis dėlto tarp tūkstančių interneto platybėse naršančių ir save pristatančių yra pačių įvairiausių žmonių. Tad pašnekovų pasiteirauta, ar neteko susidurti su apgaulėmis, manipuliacijomis ir kaip tokiu atveju atskirti grūdus nuo pelų. Inga tvirtina, kad jai pasisekė ir jokių nesusipratimų nebuvę, o Juozas prisipažįsta, kad teko atsidurti nemalonioje padėtyje. „Tai buvo vienas rašytojas, kuris apsimetė mergina ir bandė „moterišku“ žvilgsniu pažvelgti į pažintis internetu. Kai sužinojau, buvo ir pikta, ir kažkaip keistai linksma, nes tą akimirką supratau, jog visas rimtumas, savo tapatybės „konstravimas“, kurį laikome kažkokia absoliučia vertybe, dažnai neturi nieko bendra su tikrove.“

Ingai atrodo, kad iš kelių pokalbių interneto svetainėse ar kelių laiškų netrunka paaiškėti, ar su tuo žmogumi pakeliui, ar ne. O susitikus nusprendžiama, ar verta bandyti toliau. „Ko gero, viską nulemia sėkmė“, – apibendrina ji. Jos sutuoktinis įsitikinęs, kad svarbiausius kriterijus, kaip atskirti, kas yra kas, visi žinome, tik reikia neužsimiršti. Taip pat labai svarbu atsižvelgti į tai, kad nėra tiesioginio sąlyčio, tad pirmiausia susiduriama su žmogaus savęs „projekcija“, paties susikurtu idealu, suvaldyti per didelius lūkesčius ir susilaikyti nuo skuboto idealizavimo.

Ar egzistuoja skirtumas tarp tiesioginio ir virtualaus bendravimo? „Virtualiame pasaulyje lengviau susipažinti. Netenka nerimauti, kaip tave supras ir ar iš viso supras“, – tokius bendravimo internetu privalumus nurodė Inga. „O toliau bendraujant to skirtumo mažai belieka. Nors tiesioginis bendravimas man visada labiau patiko ir patinka, nes jis tikresnis. Ir nesusikuri kažkokių nerealių iliuzijų kito atžvilgu. Šiaip ir vieną, ir kitą vertinu teigiamai – tol, kol virtualusis bendravimas neužsitęsia per ilgai“, – mano ji. „Gal skiriasi tik tuo, kad internetas suteikia daugiau laisvės, žaismės“, – svarsto Juozas, kuris savo būsimąją žmoną į pasimatymą pakvietė po mėnesio nuo tada, kai beveik kasdien pradėjo šnekėtis internetu.

Kad ir kaip būtų, žmonijos išmintis byloja, kad kitas žmogus gali mums tapti laime. Klausimas, kur ieškoti tos laimės, kankino visų epochų žmones. Štai mūsų seneliai siųsdavo piršlius ieškoti nuotakos. Nūdien tuo piršliu tampa internetas. Ar jame šiuolaikinis žmogus turi ieškoti laimės? Inga sakė, kad tarp jos pažįstamų yra žmonų, susipažinusių ir virtualybėje, ir tikrovėje, ir tų porų santykiuose laimės ir nelaimių pasitaiko vienodai. Juozo manymu, jam savo laimę pavyko rasti ne interneto platybėse, o Ingos širdyje ir poilsyje, kurį patyrė prisiglausdamas prie jos. „Visur kitur mes tik keleiviai, neturintys vietos, kur galvos priglausti“, – taip apibendrino pokalbį „Artumos“ pašnekovas.

Artuma, Nr. 10, 2008